Byla 2-3-180/2016
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia jos ir atsakovės BAB banko ,,Snoras“ (dabar bendrovė likviduojama) 2011 m. balandžio 28 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110428P990006 ir taikyti restituciją – grąžinti jai 14 734,54 Eur (50 875,42 Lt).

4Teigė, kad nuvyko į atsakovo Panevėžio filialą, norėdama pratęsti terminuotojo indėlio sutartį, o už sukauptas palūkanas įsigyti kelionę. Atsakovo darbuotoja rekomendavo jai pasirašyti vertybinių popierių – obligacijų, įsigijimo sutartį; paaiškino, kad skirtumo tarp terminuotojo indėlio sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties iš esmės nėra – abu finansiniai produktai yra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o įsigydama obligacijas ji (ieškovė) gautų papildomų privilegijų. Pasitikėdama atsakovo darbuotoja, pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir įsigijo 509 vnt. fiksuotų palūkanų obligacijų. Su papildomais dokumentais ar informacija ji (ieškovė) nebuvo supažindinta. Kai 2011 m. gruodžio 7 m. bankui buvo iškelta bankroto byla, sužinojo, kad obligacijų turėtojai nepatenka į apdraustųjų sąrašą. Įsitikinusi, kad buvo sąmoningai suklaidinta dėl pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka, bet nenurodyta, kad draudžiami ne visi banko įsipareigojimai ar taikomos išimtys. Nebuvo supažindinta su rizika, jokie papildomi dokumentai nebuvo įteikti, apsvarstyti atsakovės pasiūlymo dėl obligacijų įsigijimo neturėjo galimybės – sutartis buvo pasirašyta vos per 10 minučių.

5Jei būtų žinoma, kad obligacijos nėra draustos indėlių draudimu, ginčijama sutartis nebūtų sudaryta. Ji (ieškovė) neturi investavimo patirties, pakankamai žinių, atitinkamo išsilavinimo, įgūdžių, kad priimti pagrįstą investicinį sprendimą ir įvertinti su tuo susijusią riziką. Suklydo iš esmės, todėl ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškinį atmetė.

8Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendė, kad ieškovė atsisakė pateikti atsakovei informaciją apie save, žinias ir patirtį investavimo srityje. Tokios informacijos nepateikimo pasekmės jai buvo išaiškintos pasirašant.

9Teismas rėmėsi atsakovės buvusios darbuotojos liudytojos R. K. paaiškinimais apie tai, kad ji dalyvavo atsakovės organizuotuose mokymuose apie obligacijų platinimą, o banko klientų paklausta, tik išaiškindavo jiems apie turimus banko produktus, tačiau nekonsultuodavo, pats klientas turėdavo pasirinkti, kurį banko produktą nori įsigyti. Kadangi liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi, su atsakove nesusijusi darbo teisiniais santykiais, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, ir ieškovė išreiškė valią šią liudytoją apklausti, taip išreikšdama pasitikėjimą, teismas sprendė, kad liudytojos parodymai patikimi ir nesiremti jais nėra pagrindo.

10Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ ieškovė parašu patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą (toliau – aprašymas) bei kitus dokumentus, įskaitant ir veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumą, aprašymo santrauką (toliau – santrauka). Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme yra atskleista su obligacijų įsigijimu susijusi atsakovės, kaip emitento, nemokumo rizika. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė teiginio, kad atsakovė ją informavo apie obligacijų draudimą indėlių draudimu. Nei obligacijų įsigijimo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos apie obligacijų draudimą pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ).

11Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3-io punkto nuostata, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, sprendžiant iš paminėtos sąlygos turinio, yra blanketinė norma, nukreipianti į įstatymų nuostatas, nes ši sutartis yra bendro pobūdžio, pagal kurią atsakovas kaip finansų makleris įsipareigojo teikti ieškovei investicines ir kitokias paslaugas, kurių vienos yra draudžiamos pagal IĮIDĮ nuostatas, kitos – ne.

12Remdamasis šių aplinkybių visetu, teismas padarė išvadą, kad ieškovei buvo atskleistos atsakovo nemokumo (bankroto) rizika ir tai, kad obligacijoms netaikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ, nors ji (ieškovė) neigia, kad buvo susipažinusi su obligacijų emisijos prospektu ir galutinėmis sąlygomis. Teigdama, kad būtent obligacijoms taikomas indėlių draudimas lėmė jos apsisprendimą sudaryti ginčijamą sutartį, ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, ieškovė turėjo suvokti ir suvokė, kad pagal ginčijamą sutartį įgytoms obligacijoms IĮIDĮ numatytas draudimas netaikomas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas suklaidino ieškovę, o ieškovės klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų suvokimas dėl nepakankamo atidumo, rūpestingumo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių taip pat negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės ar apgaule (CK 1.90 str., 1.91 str.).

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovė N. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų. Atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie investavimo riziką, nes paminėtuose dokumentuose nėra nurodyta, kad obligacijoms netaikomas draudimas.
  2. Priešingai nei sprendė teismas, jai nebuvo pateikti visi sutarčių priedai ir dokumentai, tačiau juose pateikta informacija nepatvirtina, kad bankas tinkamai įvykdė pareigas. Sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Nenurodyta jokių išimčių, nei kitų sąlygų. Ši nuostata yra specialiai klaidinanti, kad klientas negalėtų tinkamai įvertinti prisiimamos rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1908/2013 ir kt.).
  3. Teismas be pagrindo rėmėsi atsakovo buvusios darbuotojos paaiškinimais, nes ji galbūt siekė išvengti ieškinio dėl žalos atlyginimo, jei būtų nustatyta, kad ji suklaidino klientę.
  4. Teismas neįvertino esminio suklydimo aplinkybės – jei tik būtų žinojusi, kad obligacijos nėra draudžiamos, siekdama saugiai laikyti savo viso gyvenimo santaupas, niekada nebūtų sudariusi tokios sutarties kaip ir bet kuris kitas atidus ir rūpestingas žmogus.

15Atsakovė – LAB bankas ,,Snoras“, ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

16Atsiliepimuose teigiama, kad apeliantė atsisakė pateikti informaciją apie investavimo patirtį ir turtinę padėtį. Net po sutarties sudarymo apeliantė turėjo galimybę susipažinti su įsigytu investavimo produktu, tačiau sandorį ėmė ginčyti tik bankui tapus nemokiam. Apeliantė pasirašydama patvirtino, kad gavo visus dokumentus, todėl galėjo įvertinti galimą riziką. Ji neįrodė banko ar jo darbuotojų tyčinių nesąžiningų veiksmų ir (ar) neveikimo. Teigia buvusi suklaidinta, kai sudarinėjo ginčijamus sandorius, neatskleidus jai esminės aplinkybės, kad jos įgyjamas finansinis produktas nėra apdraustas. Apeliantė neteigia, kad ji pati domėjosi sudaromo sandorio sąlygomis. Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme glaustai ir aiškiai atskleidžiama su obligacijos įsigijimu susijusi emitento nemokumo rizika. Apeliantės teiginiai dėl aptarnavimo sutarties nuostatų nepagrįsti, nes jie yra bendro pobūdžio. Banko pareigos, susijusios su išleistais skolos vertybiniais popieriais, yra įsipareigojimų investuotojams (ne indėlių) draudimo objektas. Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką, jeigu bankas investuotojo vertybinius popierius ar pinigus yra perleidęs ar panaudojęs be investuotojo valios (IĮIDĮ 9 str. 1 d.).

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20Ginčas kilęs dėl 2011 m. balandžio 28 d. obligacijų įsigijimo sutarties teisėtumo. Apeliantė ją ginčija CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. Pagal CK 1. 90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Aiškindamas paminėtą teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.).

21Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Sprendžiant dėl investuotojo suklaidinimo, taip pat svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

22Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalį atsakovė, veikianti kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintojas ir finansų makleris, yra įpareigota aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, prieš pradedant teikti investicines paslaugas, atsakovė privalėjo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

23Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014).

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė atsisakė bankui suteikti informaciją apie savo investavimo tikslus, siekius, patirtį ir investavimo žinias, taip ne tik apribodama banko galimybes pateikti jai priimtiniausią pinigų investavimo variantą, bet ir prisiimdama su tuo susijusią pasekmių riziką investuoti į vertybinius popierius – obligacijas. Šių aplinkybių apeliantė nepaneigė (CPK 177, 178 str.).

25Apeliantės nurodytą „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 straipsnio sąlygą kasacinis teismas yra įvertinęs 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, išaiškinęs, kad sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų, tačiau ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Tokiu atveju vertinama, kokią įtaką apeliantei turėjo informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą, priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti jos apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliantės amžių, jos išsilavinimą, vertinant jos elgesį sudarant ginčo sutartį pagal vidutiniškai protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, ši aplinkybė nebuvo esminė, dėl to nėra pagrindo teigti, kad jos detaliai neaptarus, apeliantė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų ar apgauta, dėl ko, esant kitoms aplinkybėms, ji nebūtų sudariusi analogiškos sutarties.

27Iš bylos duomenų sprendžiama, kad apeliantė nuo 2009 metų sistemingai sudarydavo arba pratęsdavo terminuotųjų indėlių sutartis, todėl akivaizdu, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartį jai buvo arba turėjo būti suprantama, kad sudaromas visiškai naujas sandoris. Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi didesnė jo grąža, t. y. mokamų palūkanų dydis, kuris buvo didesnis net kelis kartus už indėlio palūkanas. Teismų praktikoje laikomais pozicijos, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Tikėjimasis, kad, sudarant rizikingą sandorį, neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

28Dėl paminėtų faktinių aplinkybių yra pagrindas padaryti išvadą, kad apeliantė, sudarydama ginčo sandorį privalėjo suprasti jos sudarytų ir sudaromų skirtingo pobūdžio sandorių esmę, tačiau dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo to nepadarė, sandorį pasirašė skubotai (pati nurodė, kad per 10 minučių) ir taip prisiėmė ginčo sandorio galimų pasekmių riziką. Privalėdama suvokti esminius paminėtų sandorių skirtumus, apeliantė neturėjo pagrindo tikėtis, kad obligacijoms bus taikoma indėlių draudiminė apsauga; be to, tokios nuostatos nebuvo ginčijamo sandorio sąlygose.

29Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, pasirašydama ginčijamą obligacijų sandorį, suklydo dėl savo didelio neatsargumo, neįsigilindama sandorio esmę, į tai, kad obligacijos nėra apdraustos pagal IĮIDĮ, ką turėtų padaryti normaliai atidus ir protingas asmuo, pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

30Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikšmingi.

31Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų

33CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovei.

34Iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo) akivaizdu, kad atsakovo BAB banko ,,Snoras“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 762,3 Eur. Šių išlaidų dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius (paslaugų suteikimo metu galiojusi redakcija).

35Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Rekomendacijų 11 p.). Teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų teisinis pagrindas priteisti visas atsakovo prašomas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui iš apeliantės (ieškovės) priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

36Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų turėjimą.

37Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti iš ieškovės N. G. (a. k. ( - ) atsakovui – likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“ (j. a. k. 112025973) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė N. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 4. Teigė, kad nuvyko į atsakovo Panevėžio filialą, norėdama pratęsti... 5. Jei būtų žinoma, kad obligacijos nėra draustos indėlių draudimu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškinį... 8. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas sprendė, kad ieškovė... 9. Teismas rėmėsi atsakovės buvusios darbuotojos liudytojos R. K.... 10. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „Kliento patvirtinimai... 11. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento patvirtinimai... 12. Remdamasis šių aplinkybių visetu, teismas padarė išvadą, kad ieškovei... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovė N. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus... 15. Atsakovė – LAB bankas ,,Snoras“, ir trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir... 16. Atsiliepimuose teigiama, kad apeliantė atsisakė pateikti informaciją apie... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 18. Atskirasis skundas netenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Ginčas kilęs dėl 2011 m. balandžio 28 d. obligacijų įsigijimo sutarties... 21. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 22. Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio... 23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė atsisakė bankui... 25. Apeliantės nurodytą „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 straipsnio... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliantės amžių, jos... 27. Iš bylos duomenų sprendžiama, kad apeliantė nuo 2009 metų sistemingai... 28. Dėl paminėtų faktinių aplinkybių yra pagrindas padaryti išvadą, kad... 29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, pasirašydama ginčijamą... 30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra... 31. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją keisti ar naikinti... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 33. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 34. Iš teismui pateiktų dokumentų (PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo... 35. Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte... 36. Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepateikė... 37. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337... 38. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti... 39. Priteisti iš ieškovės N. G. (a. k. ( - ) atsakovui – likviduojamai akcinei...