Byla 3K-3-96/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. G., J. B. ir A. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G., J. B. ir A. B. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, B. M. B. ir R. B., tretieji asmenys K. K., V. D., M. Ž., notarė O. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, ieškinio senaties termino atnaujinimo, statybos leidimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, kad vienas jų rekonstruotų jam nuosavybės teise priklausančią namo dalį, tinkamumo.

6Gyvenamasis namas, esantis ( - ), 2003 metais bendrosios nuosavybės teise priklausė bendraturčiams B. M. B. , V. D. , M. Ž. , V. Š. ir J. B. 2003 m. vasario 13 d. namo bendraturčiai M. Ž., J. B. ir V. Š. pasirašė sutikimą, kad B. M. B. rekonstruotų jos nuosavybės teise turimą gyvenamojo namo dalį ir namo vakaruose iš kiemo pusės pristatytų tambūrą–priestatą; sutikime bendraturčiai taip pat nurodė, jog su išplanavimo schema susipažino ir neprieštarauja. Atsakovė B. M. B. 2008 m. sausio 25 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo daliai rekonstruoti, naujam priestatui statyti. Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2008 m. sausio 30-31 d. protokolu Nr. 40-10-SK133 nutarė išduoti atsakovei statybos leidimą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2008 m. kovo 15 d. išdavė atsakovei B. M. B. statybos leidimą Nr. 38-3GN69-132 gyvenamojo namo daliai rekonstruoti ir naujam priestatui statyti. Atsakovė B. M. B. 2008 m. gegužės 9 d. jai priklausančią gyvenamojo namo dalį padovanojo sūnui atsakovui R. B., kuris 2008 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo pasikeitus techniniams rodikliams ir statytojui. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė R. B. statybos leidimą Nr. 383-GN69-132/1 gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai, naujo priestato statybai.

7Ieškovai V. G., J. B. ir A. B. 2009 m. rugpjūčio 3 d. ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 13 d. sutikimo dalį, kuria J. B., V. Š. sutiko, kad bendraturtė B. M. B. rekonstruotų dalį gyvenamojo namo ir vakaruose iš kiemo pusės pristatytų tambūrą-priestatą, bei nurodė, kad su išplanavimo schema susipažino ir neprieštarauja (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys); 2) atnaujinti terminą 2008 m. kovo 15 d. statybos leidimams apskųsti teismui; 3) panaikinti 2008 m. kovo 15 d. statybos leidimus Nr. 38-3 GN69-132 ir Nr. 38-3 GN69-132/1. Ieškovai nurodė, kad suklydo duodami sutikimą atsakovams rekonstruoti namo dalį, nes šie nutylėjo, jog statys didesnę patalpą ir atliks daugiau darbų, nei buvo reikalinga pagal ieškovų duotą sutikimą tambūro statybai. Atsakovai tylėdami nuslėpė aplinkybes, kurias žinodami ieškovai nebūtų davę sutikimo. Jie išgriovė sieną, padarė naują įėjimą, įrengė langą, o tokie statybos darbai neatitiko ieškovų supratimo apie priestato-tambūro vaizdą, t. y. neatitiko 2003 m. vasario 13 d. sutikime nustatytų sąlygų.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 2003 m. vasario 13 d. sutikimo dalį, kuria J. B. ir V. Š. sutiko, kad bendraturtė B. M. B. rekonstruotų savo nuosavybės teise turimą gyvenamojo namo dalį ir namo vakaruose iš kiemo pusės pristatytų tambūrą-priestatą; atnaujino ieškovams terminą Kauno miesto savivaldybės 2008 m. kovo 15 d. statybos leidimams apskųsti; panaikino Kauno miesto savivaldybės 2008 m. kovo 15 d. statybos leidimus, kuriais atsakovams išduoti leidimai rekonstruoti turimą gyvenamojo namo dalį ir statyti priestatą. Teismas pripažino J. B. ir V. Š. 2003 m. vasario 13 d. sutikimus negaliojančiais, nurodydamas, kad šie bendraturčiai buvo suklaidinti, nes atsakovai nutylėjo tikrąsias gyvenamųjų patalpų remonto ir priestato statybos apimtis (CK 1.90 straipsnio 1 dalis, 1.91 straipsnio 5 dalis). Teismo teigimu, sutikimai neatitiko atsakovės B. M. B. prašymo leisti rekonstruoti gyvenamąjį namą ir pastatyti priestatą: sutikime kalbama apie gyvenamojo namo kiemo vakarų pusę, tačiau žemės sklypo planas patvirtina, jog kiemas yra tik iš vienos namo pusės, priestatas statytas iš dviejų namo pusių, kur kiemo nėra. Teismas pabrėžė, kad ginčo gyvenamasis namas yra daugiabutis, jo fizinis susidėvėjimas – 70 procentų, todėl, jo nuomone, atsakovų 2006 m. sugalvota jiems priklausančių gyvenamojo namo dalių rekonstrukcija: gyvenamųjų patalpų perplanavimas, vidaus sienų griovimas, dalies išorinės kapitalinės sienos griovimas, priestato statyba be žemės sklypo savininkų sutikimų, nesupažindinant jų su rekonstrukcijos statybos projektais, turi būti pripažintas esminių bendraturčių teisių pažeidimu. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo bendraturčių sutikimo atsakovų planuotiems namo rekonstrukcijos darbams ir priestato statybai, teismas sprendė, jog atsakovams išduoti statybos leidimai yra neteisėti ir naikintini. Teismas, atnaujindamas ieškovams terminą statybos leidimams skųsti teismui, nurodė, kad ieškovai įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t. y. neturėjo visos informacijos apie atsakovų 2008 m. pavasarį pradėtus vykdyti statybos darbus ir jų apimtį, o apie išduotus statybos leidimus ir atsakovų parengtus projektus sužinojo tik po 2009 m. liepos 1 d.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 17 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Kolegijos teigimu, ginčo tambūras atitinka Statybos techniniame reglamente pateiktą tokio statinio išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad prieangis (tambūras) – tai nešildomas priestatas prie išorinių pastato durų (atskiriantis pastatą nuo lauko) su sienomis iki pusės patalpos aukščio ar per visą aukštį, kaip tarpinė patalpa tarp lauko ir šiltų pastato patalpų. Ieškovų sutikimas priestato statybai buvo visiškai konkretus tiek statomo pastato prasme (kad bus statomas tambūras), tiek pastato lokalizacijos ir išplanavimo vieta bei būdu (kad pastatas bus statomas iš vakarinės namo pusės prie išorinės atsakovo buto sienos), ir patvirtina, jog ieškovams buvo pateikta išplanavimo schema, t. y. informuota apie ginčo pastatą. Ginčo pastatas pastatytas iš kiemo pusės vakaruose, t. y. jo vieta sutampa su nurodyta ieškovų sutikime. Ieškovai neįrodė, kad realiai pastatytas pastatas neatitinka ginčo sutikime nustatytų sąlygų ar tambūro sampratos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai buvo suklaidinti dėl esminių pasirašyto sutikimo statybai sąlygų, jog nuo jų buvo nuslėpta (nutylėta) informacija, susijusi su pastato statyba ar pan. (CK 1.90 straipsnio 1 dalis, 1.91 straipsnis).

11Teisėjų kolegija atmetė ieškovų argumentus, kad statybos leidimas neteisėtas, nes negauti visi jam išduoti būtini dokumentai, taip pat ieškovių V. G. ir A. B., kurios įgijo patalpas ginčo gyvenamajame name 2007–2008 m., sutikimai tambūro statybai. Kolegijos teigimu, ieškovės V. G. ir A. B. perėmė ankstesnių patalpų savininkų teises ir pareigas, todėl, pasikeitus namo bendraturčiams, atsakovai neprivalėjo iš naujo prašyti jų sutikimo tambūro statybai. Byloje esantys bendraturčių sutikimai patvirtina bendraturčių leidimą atsakovei rekonstruoti savo gyvenamojo namo dalį bei pasistatyti tambūrą-priestatą, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo suabejoti tokių sutikimų teisėtumu ir pagrįstai bei teisėtai išdavė ginčijamus statybos leidimus.

12Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovai terminą sutikimui ginčyti teisme praleido be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti. Grįsdama šią išvadą, kolegija nurodė, jog ieškovai apie ginčijamus statybos leidimus sužinojo 2009 m. kovo–balandžio mėnesiais, o apie pradėtas statybas – 2008 m. pavasarį. Atsakovams išduoti statybos leidimai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre: 2008 m. kovo 15 d. statybos leidimo Nr. 38-3 GN 69-132/1 įrašas galioja nuo 2008 m. gruodžio 10 d., statybos leidimo Nr. 38-3 GN 69-132 – nuo 2008 m. birželio 20 d. Taigi ieškovai nuo 2008 m. vidurio galėjo sužinoti, kokiu pagrindu atsakovai vykdo statybos darbus ir kreiptis įstatymo nustatyta tvarka dėl teisių gynimo, tačiau to nepadarė, nepateisinamai ilgai delsė. Kolegijos nuomone, toks delsimas negali būti laikomas sąžiningu, nes ieškovai dėl pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik 2009 m. rugpjūčio 3 d., t. y. tada, kai atsakovai iš esmės jau buvo užbaigę statybos darbus.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovai V. G., J. B. ir A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176–185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į tai, kad byloje pateiktos nuotraukos, žemės sklypo planai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog, priešingai nei nurodyta 2003 m. vasario 13 d. sutikime, naujas pastatas yra ne tambūras, pastatytas ne vakarų pusėje ir žymiai didesnis, nei planuotas prie sutikimo pridėtame plane. Taigi realiai pastatytas pastatas neatitinka nurodyto bendraturčių sutikime. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad duodant ginčo sutikimą ieškovams nepateiktas konkretus projektas, pagal kurį būtų galima spręsti, ar atliekami statybos ir rekonstrukcijos darbai nepažeis ieškovų, kaip bendraturčių, teisių, planavimo schemoje nebuvo tiksliai nurodyta, kokio pobūdžio statyba ir rekonstrukcija bus vykdoma.

162. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi vien tik Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimu išduoti statybos leidimą ir nepagrįstai sprendė, kad, nenuginčijus šio sprendimo, administracijos direktorius privalo vėl išduoti statybos leidimą. Statybos leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai statinio projektas atitinka projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir kai įsitikinama jo pagrįstumu.

173. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino reikalavimams panaikinti statybos leidimą pareikšti. Terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovai iki pat ieškinio pateikimo 2009 m. liepos 20 d. nebuvo supažindinti su statybos leidimu ir nežinojo jo turinio. Ieškovai 2009 m. balandžio 20 d. kreipėsi į KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vadovą, prašydami pateikti statybos leidimą, statybos (rekonstrukcijos) projektą, jo pakeitimus ir kt. dokumentus, tačiau atsakymo negavo, ir 2009 m. birželio 22 d. kreipėsi šiuo klausimu dar kartą. 2009 m. liepos 1 d. KAVA informavo, kad prašomus dokumentus pateiks Kauno miesto savivaldybės administracija ir pateikė nepatvirtintas projektinės dokumentacijos (statybos leidimų) kopijas. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas statybos leidimų kopijas atsakovai pateikė tik teisme. Atsižvelgiant į tai, kad aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys, termino praleidimo priežastys turėjo būti laikomos svarbiomis.

184. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes nenagrinėjo dalies ieškovų atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodytų argumentų, t. y. sprendimas nemotyvuotas. Neišsamus ir nepakankamas faktinių bylos aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas pripažintinas proceso teisės normų pažeidimu (CPK 324 straipsnio 3 dalis).

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

201. Nepagrįsti kasatorių argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nes teismas, vertindamas ginčo statybos vietą ir pobūdį, įvertino visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į kasatorių paaiškinimus.

212. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi vien Nuolatinės statybos komisijos sprendimu, nes teismas rėmėsi byloje esančių duomenų ir įrodymų visetu. Be to, nagrinėjamu atveju savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo neišduoti statybos leidimo. Kasatoriai neginčijo Nuolatinės statybos komisijos sprendimo, t. y. laikė jį teisėtu ir pagrįstu.

223. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes apie ginčijamus teisės aktus kasatoriai žinojo nuo 2009 m. kovo-balandžio mėn. (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Šalys yra gyvenamojo namo bendraturčiai, todėl kasatoriai, elgdamiesi rūpestingai, apie išduotus statybos leidimus galėjo sužinoti atsakovams pradėjus vykdyti statybas 2008 m.

234. Nepagrįsti kasatorių argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo nemotyvavimo, nes teismas pasisakė kasatorių nurodytais klausimais, nurodydamas, kad kasatoriai neįrodė aplinkybių, kuriomis rėmėsi.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai B. M. B. ir R. B. prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

251. Nepagrįsti kasatorių argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, nes teismas, vertindamas įrodymų visetą, nebūtinai turi pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas aplinkybes, kad bendraturčiai buvo susipažinę su būsimos rekonstrukcijos planu, statybos darbai atlikti teisėtai, o rekonstrukcija nepažeidžia jokių kasatorių teisių. Nagrinėjamu atveju kasatoriai ginčija atsakovų teisę atlikti rekonstrukciją, tačiau nenurodo, kaip tokia rekonstrukcija pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ginčijamo sutikimo davimo yra praėję daugiau kaip šešeri metai, laikytina, jog kasatoriai turėjo pakankamai laiko persigalvoti ir pareikšti atsakovams pastabas dėl jų prašomos rekonstrukcijos.

262. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo Nuolatinės statybos komisijos išvados vertinimo apeliacinės instancijos teisme. Kasatoriai ginčija statybos leidimą, pagal kurį statybos darbai yra baigti. Net ir panaikinus statybos leidimą situacija nepasikeis, nes kasatoriai, neįrodę realaus jų teisių pažeidimo, negalės ginčyti atsakovų, kaip bendraturčių, teisės įteisinti be kasatorių sutikimo jau atliktus statybos darbus.

273. Kasatoriai neginčija apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jų teisės nebuvo pažeistos, todėl argumentai, susiję su senaties termino atnaujinimu, atmestini. Be to, kasatoriai neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties termino pradžią, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. kovo pradžios, kai buvo pradėtos ginčo statybos, kurias kasatoriai, gyvenantys tame pačiame name, turėjo matyti. Nagrinėjamu atveju kasatoriai stebėjo statybų pradžią, eigą, pabaigą ir dokumentų, patvirtinančių statybų teisėtumą, ėmė reikalauti praėjus dar tam tikram laiko tarpui. Toks delsimas teisiškai yra nepateisinamas, todėl nėra pagrindo tenkinti kasatorių prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

284. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų kasatorių argumentų, todėl nėra pagrindo pripažinti CPK 324 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

32Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo su kito bendraturčio atliekama pastato rekonstrukcija tinkamumo, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą ir senaties termino atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

33Dėl tinkamo gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, kad vienas iš bendraturčių rekonstruotų jam bendrosios nuosavybės teise priklausančią namo dalį

34CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

35Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Tačiau, siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, pažymėtina, kad, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje – teisę rekonstruoti (statyti priestatą) bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Taigi bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinimo būtinos sąlygos (kitų bendraturčių sutikimas, prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių) yra susijusios su kitų bendraturčių, nesutinkančių su tokiais bendraturčio, siekiančio pertvarkyti jam priklausančią nuosavybės dalį, veiksmais, pareiga nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus ir pagrįsti nesutikimą su rekonstrukcija. Teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimą statybos darbams, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą konkretiems statybos darbams, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą) ir, nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009; kt.). Atsižvelgiant į tai, klausimai, susiję su kitų bendraturčių sutikimo dėl nekilnojamojo daikto dalies rekonstrukcija tinkamumu, turi būti sprendžiami ne formaliai, o taikant bendraturčių interesų derinimo principą ir siekiant išlaikyti jų teisių gynimo pusiausvyrą.

36Pažymėtina, kad klausimai dėl bendraturčių sutikimo su bendrosios nuosavybės teise turimo pastato dalies rekonstrukcija buvimo fakto bei jo tinkamumo, dėl rekonstruoti pastatą siekiančio bendraturčio veiksmų atitikties statybos darbus reglamentuojančioms teisės normoms ar kitų bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą tokiai rekonstrukcijai pagrįstumo, yra susiję su bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino 2003 m. vasario 13 d. namo bendraturčių sutikimą dėl rekonstrukcijos tinkamu, būtina atsakyti į klausimą, ar teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų.

37Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P., V. Š. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

38Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus ir įvertinusi apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinį bei kasacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo teismų praktikos bendraturčių sutikimo vertinimo klausimu. Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas pažeidė CPK 176–185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į tai, kad byloje pateiktos nuotraukos, žemės sklypo planai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog, priešingai nei nurodyta 2003 m. vasario 13 d. sutikime, naujas pastatas yra ne tambūras, pastatytas ne vakarų pusėje ir daug didesnis, nei planuotas prie sutikimo pridėtame plane, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad duodant ginčo sutikimą ieškovams nebuvo pateiktas konkretus projektas, pagal kurį būtų galima spręsti, ar atliekami statybos ir rekonstrukcijos darbai nepažeis ieškovų, kaip bendraturčių, teisių, planavimo schemoje nebuvo tiksliai nurodyta, kokio pobūdžio statyba ir rekonstrukcija bus vykdoma. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teisėjų kolegija, spręsdama dėl bendraturčių 2003 m. vasario 13 d. sutikimo tinkamumo, įvertino tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktus įrodymus: šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus – 2003 m. vasario 13 d. sutikimą, ginčo statinio projektavimo, planavimo dokumentus ir kt. Teisėjų kolegija vertino, ar ginčo tambūras atitinka Statybos techniniame reglamente pateiktą tokio statinio išaiškinimą; atsižvelgė į ieškovų sutikimo priestato statybai turinį, t. y. į tai, kad ieškovams buvo pateikti duomenys apie būsimo priestato vietą, išplanavimą; konstatavo, kad ieškovams pasirašant sutikimą nurodyti duomenys realiai atitinka ginčo pastato apibūdinimą, vietą ir išplanavimą. Taigi teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo tambūras atitinka priestato, su kurio pastatymu ieškovai sutiko pasirašydami 2003 m. vasario 13 d. sutikimą, duomenis. Teismas pasisakė dėl įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir teismų praktiką bendraturčių sutikimo tinkamumo vertinimo klausimu bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

39Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Kasatoriai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriams nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu. Kitokia kasatorių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik jų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

40Pažymėtina, kad kasatoriai neatskleidė, kaip atsakovų atlikta jiems priklausančios pastato dalies rekonstrukcija pažeidžia kasatorių teises, neįrodinėjo jų interesų pažeidimo, o tai, minėta, yra būtinas sutikimo ginčijimo elementas.

41Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorių skunde nurodyti argumentai, susiję su ieškovų sutikimo dėl atsakovų namo dalies rekonstrukcijos tinkamumu, neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadų teisėtumu ir pagrįstumu, todėl atmestini.

42Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

43Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovai be svarbių priežasčių praleido terminą ieškinio reikalavimams reikšti, todėl atsisakė jį atnaujinti. Kasatoriai su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydami, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kilus tokio pobūdžio ginčui, būtina nagrinėti, kokios priežastys pripažintinomis svarbiomis ieškinio senaties termino paleidimo priežastimis, dėl kurių šį terminą būtų galima atnaujinti.

44Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant svarbių termino praleidimo priežasčių konstatavimo klausimą, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje V. K., D. K. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; kt.). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų (asmens sugebėjimą įvertinti teisinę situaciją, šalių elgesį ir pan.) ir objektyviųjų (kokias vertybes siekiama apginti, galimą vertybių konkurenciją ir kt.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-27/2011). Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas su aplinkybėmis, kurios sutrukdė asmeniui ginti pažeistą teisę. Taip pat kiekvieną kartą turi būti turima galvoje ir tai, kad jei asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą senaties terminą į jį nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Taigi teismas turi nustatyti tinkamą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus atitinkančią šalių teisių bei teisėtų lūkesčių gynimo pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012). Pažymėtina, kad aplinkybę, jog priežastys, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, yra tokios svarbios, kad sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, turi įrodyti šalis, kuri praleido terminą kreiptis į teismą ir siekia teisių apsaugos po senaties termino pabaigos (CPK 12, 178 straipsniai).

45Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovai dėl svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą pateikti ieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti negaliojančia 2003 m. vasario 13 d. sutikimo dalį ir panaikinti 2008 m. kovo 15 d. statybos leidimus. Šiame kontekste reikšmingos teismų nustatytos aplinkybės, kad ginčas yra kilęs dėl gyvenamojo namo, kuriame gyvena bylos šalys, dalies rekonstrukcijos, statybos darbai, vykdomi šio sutikimo ir statybos leidimų pagrindu, buvo pradėti vykdyti 2008 m. pavasarį, atsakovams išduoti statybos leidimai buvo įregistruoti VĮ Registrų centre (2008 m. kovo 15 d. statybos leidimo Nr. 38-3 GN 69-132/1 įrašas galioja nuo 2008 m. gruodžio 10 d., statybos leidimo Nr. 38-3 GN 69-132 – nuo 2008 m. birželio 20 d.), o ieškinys paduotas tik 2009 m. rugpjūčio 3 d. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad bendraturčių sutikimas dėl priestato statybos buvo išduotas, kad statybos leidimai įregistruoti viešajame registre, o statybos darbai dėl savo pobūdžio yra matomi tame pačiame name gyvenantiems asmenims, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai sprendė, jog ieškovai ieškinio terminą praleido be svarbių priežasčių, ir teisėtai atsisakė jį atnaujinti. Kasatorių skunde nurodyti teiginiai nepaneigia šios išvados, nes, kaip nurodo patys kasatoriai, į KAVA dėl statybos leidimo ir kitų dokumentų jie kreipėsi tik 2009 m. balandžio 20 d., t. y. ėmėsi domėtis savo teisių gynyba paėjus metams nuo ginčo statybos darbų pradžios.

46Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti ieškovams ieškinio senaties terminą, o kasaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti šios išvados teisėtumu ir pagrįstumu.

47Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

48Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė motyvų, kuriais grindė savo procesinį sprendimą, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės, nes iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teisėjų kolegija nurodė argumentus, kuriais motyvavo išvadas bylai reikšmingais klausimais, savo sprendimą grindė įrodymų viseto išnagrinėjimu, spręsdama dėl ginčo esmės nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; kasatoriai nepagrindė savo teiginių dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

49Neatnaujinus ieškinio senaties termino, kasacinio skundo argumentai, susiję su statybos leidimo išdavimu, yra teisiškai nereikšmingi, nesudarantys kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

50Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jį kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų

52Atmetus kasacinį skundą, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė B. M. B. pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ji sumokėjo advokatui 1200 Lt (T. 3, b. l. 124). Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina atsakovei iš kasatorių, t. y. po 400 Lt iš kiekvieno kasatoriaus (CPK 93 straipsnis).

53Valstybei iš kasatorių priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – 146,53 Lt, t. y. po 48,84 Lt iš kiekvieno kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti atsakovei B. M. B. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės V. G. (asmens kodas ( - ) 400 (keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

57Priteisti atsakovei B. M. B. iš ieškovo J. B. (asmens kodas ( - ) 400 (keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

58Priteisti atsakovei B. M. B. iš ieškovės A. B. (asmens kodas ( - ) 400 (keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

59Priteisti valstybei iš ieškovų V. G. (asmens kodas ( - ) J. B. (asmens kodas ( - ) ir A. B. (asmens kodas ( - ) po 48,84 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 84 ct) iš kiekvieno išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, kad vienas... 6. Gyvenamasis namas, esantis ( - ), 2003 metais bendrosios nuosavybės teise... 7. Ieškovai V. G., J. B. ir A. B. 2009 m. rugpjūčio 3 d. ieškiniu prašė: 1)... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m.... 11. Teisėjų kolegija atmetė ieškovų argumentus, kad statybos leidimas... 12. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovai terminą sutikimui ginčyti teisme... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovai V. G., J. B. ir A. B. prašo panaikinti Kauno... 15. 1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176–185 straipsniuose... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi vien tik Kauno miesto... 17. 3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties... 18. 4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalį, nes... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybės... 20. 1. Nepagrįsti kasatorių argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nes... 21. 2. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas... 22. 3. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atnaujinti... 23. 4. Nepagrįsti kasatorių argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai B. M. B. ir R. B. prašo skundą... 25. 1. Nepagrįsti kasatorių argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių... 26. 2. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo Nuolatinės statybos... 27. 3. Kasatoriai neginčija apeliacinės instancijos teismo išvados, kad jų... 28. 4. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų kasatorių argumentų,... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 32. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais... 33. Dėl tinkamo gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, kad vienas iš... 34. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės... 35. Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai... 36. Pažymėtina, kad klausimai dėl bendraturčių sutikimo su bendrosios... 37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus teismų praktikoje... 39. Kasatoriai, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kitaip... 40. Pažymėtina, kad kasatoriai neatskleidė, kaip atsakovų atlikta jiems... 41. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorių... 42. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ... 43. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovai be... 44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant svarbių termino... 45. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovai dėl svarbių... 46. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės... 47. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 48. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė... 49. Neatnaujinus ieškinio senaties termino, kasacinio skundo argumentai, susiję... 50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus,... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 52. Atmetus kasacinį skundą, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos... 53. Valstybei iš kasatorių priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 56. Priteisti atsakovei B. M. B. (asmens kodas ( - ) iš ieškovės V. G. (asmens... 57. Priteisti atsakovei B. M. B. iš ieškovo J. B. (asmens kodas ( - ) 400... 58. Priteisti atsakovei B. M. B. iš ieškovės A. B. (asmens kodas ( - ) 400... 59. Priteisti valstybei iš ieškovų V. G. (asmens kodas ( - ) J. B. (asmens kodas... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...