Byla e2A-1102-881/2017
Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. Chatinovskos individualios įmonės ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2838-647/2016 pagal ieškovės L. Chatinovskos individualios įmonės ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė L. Chatinovskos individuali įmonė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. V. 600 Eur skolos už atliktus darbus, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. atsakovas kreipėsi į autoservisą su prašymu nustatyti elektros įrangos gedimus (esant galimybei juos pašalinti) automobilyje Mercedes – Benz, valstybinis Nr. ( - ) (toliau – automobilis). Atsakovas buvo informuotas apie darbo įkainius – 25,00 Eur už valandą, šie įkainiai yra iškabinti autoserviso priėmimo patalpose. Diagnostikos darbai buvo atlikti, apie tai buvo pranešta atsakovui. Taip pat buvo surašyta paraiška remontui, kurios atsakovas nepasirašė, o paraišką pateikęs darbuotojas to nepastebėjo. Proceso eigoje prireikė papildomų darbų, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas telefonu ( - ). Atsakovui buvo paaiškinta, kad papildomi darbai kainuos pagal nustatytą įkainį, atsakovas telefonu patvirtino, kad sutinka apmokėti papildomus darbus. 2016 m. gegužės 16 d. atsakovui atvykus atsiimti automobilio, jam buvo pateikta apmokėjimui sąskaita – faktūra 600 Eur sumai, tačiau atsakovas atsisakė apmokėti sąskaitą, motyvuodamas, kad jis nepatenkintas atlikto darbo kokybe. Jokių esminių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės atsakovas nepateikė. Autoservisas įvykdė savo prievolę atlikti užsakytuosius darbus, tačiau atsakovas neįvykdė savo prievolės – sumokėti už atliktą darbą.
  2. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Nurodė, kad CPK 178 straipsnis įpareigoja ieškovą pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Jokie ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir/ar ieškinyje išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys įrodymai nėra pateikti. Atsakovas neginčija, kad buvo atvykęs į ieškovės servisą dėl transporto priemonės diagnostikos darbų atlikimo, tačiau dėl jų su ieškove nesutarė. Ieškovė transporto priemonės diagnostikos darbų neatliko, diagnostikos darbų atlikimo akto, kuriame būtų užfiksuoti transporto priemonės defektai, rekomenduojami atlikti remonto darbai, jų ir reikalingų detalių kainos ir atlikimo terminai, nei atsakovui, nei teismui nepateikė, toks dokumentas niekada nebuvo atsakovo pasirašytas ar pateiktas jam pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, kad nei diagnostikos, nei juo labiau – remonto darbai, atsakovo nurodymu / užsakymu ar šalių sudarytos sutarties pagrindu nebuvo atlikti, ieškovė neturi teisės reikalauti, o atsakovas – prievolės, apmokėti šiuos darbus. LR PVM įstatymo 3 straipsnis numato, kad pagrindas išrašyti PVM sąskaitą faktūrą – faktiškai suteiktos paslaugos, nagrinėjamuoju atveju – atlikti rangos darbai. Atsižvelgiant į tai, kad jokios paslaugos ieškovės suteiktos nebuvo, ji neturėjo pagrindo nei išrašyti šio apskaitos dokumento, nei įsitraukti jo į apskaitą, nei šio dokumento pagrindu reikalauti atsiskaityti. Maža to, šis dokumentas teismui nėra pateiktas.
  3. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad greitai išsikraudavo jo automobilio akumuliatorius. Atvažiavęs į ieškovo autoservisą paliko automobilį V. C., kuriam nurodė problemą. Priduodamas automobilį nepasirašė jokių dokumentų. Nebūtų palikęs automobilio, jeigu įkainis už diagnostiką būtų 25 Eur/val. Automobilis autoservise prastovėjo apie penkias dienas. Su problema atvažiavo ir išvažiavo. Manė, kad diagnostika iš viso kainuos 25 Eur. Serviso paslaugų kainoraščio nematė. Ieškovei būtų sutikęs sumokėti 25,00 Eur.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 150 Eur už atliktus darbus ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė ir atsakovas žodžiu susitarė, kad ieškovė atliks atsakovui priklausiusio automobilio Mercedes – Benz kompiuterinę diagnostiką bei pabandys nustatyti, kodėl nuolat išsikrauna automobilio akumuliatorius. Bylos duomenimis, ieškovė automobilio kompiuterinę diagnostiką atliko, o siekiant nustatyti automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo priežastį, kaip nurodė liudytojai V. C., A. L., buvo išimtas variklio kompiuteris ir iš jo išpilti tepalai, buvo išimtas kompaktinių diskų keitiklis, iš jo išpiltas vanduo, buvo išardytos durys, prietaisų skydelis, išimtos galinės sėdynės, atlikti kiti darbai. Liudytojas J. G. nurodė, kad matė autoservise stovintį automobilį Mercedes – Benz. Be to, iš pateiktų sąskaitos išklotinių matyti, kad ne vieną kartą V. C. ir atsakovas bendravo telefonu.
  3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio elektros įrangos gedimas nebuvo pašalintas, nors ir nustatytos kelios galimos gedimo priežastys. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas 2016 m. balandžio 27 d. Remonto darbų užsakymo akto nėra pasirašęs, o byloje nėra pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo priežasties ieškojo 23 valandas. Teismo vertinimu, autoserviso paslaugų kainoraščio buvimas autoserviso priėmimo patalpose nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad diagnostika buvo atliekama pagal pažįstamo asmens rekomendaciją, negali būti vertinamas kaip atsakovo sutikimas mokėti 25 Eur/val. kainą už atliekamus diagnostikos darbus.
  4. Vis dėlto, anot teismo, atsižvelgiant į protingo žmogaus standartą, t. y. bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, atsakovas turėjo suprasti, kad siekiant nustatyti automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo priežastį, po kompiuterinės diagnostikos atliekant papildomus darbus, akumuliatoriaus išsikrovimo priežasties paieška papildomai kainuos, todėl teismas laikė, kad iš atsakovo ieškovės naudai turėtų būti priteista iš viso 150,00 Eur suma už ieškovės atliktus darbus.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Ieškovė L. Chatinovskos individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, t. y. ieškovės pateiktus garso ir vaizdo įrašus, iš kurių teismo sprendime paneigtos aplinkybės yra visiškai suprantamos ir aiškios, todėl teismas nepagrįstai jų netyrė ir nepasisakė dėl šių įrodymų savo sprendime.
  2. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, kadangi šalis iš tikrųjų siejo ne rangos, o paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Atsakovas į ieškovę kreipėsi su prašymu ne atlikti tam tikrą darbą ir perduoti jo rezultatą, kaip yra numatyta CK 6.644 straipsnyje, o norėjo, kad ieškovė pažiūrėtų bei nustatytų priežastis, dėl kurių išsikrauna jo automobilio akumuliatorius. Ieškovė susitarimo dalyką įvykdė – surado gedimą ir tiksliai atsakovui nurodė. Taip pat ieškovė nurodė galimus šio gedimo pašalinimo būdus bei suteikė kontaktus asmens, kuris galėtų šiuos darbus atlikti.
  3. Ieškovės darbų kainą atsakovas sužinojo ne tik iš serviso priėmimo patalpose esančio kainoraščio. Atsakovui ieškovės paslaugų, atliekant akumuliatoriaus iškrovimo priežasties, kaina taip pat buvo nurodyta perduodant transporto priemonę ieškovei ir ieškovės bei atsakovo telefono pokalbio metu. Taigi atsakovas buvo informuotas, žinojo bei suvokė galimą darbų kainą sutarties sudarymo bei jos vykdymo metu, su atliekamais darbais sutiko ir dėl jų jokių pretenzijų nereiškė, todėl ieškovės reikalaujama darbų kaina yra pagrįsta ir priteistina visa apimtimi.
  4. Ieškovės vertinimu, jos teigiama aplinkybė, kad visas darbas jam užtruko ne mažiau kaip 23 valandas, byloje yra visiškai įrodyta. Atsakovo automobilio gedimas yra labai specifinis bei reikalaujantis daug laiko. Visos automobilio diagnostikos metu šalys susiskambindavo, bendravo telefonu, ir ieškovės elektrikas nurodydavo atsakovui, kokie darbai yra padaryti bei, kokie yra galimi gedimai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės kompetenciją atlikti tokius darbus, ar normatyvus, kurie nurodytų, per kokį laiką tokie darbai turi būti atlikti ar yra vidutiniškai atliekami. Taip pat atsakovas nereikalavo byloje atlikti ekspertizės, kuri galėtų paneigti ieškovės ar jo liudytojų dėstomas aplinkybes. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylą, pažeidė šalių lygybės principą bei įrodymų vertinimo taisykles, byloje surinktus įrodymus vertino atsakovo naudai, neatsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
  5. Teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 150 Eur už ieškovo atliktus darbus, nenurodydamas, kokiomis aplinkybėmis vadovaujantis priteistina būtent ši suma. Iš tokios teismo sprendimo dalies nėra aišku, kuo teismas vadovavosi ir į kokius kriterijus atsižvelgė, priteisdamas būtent tokią sumą. Nors teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teismas bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių, yra aktyvus, teismas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas paneigti ieškovės išdėstytas bei jos įrodytas aplinkybes, t. y. susitarimo dalyką, darbų kainą bei darbų atlikimo trukmę, o teismo priteista suma yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Teismas byloje nenustatė, kiek, atlikdama tokius darbus, ieškovė galėjo dirbti arba faktiškai dirbo, taip pat nenustatė, kad ieškovės darbų tarifas (25 Eur/ val.) yra aukštesnis negu vidutinė rinkos kaina. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kokiu pagrindu ieškovės naudai yra priteista būtent 150 Eur suma, teismo sprendimas, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, yra laikomas negaliojančiu.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Ieškovė aptarinėja sutarčių aiškinimo taisykles, nurodydama, kad turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Tačiau nagrinėjamu atveju jokia sutartis tarp šalių apskritai nebuvo sudaryta, ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų paneigti šią išvadą.
  2. Nesant dalyko, dėl kurio šalys galėjo susitarti, tarp šalių nebuvo ir paties susitarimo. Nagrinėjamu atveju buvo susiklostę dar tik ikisutartiniai santykiai, tarp šalių vyko derybos – ar ieškovė galės / sugebės suteikti atsakovui automobilio remonto paslaugas. Ikisutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė tuo, kad nebuvo pasiektas konkretus susitarimas. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį, šalys neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas. Ieškovė pati nežinojo, kokią paslaugą gali pasiūlyti atsakovui – ką galėtų suremontuoti, tik išvardijo eilę, jos manymu, egzistuojančių problemų, tačiau nė vienos jų sprendimas nebuvo užsakytas ir sutartas bei nebuvo atliktas. Abi šalys vieningai patvirtino, kad automobilis nebuvo remontuojamas ir suremontuotas, remonto paslaugos nebuvo užsakytos ir suteiktos.
  3. Ieškovės pateikti garso įrašai neatitinka įrodymų leistinumo taisyklės. Jei juose užfiksuota būtent tai, ką teigia ieškovė, jie buvo gauti pažeidžiant CK 2.23 straipsnio reikalavimus. Kita vertus, jie nepaneigia aplinkybės, kad tarp šalių net nebuvo sudaryta sutartis, fakto, kad šalis siejo tik ikisutartiniai santykiai. Tuo tarpu vaizdo įrašai neturi jokios esminės reikšmės šio ginčo išsprendimui.
  4. Pati ieškovė nurodo, jog atsakovas visų pirma norėjo, kad ieškovė pažiūrėtų bei nustatytų priežastis, dėl kurių išsikrauna jo automobilio akumuliatorius. Taigi pati ieškovė pripažįsta, kad tarp šalių buvo susiklostę tik ikisutartiniai santykiai, kurie arba galėjo peraugti į konkrečią sutartį, arba ne.
  5. Eilės tik galimų akumuliatoriaus išsikrovimo priežasčių nurodymas nėra ir negali būti vertinamas kaip paslaugos suteikimas. Iš ginčo situacijos yra akivaizdu, kad ieškovė nebuvo pakankamai kvalifikuota suteikti atsakovui kokybiškas paslaugas, dėl to jos nebuvo užsakytos ir atitinkamas susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas.
  6. Kadangi ieškovė įrodinėja, kad atsakovo buvo užsakyta mokama paieškos paslauga, lieka neaišku, koks, anot ieškovės, buvo tokios paslaugos rezultatas – kas konkrečiai buvo surasta, ar ta paslauga buvo tiesiog nutraukta jos teikimo eigoje be jokio konkretaus rezultato, ir kas, kokiu pagrindu nustatė, kad paslaugos teikimas turi būti baigtas, kaip būtų galima objektyviai nustatyti paslaugos (kuria nesukuriamas joks rezultatas) mastą ir vertę. Ieškovės pozicija yra tiesiog nelogiška, jam įrodinėjant sutarties dėl neaišku kokio dalyko egzistavimą.
  1. Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  1. Rašytinės rangos sutarties, kuri pašalintų šalių parodymų prieštaravimus, nėra, ji nebuvo sudaryta, o jokių kitų įrodymų, kurie neginčijamai leistų nustatyti šią objektyvią aplinkybę, byloje taip pat nėra. Vadovaujantis silpnosios sandorio šalies – vartotojo – teisių ir teisėtų interesų apsaugos prioriteto principu, pirmenybė dėl sutarties aiškinimo turėtų būti teikiama atsakovui. Juo labiau kad atsakovo pateikta versija, jog jis į servisą atvyko turėdamas tikslą surasti automobilio gedimą ir jį pašalinti, o ne tam, kad sumokėtų už neaišku ką (t. y. kaip teigia ieškovė, už paieškas), yra labiau įtikinanti ir tikėtina. Kadangi jokie dokumentai tarp šalių nebuvo pasirašyti, nėra galimybės nustatyti, dėl ko tiksliai šalys susitarė, vertintina, kad šalys nesusitarė dėl esminių rangos sutarties sąlygų, todėl turėtų būti daroma išvada, kad rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
  2. Nors teismas teisingai nustatė, kad automobilio elektros įrangos gedimas nebuvo pašalintas, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė atliko automobilio kompiuterinę diagnostiką. Tokių objektyvių duomenų apie diagnostikos darbo atlikimo faktą byloje nėra; juo labiau byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo perduotas tokių darbų rezultatas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo nustatytos kelios galimos gedimo priežastys. Šią aplinkybę teigė pats V. C.. Pastarasis tik išvardijo visą eilę galimų (tačiau ne realiai ginčo atveju egzistavusių) akumuliatoriaus išsikrovimo priežasčių. Tokie V. C. parodymai apie jo paties veiksmus ir įsivaizdavimą yra nepatikimi ir negalėjo būti teismo įvertinti kaip byloje nustatytos aplinkybės – gedimo priežasčių nustatymas.
  3. Iš sprendimo lieka neaišku, kokiu pagrindu atsakovas, anot teismo, turėjo suprasti, ką ieškovė atliks, kiek tai kainuoja ir kaip apskritai galima objektyviai įvertinti paiešką. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl turėtų būti pagrįsta kažkokią nekompetentingą ieškovės atliktą paiešką įvertinti būtent tokia pinigų suma. Taigi sprendime nurodytas teismo laikymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti pašalintas.
  4. Skundžiamas teismo sprendimas suponuoja išvadą, kad nekompetentingi ir tam tikros srities specialistais tik prisistatantys asmenys gali pasinaudoti vartotojo pasitikėjimu, neišmanymu, nepagrįstai reikalaudami pinigų sumų už neatliktą darbą, motyvuodami vien tuščiais teiginiais, kad jie tiesiog bandė kažką padaryti. Ieškovės reikalavimas priteisti jai atlyginimą už faktiškai neatliktus darbus yra visiškai nepagrįstas, todėl turėjo būti atmestas visa apimtimi.
  5. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad rangos sutartis turi būti rašytinė. Be to, pati ieškovė teismui nurodė, kad pagal rangos sutartį rangovas turi perduoti užsakovui darbo rezultatą, o užsakovas – jį priimti ir už jį sumokėti. Ieškovė teigė, kad autoserviso buvo prašoma atlikti gedimų šalinimo paslaugas (pirmas ieškinio sakinys); taip pat patvirtino, kad automobilio gedimų nepašalino. Taigi iš ieškovės pozicijos taip ir lieka neaišku, kodėl ieškovė nurodo, kad įvykdė savo prievolę atlikti užsakytuosius darbus.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. Chatinovskos individuali įmonė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  1. Šiam ginčui negali būti taikomos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi atsakovui kreipiantis į ieškovę, konkretus gedimas dar nebuvo nustatytas, t. y. nebuvo žinomas rangos teisinių santykių objektas – rezultatas, kurį ieškovė įsipareigotų sukurti, pavyzdžiui, pašalinant konkretų gedimą, po kurio išnyktų atsakovo nurodyta automobilio baterijos iškrovos problema. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė ne rangos, o paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXV skyriuje nurodytų teisės normų. Visi atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad neva byloje nėra įrodymų, kurių pagalba būtų galima neginčytinai nustatyti šalių susitarimo objektą, ir dėl to sutartis aiškintina suteikiant jai atsakovo kaip vartotojo aiškinamąją prasmę, yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš byloje esančio vaizdo ir graso įrašų neginčytinai nustatytinas šalių susitarimo objektas – suteikti gedimo nustatymo priežastį/ paslaugą su galimybe susitarti dėl šio gedimo pašalinimo.
  2. Ieškovės teigiamą aplinkybę, kad ji atliko darbus, įrodo rašytiniai įrodymai – sąskaita-faktūra, liudytojų V. C., A. L. ir J. G. posėdžio metu duoti parodymai, taip pat tarp šalių vykusių telefono pokalbių garso įrašai. Atsakovas, siekdamas paneigti aplinkybę, kad ieškovė su atsakovo automobiliu nedirbo ar dirbo mažiau, negu nurodyta sąskaitoje (25 val.), turėjo teismui pateikti jo teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsakovas taip pat į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti ieškovės kompetencija.
  3. Atsakovas, teigdamas, kad liudytojo V. C. parodymai yra subjektyvūs bei šališki, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tai, kad su atsakovo automobiliu buvo dirbama būtent tiek laiko, kiek yra nurodyta sąskaitoje-faktūroje, įrodyta ne tik V. C. parodymų, bet ir kitų įrodymų pagalba. Dėl to abejoti V. C. parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo. Be to, CPK nenumato galimybės diferencijuoti apklaustus fizinius asmenis.
  4. Atsakovas į ieškovę kreipėsi pagal bendro pažįstamo rekomendaciją, todėl ieškovė visus su atsakovo automobiliu atliekamus ir planuojamus atlikti darbus, kaip ir galimus gedimus, jų remonto kainas bei asmenų, kurie gali atlikti nustatytų gedimų pašalinimą, kontaktus suteikė ne rašytine forma, t. y. aktu, o telefono pokalbio metu.
  5. Tarp šalių yra susiklostę paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kurių objektas yra ne tam tikro rezultato sukūrimas ir perdavimas, o paslaugos suteikimas. Kompiuterinės diagnostikos pagalba ieškovė siekė pašalinti atsakovo automobilio prietaisų skydelyje degantį klaidos signalo pranešimą. Šis gedimas kompiuterinės diagnostikos pagalba buvo pašalintas, kadangi jokių pretenzijų dėl šio gedimo (ne)pašalinimo atsakovas ieškovei nereiškė, taip pat apie šio gedimo (ne)pašalinimą atsakovas nieko nepasisakė nei savo atsiliepime, nei apeliaciniame skunde, todėl darytina išvada, kad ši paslauga atsakovui taip pat buvo tinkamai suteikta.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Atsakovas pateikė teismui prašymą priimti naujus įrodymus – 2017 m. kovo 29 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą dėl atsakovo skundo. Atsižvelgdamas į tai, kad pateiktame dokumente yra šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių; jis buvo priimtas tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovas neturėjo galimybės jo pateikti anksčiau; byla yra elektroninė ir prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl ieškovė turėjo galimybę susipažinti su jo turiniu, teismas atsakovo prašymą tenkina (CPK 314 straipsnis).

10Apeliaciniai skundai atmetami.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

11Dėl ieškovės apeliacinio skundo

  1. Ieškovės teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nemotyvavo, kodėl ieškovei iš atsakovo priteisė būtent 150 Eur, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
  2. Remdamasis byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas žodžiu susitarė, jog ieškovė atliks atsakovo automobilio kompiuterinę diagnostiką ir pabandys nustatyti automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo priežastį.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad kvalifikuoti minėtus santykius rangos teisiniais santykiais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
  4. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalį, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
  5. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
  6. Remiantis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, šalys susitarė ne dėl daikto, kuris būtų atskiriamas nuo pačių veiksmų, turintis savarankišką vertę ir todėl galėtų būti perduotas, sukūrimo/ pagaminimo, o dėl specialių techninių įgūdžių reikalaujančių paslaugų – kompiuterinės diagnostikos atlikimo ir automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo priežasčių nustatymo. Todėl, kaip teisingai nurodo ieškovė, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra ne rangos, o atlygintinų paslaugų teikimo (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
  7. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad tarp šalių susiklostę santykiai buvo tik ikisutartiniai. Atsakovas nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl kompiuterinės diagnostikos atlikimas ir akumuliatoriaus gedimo priežasčių nustatymas nėra/negali būti savarankiškas paslaugų teikimo objektas. Priešingai, aiškinti, kad atlikti minėtus veiksmus ieškovė turėjo be šalių sudarytos atlygintinės sutarties, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
  8. Tenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo priežasties ieškojo 23 val., o autoserviso paslaugų kainoraščio buvimas autoserviso priėmimo patalpose negali būti vertinamas kaip atsakovo sutikimas mokėti 25 Eur / val. už atliekamus diagnostikos darbus.
  9. Ieškovė tvirtina, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus garso ir vaizdo įrašus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
  10. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ne kartą yra nurodyta teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
  11. Antra, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino faktą, kad šalys ne vieną kartą bendravo telefonu, tačiau remtis ieškovės pateiktais garso įrašais (jų turiniu) teismas neturėjo pagrindo, nes pastarieji, kaip yra konstatavusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, atlikusi savo tyrimą, buvo padaryti neteisėtai, t. y. nesant nė vieno iš Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 61 straipsnio 1 dalį.
  12. Trečia, ieškovė nepateikė jos teiginius patvirtinančių įrodymų, kad atsakovo automobilio gedimas buvo labai specifinis ir siekiant jį nustatyti buvo būtina sugaišti 23 val. (CPK 178 straipsnis).
  13. Teismas pažymi, kad pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, priklauso teismo diskrecijos teisei. Remdamasis ieškovės pateiktas argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju teismas šia teise būtų pasinaudojęs netinkamai.
  14. Nors ieškovė taip pat nesutinka su teismo priteista 150 Eur suma ir akcentuoja, kad teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis nustatė būtent tokio dydžio priteistiną sumą, ieškovė nepateikė įrodymų, kad teismo priteista suma neatitiktų vidutinės tokių paslaugų rinkos kainos. Dėl šios priežasties naikinti skundžiamą teismo sprendimą vien dėl to, kad teismas nenurodė priteistos sumos nustatymo kriterijų, nėra pakankamo teisinio pagrindo.
  15. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pačios ieškovės nurodytus įkainius, ieškovei buvo priteista 25 Eur už automobilio diagnostiką ir 125 Eur už minėtas akumuliatoriaus gedimo paieškas (kas atitinka 5 valandų darbą). Jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad ieškovė atsakovo automobilio akumuliatoriaus gedimo priežasčių ieškojo (ir turėjo ieškoti) 23 val., ieškovė, kaip minėta, nepateikė.

12Dėl atsakovo apeliacinio skundo

  1. Apeliaciniame skunde atsakovas tvirtina, kad rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes šalys nesusitarė dėl esminių jos sąlygų. Tačiau šios nutarties 19-20 punktuose konstatuota, kad šalis siejo ne rangos, o atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, todėl plačiau šiuo klausimu (šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo) teismas nepasisako.
  2. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė atliko jo automobilio kompiuterinę diagnostiką bei nustatė akumuliatoriaus gedimo priežastis. Anot atsakovo, tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.
  3. Teismų formuojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais ne kartą yra pasisakyta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką, ir nei pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, nei susiformavusią teismų praktiką, nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju teismas paslaugų suteikimo atsakovui faktą konstatavo įvertinęs liudytojų parodymus, aplinkybę, kad šalys ne vieną kartą bendravo telefonu, be to, kaip nurodo ieškovė, atlikus kompiuterinę diagnostiką, buvo pašalintas atsakovo automobilio prietaisų skydelyje degantis klaidos signalo pranešimas; pastarosios aplinkybės atsakovas neginčija.
  5. Taip pat, ieškovės teigimu, siekiant pašalinti atsakovo akumuliatoriaus išsikrovimo priežastį, buvo būtina pakeisti kompiuterius ir generatorių, taigi tai yra ieškovės nustatyta akumuliatoriaus išsikrovimo priežastis. Ir nors atsakovas tvirtina, kad V. C. parodymai yra nepatikimi, kad pastarasis tik išvardijo eilę galimų, tačiau ne realiai ginčo atveju egzistavusių akumuliatoriaus išsikrovimo priežasčių, atsakovas jokių priešingų įrodymų, kad, pavyzdžiui, atsakovo automobilio akumuliatoriaus išsikrovimo priežastis buvo kita, nepateikė.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovas, elgdamasis pagal protingo žmogaus elgesio standartą, turėjo suprasti, kad sutardamas su ieškove dėl kompiuterinės diagnostikos atlikimo ir akumuliatoriaus gedimo priežasčių nustatymo, atsakovas už nurodytas paslaugas turės susimokėti. Priešingų duomenų, t. y. kad šias paslaugas ieškovė atsakovui turėjo suteikti neatlygintinai, atsakovas nepateikė. Be to, spręsdamas dėl suteiktų paslaugų apimties (trukmės) ir kainos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad visos prašomos priteisti sumos ieškovė tinkamai nepagrindė, todėl priteisė iš atsakovo 4 kartus mažesnę sumą. Kaip ir ieškovė, taip ir atsakovas nepateikė įrodymų, kad teismo priteista suma neatitiktų tokių paslaugų vidutinės rinkos kainos.
  7. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
  8. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
  9. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai