Byla 2A-7-324/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovui M. D., jo atstovei advokatei R. M., atsakovei A. G., jos atstovui advokatui J. L., išvadą teikiančių institucijų atstovėms G. V. ir A. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-714-962/2015 pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei A. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui M. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukros M. D., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis po 50 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, dukros lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą; nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį nuo 8.00 val. iki 20.00 val., tačiau tik šviesiu paros metu ir neišveždama (neišvesdama) jos iš kiemo namo, esančio ( - ), ir iš anksto suderinusi bendravimo dieną (savaitgalį) su ieškovu. Nurodė, kad gimus dukrai apie pusę metų ja rūpinosi abi šalys. Iki 2015 m. balandžio 3 d. dukros faktinė gyvenamoji vieta buvo pas ieškovą adresu ( - ). Iš ten 2015 m. balandžio 3 d. naktį į 4 d. atsakovė pabėgo su vaikais. Gyvenant kartu, atsakovė nesitvarkė, negamino valgyti, buvo grubi vyresniosios dukros atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiu. Su vaikais būdavo apie 5 minutes, įnikdavo į telefoną ar kompiuterį ir eidavo miegoti. Atsakovė negali sudaryti dukrai tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesuvokia atsakomybės jausmo už vaikus, turi rimtų psichikos sutrikimų, reikalingas gydymas medikamentais. Atsakovė du kartus bandė žudytis. Ieškovo galimybės tinkamai parūpinti dukra geresnės už atsakovės, dukros gyvenamoji vieta su tėvu labiau atitiktų jos interesus. Ieškovas gyvena su savo mama D. D. jai priklausančiame gyvenamajame name su visais patogumais. M. prisirišusi prie ieškovo mamos, jai sukurtos tinkamos sąlygos gyventi, turi savo kambarį, lovą. Ieškovo motina prižiūri namus, neįgalią savo motiną, padėtų prižiūrėti ir M. Ieškovas neturi žalingų įpročių, darbe charakterizuojamas teigiamai. Dukra laukia susitikimų su juo ir noriai bendrauja. Savaitgaliais su dukra galėtų praleisti daug laiko, tačiau atsakovė kategoriškai jam neleidžia M.pasiimti į namus. Vaikui išlaikymo atsakovei išėjus neteikė, atveždavo lauktuvių.
  2. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti dukros M. gyvenamąją vietą su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą; nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. priteisti iš ieškovo po 156 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros išlaikymui iš visų rūšių pajamų, iki ji sulauks pilnametystės, pinigus pervedant į atsakovės sąskaitą už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 20 dienos, nustatant, kad atsakovė tvarkys lėšas uzufrukto teise; priteisti iš ieškovo 624 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. Nurodė, kad iš pradžių gyvenant pas ieškovo mamą viskas buvo gerai, tačiau mergaitei gimus, ieškovo mama siekė vaiką iš atsakovės atimti, vaiką savindavosi. Ieškovo ir jo motinos elgesys veikė jos ir dukters psichiką, išbalansavo jų gyvenimą dėl jo pastovaus girtavimo su draugais vaiko akivaizdoje, nepagarbaus elgesio, priekabiavimo, psichologinio bei fizinio smurto. Dėl tokio ieškovo elgesio komplikavosi jos sveikata, teko kreiptis į psichologus, vėliau – į Garliavos moters apsaugos reabilitacijos centrą. Rūpindavosi namais, bet neįtikdavo, būdavo engiama. Ieškovas labai mažai bendraudavo su dukra ir visiškai nesidomėjo jos ugdymu. SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriuje Krizių centre (toliau – Krizių centras) gyvena nuo 2015 m. balandžio 27 d., tačiau yra galimybė prasitęsti gyvenimo laiką iki pusantrų metų. Jos mėnesio pajamos šiuo metu yra apie 300 Eur. Mokosi Kauno pramonės mokykloje 3 klasėje padavėja barmene, baigė 12 klasę. Šiuo metu yra sveika, vaistų nevartoja. Dukra pakankamai maža, emociškai prisirišusi prie mamos. Jos ir dukros santykiai labai artimi, tarp jų yra gilus emocinis ryšys. Abi jos dukros tarpusavyje bendrauja, žaidžia, sutaria, nuo ryto iki vakaro būna kartu. Ieškovui moterų apsaugos centre lankyti mergaičių nedraudžia. Neleido ieškovui pasiimti ir išsivežti dukros, nes bijojo, jog ją atims. Alkoholio nevartoja, nebent per šventes. Ieškovo apsilankymas trunka iki 10 min., atveža vaisių, saldumynų, tačiau išlaikymo vaikui jis neteikia nuo 2015 m. balandžio 3 d. Dėl ankstesnio netinkamo elgesio šeimoje dukra nenori būti su tėvu, jo bijo. Atsakovė gali tinkamai auklėti ir prižiūrėti dukrą. Dukros išlaikymui per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 312 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai. Nepilnametės M. D. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove; priteisė iš ieškovo dukters išlaikymui po 156 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo 624 Eur išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę.
  2. Sprendė, jog dviejų metų ir šešių mėnesių amžiaus vaiko normaliam, sveikam vystymuisi svarbus glaudus ryšys su motina. Nėra duomenų apie atsakovės smurtinį elgesį ar neigiamą psichologinį poveikį dukroms. Nenustatė, kad atsakovė negalėtų pasirūpinti dukra, būtų neatsakinga, neprognozuojama asmenybė, turinti sveikatos problemų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė aktyviai gynė savo teises ir pareigas dukros atžvilgiu, susirado tinkamą gyvenamąją patalpą, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pateikė priešieškinį, teigiamai charakterizuojama Krizių centro darbuotojų. Neigiamai atsakovę apibūdino tik ieškovas ir jo kviesti liudytojai. Atsakovės šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl to, kad kita dukra G. nebuvo laiku paskiepyta, tačiau dukra motinai grąžinta po mėnesio, kitų nusiskundimų ar vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Aplinkybė, jog vieno iš tėvų socialinė ir materialinė padėtis yra geresnė už kito, negali lemti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tai, kad ieškovas gyvena jo motinai priklausančiame name, patvirtina, kad ieškovas turi sąlygas tinkamai pasirūpinti dukra jos bendravimo su tėvu laiku. Ieškovas gali pagerinti vaiko buities ir gyvenimo sąlygas, teikdamas didesnį išlaikymą. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo ryšys su vaiku yra artimesnis, glaudesnis. Nustačius šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, ji būtų atskirta ne tik nuo motinos, bet ir nuo sesers. Seserų atskyrimas, kai jas sieja glaudūs santykiai, pažeistų vaikų interesus. Priteisė išlaikymo sumą, kuri užtikrins būtinus vaiko poreikius bei nepažeis proporcingumo principo, o ieškovas galės patenkinti būtinus savo poreikius. Vaiko specialių poreikių nenustatė. Atsižvelgė į ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, į mažą jų dukros amžių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo amžius, sveikatos būklė ar kitos aplinkybės ribotų galimybes dirbti ir gauti pajamas. Ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, galintis dirbti, privalo teikti vaikui išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius vaiko poreikius.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą pakeisti, atsakovės priešieškinį atmesti, ieškovo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normas draudimą teikti privilegijas tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį 9 straipsnio 1 dalį, valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog tėvų teisės yra lygios. Teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Teismas turėjo atsižvelgti į šiuos juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes) ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3- 320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3- 513/2007).
    2. Teismas nevertino Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) išvados, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja mažametės interesams. Tai nurodė ir VTAS atstovė R. O.. Teismas vadovavosi tik Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS išvada, kuri yra akivaizdžiai formali, duoda apsilankius tik vieną kartą Krizių centre. Šio skyriaus atstovai nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, kas patvirtina, kad byla jiems nebuvo svarbi. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS darbuotojai atsakovę žinojo. Nuo 2011 m. rugpjūčio 10 d. iki šiol dėl socialinių įgūdžių stokos, negalėjimo tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais atsakovę įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius, apskaitą. Teismas nevertino, kad atsakovės nepilnametei dukrai G. 2012 m. vasario 20 d. buvo nustatyta laikinoji globa, ji motinai grąžinta po dviejų mėnesių. Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadoje nurodyta, kad G. buvo paimta iš šeimos dėl netinkamo ja rūpinimosi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nakties metu pabėgo 2015 m. balandžio 4 d., o Kauno krizių centre apsigyveno tik 2015 m. balandžio 27 d., t. y. daugiau kaip tris savaites buvo be namų su dviem mažametėmis dukromis. Teismas nesiaiškino, kur tuo metu atsakovė su vaikais buvo. Neatsižvelgė į aplinkybę, kad, naktį lipdama kopėčiomis, atsakovė galėjo nukristi, dukros galėjo susižeisti, į tai, kokios emocinės būklės jos turėjo būti. Neatsižvelgė, kad atsakovė tris savaites slėpė nuo ieškovo dukrą. Ji nebūtų ėjusi į Kauno krizių centrą, jei ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą. Atsakovės iš namų nevarė, dukros atimti neketino. Jeigu atsakovės laisvė buvo apribota, galėjo iškviesti policiją (vieną kartą kvietė).
    3. Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS išvada prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Išvadoje nurodoma, kad, susisiekus telefonu su Krizių centro socialine darbuotoja I. T., pastaroji nurodžiusi, jog M. dažnai lanko tėvas, kartais atvyksta labai trumpam, kitos darbuotojos nėra pastebėjusios tėvo didelio domėjimosi vaiku, neaišku, pas ką jis atvyksta – pas dukrą ar pas jos motiną, nesiderina prie vaiko miego režimo, atvykęs pažadina miegantį vaiką. Tačiau teismo posėdyje I. T. šių aplinkybių nepatvirtino, nurodė, kad ieškovas pas dukrą atvykdavo po darbo, su ja bendravo nuo 17 iki 19 val., nebuvo jokių problemų dėl jo bendravimo su dukra. Tokiu laiku vaikai nemiega pietų miego, todėl prikelti M. nebuvo reikalo. I. T. nurodė, kad dirba iki 17 val., todėl paprastai susitikimų nematė. Neaišku, kas yra kitos darbuotojos. Krizių centro 2015 m. liepos 14 d. rašte Nr. SD-1418 taip pat nenurodytos VTAS išvadoje minėtos aplinkybės.
    4. Teismui pakako atsakovės paaiškinimų, kad ji ieškosis darbo, nuomosis butą. Teismas įvertino, kad ieškovas neturi nuosavo gyvenamojo ploto, nors nustatyta, jog gyvena kartu su motina jai priklausančiame gyvenamajame name. Svarbus pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam–socialiam augančio žmogaus vystymuisi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Nesuvokia, kaip dukrai geriau gyventi Krizių centre, o ne jai įprastoje aplinkoje, kur jos visi poreikiai buvo tenkinami maksimaliai. Vaikui ten nėra saugi aplinka, atsakovė nesistengė susirasti kito gyvenamojo ploto, o šiuo metu jos buvimo vietos nežino. Neturi galimybės matytis ir bendrauti su savo dukra.
    5. Teismas privalėjo atsižvelgti į ieškovo geranoriškumą, bendradarbiavimą. Asmens didesnis geranoriškumas, užtikrinant vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu, taip pat gali būti svarus argumentas, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su šiuo asmeniu. EŽTT sprendime, priimtame byloje Diamcmte v. Pelliccioni, kurioje nustatytas didelis tėvų tarpusavio konfliktiškumas ir motinos polinkis neleisti tėvui bendrauti su vaiku, nuspręsta, kad tėvas yra tas asmuo, kuris geriau užtikrintų vaiko ir skyrium gyvenančio kito tėvo bendravimą.
    6. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, tačiau šiuo atveju jis buvo abejingas faktams. Atsakovė akivaizdžiai trukdo ieškovui matytis su dukra, laiko dukrą savo nuosavybe, savaitgaliui ją išsiveža pramogaudama su dukrai svetimu vyriškiu. Teismas nesiekė išspręsti šalių ginčo, savo iniciatyva nenustatė bent minimalios bendravimo su dukra tvarkos. Turės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir vėl bylinėtis. Esant duomenų, kad viena iš šalių gali sirgti psichikos ar kitokia liga, pavojinga vaiko sveikatai, teismas turi šias aplinkybes išsiaiškinti, užklausti atitinkamas institucijas (savivaldybės psichikos sveikatos centrą, priklausomybės ligų centrą, pirminės sveikatos priežiūros centrą). Atsakovė daug kartų keitė savo gyvenamąją vietą, todėl į psichikos sveikatos centro įskaitą galėjo būti įrašyta kitame rajone. Teismas duomenis apie atsakovės sveikatą išreikalavo tik bylos nagrinėjimo metu, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šis klausimas buvo nesvarbus.
    7. Teismas buvo šališkas – vilkino laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimo klausimą, išsakė išankstinę nuomonę apie šalių dukros ypatingą prisirišimą prie motinos. Dėl to teismui reiškęs nušalinimą, tačiau teisėja nebuvo nušalinta. Teisėja demonstravo ypatingą pasyvumą, nei vienam iš ieškovo kviestų liudytojų neuždavė klausimų. Tai rodo, kad jų parodymams neteikė jokios svarbos. Atsakovės kviestiems liudytojams turėjo tik po vieną klausimą apie seserų tarpusavio ryšius. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negalima atskirti seserų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2001 pripažinta pagrįsta teismų pozicija, kad brolių atskyrimas nėra besąlygiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Be to, Prienų rajono savivaldybės administracijos VTAS nuomone, seserų išskyrimas neprieštarautų šalių dukros interesams. Atsakovės dukrą G. myli kaip savo dukrą, G. jį vadina tėčiu. Liudytojai patvirtino, kad G. niekada nebuvo išskiriama, pati atsakovė grubiai elgdavosi su G. Teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad sprendimas grindžiamas tik atsakovės parodymais. Liudytoja I. D. teisme parodė, kad išgėrusi atsakovė elgdavosi agresyviai, save žalodavo. Liudytojai E. S. ir N. S. paaiškino, kad atsakovė šaukdavo ant savo vaikų, tampydavo juos, jų neprižiūrėjo. Ieškovas niekada nesmurtavo prieš atsakovę. Liudytojai neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi, su atsakove nėra susipykę ir neturi pagrindo jos apkalbėti. Jų parodymai buvo išsamus, nuoseklūs ir informatyvūs.
  1. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo nekeisti, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovas nenurodo, kokias įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas teismas pažeidė. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kuri nėra analogiška nagrinėjamai bylai. Ieškovas savo nuožiūra vertina Kauno savivaldybės administracijos VTAS išvadas. Ieškovas pats vaiku negali pasirūpinti. Ieškovas siekia pakenkti atsakovei už tai, kad jį paliko, ir patenkinti savo motinos ambicijas. Įrodyta, kad vaiku rūpinosi atsakovė ir ieškovo motina. Gyvenant su ieškovu jis atsakovei darė psichologinį spaudimą, neigiamai veikė vaikų psichiką, kas atsiliepė jų sveikatai. Tarp dukrų yra gilus emocinis ryšys, abu vaikai nuo gimimo auga kartu, juos išskyrus jiems būtų padaryta psichologinė trauma, o esant tokiems šalių santykiams vaikai negalėtų bendrauti. Ieškovas nepagrįstai kaltina teismą šališkumu, nepateikė nei vieno teismo šališkumo fakto.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu ir, ją nustatęs su motina, nepasisakė dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

  1. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012 G.B. v. E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013 B.M. v. M.M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo).
  2. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010 Ž.S. v. V.S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
  3. Remdamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šalių nepilnametės dukros M. gyvenamąją vietą pagrįstai nustatė su motina.
  4. Apelianto argumentai apie nesivadovavimą Konstitucijos 29 straipsniu ir CK 156 straipsnyje įtvirtintomis lygiomis tėvų teisėmis yra deklaratyvūs, nesusieti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis ir CPK 185 straipsnio tvarka įvertintomis aplinkybėmis. Spręsdamas, kad šalių dukters interesus geriausiai atitinka gyvenimas kartu su motina, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne lyties ar kitais apelianto akcentuojamais kriterijais, o iš esmės teigiama jos asmenybės charakteristika, emociniu ryšiu tarp motinos ir mažamečio vaiko, šalių dukters glaudžiu ryšiu su nepilnai dviem metais vyresne seserimi, nebuvimu objektyvių duomenų, jog atsakovė prieš vaiką smurtauja ar daro dukroms neigiamą psichologinį poveikį, neužtikrina joms gyvenimo sąlygų.
  5. Apelianto nurodytas atsakovės pabėgimas iš namų (jo motinos būsto) susijęs išimtinai su judviejų konfliktais ir nesusiklosčiusiais santykiais tarp atsakovės bei ieškovo motinos. Nei liudytojai, nei VTAS, nei Krizių centro, kuriame atsakovė apsigyveno išėjusi iš bendro būsto, darbuotojai nepatvirtino, jog toks gyvenamosios vietos pakeitimas šalių dukrai būtų padaręs neigiamą poveikį. Priešingai – apeliacinio proceso metu nustatyta, kad, išėjusi iš Krizių centro, atsakovė išvyko gyventi į butą, esantį ( - ), ten deklaravo savo gyvenamąją vietą. 2016 m. gegužės 17 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė šiuo adresu ( - )nebegyvena, šiuo metu jos gyvenamoji vieta yra ( - ), Kauno r. 2016 m. liepos 4 d. gautas Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS raštas Nr. VS-1690 dėl išvados teikimo civilinėje byloje, kuriame nurodyta, kad atsakovė pastaruoju adresu nebegyvena nuo 2016 m. gegužės 19 d., su dukromis M. D. ir G. S. atsakovė yra išvykusi į Daniją dirbti, nes M. tėvas neteikia dukrai išlaikymo, tikrinimo metu jos šeima gyveno adresu ( - ) Danijoje, el. paštas ( - ). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas neneigė atsakovės teiginių apie išlaikymo vaikui neteikimą (atsakovės banko sąskaitos 2015 m. birželio 1 d. – 2017 m. gegužės 27 d. išrašas rodo, jog po 110 Eur išlaikymą ieškovas vaikui yra sumokėjęs po keturis kartus 2015 m. ir 2016 m. ir vieną kartą 2017 m.), todėl spręstina apie tuo metu egzistavusią objektyvią atsakovės išvykimo priežastį.
  6. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. buities, gyvenimo ir socialinių sąlygų patikrinimo aktą, nurodė, kad atsakovė su mažamete dukra grįžo į Lietuvą, gyvena adresu ( - ). Iš Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS 2016 m. gruodžio 8 d. buities, gyvenimo ir socialinių sąlygų patikrinimo akto matyti, jog atsakovė gyvena iš savininko nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais, būstas tvarkingas, įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra, motinos santykiai su dukromis geri, vaikai turi dviejų aukštų lovą, žaislų, vaikai priregistruoti Kauno raj. Garliavoje esančioje medicinos įstaigoje „Medica klinika“, specialieji poreikiai vaikams nenustatyti, pagalba neteikiama, atsakovei išgyventi padeda broliai ir sesuo, vaikai sveiki, išanalizuota jų mityba, glaudus bendravimo su motina pobūdis.
  7. Atsakovės gyvenimo sąlygos buvo patikrintos ir 2017 m. balandžio 4 d. Kauno m. savivaldybės VTAS akte nurodyta, kad atsakovė yra bedarbė, gauna išlaikymą dukrai G., materialiai padeda artimieji, dukters M. tėvas išlaikymo neteikia, atsakovė gauna 211 Eur darbo biržos išmoką, šeimos pajamos – 300 Eur. Tuo metu atsakovė su vaikais gyveno viename kambaryje. Kadangi šviesus ir šiltas kambarys buvo nešvarus ir netvarkingas, buities sąlygos įvertintos patenkinamai. 2017 m. balandžio 12 d. su šalių dukra M. bendravo VTAS psichologė psichoterapeutė dr. I. Š. – S., kuri nurodė, jog dėl kalbos sutrikimo su vaiku kalbėtis sunku, jis kalba sava kalba, naudoja keletą žodžių, apklausa negalima; tarp vaiko ir motinos stebimas geras ryšys.
  8. Kalbos defektas mediciniškai patvirtintas 2017 m. balandžio 14 d. „Medica klinika“ pažymoje, kurioje nurodyta, jog mergaitė lankosi pas logopedą. Iš Kauno A. S. mokyklos–daugiafunkcio centro 2017 m. gegužės 19 d. pažymos matyti, jog šalių dukra nuo 2017 m. balandžio 11 d. lanko ikimokyklinę „Žiogelio“ grupę, už lankymą moka pilną kainą 52,00 Eur. Iš UAB „Medienos ERA LT“ 2017 m. gegužės 30 d. pažymos matyti, kad atsakovė dirba įmonėje šlifuotoja nuo 2017 m. gegužės 8 d. ir yra charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, stropi darbuotoja ir puiki kolegė.
  9. Visi šie duomenys yra surinkti dviejų metu laikotarpiu. Jie patikimai pagrindžia, jog atsakovė tinkamai rūpinasi šalių dukra, užtikrina jos buitinius, socialinius, medicininius, edukacinius poreikius, todėl apelianto argumentai apie tai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarauja vaiko interesams, atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto teiginius apie atsakovės socialinių įgūdžių stoką paneigia minėtos VTAS išvados ir Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 6.16/62, kuriuo socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teisimas atsakovės šeimai buvo nutrauktas.
  10. Bylos inicijavimas rodo, kad ieškovas nori vykdyti tėvo pareigas auklėti vaiką, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jo bendravimo su vaiku atsakovei būnant Krizių centre ginčo dalyko vertinimui esminės reikšmės neturi.
  11. Apeliantas neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Prienų rajono savivaldybės VTAS išvados, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja vaiko interesams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vien gerų ieškovo ketinimų ir palankaus jo gyvenamosios vietos VTAS vertinimo nepakanka. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įpareigoja tėvus, kitus teisėtus vaiko atstovus, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijas, kitus fizinius ir juridinius asmenis visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus (4 straipsnio 1 punktas). Prienų rajono savivaldybės VTAS nuomone, seserų išskyrimas neprieštarautų M. D. interesams, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio patenkinimo atveju seserų atskyrimas nuo motinos ir sesers vaiko vystymuisi būtų žalingas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes apie atsakovės gebėjimą rūpintis vaikais ir vaikų ryšį nuo pat šalių dukters gimimo, apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas išsamių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pritaria jo išvadai, kad, atskyrus M. nuo sesers, abiejų mergaičių interesai būtų grubiai pažeisti. Apelianto nurodytos kasacinės bylos Nr. 3K-3-595/2001 aplinkybės nėra tapačios nustatytoms apeliacine tvarka tikrinamoje byloje, todėl šia nutartimi nesiremtina.

13Dėl teismo šališkumo

  1. Teismo šališkumą apeliantas sieja su išankstinės, jo vertinimu, nuomonės išsakymu nustatant laikiną dukters gyvenamąją vietą su atsakove, laikinosios apsaugos sprendimo vilkinimu, klausimų ieškovo liudytojams neteikimu, rėmimuisi tik atsakovės liudytojais, aplinkybių dėl seserų atskyrimo ir atsakovės psichinės sveikatos duomenų vertinimu.
  2. Formuodamas teismų praktiką sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjo nešališkumo užtikrinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, šioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrėžia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d., nutartis, priimta civilinėje byloje A.S. v B.B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.A. v R.P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.B., T.B. v. V.B., bylos Nr. 3K-3-3402/2008). Šalių teiginiai apie galimą teismo šališkumą pagrindžiančias aplinkybes turi būti įrodyti.
  3. Vadovaujantis nurodoma teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus apie teismo šališkumą dėl įrodymų vertinimo. Kitoks, nei pageidauja dalyvaujantis byloje asmuo, bylos aplinkybių įvertinimas nėra teismo šališkumas. Vienokia ar kitokia teismo išvada, padaryta įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, nepalanki ar nepriimtina kuriai nors iš bylos šalių, pati savaime nepatvirtina teismo suinteresuotumo priešingos šalies naudai, juolab kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę įvertinti įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis).
  4. Ieškinį teisme gavus 2015 m. balandžio 14 d., jį priėmus balandžio 16 d., tos pačios dienos nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo teismo posėdyje, gavus VTAS išvadas dėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos. 2015 m. balandžio 27 d. paskirto teismo posėdžio data pakeista dėl objektyvios priežasties (teisėjų mokymų), 2015 m. gegužės 11 d. teismo posėdis atidėtas gegužės 28 d., Kauno m. VTAS neturint galimybių patikrinti tuo metu Kauno rajone gyvenusios atsakovės gyvenimo sąlygų. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakyta 2015 m. birželio 1 d. nutartimi. 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino, jog taikyti laikinąją apsaugą pirmosios instancijos teismas atsisakė pagrįstai. Taigi, šio klausimo sprendimas nebuvo užvilkintas, o tarpinis procesinis sprendimas dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo nelaikomas išankstinės nuomonės dėl ginčo esmės pareiškimu. Sprendimas dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų priimamas, tik bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 265 straipsnis). Iš sprendimo aprašomosios ir motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visų liudytojų parodymus, išreikalavo ir įvertino atsakovės psichinės sveikatos duomenis. Apeliacinis skundas negrindžiamas ieškovo procesinių teisių pažeidimu, draudžiant teikti klausimus savo pakviestiems liudytojams, jei, apelianto vertinimu, tokie klausimai buvo būtini (pažymėtina, kad šios skundo dalies apeliantas nemotyvuoja konkrečiomis neišaiškintomis bylos aplinkybėmis, kurios turėjo būti nustatytos jo liudytojų parodymais). Aplinkybės dėl seserų atskyrimo įvertintos nutarties 18 punkte.
  5. Pažymėtina, kad ieškovo prašymas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo Prienų rajono apylinkės teismo teisėjos, laikinai einančios teismo pirmininkės pareigas, 2015 m. liepos 7 d. nutartimi buvo atmestas kaip nepagrįstas.

14Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

  1. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje klausimas dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nebuvo spręstas, nes nei viena šalis dėl to nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad, priėmęs ieškinio netenkinantį sprendimą, teismas bendravimo tvarką turėjo nustatyti ex officio.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą ir šios nutarties 15 punkte nurodytų reikalavimų neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016 civilinėje byloje pagal ieškovės A.N. ieškinį atsakovui L.N. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prievolių pobūdžio nustatymo, turto padalijimo). Remiantis nurodytomis nuostatomis, ieškovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina apeliacijos metu.
  3. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/203 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).
  4. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nėra nustatyta, kad šalių vaikui kenktų maksimalus bendravimas su tėvu.
  5. Ieškovas pageidauja bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio trečią savaitę, nepertraukiamai nuo sekmadienio iki sekmadienio, ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 17 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 20.00 val., apie numatomą dukros paėmimą ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi dienas; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 20.00 val., apie numatomą susitikimą ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi dienas; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdų antrąją dieną gruodžio 26 d., per Naujuosius Metus gruodžio 31 d., Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., bei kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną gruodžio 25 d. ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 12.00val. iki 20.00 val., apie numatomą susitikimą ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi dienas; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais neporiniais metais per M. D. gimimo dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra darbo diena; kiekvieną Motinos dieną ir motinos gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo tėvui nustatytos bendravimo tvarkos, su dukra bendrauja motina; kiekvieną tėvo dieną ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo tėvui nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja ieškovas ne vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra darbo diena; ieškovas turi teisę bendrauti su dukra nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamojoje vietoje vasaros atostogų metu, vaiką ieškovas paima pirmosios atostogų dienos 12.00 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie numatomą bendravimą ieškovas privalo įspėti motiną prieš vieną kalendorinį mėnesį. Tokių atostogų metu ieškovas privalo sudaryti galimybę atsakovei bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra mobiliuoju telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; apie šalių ir/ ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio pašto pasikeitimą kita šalis turi būti informuota nedelsiant; sergančią dukrą ieškovas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoj, apsilankymo laiką ir anksto suderinęs su atsakove.
  6. Atsakovė prašo nustatyti ieškovui bendravimo tvarką atsižvelgiant į tai, kad dukra jo nepažįsta ir reikia laiko pripratimui: 1. ieškovas lanko vaiką kas antrą savaitę šeštadieniais, paimdamas ją iš namų 10.00 val. ir grąžindamas 18.00 val.; 2. ieškovas per tėvo dieną aplanko vaiką paimdamas iš namų 10.00 val. ir grąžindamas 18.00 val.; 3. ieškovas dukros gimimo dieną aplanko ją, iš anksto pranešdamas apie apsilankymą, dukrai sugrįžus iš darželio, o jei tai sutaptų su poilsio diena, netrukdomai bendraudamas namuose arba paimdamas iš namų 10.00 val. ir grąžindamas 17.00 val. Mano, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių, pripratimui prie tėvo reikėtų vieno–dviejų mėnesių.
  7. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad, įvertinus vaiko amžių (keturi metai), gyvenimo skyrium trukmę (du metai), būtinas pereinamasis laikotarpis, kuomet bendravimas su tėvu nebūtų toks intensyvus, kokio pageidauja ieškovas. Dėl to dviems mėnesiams nustatytina atsakovės pasiūlymo 1 punkte nurodyta bendravimo tvarka (tėvo diena ir vaiko gimtadienis šiuo metu yra praėjusios datos). Atsižvelgiant į nebuvimą duomenų, dėl kurių po pereinamojo laikotarpio reikėtų riboti ieškovo bendravimą su dukra, po jo nustatytina detalesnė, labiau vaiko ir šalių interesus atitinkanti ieškovo pasiūlyme nurodyta bendravimo tvarka, išskyrus nepertraukiamą bendravimą kiekvieno mėnesio vieną savaitę – šalių dukra lanko vaikų darželį, dėl to toks bendravimas neatitiktų jos ugdymo proceso. Kadangi atsakovė dukrą iš vaikų darželio paima apie 18.00 val. atitinkamai vaiko paėmimas iš gyvenamosios vietos koreguotinas į 19.00 val. Papildytina, kad apie dukros susirgimą, dėl kurio buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, atsakovė privalo nedelsdama informuoti ieškovą.

15Apeliacinės instancijos teismo išvados

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, šalių vaiko gyvenamąją vietą nustatydamas su atsakove, todėl ši sprendimo dalis paliktina galioti. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismo aktyvumo principo šeimos byloje, ginant nepilnamečio vaiko interesus, sprendimas papildytinas ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu (CPK 376 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės nekeičiamas, pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo papildymas siejamas su skyrium gyvenančio tėvo teise bendrauti užtikrinimu, kad tai atitinka vaiko ir tuo pačiu abiejų tėvų interesus, kad atsakovė bendravimui neprieštarauja, kad ji nėra atsakinga už pirmosios instancijos teismo ex officio neįgyvendintą pareigą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, į procesinių dokumentų siuntimo išlaidų susidarymo ir padidėjimo priežastį (atsakovės gyvenamosios vietos keitimą apeliacijos metu), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacijos metu tarp jų nepaskirstytinos, o procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ½ dalis iš ieškovo valstybei nepriteistina (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

18pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, jį papildant tokia pastraipa:

19„Nustatyti ieškovo M. D., asmens kodas ( - ) bendravimo su nepilnamete dukra M. D., asmens kodas ( - ) bendravimo tvarką:

202017 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitę šeštadieniais, pradedant 2017 m. liepos 8 diena, paimdamas dukrą iš atsakovės A. G., asmens kodas 79307303848, gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas 18.00 val.

21Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ieškovas su dukra bendrauja tokia tvarka:

  1. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius ne vaiko gyvenamojoje vietoje, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 20.00 val. Apie numatomą susitikimą ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi dienas.
  2. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdų antrąją dieną gruodžio 26 d., gruodžio 31 d., Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną gruodžio 25 d. ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Apie numatomą susitikimą ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš dvi dienas.
  3. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvienais neporiniais metais per M. D. gimimo dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra darbo diena.
  4. Kiekvieną Motinos dieną pirmą gegužės sekmadienį ir atsakovės gimtadienio dieną, nepriklausomai nuo ieškovui nustatytos bendravimo tvarkos, su dukra bendrauja atsakovė; kiekvieną Tėvo dieną pirmą birželio sekmadienį ir ieškovo gimtadienį, nepriklausomai nuo ieškovui nustatytos bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, su dukra bendrauja ieškovas ne vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra ne darbo diena, arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra darbo diena.
  5. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra nepertraukiamai iki 14 kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamojoje vietoje vasaros atostogų metu. Vaiką ieškovas paima pirmosios atostogų dienos 12.00 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie numatomą bendravimą ieškovas privalo įspėti atsakovę prieš vieną kalendorinį mėnesį. Tokių atostogų metu ieškovas privalo sudaryti galimybę atsakovei bet kuriuo paros metu susisiekti su dukra mobiliuoju telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; apie šalių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio pašto pasikeitimą kita šalis turi būti informuota nedelsiant.
  6. Ieškovo elektroninis paštas ( - ), mobilaus telefono Nr. ( - ). Atsakovės elektroninis paštas ( - ), mobilaus telefono Nr. ( - ).
  7. Sergančią dukrą ieškovas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoj, apsilankymo laiką ir anksto suderinęs su atsakove. Apie dukros susirgimą, dėl kurio buvo kreiptasi į gydymo įstaigą, atsakovė privalo nedelsdama informuoti ieškovą.

22Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

23Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai