Byla 2A-247-856/2019

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Z. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-344/2018 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei Z. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovės Z. G. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovė E. S. patikslintu ieškiniu ir pareiškimu, kuriuo pašalinta patikslintame ieškinyje padaryta klaida, prašė: 1) nustatyti naudojimosi tvarką 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini), jai paskiriant naudotis pateiktame žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „2“, nuspalvintomis žalsva spalva, o atsakovei Z. G. paskiriant naudotis pateiktame žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „1“, nuspalvintomis geltona spalva; nustatyti šalims bendrai naudotis žemės sklypo vidinio naudojimosi plane žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu „B“, nuspalvintomis mėlyna spalva; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklype esančius statinius: ieškovei E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 2I1p, unikalus Nr. ( - ), 817 Eur vertės, kiemo statinius: šiukšlių dėžę, šulinį 2k, nenaudojamus kiemo tualetą, žymimą 7I1ž, stoginę, plane žymimą „N“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), ir tvoros dalį, unikalus Nr. ( - ), besiribojančią su ieškovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kurią ieškovė vertiną 100 Eur; atsakovei Z. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 3I1ž,unikalus Nr. ( - ), 689 Eur vertės, kiemo statinius: šulinį 1k, stoginę, žymimą indeksu 6I1ž, plane žymimą „MN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), rūkyklą ir tvoros dalį, unikalus Nr. ( - ), besiribojančią su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kurią ieškovė vertiną 100 Eur; šalims palikti bendrai naudotis kiemo aikštelę, namo šilumos mazgą, kanalizacijos šulinį (kanalizacijos įrenginius), įvažiavimą į kiemą, įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis; 3) priteisti iš ieškovės E. S. atsakovei Z. G. 128 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį vertingesnį statinį (817 Eur – 689 Eur = 128 Eur) (VII t., 145-149 b. l., VIII t., 59-60 b. l.). 2.

6Atsakovė Z. G. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) atidalinti ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius, esančius ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti: ieškovei E. S. – mūrinį ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą „MN“, mūrinę šiukšlių dėžę, plane pažymėtą mūrinė organinių medžiagų kompostavimo dėžė, stoginę, plane pažymėtą „N stoginė“, tualetą, plane pažymėtą „V“, ir šulinį, plane pažymėtą „Š2“; atsakovei Z. G. – medinį ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą „N“, už nevienodo vertingumo ūkinius pastatus atsakovei iš ieškovės priteisti 900 Eur kompensaciją, rūkyklą, plane žymimą „MN“, ir šulinį plane žymimą „Š1“; 2) nustatyti naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 0,0966 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini): ieškovei E. S. paskirti naudotis 0,0430 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raudona spalva ir indeksu „P2“; atsakovei Z. G. paskirti naudotis 0,0518 ha ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksais „P1“ ir „P“; bendram šalių naudojimui paskirti 0,0018 ha žemės sklypo dalį, plane pažymėtą žalią spalva ir indeksu „B“; nustatyti šalims 1 metro bendro naudojimo plotą apie gyvenamąjį namą namo remontui, eksploatacijai ir kitiems nenumatytiems darbams; 3) priteisti ieškovei E. S. iš atsakovės 505,59 Eur kompensaciją už naudojimąsi didesniu, nei turimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, 44 m2 žemės plotu (V t., 14-27 b. l.). 3.

72018 m. gegužės 21 d. atsakovė Z. G. atsisakė priešieškinio reikalavimų atidalinti aukščiau minėtus ginčo ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius iš bendrosios dalinės nuosavybės ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu (adresu: duomenys neskelbtini), jai paskiriant naudotis 0,0119 ha žemės sklypo plotu, jos pateiktame plane žymimu geltona spalva ir simboliu (1), ieškovei E. S. paskiriant naudotis 0,0119 ha žemės sklypo plotu, jos pateiktame plane žymimu žalsva spalva ir simboliu (2), bendrai paskiriant naudotis likusį 0,0728 ha žemės sklypo plotą, plane žymimą mėlyna spalva ir simboliu (B) (VII t., 113-114 b. l.).

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94.

10Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu priėmė atsakovės Z. G. 2018 m. gegužės 21 d. prašymu pateiktą atsisakymą nuo priešieškinio dalies, kuria ji prašė atidalinti gyvenamojo namo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), priklausinius – pastatus ir inžinerinius statinius, ir bylą pagal atsakovės patikslintą priešieškinį šioje dalyje nutraukė. Ieškovės E. S. patikslintą ieškinį tenkino, o atsakovės patikslintą priešieškinį atmetė. Ieškovei E. S. nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 2I1p, unikalus Nr. ( - ), 778 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ): šiukšlių dėžę, 40 Eur vertės, šulinį 2k, 50 Eur, nenaudojamus kiemo tualetą, žymimą 7I1ž, 50 Eur vertės, stoginę, plane žymimą „N“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje žalsva spalva), 50 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su ieškovės naudojamo žemės sklypo dalimi, kurią teismas vertino 10 Eur; atsakovei Z. G. nustatė asmeninės nuosavybės teisę į: pastatą-sandėlį, žymimą indeksu 3I1ž, unikalus Nr. ( - ), 656 Eur vertės, kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ): šulinį 1k, 50 Eur vertės, stoginę, žymimą indeksu 6I1ž, plane žymimą „MN“ (sklypo dalyje, plane nuspalvintoje geltona spalva), 50 Eur vertės, rūkyklą, 40 Eur vertės, ir tvoros dalį, besiribojančią su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi, 10 Eur vertės; šalims paliko bendrai naudotis kiemo aikštelę, 37 Eur vertės, kanalizacijos šulinį (kanalizacijos įrenginius), 50 Eur vertės, namo šilumos mazgą, įvažiavimą į kiemą, įvažiavimo vartus ir kiemo tvoros dalis, besiribojančias su bendrai naudojamo žemės sklypo dalimis; priteisė iš ieškovės E. S. atsakovei Z. G. 172 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį. Nustatė naudojimosi tvarką 0,0966 ha žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), esančiu ( - ), pagal IĮ „Geolinija“ inžinieriaus geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytą Žemės sklypo vidinio padalijimo planą, esantį civilinės bylos Nr. 2-15-344/2018 VII t., 148, 149 b. l., ir: paskyrė ieškovei E. S. naudotis 433 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta žalsva spalva ir indeksu „2“; paskyrė atsakovei Z. G. naudotis 433 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta geltona spalva ir indeksu „1“; 100 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta mėlyna spalva ir indeksu „B“, ieškovei E. S. ir atsakovei Z. G. paskyrė naudotis bendrai. Nustatė, kad sprendimas dėl atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo galioja tik kartu su IĮ „Geolinija“ inžinieriaus geodezininko S. J. 2018 m. liepos 10 d. sudarytu Žemės sklypo vidinio padalijimo planu. Atsakovės Z. G. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei E. S. atmetė ir paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovės Z. G. priteisė 541,61 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. S. bei 300 Eur teismo nurodymu parengto plano išlaidas, kurių 100 Eur, esančius teismo depozitinėje sąskaitoje, nurodė pervesti IĮ „Geolinija“, likusią 200 Eur sumą įpareigojo sumokėti atsakovę Z. G. (VIII t., 95-106 b. l.). 5.

11Teismas pažymėjo, kad šalys net nuo 1996 metų nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų gyvenamojo namo priklausinių bei žemės sklypo valdymo, disponavimo, naudojimosi, daug kartų tikslino savo reikalavimus, teismas ne kartą sudarė galimybę šalims siekti susitarimo ir bylą baigti taikiai, buvo paskirta ir teisminė mediacija, tačiau šalims nepavyko rasti kompromiso. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei siekiant sudaryti galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, vertindamas byloje esančius įrodymus, planus sudariusio liudytojo, t. y. kvalifikuoto specialisto S. J., paaiškinimus, vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ieškovės teikiamas inžinerinių įrenginių-kiemo statinių atidalijimo variantas padės kiek įmanoma maksimaliai atriboti šalių bendravimą naudojantis joms priklausančiu turtu, sudarys galimybę ateityje išvengti ginčų ir toks atidalijimo būdas geriausiai atitiks šalių interesų pusiausvyrą bei tuo pačiu nebus padaryta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai. 6.

12Teismas, spręsdamas kompensacijos už atidalintų antraeilių daiktų, natūra tenkančių vienai iš šalių, didesnę turto dalį klausimą atsižvelgė į tai, kad ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos turto vertės nėra pagrįstos jokiais nei ieškovės, nei atsakovės pateiktais įrodymais, todėl padarė išvadą, kad turto vertes tikslinga nustatyti remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktomis turto objektų kainomis. Kadangi nė viena iš šalių nenurodė ir nepagrindė kiekvieno iš kiemo statiniams priklausančio turto objekto kainos (t. y. šiukšlių dėžės, šulinių, kanalizacijos šulinio, tualeto, rūkyklos, stoginių, kiemo aikštelės ir tvoros), teismas, siekdamas išspręsti šalių ginčą, vadovaudamasis protingumo principu, savo ruožtu nustatė kiekvieno kiemo įrenginių objekto kainą, atsižvelgdamas į minėtame išraše nurodytą bendrą 437 Eur vidutinės rinkos vertę ir vietos apžiūros metu matytą jų būklę, juos atidalino sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta tvarka bei priteisė iš ieškovės atsakovei 172 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį (978 Eur – 806 Eur = 172 Eur). 7.

13Teismas pabrėžė, kad žemės sklypu šalys faktiškai naudojasi pagal tvarką, kuri buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu ir geranorišku buvusių savininkų sutarimu, t. y. ieškovė naudojasi šiaurine, o atsakovė – pietine žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo plotas 0,0018 ha padidėjo neatidalintame žemės sklype, atsakovei be ieškovės sutikimo pastačius parduotuvę-paviljoną, prijungus prie namų valdos 18 m2 miesto fondo žemės sklypo dalį. Teismas, vadovaudamasis vietoje nustatyta situacija, pripažino, kad bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kurios atvaizduotos ieškovės prašymu ir IĮ „Geolinija“ teismo pavedimu padarytuose planuose, yra kiek įmanoma minimalios ir sudarys galimybę šalims įgyvendinti jų teises bei pareigas. 8.

14Aptardamas papildomo įvažiavimo į kiemą klausimą, teismas padarė išvadą, kad pakankamai nedideliame žemės sklypo plote, esančiame pačiame miesto centre, būtų neprotinga įrengti dar vieną įvažiavimą į jį, ir pažymėjo, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo vidinio atidalijimo planas padės maksimaliai atriboti šalių bendravimą naudojantis joms priklausančiu turtu, nes suteikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Kadangi šalys dėl itin konfliktiškų santykių negali toliau bendrosios dalinės nuosavybės teise naudotis kiemo priklausiniais, teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas žemės atidalijimo planas yra tinkamiausias, nes kiekviena jų turi galimybę turėti po atskirą ūkinį pastatą, o taip pat prie jų esančius kiemo statinius, kuriais iki šiol faktiškai ir naudojasi, kurie yra pastatyti būtent ieškovės siūlomu variantu atidalintinose žemės sklypo dalyse. 9.

15Teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 23 d. nutartyje nebuvo nustatyta, iki kada šalys turi sumokėti nurodytas sumas, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad bylos išnagrinėjimui tai nesutrukdė, padarė išvadą, jog nėra pagrindo ieškovei skirti baudą. Nors atsakovė ir jos atstovės prašė teismo skirti ieškovei baudą ir už proceso vilkinimą, tačiau teismas pripažino, kad byla yra itin ilgai nagrinėjama tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės negebėjimo ir nenoro rasti kompromisą, taip pat dėl objektyvių priežasčių (šalių reikalavimų tikslinimas, advokato mirtis, apeliacijos ir kt.), ir todėl baudos neskyrė.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1710.

18Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Z. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti patikslinto priešieškinio reikalavimus: patvirtinti Telšių apylinkės teismo 2018-03-23 nutartimi paskirtos IĮ „Geolinija“ paruoštą žemės sklypo naudojimosi planą (VII t., 129 b. l.), paskiriant Z. G. naudojimuisi 119 m2 žemės sklypo plotą, plane žymimą geltona spalva ir simboliu (1), E. S. naudojimuisi paskiriant 119 m2 žemės sklypo plotą, plane žymimą žalsva spalva ir simboliu (2); bendram Z. G. ir E. S. naudojimuisi priteisti po 364 m2 žemės sklypo dalį, plane žymimą mėlyna spalva ir simboliu (B); ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės E. S. teismo išlaidas; pripažinti, kad ieškovė E. S. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, ir skirti jai iki 5000 Eur baudą, 50 procentų iš šios sumos paskiriant atsakovei Z. G. (IX t., 26-46 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas tendencingai darė procesinius pažeidimus – ne kartą suteikė ieškovei E. S. galimybę tikslinti reikalavimus, pastarajai teismo nustatytu terminu nepateikus patikslinto ieškinio ar atsiliepimo į atsakovės priešieškinį be pateisinamų priežasčių, pratęsdavo procesinius terminus. Nepašalinus teismo nustatytų trūkumų - nesumokėjus žyminio mokesčio už patikslinto ieškinio reikalavimus, priimdavo ieškovės procesinius dokumentus. Nutaręs teismo posėdyje apklausti liudytoją – jo nebeiškviesdavo ir nebeapklausdavo. Įpareigojęs teismo posėdžio metu IĮ „Geolinija“ padaryti planą su įvažiavimu į E. S. priklausančią sklypo dalį iš Naftininkų gatvės pusės, vėliau to plano nebeišreikalavo ir teismui pateikti neįpareigojo. Tokie teismo daromi pažeidimai ieškovei E. S. suteikė privilegijuotos ginčo šalies padėtį ir nevienodai padėjo šalims įgyvendinti savo procesines teises, dėl ko laikytina, kad teismas priėmė šališką sprendimą vadovaudamasis išankstiniu nusistatymu.

10.2. Teismas be atsakovės Z. G. sutikimo, atidalindamas ūkinius pastatus ir geresnės būklės mūrinį ūkinį pastatą priteisdamas ieškovei E. S., o blogesnės būklės medinį ūkinį pastatą - Z. G., bei atidalindamas kiemo įrenginius, kurie reikalingi kasdieniniam buitiniam naudojimui bei priteisdamas menkavertę kompensaciją, grubiai pažeidė savininko nuosavybės neliečiamumo principus bei CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą. CK 4.93 straipsnis draudžia paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus - visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. 10.3. Teismas priėmė sprendimą ir patvirtino žemės sklypo naudojimosi planą, kuris yra ydingas, procedūriškai ir techniškai nepriimtinas. Teismas kiemo aikštelę paliko bendram tiek E. S., tiek Z. G. naudojimuisi, tačiau tai prieštarauja kartu su sprendimu patvirtintam planui. Dalis bendro naudojimosi aikštelės paskiriama tik ieškovės E. S. naudojimuisi, nors kiemo aikštelė nėra atidalinta ir priklauso abiem bendrasavininkėms lygiomis dalimis. Be to, planas yra ydingas dar ir dėl to, kadangi atsakovei Z. G. neužtikrinama vieta automobilio pastatymui, kai ieškovei E. S. tokia galimybė yra numatyta. Dar daugiau, siekiant padaryti pravažiavimą pagal 2018-07-10 parengtą planą, tektų išardyti atsakovei Z. G. priklausančias klombas ir išrauti medžius, kas reiškia, jog yra griaunama tik atsakovės sukurta infrastruktūra, neatlyginant jos patirtų išlaidų. Teismas taip pat sprendimu nustatė nuosavybės teisę į tvoras, besiribojančias su ieškovės E. S. naudojama žemės sklypo dalimi, tačiau dalis tvorų, paskirtų ieškovei E. S. nuosavybės ar bendro naudojimosi teise bei įvažiavimo vartai, yra įrengti atsakovės Z. G. lėšomis, dėl kurių kompensavimo teismas nepasisakė. 10.4. 2018 m. rugpjūčio 1 d. į bylos nagrinėjimą neatvykus nei ieškovei E. S., nei jos atstovui, teismas nutartimi paskyrė ieškovei E. S. 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų, t. y. 500 Eur, paskirtos baudos skiriant atsakovei Z. G.. Paskirtą baudą teismas vėliau panaikino nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į ieškovės atstovo prašymą ir paaiškinimus, bet neįvertindamas pačios ieškovės procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartą nedalyvaujant teismo posėdžiuose. 11.

19Atsiliepimas į atsakovės Z. G. apeliacinį skundą negautas.

20Teismas

konstatuoja:

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

22teisiniai argumentai ir išvados

23 Apeliantės (atsakovės) Z. G. apeliacinis skundas netenkinamas. 12.

24Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. 13.

25Byloje kilęs ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. 14.

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). 15.

27Iš bylos duomenų nustatyta, jog Mažeikių rajono liaudies teismas 1969 m. gruodžio 26 d. sprendimu nustatė žemės sklypo, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)), naudojimosi tvarką, kuriuo nusprendė padalinti bendrasavininkių J. P. ir Z. V. žemės sklypą ir sodą, bei nustatė, kad bendrasavininkiai naudosis lygiomis, šiaurinę daržo dalį 10,5 m pločio paliko J. P. naudojimuisi, pietinę daržo dalį 12,2 m pločio paliko Z. V. naudojimuisi (I t., 38 b. l.). 1970 m. gegužės 7 d. Sklypo padalijimo aktu Mažeikių rajono liaudies teismo vykdytojas pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ), išduotą Mažeikių rajono liaudies teismo 1969 m. gruodžio 26 d. sprendimo pagrindu, padalijo žemės sklypą tarp J. P. ir Z. V., kuriuo šiaurinę daržo dalį - 10,5 m pločio - paliko J. P. naudojimui, o pietinę daržo dalį - 12,2 m pločio - paliko Z. V. naudojimui (I t., 10-11 b. l.). 1971 m. sausio 27 d. J. P. sutartimi pardavė ieškovei E. S. pusę mūrinio namo su mansarda (salka) ir pusę kiemo įrenginių, esančių (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)) (I t., 8–9 b. l.). Z. V.-G. ir V. V. 1974 m. gegužės 13 d. pasirašė sutartį, kuria Z. V.-G. padovanojo V. V. ½ dalį gyvenamojo namo su mansarda, ½ ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)) (I t., 67 b. l.). Namų valdybos techninės apskaitos kortelėje dėl valdos, esančios (adresu: duomenys neskelbtini) (buvusi (pavadinimas neskelbtinas)), pažymėta, kad E. S. nuo 1971 m. sausio 27 d., o V. V. - nuo 1974 m. birželio 3 d., valdo po ½ dalį valdos (I t., 12 b. l.). Mažeikių miesto mero 1992 m. liepos 30 d. potvarkiu Nr. 506 „Dėl esamų privačių namų valdų juridinio įteisinimo“ nutarta įteisinti 9,48 arų ploto žemės sklypą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise E. S. ir V. V. po 4,74 aro (III t., 40 b. l.). Telšių apskrities valdytojo administracijos Mažeikių rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. 132 „Dėl įmokėjimo už žemę“ nurodyta, jog E. S. 1992 m. rugpjūčio 13 d. įmokėjo 32,42 Lt už 474 m2 namų valdos žemė sklypą, o V. V. 1992 m. rugpjūčio 26 d. įmokėjo 32,42 Lt už 474 m2 namų valdos žemės sklypą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (I t., 13 b. l.). Ieškovei E. S. ir atsakovei Z. G. nuosavybės teise priklauso po ½ gyvenamojo namo, pastato-sandėlio, unikalus Nr. ( - ), pastato-sandėlio, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (šiukšlių dėžė, šulinys 1 k, šulinys 2 k, kanalizacijos šulinys, tualetas, rūkykla, stoginė 6I1ž, stoginė 7I1ž, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. ( - ), esančių (adresu: duomenys neskelbtini) (VI t., 28-31 b. l.). Ieškovė E. S. 2011 m. gegužės 19 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš Lietuvos Respublikos įsigijo asmeninės nuosavybės teise 483/966 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio (adresu: duomenys neskelbtini) (I t., 123–125 b. l., II t., 10–11 b. l.). 2011 m. rugpjūčio 12 d. mirus V. V. (II t., 15 b. l.), jos teises ir pareigas perėmė Z. G. (II t., 25, 30 b. l.). Atsakovė Z. G. 2015 m. vasario 11 d. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi iš Lietuvos Respublikos įsigijo asmeninės nuosavybės teise 483/966 žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio (adresu: duomenys neskelbtini) (III t., 17–19, 44–46 b. l.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, šalims buvo nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. po 500/1000 dalių, teise priklausančio gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių, esančių (adresu: duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (I t., 104–114, 115–117 b. l.).

28Dėl procesinių pažeidimų 16.

29Apeliantė teigia, jog teismas tendencingai darė procesinius pažeidimus – ne kartą suteikė ieškovei E. S. galimybę tikslinti reikalavimus, pastarajai teismo nustatytu terminu nepateikus patikslinto ieškinio ar atsiliepimo į atsakovės priešieškinį be pateisinamų priežasčių, pratęsdavo procesinius terminus. Nepašalinus teismo nustatytų trūkumų - nesumokėjus žyminio mokesčio už patikslinto ieškinio reikalavimus, priimdavo ieškovės procesinius dokumentus ar, nusprendęs nagrinėti bylą pagal tik pagal atsakovės priešieškinį, vėliau vėl priėmė ieškovės patikslintą ieškinį. Nutaręs teismo posėdyje apklausti liudytoją – jo nebeiškviesdavo ir nebeapklausdavo. Įpareigojęs teismo posėdžio metu IĮ „Geolinija“ padaryti planą su įvažiavimu į E. S. priklausančią sklypo dalį iš (gatvės) pusės, vėliau to plano nebeišreikalavo ir teismui pateikti neįpareigojo. Pasak apeliantės, tokie teismo daromi pažeidimai ieškovei E. S. suteikė privilegijuotos ginčo šalies padėtį ir nevienodai padėjo šalims įgyvendinti savo procesines teises, dėl ko, pasak apeliantės, laikytina, kad teismas priėmė šališką sprendimą vadovaudamasis išankstiniu nusistatymu. 17.

30Vertinant apeliantės argumentus dėl, jos teigimu, pirmosios instancijos teisme vykusio proceso metu daromų procesinių pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso kodekso normos numato tiek galimybę tikslinti šalims reikalavimus pateikiant patikslintą ieškinį ar priešieškinį, tiek pratęsti procesinius terminus tokius dokumentus pateikti (CPK 77 straipsnis). Ieškovė E. S., 2016 m. gruodžio 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi pasiūlius šalims tikslinti reikalavimus ir teismui pratęsus ieškovei terminą pateikti patikslintą ieškinį iki 2017 m. balandžio 1 d. (V t., 129 b. l.), teikė teismui patikslintus ieškinius 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 22 d., dėl ko teismas 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. gegužės 26 d. nutartimis (V t., 139-141, 155-158 b. l., VI t., 34-36 b. l.) nustatė terminą patikslintų ieškinių trūkumams pašalinti. Pateikdama patikslintus ieškinius, ieškovė E. S. teismo nustatytų terminų nepažeidė, dėl ko teismas, įvertinęs ieškinio turinį, pagrįstai priėmė nutartis dėl trūkumų šalinimo. Kitokio galimo teismo procesinio veiksmo, kaip visiškai atsisakyti ieškinį priimti, kai jis dar kartą pateikiamas su trūkumais, bet laiku, CPK normos nenumato. Pabrėžtina ir tai, kad priimdamas minėtas nutartis dėl trūkumų šalinimo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė aktyviai gina savo teises, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatė terminus trūkumams šalinti nenukrypdamas tiek nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, tiek nuo CPK 5 straipsnio nuostatų, kurios užtikrina šaliai teisę į teisminę gynybą ir šios teisės dirbtinai nevaržė, neapsunkino jos įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą, priimtą byloje Nr. 7/04-8/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2014). 18.

31Apeliantė taip pat akcentuoja, jog teismo daromi procesiniai pažeidimai pasireiškė ir tuo, kad teismas, 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakęs priimti ieškovės patikslintą ieškinį ir laikydamas jį nepaduotu, vėliau ieškovei padavus ieškinį dar sykį, 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams šalinti, o 2017 m. gruodžio 14 d. vykusiame teismo posėdyje dar kartą ieškovės paduoto 2017 m. rugsėjo 18 d. patikslinto ieškinio nutarė nebepriimti, nebesuteikiant galimybės ieškinio tikslinti, ir nagrinėti bylą pagal atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimus (kaip ir 2018 m. vasario 20 d. nutartimi), tačiau 2018 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį visgi priėmė nagrinėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovės patikslintą ieškinį, 2018 m. liepos 18 d. nutartyje savo poziciją pagrindė (VII t., 157-158 b. l.), apie ką pati apeliantė nurodo apeliaciniame skunde. Ši teismo pozicija neprieštarauja nei šalių teisių lygiateisiškumo, nei interesų pusiausvyros, nei teisminio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė proceso normas. 19.

32Dėl apeliantės nurodomų aplinkybių, jog teismas neišreikalavo iš IĮ „Geolinija“ dar vieno plano su įvažiavimu į E. S. priklausančią sklypo dalį iš (gatvės) pusės ir neapklausė liudytojo P. Š., apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje ne kartą buvo rengiami ir teismui tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikinėjami planai (I t., 4-7, 145 b. l., III t., 131 b. l., V t., 29, 98, 137 b. l., VI t., 32 b. l., VII t., 67, 129 b. l.). Nei vienas iš teismui pateiktų planų netiko abejoms šalims ir jos nesugebėjo pasiekti bendro susitarimo. Dėl šių priežasčių, teismui nuvykus į vietą, apžiūrėjus esamą situaciją ir išklausius šalių pastebėjimus, teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi įpareigojo IĮ „Geolinija“ parengti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (VII t., 103-104 b. l.). Iš nutarties turinio nustatyta, jog teismas įpareigojo IĮ „Geolinija“ padaryti vieną optimaliausią žemės sklypo naudojimosi planą, o ne du skirtingus, kaip teigia atsakovė, su įvažiavimu iš (gatvės) pusės, planus. Nors vėliau, 2018 m. birželio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, teismas svarstė galimybę dėl dar vieno plano su įvažiavimu iš (gatvės) pusės parengimo, tačiau to paties teismo posėdžio pabaigoje šalys pradėjo derybas dėl taikaus bylos išsprendimo ir vėliau teismo įpareigoti IĮ „Geolinija“ parengti planą su įvažiavimu iš (gatvės) pusės pakartotinai neprašė. Tokie teismo veiksmai, kuriais, nesant pakartotino prašymo ir būtinybės, nedidinamos bylos šalių bylinėjimosi išlaidos, nelaikytini kaip neprotingi ar pažeidžiantys proceso normas. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, nusprendęs kviesti byloje liudytoju asmenį, o vėliau nusprendęs jo nebekviesti ir nebeapklausti, procesinių pažeidimų nepadarė. Teismui 2018 m. kovo 21 d. atlikus ginčo vietos apžiūrą ir 2018 m. kovo 23 d. nutartimi įpareigojus IĮ „Geolinija“ parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kito matininko - liudytojo P. Š. - iškvietimas į 2018 m. kovo 29 d. teismo posėdį tapo netikslingas ir neekonomiškas teisminio proceso koncentruotumo aspektu. 20.

33Be kita ko, apeliantė taip pat mano, jog teismas buvo šališkas ir suteikė ieškovei privilegijuotos proceso šalies padėtį, tačiau dėl teismo šališkumo apeliantė bylos nagrinėjimo metu jokių pastabų neišsakė ir teismo atliekamų procesinių veiksmų šališkumo aspektu apeliacinės instancijos teismui neskundė. Taigi, įvertinusi apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų ir teismo šališkumo esamų bylos duomenų kontekste, teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus.

34Dėl pastatų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir kompensacijos priteisimo 21.

35Apeliantė nurodo, jog teismas, be jos sutikimo atidalindamas ūkinius pastatus ir geresnės būklės mūrinį ūkinį pastatą priteisdamas ieškovei E. S., o blogesnės būklės medinį ūkinį pastatą - Z. G. bei atidalindamas kiemo įrenginius, kurie reikalingi kasdieniniam buitiniam naudojimui, ir už juos priteisdamas menkavertę kompensaciją, grubiai pažeidė savininko nuosavybės neliečiamumo principus bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą. CK 4.93 straipsnis draudžia paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus - visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. 22.

36Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas, nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje. 23.

37Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų išsiskyrimui, labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; ir kt.). Taigi, teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018; ir kt.). 24.

38Atsakydama į apeliantės argumentą dėl be jos sutikimo atidalintų ūkinių pastatų, geresnės būklės mūrinį ūkinį pastatą priteisiant ieškovei E. S., o blogesnės būklės medinį - apeliantei, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė, ne kartą tikslindama savo reikalavimus, prašė būtent tokia tvarka atidalinti ūkinius pastatus. Kadangi abejoms šalims priklausė po ½ prie gyvenamojo namo esančių antraeilių daiktų - dviejų ūkinių pastatų - dalį, apeliantė prašė visą mūrinį ūkinį pastatą priskirti ieškovei, o visą medinį ūkinį pastatą priskirti jai, priteisiant už geresnės būklės pastatą piniginę kompensaciją. Tą patvirtina apeliantės teismui pateiktas 2015 m. vasario 26 d. priešieškinis, 2013 m. rugpjūčio 28 d. pasiūlymas (III t., 25-30, 55-57 b. l.), 2015 m. gruodžio 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas (IV t., 1-13 b. l.). Juo labiau, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys faktiškai tokia tvarka ir naudojasi minėtais statiniais. Nežiūrint į tai, kad apeliantė vėliau, 2018 m. gegužės 21 d. prašymu (VII t., 112-113 b. l.) šio priešieškinio reikalavimo atsisakė, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tai nepaneigia pačios apeliantės valios ir apsisprendimo, jog toks atidalinimas, priskiriant šalims atskirus pastatus, jai nėra kategoriškai nepriimtinas ir negalimas. Nors apeliantė ir grindžia savo poziciją CK 4.93 straipsniu, kuris draudžia paimti iš savininko nuosavybę prievarta, tačiau formuojamoje kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, jog nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017; ir kt.). 25.

39Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu bendraturtėms nepavyko rasti priimtino sprendimo būdo, jų konfliktai tęsiasi ne vieną dešimtmetį, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, planus sudariusio liudytojo, t. y. kvalifikuoto specialisto S. J., paaiškinimus, 2018 m. kovo 21 d. vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog ieškovės teikiamas inžinierinių įrenginių-kiemo statinių atidalijimo variantas padės kiek įmanoma maksimaliai atriboti šalių bendravimą naudojantis joms priklausančiu turtu, sudarys galimybę ateityje išvengti ginčų. Būtent toks atidalijimo būdas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, geriausiai atitinka šalių interesų pusiausvyrą, nesukelia esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo, tuo pačiu nedaro neproporcingos žalos daiktų paskirčiai bei neprieštarauja teismų praktikai, nurodytai šios nutarties 21-22 punktuose analizuojamu klausimu. 26.

40Pasisakant dėl, apeliantės teigimu, per mažos kompensacijos priteisimo už jai atitekusį mažesnės vertės turtą, pažymėtina, jog nagrinėjant ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; ir kt.). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017). 27.

41Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei viena iš šalių nepateikė į bylą antraeilių daiktų - gyvenamojo namo priklausinių bei kiemo statinių - objektyvaus ir nepriklausomų turto vertintojų atlikto vertinimo. Ieškovė nurodė, kad ūkinio pastato su indeksu 2I1p (pastato – sandėlio, unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) vertė yra 817 Eur, o pastato – sandėlio su indeksu 3I1ž (pastato – sandėlio, unikalus Nr. ( - )) vertė yra 689 Eur. Tuo tarpu sprendimo priėmimo dieną VĮ Registrų centras išraše nurodoma, kad ūkinio pastato su indeksu 2I1p (pastato – sandėlio) vidutinė rinkos vertė yra 778 Eur, o pastato – sandėlio su indeksu 3I1ž vidutinė rinkos vertė yra 656 Eur, kas reiškia, kad oficialiuose dokumentuose užfiksuota minėtų pastatų rinkos vertė yra mažesnė. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, nurodo ir tai, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė, valdydama mūrinį ūkinį pastatą, eilę metų iš jo nuomos gavo ekonominę naudą, ką paliudijo liudytoja M. S. Toks apeliantės teiginys, nesant kitokio byloje nei VĮ Registrų centras išraše nurodomos antraeilių daiktų ir teismo nustatytos, atsižvelgiant į apžiūros metu vizualiai įvertintos kiemo statinių (šiukšlių dėžės, šulinių, kanalizacijos šulinio, tualeto, rūkyklos, stoginių, kiemo aikštelės ir tvoros) vertės, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina minėtų daiktų apeliantės nurodomos pageidaujamos rinkos vertės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad dalijamo ar atidalijamo turto vertė turėtų būti nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, šiuo atveju 2018 m. lapkričio 26 d. galiojančiomis dalijamo turto rinkos kainomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodytas šių turto objektų vertes bei nesant jokių kitų byloje duomenų, pagrindžiančių atidalijamo turto kitokią vertę, pagrįstai vadovavosi minėtame išraše nurodytais duomenimis bei teismo nustatytomis kiemo statinių vertėmis (šiukšlių dėžė – 40 Eur, šuliniai 1k ir 2k – kiekvienas po 50 Eur, kanalizacijos šulinys – 50 Eur, tualetas – 50 Eur, rūkykla – 40 Eur, 2 stoginės – kiekviena po 50 Eur, kiemo aikštelė – 37 Eur, tvora – 20 Eur), priteisdamas atsakovei 172 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančios didesnės vertės turto dalį (978 Eur – 806 Eur = 172 Eur).

42Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 28.

43Apeliantė teigia, jog teismas priėmė sprendimą ir patvirtino žemės sklypo naudojimosi planą, kuris yra ydingas, procedūriškai ir techniškai nepriimtinas. Teismas kiemo aikštelę paliko bendram tiek E. S., tiek Z. G. naudojimuisi, tačiau tai prieštarauja kartu su sprendimu patvirtintam planui. Dalis bendro naudojimosi aikštelės paskiriama tik ieškovės E. S. naudojimuisi, nors kiemo aikštelė nėra atidalinta ir priklauso abiem bendrasavininkėms lygiomis dalimis. Be to, planas yra ydingas dar ir dėl to, kadangi atsakovei Z. G. neužtikrinama vieta automobilio pastatymui, kai ieškovei E. S. tokia galimybė yra numatyta. Dar daugiau, siekiant padaryti pravažiavimą pagal 2018-07-10 parengtą planą, tektų išardyti atsakovei Z. G. priklausančias klombas ir išrauti medžius, kas reiškia, jog yra griaunama tik atsakovės sukurta infrastruktūra bei atsakovės Z. G. sukurtas gerbūvis, neatlyginant jos patirtų išlaidų. Taip yra pažeidžiamos atsakovės Z. G. teisės, teisėti interesai. Teismas taip pat sprendimu nustatė nuosavybės teisę į tvoras, besiribojančias su ieškovės E. S. naudojama žemės sklypo dalimi, tačiau dalis tvorų, paskirtų ieškovei E. S. nuosavybės ar bendro naudojimosi teise bei įvažiavimo vartai, yra įrengti atsakovės Z. G. lėšomis, dėl kurių kompensavimo teismas nepasisakė. 29.

44Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Šiuo atveju, kaip jau minėta, byloje ne kartą buvo daromi ir teismui tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikinėjami planai (I t., 4-7, 145 b. l., III t., 131 b. l., V t., 29, 98, 137 b. l., VI t., 32 b. l., VII t., 67, 129 b. l.). Kadangi nė vienas iš teismui pateiktų planų netiko abejoms šalims ir jos nesugebėjo pasiekti bendro susitarimo, teismui nuvykus į vietą, apžiūrėjus esamą situaciją ir išklausius šalių pastebėjimus, teismo pavedimu IĮ „Geolinija“ buvo įpareigota parengti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (VII t., 115 b. l. esantis segtuvas), kuris sutampa su ieškovės pateiktu planu (VII t., 149 b. l.). 30.

45Atsakant į apeliantės argumentus dėl teismo patvirtinto žemės sklypo naudojimosi plano ydingumo, pastebėtina, jog šalys žemės sklypu faktiškai naudojasi pagal tvarką, kuri buvo nustatyta dar 1969 m. gruodžio 26 d. Mažeikių rajono liaudies teismo sprendimu ir geranorišku buvusių savininkų J. P. ir Z. V. sutarimu. Tai yra ieškovė naudojasi šiaurine, o atsakovė – pietine žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo plotas 0,0018 ha padidėjo neatidalintame žemės sklype, atsakovei be ieškovės sutikimo pastačius parduotuvę-paviljoną , t. y. 2001 m. kovo 19 d. Telšių viršininko administracijai įsakymu Nr. 455 padidinus žemės sklypą nuo 948 m2 iki 966 m2, prijungus prie namų valdos 18 m2 miesto fondo žemės sklypo dalį. Įvertinus bylos duomenis, tiek ieškovės, tiek atsakovės ir teismo pavedimu parengtus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus bei atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė situaciją vietoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės teismo pavedimu IĮ „Geolinija“ parengtas planas yra artimas pirminiam teismų patvirtintam planui ir faktiniam šalių naudojimuisi žemės sklypu bei yra optimaliausias. Kadangi dėl esamų šalių itin konfliktiškų santykių šalys nebegali toliau naudotis bendrai žemės sklypu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis žemės sklypo vidinio atidalijimo planas padės maksimaliai atriboti šalių bendravimą naudojantis joms priklausančiu turtu, nes suteikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Plane atvaizduotos bendro naudojimo žemės sklypo dalys, kurios yra kiek įmanoma minimalios, ir sudarys galimybę šalims įgyvendinti jų teises bei pareigas, kaip antai bendro naudojimo plotas iš šiaurinės pusės (plane pažymėtas mėlyna spalva ir skaičiumi 12, 13.27), kuris yra pakankamas šalims namo aptarnavimui, nes ten yra įvairias paslaugas fiksuojantys skaitikliai, o ieškovė pro šį bendro naudojimo žemės sklypo plotą galės patekti į jai priskiriamą žemės sklypo dalį, kaip ir atsakovė iš jai priskiriamo žemės sklypo dalies, t. y. ties įėjimu į jos gyvenamojo namo dalį galės lengvai patekti prie skaitiklių. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad yra tikslinga įrengti dar vieną įvažiavimą iš Naftininkų gatvės pusės, tačiau šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog pakankamai nedideliame žemės sklypo plote, esančiame pačiame miesto centre, būtų neprotinga įrengti dar vieną įvažiavimą į jį. Be to, kaip matyti iš apeliantės pateikiamo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (VII t., 129 b. l.), dar vieno įvažiavimo įrengimas komplikuotų naudojimąsi žemės sklypu, nes maksimaliai neatribotų galimybės šalims įgyvendinti savo teisių ir pareigų dėl per didelio esamo bendro žemės sklypo naudojimosi ploto. 31.

46Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl kiemo aikštelės, vietos atsakovės automobilio pastatymui neužtikrinimo, atsakovės infrastuktūros gadinimo siekiant padaryti pravažiavimą pagal teismo patvirtintą planą neatlyginant nei jos patirtų išlaidų už augalus, nei išlaidų už dalį tvorų ar įvažiavimo vartų įrengimą. Liudytojo S. J. paaiškinimais nustatyta, kad įvažiavimas į kiemą yra pakankamas, vietos bendrasavininkių automobiliams pastatyti yra ir galima užtikrinti kiekvieno jų įvažiavimą į kiemą bei privažiavimą prie pastatų (VIII t., 97 b. l.). Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad po apeliantės langais nėra jokių vertingų želdinių (V t., 92-97 b. l.), o reikalavimo atlyginti išlaidas už dalies tvorų ir įvažiavimo vartų įrengimą apeliantė patikslintame priešieškinyje nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas to klausimo pagrįstai ir nesprendė. Akcentuotina, jog bendraturčių teisės įgyvendinamos siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą nepažeidžiant proporcingumo principo ir teismo pavedimu parengtas vidinio kiemo bendro naudojimo planas, atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, būtent šiuos pagrindinius tikslus ir užtikrina. Nustatytų aplinkybių kontekste spręstina, kad apeliantės nurodomi argumentai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano ydingumo nesudaro pagrindo skundžiamu sprendimu padarytų išvadų vertinti kitaip nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

47Dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesu neskyrimo 32.

48Apeliantė teigia, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. į bylos nagrinėjimą neatvykus nei ieškovei E. S., nei jos atstovui, teismas nutartimi paskyrė ieškovei E. S. 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų, t. y. 500 Eur paskirtos baudos, skiriant atsakovei Z. G.. Paskirtą baudą teismas vėliau panaikino nepagrįstai, atsižvelgdamas tik į ieškovės atstovo prašymą ir paaiškinimus, bet neįvertindamas pačios ieškovės procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartą nedalyvaujant teismo posėdžiuose. 33.

49Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). 34.

50Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas ieškovei E. S. buvo paskyręs baudą už neatvykimą į teismo posėdį (VIII t., 15-16 b. l.), nurodydamas, jog ieškovė ėmė piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, tačiau gavęs ieškovės atstovo prašymą baudą panaikinti, kuriame buvo nurodytos ieškovės ir jos atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys, bei pateikti įrodymai, baudą panaikino. Atsakovės nuomone, teismas paskirtą baudą panaikino nepagrįstai, nes neįvertino pačios ieškovės procesinio elgesio be pateisinamos priežasties ne kartą nedalyvaujant teismo posėdžiuose, bei neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovė elgiasi pasyviai, nesidomi bylos nagrinėjimo eiga, yra nerūpestinga, neatidi, nesąžininga ir naudodamasi savo teisėmis yra ne tik kad nesuinteresuota taikia bylos baigtimi, bet ir piktybiškai siekia vilkinti procesą. Apeliaciniu skundu prašo pripažinti, kad ieškovė E. S. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir skirti jai iki 5000 Eur baudą, 50 procentų iš šios sumos paskiriant atsakovei Z. G. 35.

51Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės, kurios dalyvavimas byloje nėra pripažintas būtinu, ir jos atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl pateisinamų priežasčių, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir tai nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą, todėl pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi pagrįstai panaikino ieškovei paskirtą baudą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad byla buvo nagrinėjama itin ilgai, nuo 1996 metų, tačiau iš proceso eigos matyti, kad byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta kita byla, byloje priimti net keli teismų procesiniai sprendimai, byla du kartus grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitos priežastys, lėmusios ilgą bylos nagrinėjimą, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, yra tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovės negebėjimo ir nenoro rasti kompromisą, taip pat dėl objektyvių priežasčių (ieškovės senyvas amžius, šalių reikalavimų tikslinimas, advokato mirtis, skundų nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje ir kt.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti baudą ieškovei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl apeliantės prašymas pripažinti, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir skirti jai baudą, pusę iš šios sumos paskiriant apeliantei, atmestinas. 36.

52Dėl kitų atsakovės Z. G. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). 37.

53Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, atsakovės Z. G. apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 38.

54Atmetus atsakovės Z. G. apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos, o ieškovė E. S. tokių išlaidų priteisti neprašė ir įrodymų, jog ji patyrė išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nepateikė.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė E. S. patikslintu ieškiniu ir pareiškimu, kuriuo pašalinta... 6. Atsakovė Z. G. patikslintu priešieškiniu prašė: 1) atidalinti ūkinius... 7. 2018 m. gegužės 21 d. atsakovė Z. G. atsisakė priešieškinio reikalavimų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 4.... 10. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu... 11. Teismas pažymėjo, kad šalys net nuo 1996 metų nesutaria dėl bendrosios... 12. Teismas, spręsdamas kompensacijos už atidalintų antraeilių daiktų, natūra... 13. Teismas pabrėžė, kad žemės sklypu šalys faktiškai naudojasi pagal... 14. Aptardamas papildomo įvažiavimo į kiemą klausimą, teismas padarė... 15. Teismas nurodė, kad 2018 m. kovo 23 d. nutartyje nebuvo nustatyta, iki kada... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. 10.... 18. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) Z. G. prašo panaikinti Telšių... 19. Atsiliepimas į atsakovės Z. G. apeliacinį skundą negautas.... 20. Teismas... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 22. teisiniai argumentai ir išvados... 23. Apeliantės (atsakovės) Z. G. apeliacinis skundas netenkinamas. 12.... 24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 25. Byloje kilęs ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus,... 27. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Mažeikių rajono liaudies teismas 1969 m.... 28. Dėl procesinių pažeidimų 16.... 29. Apeliantė teigia, jog teismas tendencingai darė procesinius pažeidimus –... 30. Vertinant apeliantės argumentus dėl, jos teigimu, pirmosios instancijos... 31. Apeliantė taip pat akcentuoja, jog teismo daromi procesiniai pažeidimai... 32. Dėl apeliantės nurodomų aplinkybių, jog teismas neišreikalavo iš IĮ... 33. Be kita ko, apeliantė taip pat mano, jog teismas buvo šališkas ir suteikė... 34. Dėl pastatų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir kompensacijos... 35. Apeliantė nurodo, jog teismas, be jos sutikimo atidalindamas ūkinius pastatus... 36. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės... 37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad esant interesų... 38. Atsakydama į apeliantės argumentą dėl be jos sutikimo atidalintų ūkinių... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo... 40. Pasisakant dėl, apeliantės teigimu, per mažos kompensacijos priteisimo už... 41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei viena iš šalių nepateikė į bylą... 42. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 28.... 43. Apeliantė teigia, jog teismas priėmė sprendimą ir patvirtino žemės sklypo... 44. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą,... 45. Atsakant į apeliantės argumentus dėl teismo patvirtinto žemės sklypo... 46. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl kiemo... 47. Dėl baudos ieškovei už piktnaudžiavimą procesu neskyrimo 32.... 48. Apeliantė teigia, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. į bylos nagrinėjimą... 49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis... 50. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas ieškovei E. S. buvo paskyręs baudą... 51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės, kurios dalyvavimas... 52. Dėl kitų atsakovės Z. G. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų... 53. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 54. Atmetus atsakovės Z. G. apeliacinį skundą, apeliantės patirtos... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 56. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d....