Byla 2-1908/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikšti atsakovui likviduojamam akcinei bendrovei bankui SNORAS, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ civilinėje byloje Nr 2-1112-611/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmesti ieškovių K. S. ir G. S. ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pareikšti atsakovui likviduojamam akcinei bendrovei bankui SNORAS, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ civilinėje byloje Nr 2-1112-611/2013.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovo AB banko SNORAS 2011 m. rugsėjo 20 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) (2 b. t., 14 l.), taikyti tarp šalių restituciją ir grąžinti pagal minėtą sutartį sumokėtus 259985,44 Lt į ieškovės K. S. sąskaitą AB banke SNORAS ( - ) , iš kurios buvo sumokėta už perkamas obligacijas, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė G. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovo AB banko SNORAS 2011 m. spalio 13 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) (1 b. t., 19 l.), taikyti tarp šalių restituciją ir grąžinti pagal minėtą sutartį sumokėtus 133986,06 Lt į ieškovės G. S. sąskaitas AB banke SNORAS, iš kurių buvo sumokėta už perkamas obligacijas, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodė, jog atvykusios į banką dėl terminuotųjų indėlių sutarčių pratęsimo, banko darbuotojų buvo įtikintos pirkti obligacijas. Ieškovės, pasitikėdamos banko darbuotojomis, pasirašė minėtas obligacijų sutartis, o kartu ir kliento aptarnavimo specialiosios sutarties dalį, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (2 b. t., 6 l.). Ieškovės pagrįstai tikėjosi, kad investuojamos lėšos yra saugios, tinkamai tvarkomos ir pareikalavus bus grąžinamos, tačiau iškėlus atsakovui bankroto bylą, paaiškėjo, kad obligacijos yra neapdraustos. Ieškovių teigimu, bankas neatskleidė ir neišaiškino esminių sutarties sąlygų, veikė nesąžiningai, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, suklaidino dėl esminių sandorio aplinkybių, neatskleidė apie draudimo sistemą ar jos nebuvimą, tokiu būdu pažeidė LR Finansų priemonių rinkos įstatymo (toliau - FPRĮ) 22 str. 3 d. bei 22 str. 5 d. reikalavimus ir nesuteikė visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu ieškovės būtų galėjusios suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką. Ieškovės nebuvo supažindintos su sutarčių 1.22 punkte nurodytu prospektu ir galutinėmis sąlygomis, šių dokumentų negavo. Žinodamos, kad obligacijos nėra draustos, ieškovės obligacijų pasirašymo sutarčių nebūtų sudariusios. Pažymėjo, kad ieškovė K. S. , sudarydama ginčijamą sutartį, dar mokėsi vidurinėje mokykloje, jokios patirties investavimo srityje neturėjo.

5Atsakovas AB bankas SNORAS atsiliepimu prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, jog įsipareigojimai klientui yra apdrausti LR įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, tačiau tai nereiškė, kad visi banko įsipareigojimai klientui buvo apdrausti. Ši nuostata buvo blanketinė, nukreipianti į Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ), kuris numatė, kad obligacijos nėra draudžiamos. Be to, sudarydamos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ieškovės raštu patvirtino, kad gavo Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, kuriame buvo nurodyta obligacijų esmė ir obligacijų rizika atsakovo nemokumo ar bankroto atveju, todėl ieškovės buvo tinkamai informuotos. Taip pat ieškovės patvirtino, kad visos sutarties sąlygos su jomis buvo aptartos, paaiškintos, jos su jomis sutiko ir jos išreiškė jų valią, be to, patvirtino, kad yra susipažinusios su prospektu ir galutinėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad ieškovė K. S. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį pasirašė 2011 m. rugsėjo 19 d., o ginčijamą obligacijų sutartį diena vėliau, t.y. 2011 m. rugsėjo 20 d., todėl turėjo pakankamai laiko išsamiai susipažinti su banke gautais dokumentais bei informacija banko internetiniame tinklalapyje. Be to, atsižvelgiant į jauną investuotojos amžių, į tai, kad ji siekė investuoti ženklią pinigų sumą, ieškovė K. S. turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai. Ieškovė K. S. atsakovo anketoje nepateikė pilnos informacijos apie savo investavimo patirtį ir žinias, todėl atsakovas neturėjo galimybės nustatyti, ar konkrečios finansinės priemonės yra jai tinkamos. Pažymėjo, kad ieškovė G. S. su atsakovu buvo sudariusi ne vieną terminuotojo indėlio sutartį, turėjo patirties, todėl objektyviai negalėjo nesuprasti terminuotųjų indėlių ir obligacijų skirtingos rizikos. Atsakovas įvykdė visus įstatymų reikalavimus ir suteikė ieškovėms visą būtiną informaciją. Pažymėjo, kad ieškovių teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu. Be to, ieškovės neįrodė, kad sudarydamos ginčijamus sandorius jos turėjo klaidingas prielaidas apie egzistavusias esmines sandorio faktines aplinkybes, atsakovas kokiais nors tyčiniais veiksmais įtakojo, jog ieškovės tokių esminių aplinkybių nesuvoktų bei to, kad ieškovės nebūtų sudariusios minėtų sandorių, jeigu būtų žinoję, kad obligacijos nėra draudžiamos indėlių draudimu.

6Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad ginčo sutarčių sudarymo metu skyrėsi atsakovo mokamos palūkanos už terminuotą indėlį ir obligacijas, todėl ieškovės suprato arba privalėjo suprasti, kad sudarė ne terminuotojo indėlio, o obligacijų pasirašymo sutartis, o didesnes palūkanas gavo dėl padidintos rizikos. Pažymėjo, kad ieškovė G. S. buvo kelių įmonių vadovė, todėl jai, kaip aktyviai versle veikiančiam asmeniui, turėjo būti taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai. Be to, ieškovės turėjo visas galimybes gauti konsultacijas. Ieškovės neįrodė, kad ginčijamas sutartis sudarė dėl suklydimo. Ieškovėms su atsakovu sudarant ginčijamas sutartis, esminiais šių sandorių elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas ir atsakovo mokamos palūkanos. Trečiojo asmens teigimu, ginčijamų sutarčių sudarymo metu atsakovas nebuvo nemokus, todėl indėlių draudimo taikymas/netaikymas obligacijų atžvilgiu nebuvo aktualus ir negali būti pripažįstamas esminiu ginčijamų sandorių elementu. Pažymėjo, kad Investicinių paslaugų teikimo sutartis buvo parengta kaip tipinė sutartis. Be to, ieškovės raštu patvirtino, kad yra gavusios Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, minėtas dokumentus sutarčių sudarymo metu buvo viešai prieinamas atsakovo interneto svetainėje. Minėtame aprašyme buvo aiškiai nurodyta, kad obligacijos turi jas išleidusio emitento nemokumo ar bankroto riziką, dėl ko obligacijos gali būti neišperkamos. Be to, atsakovo teikiamuose lankstinukuose taip pat buvo nurodyta, kad obligacijos nėra indėlių draudimo objektas. Atsakovas nesiekė suklaidinti ieškovių, jo veiksmuose nebuvo tyčios, dėl to sutartys negali būti pripažįstamos negaliojančiomis CK 1.90 ar CK 1.91 str. nurodytais pagrindais. Trečiojo asmens teigimu, restitucijos taikymas negrąžina ginčo sutarties šalių į status quo, nepagrįstai sukurtų prievoles ginčo sandoryje nedalyvavusiam trečiajam asmeniui bei pažeistų viešąjį interesą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovių G. S. ir K. S. ieškinius atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais prijungė prie civilinės bylos Nr. B2-2267-611/2013 ir laikė minėtos bylos dalimi, ieškovių ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovių 2178 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui.

9Teismas FPRĮ 22 straipsnyje nurodytas atsakovo pareigas siejo su ekonominių rizikų atskleidimu, o ne su teisės aktų normų aiškinimu CK 1.6 straipsnio prasme. Teismas nurodė, jog atsakovas bandė surinkti informaciją apie ieškovių patirtį investuojant, jų finansinę padėtį kaip to reikalauja FPRĮ 22 straipsnio 5 dalis: ieškovė G. S. nurodė, gaunanti pajamų iš investavimo, norėdama saugiai investuoti sutiko prisiimti vidutinį rizikos laipsnį, turėjo pradines žinais apie obligacijas. Tuo tarpu, ieškovė K. S. atsisakė pateikti informaciją apie save. Be to, šalių sudarytų ginčijamų sutarčių 1.22 punktu ieškovės patvirtino, susipažinusios su prospektu ir galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutiko, patvirtino, susipažinusios su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir suprato jų pasekmes, sutarčių sąlygos atitiko jų valią. Nors teismas pripažino nesant įrodymų apie minėtų dokumentų įteikimą ieškovėms, tačiau ši aplinkybė teismui nebuvo pakankamas pagrindas ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis. Kadangi nei prospekte, nei galutinėse sąlygose nebuvo nurodyta informacija apie obligacijų draustumą ar ne pagal IĮIDĮ nuostatas, todėl jų neįteikimas pats savaime nelėmė ieškovių suklydimo dėl sandorio esmės. Teismas nurodė, jog ieškovės obligacijas įsigijo dėl mokamų didesnių palūkanų nei indėlių atveju. Pažymėjo, jog ieškovė K. S. obligacijų pasirašymo sutartį sudarė kitą dieną po neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties sudarymo, todėl teismas vertino, jog ieškovė turėjo pakankamai laiko susipažinti su visais atsakovo pateiktais dokumentais, susipažinti su aktualiais teisės aktais, pasitarti su ieškove G. S. . Teismas konstatavo, jog ieškovės neįrodė, jog ieškovių tikėjimas, kad obligacijoms buvo taikomas indėlių draudimas, lėmė jų apsisprendimą sudaryti ginčijamas sutartis. Atsakovas pateiktuose dokumentuose tinkamai atskleidė atsakovo nemokumo riziką, todėl ieškovėms, kaip vidutiniškai apdairioms ir rūpestingoms nebuvo sudarytas pagrindas tikėtis, kad obligacijos buvo draudžiamos. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovės, sudarydamos obligacijų pasirašymo sutartis ir neįsigilindamos į galimas rizikas ir sutarties sąlygas, pačios buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir išsilavinimo. Būdamos vidutiniškai apdairios ir rūpestingos, ieškovės turėjo teisę ir pareigą susipažinti su visais neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje minimais dokumentais ir apsisprendusios, kad joms investicija į obligacijas yra per rizikinga, turėjo teisę nepirkti obligacijų, o jas nupirkusios, vėliau galėjo pareikalauti atsakovą nutraukti sutartį. Teismas pažymėjo, kad teiginys „saugi“ investicija nesudarė pagrindo daryti prielaidą apie draudimo taikymą, nes saugumas gali būti užtikrinamas ir emitento patikimumu, mokumu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas suklaidino ieškoves, o jų klaidingas tam tikrų sudaromų sutarčių sąlygų supratimas negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorių esmės (CK 1.90 str., 1.91 str.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atskiruoju skundu ieškovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių ieškinį patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. 2011 m. liepos mėnesį, po savo vyro mirties, ieškovė G. S. priėmė palikimą, kurio didžioji dalis buvo vertybiniai popieriai, investiciniai fondai bei piniginės lėšos bankuose, todėl ji nurodė gaunanti pajamas iš investavimo. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė, gaunanti pajamų iš investavimo, turėjo pradines žinias apie obligacijas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog ieškovė G. S. nurodė, kad jai priimta rizika ir jos pobūdis – „noriu investuoti saugiai“. Kadangi ieškovė patvirtino, neužimanti pareigų, susijusių su investavimu, neturinti patirties investuojant į akcijas ir obligacijas, atsakovui turėjo pakakti duomenų tam, kad susidarytų nuomonę, jog ieškovė negali pati vertinti investavimo į obligacijas rizikos.

132. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė K. S. atsisakė pateikti informaciją apie save, kadangi ieškovės K. S. parašas ant priedo lapo priedo, kuriame nurodytas kliento parašas, nepatvirtina ieškovės K. S. atsisakymo teikti atsakovui duomenis. Ieškovėms nebuvo suteikta informacija apie obligacijų draustumą.

143. Teismas nurodė, jog ieškovės įsigijo obligacijas dėl mokamų didesnių palūkanų nei indėlių atveju, tačiau pagal obligacijų pasirašymo sutartį ieškovė G. S. už obligacijas turėjo gauti 4,5 proc. metinių palūkanų. Tuo tarpu, pagal ieškovės G. S. pasirašytas terminuoto indėlio sutartis, ieškovė būtų gavusi 4,70 proc. ir 4,90 proc. metinių palūkanų. Be to, ieškovė K. S. neturėjo patirties investavimo srityje, buvo moksleivė, ji siekė saugiai padėti santaupas, tačiau neturėjo pakankamai laiko pasitarti su mama, ieškove G. S. , kuri pasitikėjo atsakovu sudarydama obligacijos sutartį. Tokiu būdu ieškovės buvo suklaidintos atsakovo, kuris pasiūlė pasinaudoti rizikingu banko produktu – įsigyti obligacijas, o ne padėti santaupas kaip terminuotą indėlį.

154. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė K. S. turėjo pakankamai laiko susipažinti su visais atsakovo pateiktais dokumentais, pasitarti su ieškove G. S. , kadangi viena diena negali būti laikoma pakankamu laiko tarpu susipažinti su visais dokumentais.

165. Teismas praktiškai nenagrinėjo ir nutartyje iš esmės nepasisakė dėl ieškovių dublikuose išdėstytų argumentų. Ieškovės nebuvo supažindintos su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, o atsakovo darbuotojai supažindino teigdami, kad jos nėra, kadangi obligacijos, kaip ir indėliai yra saugios, nes jos taip pat apdraustos Indėlių investicijų draudimu ir tai parašyta sutartyje. Tai yra laikoma esminiu suklydimu, kadangi žinodamos apie riziką, pinigines lėšos būtų likę kaip terminuoti indėliai.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartį, ieškovių atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

18Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartį, ieškovių atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

19Teisme gautas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame atsakovas prašo priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Atskirasis skundas tenkintinas.

22Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmesti ieškovių G. S. ir K. S. ieškiniai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo AB banko „Snoras“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas N. H. K. (N. H. C.), o nurodyto teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

24CK 1.90 straipsnis reglamentuoja dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindus. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra konstatavęs, kad CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: 1) turi būti konstatuotas suklydimo faktas; 2) suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis; 3) suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2012).

25Nagrinėjamu atveju apeliantės kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti negaliojančiomis obligacijų sutartis, kurios buvo sudarytos iš esmės suklydus, t. y. manant, jog obligacijos, kaip ir terminuoti indėliai, yra apdraustos. Apeliančių teigimu, jos atvykusios į banką dėl terminuotųjų indėlių sutarčių pratęsimo, banko darbuotojų buvo įtikintos pirkti obligacijas. Apeliantė K. S. 2011 m. rugsėjo 20 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) (2 b. t., 14 l.), apeliantė G. S. 2011 m. spalio 13 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) (1 b. t., 19 l.). Kartu su minėtomis sutartimis, apeliantės taip pat pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (1 b. t., 21 l., 2 b. t., 7 l.), kurių pagrindu apeliantėms buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bankui pagal CK 6.719 straipsnio 1 dalį kaip paslaugų teikėjui kyla pareiga prieš sudarant sutartį suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Be to, suteikęs ieškovui neprofesionalaus kliento kategoriją, bankas prisiima prievolę aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikiamą informaciją, kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę ir joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRĮ 22 str., 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

27Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pasirašydamos ginčo sutartis, apeliantės patvirtino, kad visos nurodytų sutarčių sąlygos su jomis buvo aptartos ir paaiškintos, prieš pasirašant sutartis, o apeliantės su jomis sutiko, kad prieš pasirašydamos šias sutartis, apeliantės buvo supažindintos su Prospektu (1 b. t., 58-62 l.) ir Galutinėmis sąlygomis (1 b. t., 88-153 l.), su kuriomis jos sutiko, taip pat, kad apeliantės buvo supažindintos su rizika, kylančia investuojant, ir suprato jos pasekmės (Obligacijų sutarčių 1.22 punktas - 1 b. t., 19 l., 2 b. t., 14 l.), neturi įtakos atsakovo informavimo pareigai, numatytai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje (CPK 185 str.; FPRĮ 22 str. 7 d., 9 d.).

28Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant atsakovo, kaip finansų maklerio įmonės, veiksmus atliekant FPRĮ 22 straipsnyje jam numatytą pareigą - aiškiai ir suprantamai suteikti klienui visą informaciją, kurios pagrindu jis galėtų suprasti siūlomų finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus - svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

29Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas tinkamai atskleidė atsakovo nemokumo riziką, todėl apeliantėms kaip vidutiniškai apdairioms ir rūpestingoms klientėms nebuvo sudarytas pagrindas tikėtis, kad obligacijos buvo draudžiamos. Nei Obligacijų pasirašymo sutartyse, ne Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse nėra nuostatos, kad obligacijos nėra draudžiamos. Tuo tarpu, Klientų patvirtinimuose ir pasirinkimuose (1 b. t., 20 l., 2 b. t., 6 l.) įtvirtinta nuostata jog ,,banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, sudarė pagrindą apeliantėms, kaip neprofesionalioms klientėms, pagrįstai manyti, kad jų obligacijos yra apdraustos (CPK 185 str.).

30Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantėms suteikta informacija apie obligacijoms būdingą riziką buvo neaiški ir neišsami (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, jog apeliantė G. S. buvo priėmusi palikimą ir gavo pajamas iš investavimo, nesudarė pagrindo laikyti pastarosios profesionalia investuotoja, sugebančios įvertinti aplinkybes dėl obligacijų sutarties sudarymo rizikos. Apeliantė K. S. , sudarydama ginčo sutartį, apskritai buvo moksleivė, neturinti patirties investavimo srityje, todėl taip pat negalėjo profesionaliai įvertinti sudaromos obligacijų sutarties rizikos. Be to, kaip minėta, apeliančių pasirašytų neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių pagrindu, pastarosioms buvo suteikta neprofesionalaus kliento kategorija. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, jog apeliantei K. S. vienos dienos terminas susipažinti su visais atsakovo pateiktais dokumentais negali būti laikoma pakankamu laiko tarpu susipažinti su visais dokumentais. Todėl nėra pagrindo abejoti, jog apeliančių tikėjimas, kad obligacijoms buvo taikomas indėlių draudimas, lėmė jų apsisprendimą sudaryti ginčijamas sutartis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl esminio apeliančių suklydimo (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.).

31Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o, kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

32Atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis negali būti įpareigotas grąžinti apeliantėms lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai atsiskaitymo su bankrutavusios įmonės (banko) kreditoriais tvarkai (ĮBĮ 35 str.; Bankų įstatymo 87 str.). Be to, jeigu apeliantės nebūtų sudariusios ginčo sutarčių, jų teisinis statusas būtų analogiškas banko sąskaitos turėtojo statusui, o tokiose sąskaitose esančios piniginės lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl joms būtų taikoma draudimo apsauga (Įstatymo 3 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, pripažinus negaliojančiomis ginčo sutartis, yra pagrindas spręsti, jog, taikant restituciją, apeliantės K. S. už obligacijas sumokėtos lėšos – 259985,44 Lt grąžinamos į apeliantės K. S. sąskaitą AB banke SNORAS Nr. ( - ) , iš kurios buvo sumokėta už perkamas obligacijas; apeliantės G. S. už obligacijas sumokėtos lėšos – 133986,06 Lt grąžinamos į sąskaitas AB banke SNORAS Nr. ( - ) , iš kurios buvo sumokėta už perkamas obligacijas (CK 6.145, 6.147 str.).

33Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės ieškinius patenkinant.

34Patenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovo apeliantėms priteistini 3350 Lt (2 b. t., 167-175 l.) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

36Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

37Ieškinius tenkinti.

38Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 20 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp ieškovės K. S. atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti 259985,44 Lt (du šimtus penkiasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir keturiasdešimt keturi centus) į ieškovės K. S. sąskaitą AB banke SNORAS Nr. ( - ) .

39Pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 13 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp ieškovės G. S. atsakovo AB banko „Snoras“, taikyti restituciją ir grąžinti 133986,06 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus ir šešis centus) į ieškovės G. S. sąskaitą AB banke SNORAS Nr. ( - ) .

40Priteisti iš atsakovo BAB banko „Snoras“ ieškovėms K. S. , a. k. ( - ) - 975 Lt ir G. S. , a.k. ( - ) - 2375 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia jos... 5. Atsakovas AB bankas SNORAS atsiliepimu prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad... 6. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašė... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinę bylą... 9. Teismas FPRĮ 22 straipsnyje nurodytas atsakovo pareigas siejo su ekonominių... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 11. Atskiruoju skundu ieškovės prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013... 12. 1. 2011 m. liepos mėnesį, po savo vyro mirties, ieškovė G. S. priėmė... 13. 2. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė K. S. atsisakė pateikti... 14. 3. Teismas nurodė, jog ieškovės įsigijo obligacijas dėl mokamų didesnių... 15. 4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė K. S. turėjo pakankamai... 16. 5. Teismas praktiškai nenagrinėjo ir nutartyje iš esmės nepasisakė dėl... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą... 18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo palikti nepakeistą... 19. Teisme gautas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo,... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 21. Atskirasis skundas tenkintinas.... 22. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d.... 23. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo... 24. CK 1.90 straipsnis reglamentuoja dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo... 25. Nagrinėjamu atveju apeliantės kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bankui pagal CK 6.719... 27. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pasirašydamos ginčo sutartis,... 28. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant atsakovo, kaip finansų maklerio... 29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantėms suteikta informacija apie... 31. Pagal CK 1.90 straipsnio 3 dalį, jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris... 32. Atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis... 33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 34. Patenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovo apeliantėms priteistini 3350 Lt... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartį ir... 37. Ieškinius tenkinti.... 38. Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 20 d. sudarytą Obligacijų... 39. Pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 13 d. sudarytą Obligacijų... 40. Priteisti iš atsakovo BAB banko „Snoras“ ieškovėms K. S. , a. k. ( - ) -...