Byla e2A-35-459/2016
Dėl palikimo įforminimo veiksmų ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Mariaus Dobrovolskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo įforminimo veiksmų ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei V. A. L. turtas perėjo nuo velionio mirties dienos, t. y. nuo 2010-07-29, ir įpareigoti valstybei atstovaujančią Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 393,18 Eur įsiskolinimą, susidariusį nuo 2011-06 iki 2015-03. Nurodė, jog į ieškovės administruojamų namų sąrašą pateko ir daugiabutis gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ). Ginčo butas nuosavybės teise priklauso V. A. L.. Mokesčiai už ieškovės suteiktas paslaugas ginčo butui yra nesumokėti už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. Ieškovės duomenimis, V. A. L. mirė ( - ), jo palikimo įpėdinių nėra, palikimas nėra priimtas. Pagal CK 5.2 str. 3 d. mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Atsakovė yra įpareigota esant paveldėjimo teisiniams santykiams atstovauti valstybei, todėl atsakovei kyla pareiga mokėti už ieškovės teikiamas administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos paslaugas nuo V. A. L. mirties. Atsakovė yra skolinga ieškovei už teikiamas paslaugas. Už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2015-03-31 susidarė ginčo 2 393,18 Eur skola.

3Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nebuvo perėmusi mirusiojo V. A. L. palikimo, nesikreipė į notarą dėl mirusiojo palikimo, jai tokia informacija pateikta nebuvo. Tik gavus ieškovės ieškinį inspekcijai tapo žinoma apie paveldėtiną turtą, ji kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą, bankus, kitas institucijas, rinkdama medžiagą, ar yra pagrindas paveldėti mirusiojo turtą. Ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių ją laikyti mirusiojo procesinių teisių perėmėja ar tinkama atsakove nagrinėjamoje byloje. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl nuo 2010-07-29 nesikreipė dėl palikėjo prievolių įstatymo nustatyta tvarka. Nuo palikėjo mirties praėjo daugiau kaip 4 metai. Ieškovė neprašo atnaujinti termino dėl reiškiamų reikalavimų, galimai suprasdama, kad suėjo naikinamasis terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti. Paaiškino, jog mirusiojo bute kas mėnesį buvo skaičiuojamos išlaidos už dujas, taigi ginčo bute kažkas gyveno, todėl ieškovės pareiga yra išsiaiškinti šias aplinkybes. Prašė ieškinį atmesti praleidus CK 5.63 str. 4 dalyje nustatytą terminą.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-13 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, jog butas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise įregistruotas V. A. L. vardu. V. A. L. mirė ( - ). Testamentų registre neužfiksuoti palikimo priėmimo ar testamentų sudarymo (buvimo) faktai. Įsiskolinimas už ieškovės teikiamas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2015-03-31 sudaro 2 393,18 Eur. Teismas, nagrinėdamas 2015-07-14 ieškovės prašymą dėl naujos šalies įtraukimo į procesą (prašė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, byloje įtraukti mirusiojo dukterį J. L., gim. ( - )), išklausęs atsakovės nuomonę, jį atmetė. Atsakovė 2015-05-19 raštu Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei V. M. pateikė pareiškimą dėl V. A. L. palikimo priėmimo, juo prašė patvirtinti pareiškimą ir išduoti valstybei paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į palikėjo turtą. Motyvavo CK 5.63 str. 1, 4 d., vadovavosi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, palikimo priėmimo, kai palikimą priima valstybė, teisiniu reguliavimu (CK 5.2 str. 3 d., 5.62 str. 1 d. 2 p., 3 d.), kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2, 3.4, 51 p., padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas pripažinti, kad valstybei palikėjo turtas perėjo nuo jo mirties dienos, t. y. nuo 2010-07-29, ir įpareigoti valstybę nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą yra perteklinis, todėl netenkintinas. Teismas sprendė, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, savo reikalavimui mirusiojo įpėdiniams pareikšti, taip pat praleido įstatymo nustatytą trejų metų terminą savo reikalavimui pareikšti, kuris yra naikinamasis, todėl negali būti atnaujintas siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Įvertinęs aplinkybes, jog ieškinys teismui pateiktas tik 2015-04-20 (priimtas 2015-04-23), t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams nuo palikimo atsiradimo dienos, padarė išvadą, jog ieškovė prarado teisę reikšti reikalavimą mirusiojo turtą paveldėjusiai valstybei (CK 1.117 str. 6 d., 1.124 str., 1.131 str. 1 d., 5.63 str. 1, 4 d., CPK 185 str.). Nurodė, jog byloje nesant duomenų, ar laikotarpiu nuo palikėjo mirties iki 2011-06-01 (įsiskolinimo pradžios) buvo susidaręs įsiskolinimas, įvertinus turimus duomenis, jog ginčo bute iki šiol deklaruota V. T. gyvenamoji vieta, šis asmuo galimai ir toliau naudojasi butu, tačiau nemoka komunalinių ir kitų mokesčių, įvertinus įsiskolinimą sudarančius duomenis (mokestis už dujas, karštą vandenį), darytina išvada, jog ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi, kad nustatytų, ar po palikėjo mirties palikimas buvo priimtas, kas gyvena ir (ar) faktiškai naudojasi butu, kam iš tiesų tenka pareiga mokėti mokesčius, dėl ko įstatymo nustatyta tvarka nepareiškė kreditinio reikalavimo, o praleidusi įstatymo nustatyta tvarka trijų mėnesių terminą, nesikreipė dėl šio termino atnaujinimo iki naikinamojo termino suėjimo dienos. Ieškovė aplinkybę, jog ginčo buto savininkas V. A. L. yra miręs, žinojo dar 2011 m. Teismas net kelis kartus ieškovę įpareigojo pateikti duomenis apie mirusiojo įpėdinius (civilinė byla Nr. 2-2818-637/2011; Nr. 2-10658-613/2011), tačiau iki 2015-04-20 ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama tinkamai realizuoti teises ir patenkinti kreditinį reikalavimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog ieškovė netinkamai įgyvendinama savo teises, nebūdama pakankamai aktyvi ir dėl teismui nežinomų priežasčių praleidusi įstatymo nustatytus terminus, suėjus naikinamajam terminui, prarado galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusį įpėdinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Konstatavo, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, reikalavimui pareikšti įstatymo nustatytas naikinamasis trejų metų terminas negali būti atnaujintas, todėl vadovaudamasis CPK 185 str., teisingumo ir protingumo kriterijais, esant atsakovės prašymui taikyti senatį, ieškovės reikalavimą atmetė.

5Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja CK 5.50 str. 2 d. norma (įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), byloje nustatyta aplinkybe, jog 2015-05-19 raštu atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei V. M. pateikė pareiškimą dėl V. A. L. palikimo priėmimo, bei kasacinio teismo išaiškinimais, inter alia, dėl palikimo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014) ir daro išvadą, jog ginčo atveju atsakovei palikimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai nuo palikimo atsiradimo dienos (( - )) ir atsakovei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias palikėjo prievoles, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldėtu turtu. Pažymi, jog dėl skolos, susidariusios iki palikėjo mirties, ieškovė atsakovei pretenzijų neturi, o ginčo reikalavimas dėl skolos priteisimo pareikštas atsakovei kaip naujajai turto savininkei, o ne kaip palikėjo įpėdinei. Iki 2013-01-01 galiojusio CK 4.84 str. 4 d. numatė bei dabar galiojančio CK 4.84 str. 9 d. numato, jog administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar šalių sutartinius nurodymus (CK 6.38 str., 6.59 str.). Remiasi tuo, kas išdėstyta, ir teigia, jog teismas neteisingai taikė CK 5.63 str. 1, 4 d. normas, argumentuodamas, kad apeliantė praleido įstatymo nustatytą terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti, kuris, apeliantės manymu, taikytinas palikėjo kreditoriams CK 5.53 str. 1 d. prasme, o ne naujosios turto savininkės (atsakovės) kreditoriams.

6Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, skundžiamą teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas teisingai vertino įrodymus, taikė materialines teisės normas ir priėmė teisingą, pagrįstą sprendimą. Paaiškina, kad atsakovė tik gavusi ieškovės ieškinį (priimtas teismo 2015-04-23) 2015-05-19 kreipėsi į notarą dėl ginčo palikimo priėmimo. Ieškovė apie palikėjo mirtį žinojo nuo 2011 m., tačiau iki 2015-04-20 neatliko jokių realių veiksmų, siekdama realizuoti savo teises ir patenkinti kreditinį reikalavimą. Ieškovė ignoruoja CK 5.63 str. 4 d. reglamentuotą naikinamąjį 3 metų senaties terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti. Ieškovė siekia prisiteisti skolą, tačiau teismo neliko nepastebėta, jog palikėjas mirė ( - ), o byloje nėra duomenų apie tai, ar nuo palikėjo mirties iki 2011-06-01 buvo susidaręs įsiskolinimas. Teismas nustatė, jog bute iki šiol gyvenamąją vietą yra deklaravusi V. T., kuri galimai naudojosi / naudojosi šiuo būstu, todėl jai nemokant mokesčių susidarė ginčo įsiskolinimas.

7Apeliacinis skundas tenkintinas.

8Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

10Byloje iš esmės sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą ir atsakomybę už skolas, kai palikimas pereina valstybei, aiškinimo ir taikymo klausimai.

11Iš skundžiamo sprendimo (jo dalies) turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė argumentuodamas tuo, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti CK 5.63 str. 1, 4 d. normų prasme, ir ginčo skolos susidarymo aplinkybių, jos dydžio pagrįstumo ir (ar) kitų su skolos atsiradimu susijusių aplinkybių iš esmės nenagrinėjo.

12CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad palikėjas mirė ( - ), taigi ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena. Atsakovė (valstybė) į notarą dėl ginčo palikimo priėmimo kreipėsi 2015-05-19, taigi nuo ( - ) dienos visos prievolės, susijusios su ginčo paveldimu turtu, tapo naujosios savininkės prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada ji įformins palikimo perėjimo jai faktą, kadangi, kaip minėta anksčiau, palikėjo prievolės atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovė skolos, susidariusios iki skolininko mirties, priteisti neprašė, ieškovės skolos reikalavimą sudaro skola, susidariusi po palikėjo mirties, t. y. nuo tada, kai paveldėtoja tapo valstybė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestina kaip nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė praleido trijų mėnesių bei naikinamąjį trejų metų terminą, per kurį galėjo pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, atsakingiems už palikėjo skolas. Ieškovės reikalavimui dėl skolos priteisimo taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 5.63 str. 1, 4 d. normas, nesivadovavo nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.

13Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, tai reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas pareiškimo, paduodamo valstybei atstovaujančios institucijos palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 str.).

14Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar valstybei notarė visgi yra išdavusi paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą į palikėjo turtą, ar valstybė yra įregistravusi nuosavybės teises į ginčo palikimą. Vien byloje pateiktas 2015-05-19 raštas, kuriuo atsakovė Klaipėdos miesto 9-ojo notarų biuro notarei V. M. pateikė pareiškimą dėl palikėjo palikimo priėmimo, per se nepatvirtina, jog paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas atsakovei yra išduotas, jog valstybė yra ginčo buto savininkė, jog kiti palikėjo įpėdiniai nėra kreipęsi į notarę dėl palikimo priėmimo ir pan. Be to, viešojo registro duomenimis, ginčo butas vis dar yra registruotas palikėjo vardu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija mano, jog byloje būtina surinkti įrodymus apie tai, kam faktiškai nuosavybės teise šiuo metu priklauso ginčo butas, esantis adresu ( - ), išsireikalauti duomenis iš notarės apie valstybės ir (ar) kitų asmenų ginčo palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti juridinius faktus bei su tuo susijusias aplinkybes.

15Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai neišsiaiškino visų esminių bylos aplinkybių, susijusių su tuo, ar palikėjo dukra, būdama įpėdinė pagal įstatymą, atsisakė palikimo, ar ji žinojo apie palikėjo (tėvo) turimą ginčo turtą. Tuo atveju, jeigu įpėdinė pagal įstatymą atsisakė priimti palikimą, mirusiojo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei ir valstybė būtų laikoma tinkama atsakove šioje byloje.

16Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nesurinko ir neįvertino jas patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų, neišsiaiškino apie palikėjo materialinių subjektinių teisių ir pareigų perėmimą, nors žinojo ir turėjo duomenis (pateikė atsakovė 2015-08-04 teismo posėdžio metu), jog palikėjas turi dukterį J. L., gim. ( - ), seserį R. P., gyv. adresu ( - ), taip pat jog ginčo bute gyvenamąją vietą nuo 2006-04-14 deklaravo ir šiuo metu (atsakovės teigimu) gyvena (faktiškai naudojasi) pil. V. T..

17Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškinio senaties institutu, t. y. neįvertino ginčo pobūdžio, jo esmės ir kitų šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo tik dėl senaties, todėl ši sprendimo dalis naikintina. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I., Ž., V., Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010).

18Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinus esminius šalims klausimus, nustatytinas aplinkybes, ieškinio reikalavimo pobūdį (dėl skolos už suteiktas paslaugas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos (jos dalies) negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, be to, šalys prarastų galimybę į apeliaciją. Apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-13 sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

19Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (CPK 93 str.).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

Nutarė

21panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinio reikalavimas dėl 2 393,18 Eur skolos už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2015-03-31 priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir perduoti bylą dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama... 3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Argumentavo, jog valstybė,... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-13 sprendimu ieškovės ieškinį... 5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 6. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, skundžiamą teismo... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas. ... 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 9. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau... 10. Byloje iš esmės sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo... 11. Iš skundžiamo sprendimo (jo dalies) turinio matyti, jog pirmosios instancijos... 12. CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo... 13. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį... 14. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų ir pirmosios instancijos... 15. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 16. Išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad pirmosios... 17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 18. Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinus esminius šalims klausimus, nustatytinas... 19. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas... 21. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d....