Byla 2S-1612-232/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjos A. Č. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1994-05-04 valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2893 pagrindu pagal Vilniaus rajono valdybos 1992-08-26 potvarkį Nr.1148p A. Č. įgijo sodo sklypą Nr.54, esantį Vilniaus apskr.,Vilniaus r., Marijampolio sen., Akmeniškių k., S/B „Ragelis“.

3Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-03-17 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2011-04-04 pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog pateiktas prašymas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Teismas pateiktą žyminio mokesčio kvitą, kuriame mokėtoju nurodytas ne pareiškėja, o kitas asmuo, nelaikė tinkamu dokumento, patvirtinančiu, kad pareiškėja sumokėjo žyminį mokestį. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų juridiniam faktui nustatyti jokiu kitu būdu t.y. neteismine tvarka. Nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl sklypo numerio netapatumo, kad tokį prašymą išsiuntė, kad jis buvo gautas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Be to pareiškėja nepateikė duomenų iš VĮ Registrų centro apie žemės sklypą, dėl kurio prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kieno vardu jis šiuo metu įregistruotas, ar įrodymų, kad šis sklypas Registrų centre neregistruotas.

4Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-12 nutartimi A. Č. pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai. Išaiškino pareiškėjai, kad pašalinusi 2011-03-17 nutartyje nurodytus trūkumus, ji gali pateikti naują pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2011-03-17 nutartyje nurodytų trūkumų teismo nustatytais terminais nepašalino, nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio apmokėjimą įstatymų nustatyta tvarka, nepateikė pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų: A. Č. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto po jos sutuoktinio mirties, nepateikė jokių oficialių atitinkamų institucijų (Nacionalinės žemės tarnybos, Registrų centro) duomenų, susijusių su prašomu nustatyti juridiniu faktu t.y. duomenų patvirtinančių, kad pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų ne teismo tvarka, todėl, vadovaudamasis CPK 3 str. 6 d., 115 str. 3 d., 138 str., pareiškėjos pateiktą pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

5Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-12 nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog 2011-04-12 nutartis yra prieštaringa, be motyvų ir priimta pažeidžiant CPK normas. Teismas klaidingai nustatė žyminio mokesčio dydį ir nepasisakė kodėl pareiškėjos argumentai dėl žyminio mokesčio dydžio ir jo permokėtos dalies grąžinimo laiko neturinčiais jokio pagrindo. Teismas įpareigojo pareiškėją šalinti trūkumus – pakartotinai pateikti oficialius atitinkamų institucijų (Nacionalinės žemės tarnybos, Registrų centro) duomenis, ignoravo nustatytus faktus, kad pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų ne teismo tvarka, tai grindė ne CPK normomis, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875.

6Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Sutinkamai su LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktu (buvęs CPK 80 str. 1 d. 5 p.), kiekvienas pareiškimas ypatingosios teisenos bylose turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu bei pateikti sumokėjimą patvirtinantys įrodymai (CPK 135 str. 2 d.). Pagal LR CPK 82 str. Kodekse nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Vartotojų kainų indeksas pareiškimo padavimo metu sudarė 134,80, t.y. vartotojų kainos padidėjo 34,80 procento (skelbta: Informaciniai pranešimai, 2011-01-14, Nr.4 ). Todėl pareiškėja pareiškimą turėjo apmokėti 135 Lt žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 1 d. 8 p. (5 p.), 82 str.) ir pateikti dokumentą patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą teismui. Todėl pareiškėjos argumentai, jog teismas neteisingai apskaičiavo žyminį mokestį yra nepagrįsti. Be to pažymėtina, jog teismui turi būti pateiktas žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančių išvestinių dokumentų – kvitų, mokėjimo pavedimų ar mokėjimo nurodymų originalai, išduoti ieškovui (pareiškėjui) kredito įstaigos, kuriuose nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir gavėjo rekvizitai su banko spaudu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 09 23 konsultacija). Kitu būdu, kaip tik gaudamas kvito (ar pavedimo) originalą teismas negali nustatyti, ar toks mokestis valstybei už kiekvieną atskirą bylą realiai yra sumokėtas, nes jo gavėjas yra ne teismas, o mokesčių inspekcija. Pareiškėja teismui pateikė kvitą, kuriame mokėtoja nurodyta ne pareiškėja, o A. K., todėl pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog šis kvitas nėra tinkamas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėja pareiškimą apmokėjo žyminiu mokesčiu, kadangi kaip jau minėta kvite mokėtoju nurodyta ne pareiškėja, bet visiškai su nagrinėjama byla nesusijęs asmuo, todėl tokiu atveju nėra iš viso aišku kokioje byloje ir koks procesinis dokumentas apmokėtas žyminiu mokesčiu.

9Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą.

10Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t.y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

11Apeliantė siekia nustatyti juridinį faktą, kad 1994-05-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2893 jos miręs sutuoktinis A. Č. įgijo sodo sklypą Nr.54, t.y. iš esmės apeliantė siekia įregistruoti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

12Pirmos instancijos teismas 2011-03-17 nutartimi pareiškėjai nustatė terminą trūkumams pašalinti, pareiškėjai trūkumų nepašalinus t.y. nepateikus jokių oficialių atitinkamų įgaliotų institucijų (Nacionalinės žemės tarnybos, Registrų centro) duomenų susijusių su prašomu nustatyti juridiniu faktu t.y. duomenų patvirtinančių, kad pareiškėja negali gauti raikiamų dokumentų ne teismo tvarka, pareiškėjos pareiškimą laikė nepaduotu.

13Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja prašomam juridiniam faktui nustatyti negali gauti dokumentų ne teismine tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo įregistravimo bei į VĮ Registrų centras dėl duomenų apie skypo Nr.54 priklausomumą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog minėtos institucijos būtų atsisakiusios tenkinti pareiškėjos prašymus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr.878 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 p. asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų. Be to pagal minėtų taisyklių 44 p. asmuo, pareiškėjas nesutinkantis su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui (šiuo atveju pareiškėjai) neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-310) nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (Žin., 1998, Nr. 110-3024; 2004, Nr. 170-6238) nustatyta tvarka.

14Apeliantė yra mirusiojo sutuoktinio įpėdine, todėl gali atlikti nekilnojamojo daikto teisinę registraciją, tiesiogiai kreipiantis į VĮ Registrų centrą. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą. Reikiami nuosavybę patvirtinantys dokumentai yra išlikę (1994-05-04 valstybinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis). Tuo atveju jeigu kiltų neaiškumų dėl pačios valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turinio bei klaidos ištaisymo (pareiškėja nurodė, jog 1994-05-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje padaryta techninė klaida, vietoj žemės sklypo Nr.54, nurodytas sklypas Nr.56) kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jeigu pareiškėjas gali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

15Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus tavejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. 1994-05-04 valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti įregistuota per vieną mėnesį, todėl svarstytinas klausimas dėl kreipimosi į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo.

16Kadangi pagal apeliantės pateikto procesinio dokumento turinį pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti klausimų, kurie yra privalomi aptariamos kategorijos civilinėje byloje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė trūkumų ištaisymo institutą (CPK 115 str.) bei 2011-03-17 nutartyje aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokius būtinus duomenis būtina pateikti (b.l. 11-12). Apeliantė teismo nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantei nepašalinus procesinio dokumento trūkumų jis laikomas nepaduotu. Pastebėtina ir tai, kad teismo nutartis procesinį dokumentą laikyti nepaduoti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui tuo pagrindu, kad nepašalinti dokumento trūkumai, neužkerta kelio apeliantei kreiptis į teismą pakartotinai pašalinus procesinio dokumento trūkumus.

17Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą aukščiau nurodytais teisiniais motyvais.

18Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Nutarė

19Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine... 2. pareiškėja kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu... 3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-03-17 nutartimi nustatė pareiškėjai... 4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-04-12 nutartimi A. Č. pareiškimą... 5. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 6. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo... 8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra... 9. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat... 10. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 11. Apeliantė siekia nustatyti juridinį faktą, kad 1994-05-04 valstybinės... 12. Pirmos instancijos teismas 2011-03-17 nutartimi pareiškėjai nustatė terminą... 13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 14. Apeliantė yra mirusiojo sutuoktinio įpėdine, todėl gali atlikti... 15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 16. Kadangi pagal apeliantės pateikto procesinio dokumento turinį pirmosios... 17. Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija palieka pirmosios instancijos... 18. Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas... 19. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartį palikti...