Byla N1-352-1079/2019
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymo

1Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jovitai Mikalajūnienei, Laimai Belevičienei,

3dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorams Helvijui Keturakiui, Jurgai Klimčukienei

4kaltinamajam L. K., jo įstatyminiam atstovui D. K., gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

5kaltinamajam A. K., jo įstatyminei atstovei S. K., gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

6kaltinamajam J. P., jo įstatyminei atstovei J. P., gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,

7nukentėjusiajai N. L. (buvusiai S.), jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,

8Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

9viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

10L. K., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), nesimokantis, nedirbantis nevedęs, neteistas, 2018 m. spalio 2 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymo,

11kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

12A. K., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), moksleivis, mokosi ( - ), 9 klasėje, nevedęs, neteistas,

13kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

14J. P., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. ( - ), ( - ) moksleivis, nevedęs, neteistas,

15kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

16Teismas

Nustatė

17L. K., veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., J. P., ir su L. K., gimusiu ( - ), bei J. K., gimusiu ( - ), kurie neturėjo amžiaus veikos padarymo metu, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksli data ir laikas nenustatytas, L. K. atsukus N. S. priklausančio buto, esančio ( - ), laukujų durų tvirtinimus, per du kartus įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė palapinę „Pavillo“, kurios vertė 40 eurų, garso kolonėlę, 1 vnt., kurios vertė 50 eurų, žiūronus, 1 vnt., kurio vertė 50 eurų, akumuliatorinį suktuvą „Einhell“, 1 vnt., kurio vertė 100 eurų, elektrinį virdulį, 1 vnt., kurio vertė 20 eurų, rankų darbo auskarus, 9 poras, 1 poros kaina 10 eurų, bendra vertė 90 eurų, tuo bendrai N. S. padarydamas 350 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

18A. K. veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. ir J. P. bei kartu su L. K., gimusiu ( - ), bei J. K., gimusiu ( - ), kurie neturėjo amžiaus veikos padarymo metu, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksli data ir laikas nenustatytas, L. K. atsukus N. S. priklausančio buto, esančio ( - ), laukujų durų tvirtinimus, per du kartus įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė palapinę „Pavillo“, kurios vertė 40 eurų, garso kolonėlę, 1 vnt., kurios vertė 50 eurų, žiūronus, 1 vnt., kurio vertė 50 eurų, akumuliatorinį suktuvą „Einhell“, 1 vnt., kurio vertė 100 eurų, elektrinį virdulį, 1 vnt., kurio vertė 20 eurų, rankų darbo auskarus, 9 poras, 1 poros kaina 10 eurų, bendra vertė 90 eurų, tuo bendrai N. S. padarydamas 350 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

19J. P., veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. ir A. K. bei kartu su L. K., gimusiu ( - ), ir J. K., gimusiu ( - ), kurie neturėjo amžiaus veikos padarymo metu, kad atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksli data ir laikas nenustatytas, L. K. atsukus N. S. priklausančio buto, esančio ( - ), laukujų durų tvirtinimus, įsibrovė į patalpą, iš kur pagrobė palapinę „Pavillo“, kurios vertė 40 eurų, garso kolonėlę, 1 vnt., kurios vertė 50 eurų, žiūronus, 1 vnt., kurio vertė 50 eurų, akumuliatorinį suktuvą „Einhell“, 1 vnt., kurio vertė 100 eurų, elektrinį virdulį, 1 vnt., kurio vertė 20 eurų, rankų darbo auskarus, 9 poras, 1 poros kaina 10 eurų, bendra vertė 90 eurų, tuo bendrai N. S. padarydamas 350 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

20Kaltinamasis L. K. jam pareikštus kaltinimus suprato, kaltę pripažino visiškai. Atsisakė duoti parodymus teisme. Vėliau teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atsimena, kad atsuko duris. Kai pirmą kartą ėjo J. nebuvo. Jie įėjo, apsižiūrėjo ir išėjo. Sutiko J., jis ten užlipo, greit įėjo, pasiėmė lagaminą, iš jo pasiėmė suktuką ir išėjo. Atsakydamas į klausimus patikslino, kad viskas vyko kelias dienas. Iš buto jis pasiėmė auskarus, kolonėles, palapinę, J. drėlę pasiėmė. Jis dar pasiėmė palapinę. Į butą ėjo du kartus. Kitą dieną kai ėjo nieko nebeėmė. J. ėjo kartu pačią pirmą dieną. J. sutiko po pietų einantį pro jų namus. Žinojo, kad butas apleistas, nieko nėra ir sugalvojo nueiti į tą butą. Pirmą kartą ėjo apsižiūrėti keturiese: jis, jo brolis L. K., A. K. ir J. K.. Brolis L. K. atsuko metalinę plokštelę, įėjo į butą, apsižiūrėjo ir išėjo. Antrą kartą ėjo po pietų, jau kartu buvo J., ėjo penkiese: K., jis ir jo brolis, ir J.. J. iš buto pasiėmė tokį lagaminą, kuriame buvo drėlė. Jis iš lagamino drėlę išsiėmė, o lagaminą atgal padėjo ir iš buto pasišalino. Po to jie pasiėmė palapinę. A. ar J. pasiėmė auskarus. Kolonėlę pasiėmė, bet ši neveikė, todėl atidavė J.. Virdulį J. pats pasiėmė. Palapinę pasistatė kieme. Žiūronus iš buto paėmė J.. Paskui žiūronai buvo palapinėje. Nežino kam jiems reikėjo tų daiktų, šiaip pasiėmė. J. pasiūlė ir jis sutiko. J. pasiūlė eiti į butą pavalgyti saulėgrąžų. J. pasiėmė drėlę, o pakrovėjas liko lagamine. Matė pakrovėją. Jis su broliu žinojo, kad butas N. S.. A. ir J. K. irgi žinojo, kad butas storos moters. J. net nesidomėjo kieno tas butas. Butą pridergė visi kartu. Nuotrauką suplėšė jis. Butą pridergė šiaip sau, ten nėra tualeto. Jis, A., J. ir L. laipiojo ant lovos grotelių. Po to pridergė. Suplėšė vieną nuotrauką. Tai buvo jo ir N. sesės klasės nuotrauka. N. S. sesė jo klasiokė. Ir ten buvo jų klasės nuotrauka. Suplėšė tik vieną nuotrauką, kitų nuotraukų neplėšė. Be jo daugiau niekas nuotraukų neplėšė. Teigė, jog nesiūlė užeiti kaip į jų butą, pasiūlymas buvo nueiti į apleistą butą. J. ėjo pro jų gatvę. Jis su broliu pasiūlė J. užeiti į butą, gal ką ras naudingo. J. sutiko. Jį sutiko einantį link namų pusės, matė, kad jis ėjo nuo centro pusės. Su broliu ėjo iš kiemo ir sudūrė su P. ties sankryža, ties jų gyvenamuoju namu. Brolis pradėjo su juo kažkaip kalbėti. Jis pasiūlė sakydamas „ davai varome, gal kažką rasime“. Iš pradžių kai pasiūlė eiti P. nesutiko, bet pasakius gal ką naudingo ras, parduos arba pačiam bus sutiko. J. iš karto atsidarė lagaminą, pasiėmė drėlę ir išėjo, bet pakrovėjo nepasiėmė. P. sakė, kad apleistas butas, niekas jame negyvena. Kad butas jų, nesakė. K. sakė, kad butas negyvenamas. Jis pats iš buto išėjo paskutinis. Išeidamas nieko neužsuko, butą paliko atvirą. Pripažino, kad pridergdami butą, sulaužydami kai kuriuos daiktus padarė žalos nukentėjusiajai. Antrą dieną neužsuko buto durų plokštelės. Antrą dieną eidami į butą tikėjosi dar kažką pasiimti ir išsituštino. Tai vyko antrą dieną. Pirmą dieną išeidami iš buto užsuko du varžtus. Bloga vertina tokį savo elgesį. Pažadėjo, kad ateityje nebebus tokių dalykų. Sutinka su turine žala dėl daiktų, kurie netinkami naudoti. Pas K. kaip pas kaimynus retkarčiais užeina. K. pas jį tik kieme buvęs. Su K. bendrauja, tik susitinka vieni pas kitus kieme. Yra lankęsis pas P. namuose, kai buvo mažesni, dar kai nebuvo pykčių. Su P. nedraugauja. Neturi P. telefono numerio, jis nereikalingas, nes jis jam ne draugas. Negali pasakyti kodėl P. einantį pro šalį pasikvietė į svetimą butą. Sako tiesą teigdamas, kad P. ėjo kartu į butą. Po vagystės su P. nebendravo. Iki vagystės su P. viskas buvo normaliai, mėnuo, du iki vagystės bendravo, bet to šios vagystės vėl nebebendrauja, kažko supyko. Negali paaiškinti, kodėl 2 mėnesius iki vagystės bendravo, po vagystės vėl nebendrauja. Ranka rašytą prisipažinimą rašė antrą dieną po vagystės, po trečio ėjimo į butą. Rašė tam, kad pripažino kaltę. Rašė savo namuose, tuo metu buvo atvykę pareigūnai. Taip pareigūnai pasakė, kad jeigu tu taip padarei, parašyk, bus lengviau ir tada parašė.

21Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti kaltinamojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog pareiškus įtarimus dėl vagystės iš N. S. buto, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad psichiatrinėje ar narkologinėje priežiūros įskaitoje nėra registruotas, galvos traumų nėra turėjęs, teisės jam yra išaiškintos. Kokia buvo įvykio diena ir mėnuo jis nepamena ir nurodyti negali, bet diena ir mėnuo gali būti kaip jam pareikštame įtarime, jis kartu su savo broliu L. K. bei A. K., J. K. ir J. P., būnant pas save kieme, nusprendė nueiti į butą, esantį virš jų buto, adresu ( - ). Kas pasiūlė nueiti į minėtą butą, jis nežino ir nurodyti negali. Tuo metu buvo gal apie 16 valandą. Jų tikslas buvo bute rasti ką nors vertingo ir pasiimti sau. Jie žinojo, jog tas butas priklauso N. S., jos sesei ir broliui. Tame bute šiuo metu niekas negyvena, jis yra tuščias. Jis iš namų paėmė atsuktuvą ir nuėjo prie minėto buto durų. J. atsuko metalinę plokštelę, pati spyna nebuvo užrakinta, jie įėjo visi į butą. Bute jie buvo apie penkiolika minučių. Bute yra du kambariai ir virtuvė. Iš buto pagrobė palapinę, kas ją surado ir iš buto paėmė, nepamena, bet iš buto nešė visi keturi, išskyrus J. P.. L. K. iš kambario pagrobė garso kolonėlę, kurią išnešė į laiptinę ir ten paliko ant pufiko. Žiūronus paėmė J. K., iš kur tiksliai jis paėmė, jis nepamena ir nurodyti negali. Akumuliatorinį suktuvą iš virtuvės pagrobė J. P., kurį jie išleido pro duris, jis išėjo, o jie liko toliau bute. Elektrinį virdulį iš virtuvės pagrobė A. K.. A. K. iš koridoriaus spintelės pagrobė dėžutę su auskarais. Pagrobtą palapinę iš buto, jie nunešė į šalia jų namo esantį kiemą, kur jie ją pastatė, palapinėje J. K. paliko iš buto pagrobtus žiūronus. Palapinė ir žiūronai buvo kaimynų kieme iki tol, kol policija iš jo juos paėmė. Išeidami iš buto plokštelės neužsuko, kad galėtų be trukdymų nueiti kitą dieną. Antrą dieną iš eilės, apie pietus laiko, jie nuėjo į tą patį butą, norėjo pasižiūrėti kaip atrodo butas po jų padarytos netvarkos. Nes pirmą dieną bute jie išvartė visus daiktus, išmėtė rūbus. Jie nusinešė su savimi saulėgrąžų. Antrą dieną jie buvo be J. P., jis su jais nėjo, jie jo nekvietė. Antrą dieną iš buto jie nieko nevogė, tik keli iš jų kambariuose pasituštino. A. K. lipdamas ant lovos, sulaužė vienos lovos kokias tris lenteles. Bute jie buvo apie pusę valandos. Išeidami iš buto, jis užsuko metalinę plokštelę, jog niekas nesuprastų jog kas nors bute buvo. Žinojo jog šį butą lanko Ž., nes ji yra N. S. netikra mama. Kokius daiktus policijos pareigūnai paėmė iš jo draugų, jis nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. (t. 1, b. l. 169-171).

22L. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad į butą pateko su L. K., A. K., J. K. ir J. P., tai galėjo būti laikotarpiu tarp rugpjūčio 23-25 dienos. Į butą sugalvojo eiti visi bendrai. Tą butą apiplėšė ir išėjo, paėmė kolonėles, suktuką, auskarus. Jis ir brolis nieko neėmė, auskarus kažkuris iš K. paėmė, žiūronus paėmė A. K., palapinę nešė keturiese, visi kartu, elektrinį virdulį nešė A. K., J., paėmęs akumuliatorinį suktuką, iš karto išėjo, nes bijojo, jis visada visko bijo. J. atsuko atsuktuvu blėkutę (durų tvirtinimo plokštelę) ir tada durys atsidarė. Į butą ėjo du kartus, antrą kartą J. P. nebuvo. Sekančią dieną ėjo su broliu ir K., nieko nevogė, tik prišiukšlino, ėjo išsituštinti. J. nekvietė, nes buvo nereikalingas. Pirmą dieną susitiko jį ir ėjo visi kartu, atrodo, kad J. jokių sveikatos sutrikimų nebuvo. Buto savininkę pažįsta, nieko blogo jam nėra padariusi (t. 1, b. l. 175-176).

23Kaltinamasis A. K. jam pareikštus kaltinimus suprato, kaltę pripažino iš dalies. Prisipažino, kad buvo įsibrovęs į butą, tačiau iš ten nieko nepaėmė. Atsisakė duoti parodymus teisme. Vėliau teisiamajame posėdyje paaiškino, kad L. K. sakęs, kad nusipirko viršutinį butą, sakė einam atidaryti, kažką paimti, bet jis sakė, kad neis, bet jo brolis J., kuriam 10 metų, privertė eiti, jis nenorėjo, bet ėjo. Nurodė, kad jis ten nieko nevogė, nieko nelaužė. L. K. pasiėmė atsuktuvą, kad atsuktų duris, atsukus įėjo, tada L. K. ieškojo, sakė ir jiems imti, daryti, ką nori, kad čia jų namas, jie nupirko. Jis nieko neėmė. Tie daiktai, kurie policijai buvo atiduoti jo mamos, L. sakė, kad jie jo mamos, tuos daiktus L. atnešė. Pirmą kartą į butą užėjo trise su L. ir savo broliu. Antrą kartą kitą dieną į butą ėjo keturiese. Tada per visus kitus butus ėjo, dar kitus butus atidarė, bet jis nieko iš ten nevogė, tik L. pavogė atsuktuvą, tą kur suskasi, „atviorkę“, iš stalčiaus, ten buvo tokia dėžė visokių instrumentų, tokį kur duris galima atsukti, kur gali vinį atsukti. L. namo duris atsuko. Antrą dieną ėjo keturiese: L., L., jis ir jo brolis.

24Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog pareiškus įtarimus dėl vagystės iš N. S. buto, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra turėjęs galvos traumą, buvo daryta operacija. Turi raidos ir intelekto sutrikimų ir turi antros grupės neįgalumą. Kokia buvo įvykio data ir laikas nepamena, buvo vasaros mėnuo, jis kartu su savo broliu J., kuriam yra 10 metų, L. K. ir L. K., žaidė jų kieme. L. K. jiems pasiūlė nueiti į butą, kuris yra virš jų buto, jie sakė jog tame bute niekas negyvena, butas yra kažkokios tetos. L. K. pasiėmė iš namų atsuktuvą ir nuėjo prie buto. Kokiu adresu yra minėtas butas, jis nežino, bet buto adresas gali būti kaip jam pareikštame įtarime, t. y. ( - ). Dienos metu, kiek tiksliai buvo valandų jis nepamena ir nurodyti negali, jie nuėjo prie minėto buto, kuris yra antrame aukšte. L. K. su atsuktuvu atsuko durų tvirtinimus, jie įėjo į vidų. Bute yra du kambariai ir virtuvė. Iš buto jis kartu su broliu J. pavogė virdulį ir garso kolonėlę, jie pavogtus daiktus parnešė į namus. Bute jie prabuvo apie valandą laiko, iš buto jie išėjo visi kartu. Išeinant iš buto, L. K. užsuko metalines plokšteles. Broliai K. išnešė žiūronus ir palapinę. K. palapinę pasistatė kieme, į palapinę padėjo žiūronus. Kitą dieną jis kartu su savo broliu J., broliais K. ir J. P. nuėjo vėl prie to pačio buto. L. K. vėl atsuko metalines plokšteles ir jie užėjo į butą. Antrą dieną ėjo į butą, nes jie norėjo dar ieškoti vertingų daiktų, kuriuos galėtu pavogti. Jo brolis iš buto pavogė dėžutę su auskarais, J. P. iš virtuvėje esančios spintelės pavogė akumuliatorinį suktuką, kuris buvo be dėžės ir išsinešė į namus. Kokios spalvos buvo akumuliatorinis suktuvas, nepamena ir nurodyti negali. Kai J. P. vogė suktuvą, matė broliai K.. Išeidami antrą dieną iš buto, jie nespėjo užsukti metalinių plokštelių, nes juos kažkas išgąsdino. Policijos pareigūnams jo mama pateikė virdulį, garso kolonėlę ir auskarus. Jam nei su vienu iš anksčiau išvardintų asmenų, išskyrus jo brolį J., giminystės ryšio nėra. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. 2, b. l. 8-9).

25Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis A. K. patikslino, jog taip buvo vakare, jis tada nebebuvo. Tai buvo vakare, jiems irgi siūlė eiti, bet jie atsisakė. L. siūlė, bet jis nėjo. Tada jie ėjo visi trys: L. ir jis. Toliau į klausimus atsakinėti atsisakė.

26Kaltinamasis J. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Nurodė, kad kaltinime nurodytomis dienomis, nuo 2018 m. rugpjūčio 23 iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. nebuvo ( - ) mieste, su šeima buvo išvykęs į ( - ). Jau važiuojant iš ( - ) jam prasidėjo ausies uždegimas, grįžo vėlai vakare, o kitos dienos ryte kreipėsi pas gydytojus ir visą laiką buvo namuose su pūliuojančia ausimi. Su ausies skausmu niekur negalėjo eiti, reikėjo saugotis, kad neperpūstų. Ir po to iš romų tautybės piliečio pastarajam pasiūlius nupirko suktuką, kurį paėmė atvykusi policija, sakydama, kad jis yra kaip liudytojas, nupirkęs suktuką, o ne kaip kaltinamasis. Atvykusi policija paklausė, ar jis turi tą suktuką, kurį nupirko iš to žmogaus, nes pagavo tuos, kurie vogė, pasakė, kad iš romų tautybės asmens pirko suktuką. Policija paklausė, ar jį turi, nurodė, kad reikia grąžinti, ir ant balto lapo jis surašė paaiškinimą. Gali paliudyti mama, tėtis, nes jie dalyvavo atvykus policijai. To lapo byloje nėra, matė susipažįstant su byla. Suktukas buvo nupirktas prieš rugsėjo pradžią, kai sugijo ausis. Ausį gydėsi dvi savaites, gal daugiau, ir po to iš karto, diena ar dvi prieš rugsėjo pirmąją nupirko suktuką. Pirko ( - ) gatvėje, netoli žuvies parduotuvės, dabar ten rūbų parduotuvė. Suktuką įsigijo už 5 eurus tokį, koks iš jo paimtas, daugiau nieko prie jo nebuvo. Tas romų tautybės asmuo ( - ) būna dažnai, o ar tikrai gyvena, nežino. Jam suktukas pasirodė geras daiktas, todėl ir nupirko. Nežino, kad romai ( - ) vagia. Suktukas buvo pakrautas ir tėtis namuose turi panašų, tiko ir pakrovėjas. Nespėjo pasinaudoti, nes paėmė atvykę policijos pareigūnai. Kiti kaltinamieji duoda jį kaltinančius parodymus, nes L. K. iš senų laikų laiko pyktį, nelabai sutardavo, būdavo kivirčų, L. buvo jam batus pridergęs, striukę sugadinęs. L. nebūdavo jo draugų rate. L. K. žino, bet su juo nebendrauja, nieko blogo jam jis nedaro, piktumų nėra. L. jį apkalba, kadangi jis L. brolis. J. ir A. K. žino, kad tokie ( - ) yra, bet niekada nėra bendravęs. Kodėl A. K. jį apkalba, nežino, nes jis su romų tautybės piliečiais nebendrauja, su A. K. piktumų neturi. Atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. įtariamojo apklausos protokole nėra parodymų apie ( - ), nes jo to neklausė. Kai buvo policijoje apklausoje kartu su tėčiu, ko jo paklausė, tą atsakė, užsirašė, nurodyta buvo, kad buvo išvykęs. Suktuką įsigijo po ligos, rugpjūčio 29-30 d. Jis negalėjo būti paimtas rugpjūčio 27 d. Tiksliai pasakyti datų negali, bet po pasveikimo suktuką paėmė, nes su tėčiu važiavo iš ( - ) gydytojų, kai paskambinę pranešė, kad policija laukia prie namų. Protokole ne tos datos parašytos. Bet gal tos datos porą dienų į priekį, jis tų datų neatsimena, neturi jų susirašęs. Tai buvo pirmas daiktas, kurį įsigijo iš romų tautybės asmenų. Po įtarime nurodytų dienų (nuo rugpjūčio 23 d. iki rugpjūčio 25 d.) suktukas buvo paimtas dvi dienos po vagystės. Neklausė to piliečio, kodėl parduoda tą suktuką, ar vogtas, nes nežino, kad ( - ) kažkas vogtų tokius daiktus. Pasižiūrėjo, kad veikiantis, ir viskas. Byloje yra rugpjūčio 22 d. siuntimas iš ( - ) į ( - ). Datų kada vyko pas gydytojus neatsimena, yra medicininiai dokumentai. Jo šeimos gydytoja K. išdavė siuntimą, o gydytojas L. P. yra ausų gydytojas. Rugpjūčio 22 d. galėjo būti ( - ) pas šitą gydytoją. Po jo paskirtų vaistų pagerėjo, nors tie pūliai bėgo visą laiką, kol uždegimas praėjo. Po kelių dienų po apsilankymo pas gydytoją išėjo į lauką, nepamena, ne po dienos, ne po dviejų. Nežino, kaip 4 dienų laikotarpyje, būdamas namuose su ausų uždegimu įsigijo suktuvą, kuris iš jo namų policijos pareigūnų buvo išimtas rugpjūčio 27 d., gal yra datos sumaišytos, tiksliai nepamena.

27Nukentėjusioji N. L. (buvusi S.) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. su sužadėtiniu ir sūnumi išvažiavo į ( - ), nes 2018 m. rugpjūčio 25 d. dalyvavo vestuvėse ir išvyko į ( - ), kur ir sužinojo apie vagystę. Vagystė įvykdyta būtent tų dviejų dienų laikotarpyje, nes tomis dienomis buvo išvažiavusi. Jai rugpjūčio 25 d. paskambino jos motina ir pasakė, kad abu jai priklausantys butai ( - ), esantys vienas šalia kito, išplėšti. Motinai liepė kviesti policiją, nes tai ne pirmas kartas, buvo kvietę policiją ir prieš tai, kai buvo išplėšas butas Nr. 5, įtarė tuos pačius žmones, bet pareiškimo nerašė, nes pačios buvo įėjusios į butą. Pirmos vagystės metu buvo viskas išmėtyta, bet kad būtų kažkas paimta, nepastebėjo. Pirmoji vagystė buvo po ( - ) festivalio, nes sesuo buvo grįžusi iš Anglijos, liepos viduryje. Maždaug po mėnesio antra vagystė. Pasakė, kad mama ir sesuo neitų į butą, kviestų kriminalistus, kad paimtų pirštų antspaudus. Po to su ja susisiekė policija, kad atpažintų daiktus, po to atvežė tuos daiktus į ( - ). Kurie daiktai buvo sugadinti, ji grąžino policijai, o kurie buvo geri – pasiliko. Įsibrovimo į 5 butą niekas nebetyrė, nes tame bute tik drabužiai sudėti. Nurodyti daiktai pagrobti iš 6 buto. Du metus, jei ne daugiau, tame bute nebuvo, tik atvažiuodavo. Iš daiktų jai grąžinti žiūronai, auskarai ir virdulys. Buvo grąžinti ir kiti daiktai, bet jie buvo sugadinti, todėl ji jų neėmė: kolonėlėms nuplėšti laidai, suktukui trūko pakrovėjo, nežino, iš kur tokį gauti, nes buvo parvežtas iš Vokietijos, palapinei buvo ištraukti metaliniai strypai, nebetinkama naudojimui. Palapinę buvo įsigijusi gal prieš du metus, kolonėlę seniau, prieš euro įvedimą, dar litais pirko, suktuką brolis parvežė iš Vokietijos prieš metus, jam pinigus atidavė 250 eurų. Suktukas buvo dėžėje, visas rinkinys. Kai ji bute gyveno, tai laikė koridoriaus lentynoje, po to, kai prieš 2 metus išsikraustė, kur sesuo jį naudodavo ir kur buvo palikusi, atsakyti negali. Patvirtinančio dokumento, kad už suktuką sumokėjo 250 eurų, neturi, suktuką gavo be dokumentų, bet jį atpažino kaip savo daiktą. Pareiškė civilinį ieškinį, padaryta turtinė bendra žala 350 eurų, už sugadintus daiktus 190 eurų bei patirta 5000 eurų neturtinė žala. Visi daiktai nebuvo nauji, įvertino likutinę jų vertę. Už naują palapinę mokėjo 80 eurų, praėjus metams jos vertę mažino per pusę – 40 eurų, suktuką įvertina pusę kainos – 100 eurų. Kolonėlės buvo seniai pirktos, mokėjo dar litais, apytiksliai 200-250 litų, likutinė vertė 50 eurų. Žiūronus gal prieš kokius 2-3 metus įsigijo, kainavo virš 100 eurų, įvertino 50 eurų. Virdulys buvo naujas, supakuotas, įvertina 20 eurų. Auskarai jos pačios daryti. Auskarams daryti ji buvo pirkusi priemones (tikrus akmenis, akutes). Moralinė žala pasireiškė tuo, kad jai paskambino šventės metu, kurioje nebedalyvavo, išėjo susinervinusi. Įsibrovę į butą sudraskė ją auginusios močiutės nuotraukas, kurių negatyvų neturi. Įtaria, kad tai L. galėjo padaryti, nes išdraskė net savo nuotrauką, kurioje jie nufotografuoti kartu su jos sese, nes jie buvo klasiokai. Po vagystės turėjo valyti jų išmatas nuo savo lovos ir iš buto kampų. Ji dabar nebenori parvažiuoti į tuos namus, prašo motinos, kad eitų tikrinti tą butą, nes tikrai dėl to labai blogai jaučiasi. Prašo, kad žala būtų priteista solidariai iš visų atsakovų. Kai grįžo į butą, atsidarė duris, kurios išlaužtos. Labiausiai įstrigo juodi pirštų antspaudai, kai tikrino, ir viskas, kas tik galėjo būti išmėtyta, bute nebuvo net kojos kur padėti, visi vaiko rūbai išmėtyti, nuotraukos išdraskytos, buvo nusituštinta ant lovos ir buto kampuose, taip pat nusituštinta ir kito buto kampe, jos sesers rūbais nusivalyta. Lovos medinės lentelės sulaužytos. Butas išplėštas nebe pirmą kartą. Iš pat pradžių įtarė kaimynus iš apačios – L. ir L., K. vaikus, bet tada nerašė pareiškimo, nes padarė klaidą, kad patys buvo įėję į butą. Jie žinojo, kad ji gyvena ( - ), brolis gyvena ( - ), vyriausia sesuo ( - ). Ji globojo abi savo seseris, jos užaugo ir išvyko į ( - ). Iš pradžių bute gyveno kartu su seserimi, po to ji išsikėlė ir bute liko gyventi sesuo su savo antra puse. Sesuo bute gyveno metus, 2017 m. rugpjūtį ar rugsėjį turėjo išvykti. Kai sesuo išvyko, iki 2017 m. lapkričio buvo leidusi 3 mėn. gyventi uošvienės broliui, kuris buvo praradęs gyvenamąją vietą ir laikinai buvo apsistojęs. Jis nieko nebuvo išnešęs, visi daikte dar buvo. Kadangi ji pati turėjo šunį, kuris gyveno lauke, voljere, tai jos mama kiekvieną dieną ateidavo jo pašerti ir tuo pačiu nueidavo apžiūrėti buto, dėl to ir pastebėjo vagystę. Šuo vagystės metu dar gyveno, po to mama jį išsivedė. Butas buvo užrakintas įleidžiama spyna. Spyna kažkada buvo sugadinta, buvo užstrigusi, tai ant staktos užkalė medinę lentelę, kad užrakinant neatsidarytų, nes buvo užsikirtusi spyna. Duris turėjo atlupti, kad prieitų prie plokštelės ir ją ištrauktų. Apklausta papildomai nurodė, jog po įvykio bute buvo po 4-7 dienų, tuo metu gerai apžiūrėjo butą. Patvirtino, kad suktukas buvo pagrobtas su pakrovėju, nes jisai veikė, be pakrovėjo nebūtų veikęs. Dingo iš buto ir pakrovėjas. Pakrovėjo ir dabar nėra, ieškojo jo. Suktukas su pakrovėju turėjo būti dėžėje, o kur buvo laikomas negali tiksliai pasakyti, nes kurį laiką bute nebuvo. Atvykusi į butą dėžę apžiūrėjo. Suktuką su pakrovėju matė prieš du mėnesius iki vagystės. Po to bute niekas negyveno. Patvirtino, jog iš J. P. gavo 50 Eur kaip atsiprašymą, kad sukėlė nepatogumus nusipirkdamas suktuką. Tai buvo š. m. birželio 12 d. Atsiprašė už tai, kad nusipirko suktuką ir taip sukėlė jai nepatogumus, nelabai suprato, bet atsiprašymą priėmė. Sumažino ieškinio reikalavimą iki 140 Eur.

28Liudytoja O. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nuketėjusiosios N. S. motina. ( - ) dukra voljere laikė šunį, ji čia kiekvieną dieną ateidavo jo pašerti. Su mažąja dukra 2018 m. rugpjūčio 25 d. taip pat ėjo pašerti šuns. Kažko mažajai dukrai reikėjo, todėl užlipo į namo antrą aukštą, kur yra dukros butas. Užlipusios pamatė atidarytas buto Nr. ( - ) duris, įėjusios į vidų, pamatė išmėtytus visus daiktus, paskambino dukrai paklausti, ką daryti. Pastaroji liepė kviesti policiją. Iškvietusios policiją, laukė, kol atvažiuos. Savaitę prieš tai paskutinį kartą buvo buvusi bute. Anksčiau ar vėliau niekas kitas tame bute nebuvo. Neatsimena tiksliai, kodėl nurodė, kad bute buvo rugpjūčio 23 d. Tiksliai neatsimena tos dienos, kada paskutinį kartą apžiūrėjo butą. Atėjusi pašerti šuns, kartas nuo karto užlipdavo pasižiūrėti buto, nes dukra ( - ) gyvena, o kita dukra ( - ). Prieš tai buto durys buvo užrakintos, raktai pas dukrą. Ji pasižiūrėdavo, kad būtų užrakinta, ir viskas. Tą dieną mažoji dukra turėjo atsivežusi raktus iš ( - ). Daugiau niekas nesilankydavo tame bute. Kai davė policijai parodymus, geriau atsiminė tos dienos įvykius. Tuos parodymus galima laikyti teisingais. Rugpjūčio 23 d. šeštame bute nebuvo, tik apžiūrėjo duris, abiejų butų durys buvo užrakintos. Paskutinį kartą bute buvo tą dieną, kai policiją kvietė, prieš tai nebuvo, nes raktų neturi, butas tuščias apie metus laiko, jame niekas negyveno. Prieš porą metų dukros uošvienės brolis gyveno, jis išsikraustė 2017 m. Prieš metus vidurinioji dukra ten gyveno, dabar ji gyvena ( - ). Rugpjūčio 25 d. į ( - ) butą buvo įsibrauta atsukus prie spynos buvusį geležiuką. Iš karto jai nebuvo žinoma, kas pavogta iš buto. Vėliau apžiūrėjusi dukra pasakė, kokie daiktai pavogti. Buvo paimtas virdulys, žiūronai, suktukas, palapinė, dukros papuošalai. Suktuką brolis dukrai parvežė iš ( - ) ir jos juo naudojosi. Jis pasiliko ten savo daiktus, nepadovanojo, laikė ten pasidėjęs savo daiktus. Bute viskas buvo išversta, stalčiai išmėtyti, nuotraukos išmėtytos, toks kaip po nusiaubimo. Kitų daiktų primėtytų nematė, tiktai buvo pridergta ant lovos, tarp tarpų, prie spintelės. Turėjo įtarimą apie K., nes prieš mėnesį buvo išplėštas antras butas. Tada pati N. S. pranešė policijai. Žino, kad lyg 3 neveikiantys telefonai buvo pavogti. Buvo atvykusi policija, tirta dėl vagystės iš to kito buto. To namo antrame aukšte niekas negyvena. Ten yra 3 butai, iš kurių 2 butai priklauso jos dukrai, o trečiame – niekas negyvena. K. gyvena apačioje, tai vieninteliai to namo gyventojai. Dėl pirmos vagystės ji nebuvo apklausta. Nežino kaip baigėsi tyrimas. Negali pasakyti, kodėl pagalvojo, kad tai kaimynų K. darbas. Daug kas taip ( - ) kalbėjo. Matė dukros klasės nuotrauką, kurioje L. K. galva buvo nuplėšta. Daugiau suplėšytų nuotraukų nematė, tik buvo išmėtytos. Kai eidavo, kartais matydavo vaikus: ir L., ir A. K., J. P. nėra mačiusi.

29Nepilnametis liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis lanko 8 klasę. Įvykis vyko Rrgpjūčio pabaigoje, tada buvo pabaigęs 7 klases. Jie į butą ėjo du kartus. Atsuko metalinę juostelę prie spynos ir taip įėjo į butą. Juostelė buvo su varžtais prisukta, jis atsuko su atsuktuvu, kurį pasiėmė iš kambario. Pirmą kartą ėjo jis, A. K., J. P., brolis ir J. K.. Antrą kartą ėjo be J.. Pirmą kartą jie butą atrakinę, įėjo, J. įėjęs į virtuvę, kažkokioje dėžėje rado „drelę“, po to jie į kitus kambarius nuėjo. Pirmą kartą pasiėmė iš buto žiūronus, „drelę“, daugiau neatsimena ką. J. pasiėmė „drelę“, jis žiūronus, J. su A. taip pat kažką pasiėmė, bet ką – nepastebėjo. Nepamena, kada rašė atvirą prisipažinimą, bet rašė namuose, kai buvo policininkai atvažiavę. Viskas kaip vyko, taip ir parašė. Iš jų buvo paimti žiūronai, palapinė, daugiau lyg ir nieko. Visi bendrai ėmė palapinę, tada J. nebuvo. Palapinę pasistatė kieme, ji kieme stovėjo kelias dienas. Iki įvykio su J. bendravo, nelabai yra draugai, bet sueidavo. Jis ateidavo pas juos į svečius. Jie pas jį neidavo, nes labai toli gyvena. Nebūdavo kambaryje, į lauką eidavo. Jis pasiūlė įeiti į tą butą, kodėl, nežino. Su pasiūlymu visi sutiko. Tai buvo apie pietus. Kieme susitiko su A. ir J. K. ir ėjo į skverą, kur susitiko su J.. Iš skvero ėjo į tą butą. Nežino, ar P. buvo visų draugas, jam nelabai draugas, kartu toje pačioje mokykloje mokėsi, kartais į lauką išeidavo, lauke susitikdavo. Susitikę mieste ant suoliukų sėdėdavo, kalbėdavosi. Taip tai labai retai susitikdavo, per mėnesį kokius 6 kartus. Su broliu jis lyg ir bendraudavo, buvo klasiokai iki L. į kitą mokyklą išėjo. Nežino, kaip jie sutardavo. K. kaip ir jų draugai. Nežino, ar jie pažinojo P.. Neteko bendrauti su pareigūnais apie bylą. Su niekuo nekalbėjo, kad reikės važiuoti į teismą ir kažką pasakoti. Tėtis pasakė, kad į teismą reikia atvažiuoti. Nežino bendrų draugų su P.. Dar keli draugai kartais būdavo, kai susitikdavo su P.. Tą kartą, kai skvere susitiko, nebuvo tų kelių draugų. Jam nesakė P., kad sirgo. Po vagystės bendravo su P.. Nekalbėjo apie buvimą bute ir tų daiktų paėmimą. Nekalbėjo apie tai, kad buvo policija atvykusi ir paėmė tuos daiktus. Tą dieną, kai susitiko skvere, P. nesakė, kad jam skauda ką. J. P. buvo kartu, nėra priežasčių jį apkalbėti, jam ir jo šeimos nariams nėra nieko blogo padaręs. Bute valgė saulėgrąžas, gumą kramtė, nieko nesugadino, nuotraukų neplėšė, nematė, kad brolis plėšytų, ar kas nors kitas. Nematė brolio ir tos mergaitės, kur gyveno, nuotraukų. Nieko nežino apie prieš tai buvusią vagystę iš to buto. Pareigūnai atvažiavo po vagystės praėjus 2-3 dienoms, tada ir paėmė tuos daiktus. Nepamena dienos, kai ėjo į butą. Jis buvo, kai policijos pareigūnams atidavinėjo daiktus. Pareigūnai klausė, kas dalyvavo, jis pasakojo. Nepamena, kam padavė rašytą prisipažinimą. Rašymo priemonę ir popieriaus lapą policininkas davė. Maždaug pasakė ką rašyti – ką pats ir ką kiti darė, parašyti teisybę. P. nori išsisukti, kad sako nedalyvavęs. Po vagystės su niekuo nekalbėjo apie vagystę, neaptarinėjo. J. P. draugai yra tas A., K., dar keli, bet jų vardų nežino. Jie visi mieste sėdėjo, jis pasiūlė ir visi ėjo vogti.

30Liudytojas Andrius Valuodzė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Tirdami vagystę ( - ), pas L. K. rado palapinę, pas A. K. muzikinį centrą ir po to kažkuris iš jų nurodė, kad suktukas yra pas J. P.. Nuvykę į namus, pareikalavo pateikti daiktus. Kokia buvo data, kai vyko pas įtariamuosius, neatsimena. Jeigu protokole surašyta rugpjūčio 27 d., tai taip ir turėjo būti. Pas J. P. nuvykus, suktukas greičiausiai pareikalautas pateikti. Nepamena, ar pareikalavo pateikti akumuliatorinį suktuką su pakrovėju. Greičiausiai nurodė, kad daiktas pavogtas iš buto pagal ikiteisminį tyrimą, tikrai neatsimena, ką kalbėjo, nes tą dieną dar kelias vagystes išaiškino. Kiek atsimena, P. nurodė, kad pirko tą suktuką iš kažko, tai jokių atvirų prisipažinimų negalėjo ir būti, kadangi jis liudytojas turėjo būti, nebent jo vardą pavardę galėjo užsirašyti, bet pasiaiškinimo, kaip atsirado tie daiktai pas jį. Apie tai, kad pas P. yra suktukas informaciją gavo iš prieš tai buvusių asmenų. Kiek atsimena, jie nurodė, kad kartu įgijo tuos daiktus, kartu dalyvavo su P., o ar tai sužinojo po išėmimo, dabar nepasakys. Pas K. daiktus paėmė pirma, po to pas K., pas P. paskutinį. Kiek atsimena, P. buvo išvykęs, bet grįžo už kelių minučių su tėvu. Kai atvyko, namuose buvo J. P. sesuo. Nustatė įtariamuosius ir bylą jau su visais paimtais daiktais perdavė tyrėjams, kuriems pareiga atlikti ikiteisminį tyrimą. Tarnybinis pranešimas galėjo būti rugpjūčio 28 d. Išiminėjant daiktus, niekas iš nepilnamečių įtariamųjų nesiskundė sveikatos sutrikimais. Pirmiausia vyko pas K., nes greičiausiai turėjo tokią informaciją, kad K. galėjo kažką įvykdyti. Greičiausiai iš K. gavo informaciją apie K., todėl po to vyko pas K.. Jeigu byloje yra surašyti prisipažinimai, tai jie yra, o jeigu nėra, tai nėra. Prisipažinimai greičiausiai turėjo atsirasti tada, kai buvo nustatyti galimi įtariamieji, išimti daiktai. Tų aplinkybių neatsimena. Tiksliai nepasakys, bet lyg K. sakė, kad P. kartu dalyvavo ar K. minėjo, kaip apklausose nurodyta, tai taip ir yra, o dabar kas pirmas pasakė, nepasakys. Neatsimena, ar įvykio vietoje buvo suplėšytų nuotraukų, taip pat lyg ir nebuvo dėžės nuo suktuko. Kad pas P. yra suktukas tikrai turėjo žinoti, kadangi vyko išimti suktuko, bet ar jis dalyvavo vagystėje, nepasakys. J. P. klausė, jis sakė, kad suktuką įsigijo iš kažkokio asmens. L. K. ir L. K. atviri prisipažinimai surašyti arba tada, kai išėmė daiktus, arba kažkur komisariate. Kai buvo išimti daiktai, sutarė, kad jie atvyks apklausai su tėvais vėliau. Apklaustas papildomai nurodė, kad kiek atsimena, atvykus pas P. negalėjo rodyti jokių nuotraukų. Tyrimo metu vyko pas K., K., P. išimti vogtų daiktų, nemano, kad galėjo turėti kitų įtariamųjų, foto nuotraukas ar informaciją, kad pas juos yra vogti daiktai. Neatsimena, ar J. P. įvardijo konkretų asmenį, iš kurio pirko suktuką – jo vardą, pavardę. Atsimena, kad kai vyko turėjo duomenų, kad suktukas galimai pas P., nuvažiavo ir išėmė, kitų smulkmenų, kas ką pasakė, neatsimena. Kas užprotokoluota, taip ir buvo. Kiek atsimena J. P. nebuvo rodomos kitų asmenų nuotraukos. Atpažinimai negalėjo būti daromi.

31Liudytojas Robertas Aleknavičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, dienos nepamena – 27 ar 28 d. – buvo gautas pareiškimas Ž. ar nukentėjusiosios. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš buto. Buvo dingęs virdulys, palapinė, žiūronai, muzikinis centras, tiksliai nepamena. Kartu su Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju A. Valuodze nuvyko į ( - ) tirti šio padaryto nusikaltimo. Gavo informacijos, kad nusikaltimą galėjo padaryti nepilnamečiai. Iš karto nuvažiavo pas K., jie atidavė palapinę, berods žiūronus. Paskui buvo nuvažiuota pas romų tautybės piliečius K.. Dalyvaujant atstovui, buvo išimtas muzikinis centras ir virdulys. Paskui nuvažiavo pas P., kur buvo išimtas suktukas ir surašyti protokolai. Po to grįžę į komisariatą, bylą tirti atidavė, kam pareiga toliau atlikti tyrimą. K. gyveno namo pirmame aukšte, o vagystė įvykdyta antrame namo aukšte. Nuvykus pas K., padykę vaikai papasakojo, kad įvykdė vagystę. Tiksliai nepamena, berods nurodė, kad kartu su draugais, jų žodžiais „su čigoniukais“. Pasakė romų tautybės piliečių vardus, nuvykę išėmė daiktus, papasakojo, kad suktukas yra pas P.. Tiksliai nepamena, ar K., ar K., papasakojo, kažkurie iš jų. Jis jokių prisipažinimų neėmė, pasikalbėjo ir išėmė daiktus, turi būti protokolai. Dalyvaujant atstovams buvo išimti daiktai ir byla atiduota, kam pareiga atlikti tyrimą, kadangi nepilnamečiai. Vėliau atliko tyrimą tyrėjas G. Baltramaitis. Nuvykus pas P., pareikalavo atiduoti suktuką. Pokalbio metu jam paaiškino, kad yra įvykdyta vagystė, pavogtas suktukas ir, kad gali būti pas jį, ir suktuką J. P. pateikė, A. Valuodzė surašė protokolą. Pas P. suktuką paėmė, dalyvaujanti jo atstovui, tėvui. Kiek pamena, P. neprisipažino, sakė, kad nevogė, sakė, kad pirko iš nepažįstamo čigono mieste, neįvardijo, iš ko. Neklausinėjo, iš kur jiems žinoma ta informacija, iš tiesų to pokalbio detalių neprisimena. Tikrai neprisimena, gal ir bendravo kažkiek, jokių apklausų nevykdė, išaiškino, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga bus atiduota tyrimui, visas apklausas vykdys kitas tyrėjas. Papildomos apklausos metu nurodė, jog nepamena, ar nuvykus pas J. P. buvo rodomos kitų įtariamų asmenų nuotraukos. Pamena, kad nuvyko, paėmė suktuką, kitų aplinkybių nebepamena. Kiek pamena J. P. sakė, kad suktuką pirko iš čigonų, ar pirko, ar atnešė.

32Liudytojas Gintaras Baltramaitis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje nuo perdavimo jam iki proceso pabaigos. Bylą gavo jau su žinomais įtariamaisiais. Įtariamieji buvo nurodyti tarnybiniame pranešime, kurį buvo surašęs R. Aleknavičius ar A. Valuodzė. Tiksliai nepamena, kokį mėnesį jam byla buvo perduota, todėl negali atsakyti, kodėl įtarimai nepilnamečiams buvo pareikšti 2018 m. lapkričio mėnesį. Pamena, kad pirmą apklausą vykdė ( - ), seniūnijos patalpose. Surašė tarnybinį pranešimą, nurodydamas, kodėl buvo panaikintas Ž. P. atstovo pagal įstatymą statusas. Pamena, kad vykdant apklausą savo kabinete iš pradžių paprašė įtariamojo padėti telefoną į kišenę, nes nebuvo aišku, ar daro garso įrašą. Po to paprašė tuo metu buvusio atstovo taip pat įsidėti telefoną, bet griežtai atsisakė tai daryti, po to pradėjo sakyti, kad jis daro spaudimą, kad iš karto nuteisia, iš pradžių teko išklausyti jam ir advokatei Šlapaitienei, gynusiai J. P., ką jis sako, ir tik po to surašė tarnybinį, kreipėsi į prokurorą dėl nušalinimo. Įtariamojo atstovas neklausiamas tiesiog šnekėjo. Įstatyminio atstovo išsakytos pretenzijos buvo nepagrįstos, dėl to surašė tarnybinį pranešimą. Kad įstatyminis atstovas trukdys procesui suprato iš jo elgesio apklausos metu. Išklausius atstovo išsakytus žodžius, kai nusiramino, supažindino su teisėmis, pareiškė įtarimą ir trumpai apklausė. Suktukas buvo prie bylos perduotas su daiktiniais įrodymais. Rašė pavedimą grupei, kad iš įtariamojo išimtų suktuko pakrovėją. Kiek pamena, įkrovėjas nebuvo rastas, tik dėžutė su sidabriniais ar paprastais auskarais pas romų tautybės įtariamąjį. Kadangi J. P. įstatyminis atstovas jau buvo pilnai susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai su prokuroru sprendė, kad akistata tarp įtariamųjų nėra tikslinga, todėl nieko nebedarė, kad pašalintų prieštaravimus tarp įtariamųjų parodymų. Jų manymu byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų. Tiksliai nepamena, ar byloje yra rašytinai prisipažinimai. Kas byloje buvo, viskas buvo sudėta. Tokie rašytiniai prisipažinimai byloje atsiranda perduodant bylą į procesą veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo. Jie būna neregistruojami. Kai buvo paskelbta įtariamiesiems apie proceso pabaigimą, tai nebuvo gauta iš jų ar jų įstatyminių atstovų prašymų atlikti papildomus procesinius veiksmus. J. P. mama susipažino su bylos medžiaga. Jo kabinete buvo atliekamas susipažinimas su bylos medžiaga. Jeigu pamena, tai J. P. gynėja nedalyvavo įstatyminei atstovei susipažįstant su bylos medžiaga.

33Liudytojas Marius Mikšas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo nuvykęs į butą, esantį antrame aukšte ( - ) gatvėje, buvo vagystė iš dviejų butų ar vieno buto, neprisimena. Kas apžiūrinėjo įvykio vietą, neatsimena. Paprastai kviečiamas ekspertas, neatsimena, ar jis buvo, ar ne. Jeigu buvo ekspertas, tai kartu su ekspertu apžiūrėjo įvykio vietą. Bute buvo pridergta, ekspertas minėjo, konkrečiai kur, negali pasakyti. Nežino, ar buvo suplėšytų nuotraukų. Tiek laiko praėjo, daug ikiteisminių tyrimų. Įvykio vietoje moteris, kurią apklausinėjo, įtarė nepilnamečius K., kad jie galėjo būti. Atsimena, kad atvykęs apklausinėjo moterį tarnybiniame automobilyje, kad buvo išplėštas butas antrame aukšte, ekspertas buvo iškviestas. Nebendravo nei su vienu įtariamuoju, jis jų nepažįsta.

34L. K. įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas D. K. apkaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo L. K. tėvas. Grįžęs iš podukros į namus suprato, kad įvykdyta vagystė, tik nebuvo aišku, kas įvykdė, buvo atvykusi policija. Kitą dieną iš pareigūnų sužinojo, kad jo vaikai dalyvavo vagystėje. Atvykus policijai, dar vaikai gynėsi, kad ten nebuvo, bet galiausiai prisipažino. Apie vagystę žino, kiek pasakojo vaikai – kad dalyvavo jie, kaimynai ir P.. Lyg kitą dieną paėmė pavogtus daiktus, t. y. žiūronus ir kieme pastatytą palapinę. Žiūronus pareigūnas įsinešė į kambarį, jie palapinėje rasti. Kada vaikai rašė prisipažinimus, negali pasakyti – ar namuose, ar kitur. Daug kartų seniūnijoje buvo, ten policija atvažiuodavo, gal jie ten rašė. Bylą perėmė tyrėjas Baltramaitis, kuris ir apklausinėdavo ( - ) seniūnijos kabinete, į ( - ) nevažiuodavo. Jo nebuvo namuose, kai įvyko vagystė. Apie vagystę vaikai sakė, kad „sudurniavo“ ir nuėjo. Su civiliniu ieškiniu susipažinęs, sutinka, sumokės savo dalį. Dėl neturtinės 5000 eurų dydžio žalos nesutinka – kokia nukentėjusiajai gali būti moralinė žala, jeigu ji ten negyveno. Sakė, kad bute buvo pridergta, prišiukšlinta, išmėtyti daiktai. Bet ten iki vagystės toks „bomželis“ gyveno. Blogai vertina tokį vaikų elgesį. Yra matęs, kad J. P. kartu su jo vaikais praeina gatve pro jo namų langus. Nežino, kodėl P. neigia dalyvavęs toje vagystėje. Po apklausų, vagysčių niekas iš P. su juo nekalbėjo. P. senokai vieną kartą prieš vagystę į duris pabeldė, paklausė L. ir viskas, daugiau nėra buvęs. Niekas pas juos namuose nesilanko, neleidžiama. Vaikai draugauja su tais, su kuriais ėjo į mokyklą, su kaimynais. Kieme jie nežaidžia, eina į skverą ant sūpynių. Jeigu reikia, vaikams jis skambina telefonu ir jie pareina. Jie daugiausia bibliotekoje sėdi prie kompiuterių. Mato vaikščiojančius su daugiau draugų, bet jų nepažįsta. J. P. pažįsta, nes su jo tėvu gyveno kaimynystėje. Labai senai mokykloje tarp sūnaus ir P. yra buvęs kažkoks nesusipratimas. Su batais kažkas buvo, į P. batus L. prišlapino. Sunku pasakyti, dėl ko vaikai taip pasielgė, sakė, kad taip sumastė ir nuėjo. Nelabai sūnus meluoja. Iš pradžių gynėsi dalyvavę vagystėje, bet vėliau nebesigynė, mato, kad blogai, ir prisipažino. Būna, kad pameluoja, sako eina į biblioteką, o nueina pas draugę. Vienas augina ir auklėja du vaikus. Kiti du vaikai jau suaugę ir gyvena užsienyje. L. su mokslais blogai. Šiuo metu niekur nesimoko, baigė 9 klases, 10 klasę pradėjo lankyti, nesisekė mokslai, susirado netinkamų draugų, kažką iškrėtė ir išmetė iš mokyklos. Planuoja nuo rugsėjo 1-osios mokytis ( - ), jeigu priims. Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Negali priversti vaiko mokytis, jam visiškai nesiseka mokslai, namuose visus darbus dirba, ką prašomas. Sveikatos problemų neturi.

35J. P. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė J. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad yra kaltinamojo J. P. mama. Jai apie vagystę tapo žinoma pirmadienį ar antradienį, J. su tėvu buvo išvažiavę pas gydytojus ir jai paskambinusi dukra pasakė, kad prie namų stovi policija. Tai buvo ta diena, kai buvo paimtas suktukas, jos tada namuose nebuvo. Vyras grįžo kartu su vaiku namo ir atėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad vaikai sakė, jog suktukas yra pas J., kurį vaikai jam pardavė. Vaikai nebuvo įvardinti, sakė, kad yra vagystė ir, kad perparduotas J. suktukas. J. atnešė policijai suktuką. Paskambinęs vyras, jai viską papasakojo. Pasakojo, kad vaikas paklausė Aleknavičiaus „tai kas dabar bus, kas man sugrąžins pinigus“, nes jis sumokėjo 5 Eur. Vyras užklausė „tai kas dabar bus“, jam buvo pasakyta, kad nieko nebus, bus kviečiamas kaip liudytojas, nes jis tą suktuką nupirko. Ir jie nieko negalvojo iki to laiko, kai atėjo šaukimas pas tyrėją, kad jis jau yra kaip kaltinamasis. Iki pareigūnų atvykimo, prieš savaitę, jie grįžo iš kelionės ( - ). Išvykę į kelionę buvo savaitgalį – šeštadienį ir sekmadienį, pirmadienį vakare grįžo. Kai grįžo vaikui tą naktį sukilo temperatūra, pradėjo baisiai skaudėti ausį. Nebuvo ( - ) daktaro, ėjo prašyti siuntimo, tai buvo trečias ausų uždegimas tą vasarą. Trečiadienį 12-13 val. važiavo pas daktarą į ( - ). Nežinojo ką daryti, nepadėjo jokie vaistai. Dviejų dienų laikotarpyje ar trečioje dienoje trūko kažkas toje ausyje ir pasipylė skysčiai ir kas pusę valandos reikėjo valyti, negalėjo nei į lauką išeiti, nes bet koks menkas vėjelis ir galėjo baigtis liūdniau. Vaikas iki savaitgalio buvo namuose, savaitgalį nebuvo niekur išėjęs. Sekmadienį su vyru anksti ryte važiavo į bažnyčią, o dukra su vaiku paliko namuose. Penktadienį suktuko nusipirkti vaikas negalėjo, nes niekur neišėjo, tą tikrai prisimena. Ji buvo išvažiavusi, bet visą laiką buvo netoli, dukra ištisas dienas sėdėjo namuose. Vaikas galėjo išeiti sekmadienį, kai jie buvo išvažiavę, susitikti juos kur nors gatvėje, nes jis sakė, datų neįvardins. Gal dukra ryte miegojo, kad nematė, kaip išėjo J. iš namų. Rugpjūčio 25 d. sūnus nebuvo iš namų išėjęs, nes pati buvo namuose. Nuo ryto iki vakaro prie lovos nesėdėjo, nes reikėjo ir į parduotuvę nuvažiuoti, bet mergaitė sėdėjo namuose, tikrai. Garantuota, kad ji viską matė. Jai pačiai buvo nesuprantama, kaip suktukas atsirado, jo paklausus, sakė, kad nupirko, o kada nupirko, neklausė. Sakė, kam tau jo reikėjo, nes namuose yra ne vienas suktukas. Kiti kaltinamieji nurodo, kad vagystėje dalyvavo ir P., nes nori jam suversti kaltę. Tyrimo pradžioje jai daug įtarimų kilo, nes visą laiką buvo spaudžiami, kad vaikas prisipažintų tai, ko nepadarė. Iš pat pradžių puolė tyrėjas G. Baltramaitis, dėl to vyras buvo nušalintas, nes gynė savo vaiką. Jie reiškė nušalinimą tyrėjui, bet niekas jų negirdėjo, vaikas buvo puolamas pačią pirmą dieną, todėl kilo daug įtarimų. Yra buvę nesutarimų tarp sūnaus ir K., niekada nebuvo draugai. Nesutarimai nuo pradinių klasių vyksta. K. buvo į batus pridergęs, striukę sudraskęs, pastoviai mokykloje negerumai iš K. pusės. Jo motina ne kartą pas ją buvo atėjusi, prašydavo, kad niekur nesikreiptų, norėjosi šeimai padėti ir niekada niekur nesikreipė, pasišnekėdavo, susitardavo ir tuo viskas pasibaigdavo. Žino savo sūnaus draugus, kas pas jį ateina. Pas juos namuose K., K. nėra buvę niekada. Kiek žino iš sūnaus, jis su jais nebendraudavo, nebent pasisveikina ir viskas. Sūnaus draugai su jais taip pat nebendrauja. Jeigu būtų žinojusi, kad dalyvavo vagystėje, būtų sumokėjusi tą žalą ir viskas būtų tuo pasibaigę, bet kai vaikas nedalyvavo, neleis jam prisipažinti. L. K. duoda parodymus prieš J., nes yra brolių susitarimas. Jeigu J. būtų prisiėmę kaltę, viskas tuo būtų pasibaigę, byla būtų baigta, nes jai ne kartą siūlė tą variantą. Nesutarimai su tyrėju buvo, kadangi kaip vyras jai pasakojo, iš karto į vaiką buvo kreipiamasi kaip į nusikaltėlį. Vyras pasakė tyrėjui, kad vaiko kaltė neįrodyta ir pulti vaiko niekas neleis. Tą puolimą vyras norėjo telefonu įrašyti, bet tyrėjas pasakė tuoj pat išjungti telefoną. Po to tyrėjas bendravo normaliai. Vyras buvo nušalintas nuo bylos už tai, kad gynė savo vaiką. Apie valstybės paskirtos advokatės tolimesnį dalyvavimą ji informacijos neturėjo, buvo nustebusi, kad visas tyrimas yra baigtas. Ji matė tik apklausas. Apie prašymą atlikti melo detektoriaus testą kalbėjo su advokate Jurga. Kai tyrėjas paskelbė apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, ji paprašė visos bylos kopijų. Ji prašymų pabaigus tyrimą nereiškė, nesuprato, nes prieš tai buvo su advokate kalbėjusi, kuri po to buvo nušalinta, tai nesuprato nieko. Tyrėjas pats jų klausė, ar ji sutinka, kad būtų akistata. Atsakė, kad sutinka. 2019 m. sausio 10 d. gal ir buvo toks veiksmas – paskelbimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Jai pasakė, kad akistata galima teisme. Pareigūnui prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą neišreiškė. Dėl akistatos manė, kad advokatė turi prašyti. Advokatei užsiminė apie tokius prašymus, ja pasitikėjo. Tyrėjas akistatą pats pasiūlė, o dėl poligrafo tyrėjui nesakė, su advokate tiktai kalbėjo, bet ji sakė, kad netikslinga. Nežino, kas nušalino advokatę. Kai atvyko į teismą, buvo kita advokatė, nežinojo, kad jos nebebus. Susitarimo nebuvo sudarę, buvo valstybės skirta. Žino, kad vaikas nedalyvavo vagystėje, nes jis tuo metu buvo namuose ir su tokia skaudančia ausimi jis tikrai negalėjo išeiti kažko vogti, dalyvauti ir dar su tokiais vaikais, su kuriais iš viso nebendrauja. Suktuką nupirkti galėjo, nes savaitgalį, kai jie buvo išvažiavę, galėjo išeiti. Sūnus visada pinigų turi, jam duoda 5-10 eurų per savaitę, susitaupo, papildomai užsidirba – vasarą kaimynams malkas kapoja, žolę pjauna. Kaip ir visi paaugliai nori turėti savo pinigų. Žinojo, kad jis nusipirkęs tą suktuką, jis neparodė, vyrui užsiminė, kad nusipirko. Gal sekmadienį apie tai sužinojo. Pirko, nes norėjo savo asmeninį turėti, kadangi mėgsta dirbti. Sakydama, kad sūnus „su tokiais vaikais nebendravo“, turėjo mintyje su padykusiais. K. šeimą nelabai pažįsta, K. močiutę žino, normali moteris, kad ir romų tautybės. Jos nuomone, vaikai pavydi sūnui normalios šeimos. Netiki, kad sūnus sąmoningai slėpė bendravimą su K.. Ji šiuo metu nedirba, padeda vyrui parduotuvėje. Jie turi šeimos verslą – parduotuvę ( - ) ir ( - ). 2018 m. rugpjūčio mėnesį taip pat nedirbo, būdavo parduotuvėje, kadangi jos draugė pardavėja įdarbinta, tai dažniausiai būna parduotuvėje. Kai grįžo iš ( - ) porą dienų buvo namuose – antradienį, trečiadienį. Ar ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį buvo namuose nuo ryto iki vakaro, negali pasakyti, nes buvo išvažiavusi į parduotuvę maisto pirkti, buvo išvažiavusi į ( - ). Nuo ryto iki vakaro tikrai namuose nesėdėjo. Sutuoktinis dirbo, tik vakare būdavo namuose. Tuo metu namuose nuolat buvo dukra, tik vakare, kai jie grįždavo, išeidavo su drauge kartais pasivaikščioti, nes draugė po darbo tik būdavo laisva. Su sūnaus mokslais turi problemų, kaip ir visi berniukai nelabai nori mokytis, bet namuose neturi jokių priekaištų – padaro, ką prašomas, padėjo tėvui grindų remonto darbuose, šiaip yra darbštus vaikas, tik su mokslais yra sunkiau, bet reikalauja, kad 10 klasių pabaigtų. Yra linkęs meistrauti, suktukas jam pačiam buvo reikalingas.

36A. K. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė S. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad apie įvykdytą vagystę sužinojo po vagystės praėjus 2-3 dienoms, tiksliai neatsimena. Jie atnešė tą virdulį ir kolonėlę. Kolonėlė buvo sudaužyta, tada jis pats su klijais susiklijavo, sakė, kad L. jam atidavė tą kolonėlę, kad ji jam nereikalinga ir J. ją pasiėmė. J. parsinešė kolonėlę ir sakė, kad jam atidavė. Kolonėlė buvo išdraskyta. A. ar J. atnešė virdulį. Klausė vaikų iš kur tie daiktai. Sakė, kad kolonėlę jiems atidavė. Kolonėlė tai buvo sulaužyta, o virdulys buvo geras. L. K. sakė, kad tėvai nupirko naują ir šitas jam nebereikalingas, jeigu norite pasiimkite. Taip jai pasakojo J.. Dėžutę su auskarais J. atnešė L. K.. Tuo metu J. su kitais vaikais žaidė kieme. L. J. sakė jeigu norite pasiimkite tuos auskariukus, sakė, kad jie mano mamos buvo, ji pati darė, rankų darbo ir J. juos pasiėmė ir nieko nepagalvojo blogo. Policija atvažiavo paimti tų daiktų sekančia dieną, tik sužinoję iš karto juos atidavė, niekada tokių dalykų nėra buvę. Teigė, jog jos vaikai gal ir dalyvavo vagystėje, ji nieko negali sakyti, tuo metu nebuvo prie jų. Matyt, kad buvo vaikai tame bute, jeigu taip visi sako. Nesutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu. Nesutiko nes nėra kaip nukentėjusioji sako, sako kad suktuką ji nusipirko, o iš tiesų suktukas brolio buvo, jis tik parsivežė pas ją ir pasiliko. Nurodė, kad dalyvavo sūnaus A. K. apklausoje. Sūnus tyrėjui pasakojo pats, niekieno neverčiamas tuos parodymus, kurie praėjusiame posėdyje buvo pagarsinti. Kalbėjo su sūnumi. Sūnus sakė kas dalyvavo vagystėje. Pasakojo tą patį, ką ir anksčiau. Viskas yra surašyta, kaip buvo. Ką perskaitė praėjusį kartą viskas buvo teisingai, kad dalyvavo, kas ką ėmė. Tą patį jai sūnus yra patvirtinęs. Sutiko su turtine žala, dėl neturtinės žalos nesutiko.

37Liudytojas Ž. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. P. yra jo sūnus. Apie vagystę jam tapo žinoma, kai su sūnumi buvo pas ausų gydytoją ( - ), būnant gydytojo kabinete paskambino dukra ir pranešė, kad prie namų laukia policijos pareigūnai, kurie norėjo pasikalbėti su jo sūnumi. Tai buvo antras vizitas pas ausų gydytoją. Jie grįžo iš ( - ). Pareigūnai laukė prie namų, kiek suprato pagal policijos pareigūnų žodžius, jų automobilyje sėdėjo kiti įtariamieji, kurių pavardžių nepasakė. Suprato, kad L. K., o kitų nežino. Suprato, kad jo sūnus buvo apklausiamas ne kaip įtariamasis, bet kaip liudytojas. Vykdant apklausą, pareigūnai klausė, ar jo sūnus pirko akumuliatorinį suktuką iš romų tautybės vaiko, paauglio. Buvo atvykęs pareigūnas, su kuriuo teko susidurti darbe, tai Aleknavičius, kito pareigūno pavardės nežino. Nepamena, kuris iš pareigūnų uždavė šitą klausimą. Suktuką sūnus nusipirko kelios dienos prieš apklausą. Sūnus jam parodė, kai parsinešė namo, sakė nusipirko už 5 Eur ( - ). Suktukas stovėjo jo kambaryje ant spintelės, atviroje vietoje, neslepiant. Iš ko pirko, nepaklausė. Sūnus mėgsta meistrauti. Suktukas buvo be pakrovėjo. Apie suktuką sužinojo tą pačią dieną, kai sūnus nusipirko. Pareigūnai, paimdami suktuką, pildė protokolą, jiems nebuvo palikti jokie dokumentai. Rašant protokolą, buvo užduodamas vienintelis klausimas, ar dalyvavo šitoje vagystėje. Dar nepildant protokolo, pirmiausias pareigūnų klausimas įėjus į kambarį buvo, ar jis pirko suktuką. Buvo atsakyta, kad pirko. Paskui buvo paklausta, iš ko pirko, buvo rodytos įtariamųjų nuotraukos – romų tautybės vaikinuko ir klausimas, ar iš šito vaikinuko pirko suktuką. Tokia apklausa buvo daroma namuose. Kiek pamena pareigūnai turėjo vieną ar dvi nuotraukas, tai buvo kažkokio dokumento nuotrauka. Sūnus matė tas nuotraukas, įvardino, kad tai labai panašus asmuo. Tas asmuo pareigūnų buvo įvardintas, pavardė K.. Buvo sūnaus klausiama, ar jį pažįsta. Kadangi sūnus su jais nebendrauja, pasakė, kad nepažįsta, tik atpažino pagal nuotrauką. Sūnus nurodė K. kaip asmenį, iš kurio nusipirko suktuką. Sūnus neįvardijo nei vardo, nei pavardės asmens, iš kurio pirko suktuką. Jis tik pasakė, kad labai panašus asmuo iš nuotraukos. Kuris pareigūnas pateikė nuotrauką, neprisimena, kadangi abu pareigūnai uždavinėjo klausimus, vieną iš jų pažįsta, tai Aleknavičius, kito neprisimena. Abu pareigūnai uždavinėjo klausimus. Paimant suktuką, klausė apie suktuko pakrovėją, sūnus atsakė, kad buvo be pakrovėjo. Dar policijos pareigūnų paklausė, kas atlygins tą sumą, už kurią pirko suktuką, jie pasakė, kad tai ne jų reikalas ir kad nebus atlyginta. Kažką pasirašė protokole, kai buvo paimtas suktukas. Iš pareigūnų buvo konkretus reikalavimas atiduoti suktuką, kitų reikalavimų nebuvo. Paskui pareigūnai paaiškino, kad buvo vagystė iš ( - ) gatvės ir šitą suktukas, kurį pirko sūnus, buvo pavogtas. Tą aplinkybę, kad sūnus pirko suktuką, pasakė pareigūnai. Jie atvykę iš karto paklausė, ar jo sūnus pirko suktuką. Iki šito vizito pas gydytoją sūnus gana ilgai sirgo, bent jau porą savaičių, nes beveik visą vasarą jam pūliavo ausis. Paskutinėmis dienomis beveik nebūdavo lauke. Dienomis su juo būdavo dukra. Atvykęs į pirmą apklausą, rankoje laikė telefoną. Policijos tyrėjas pradėjo kabinėtis prie jo. Jis pasakė, kad nėra nuteistasis, kuris negali rankoje laikyti telefono. Nefilmavo jo, nefotografavo. Maždaug 10 min. vyko diskusija dėl telefono. Paskui viskas kaip ir nurimo, apklausa įvyko ir po kurio laiko jis gavo laišką, kuriame buvo parašyta, kad nušalintas nuo bylos dėl trukdymo. Parašė laišką prokurorui, bet gavo neigiamą atsakymą dėl jo sugrąžinimo į bylą, kaip sūnaus atstovo. Taip pat per pirmą apklausą prie sūnaus pradėjo kabinėtis, jis taip pat rankoje laikė telefoną. Į įtariamajam užduodamus klausimus vietoj sūnaus neatsakinėjo. Sūnus suktuką nusipirko iš romų tautybės asmens, tą jis sužinojo vėliau. Kad nusipirko iš romų tautybės asmens, visų pirma tą pasakė policijos pareigūnai, kurie atvyko į namus. K. pažįsta, kadangi sūnus buvo klasiokas, K. nepažįsta. Jie niekada nėra buvę pas juos namuose. Mano, kad jo vaikas su K. laisvalaikio kartu neleido, nes nuo pat pradinių klasių tarp jų buvo konfliktų.

382018 m. rugpjūčio 25 d. O. Ž. protokole – pareiškime užfiksuota, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 15.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val. ( - ), atsukus gyvenamojo namo laukujų durų tvirtinimo elementus bei įsibrovus į butą, priklausantį dukrai N. S., buvo išmėtyti namų apyvokos daiktai ir pavogti akumuliatorinis suktukas, palapinė, virdulys, dvi garso kolonėlės (t. 1, b. l. 28).

39Iš 2018 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje ( - ), užfiksuoti bute visur išmėtyti daiktai, paimta kramtoma guma su galimais biologiniais pėdsakais ir paimti du avalynės pėdsakai (t. 1, b. l. 12-25);

402018 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Valuodzės tarnybiniame pranešime dėl nustatytų asmenų įvykdžiusių nusikalstamą veiką nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, pravestų paieškos priemonių pagalba, gavus nuoširdžius prisipažinimus, radus vogtus daiktus, buvo nustatyti nepilnamečiai asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, L. K., L. K., J. K., A. K., J. P.. Pas asmenis išimti daiktai: L. K., L. K. išimta palapinė, žiūronai. A. K., J. K. išimtas elektrinis virdulys, muzikinis centras. J. P. išimtas akumuliatorinis suktukas (t. 1, b. l. 9);

41Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti daiktus, paimtus iš ( - ), S. K. pateikė muzikinį centrą su dviem garso kolonėlėmis ir elektrinį virdulį su dėžute (t. 1, b. l. 86-88);

42Iš 2018 m. rugsėjo 20 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti auskarus su kartonine dėžute, S. K. pateikė plastikinį maišelį su 19 vnt. auskarų, plastikinę širdutę ir kartoninę dėžutę (t. 1, b. l. 89-90);

43Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti daiktus, paimtus ( - ), L. K. pateikė medžiaginę palapinę „Pavillo“ ir žiūronus „Optus“ (t. 1, b. l. 92-94);

44Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti daiktus, paimtus iš ( - ), J. P. pateikė suktuką „Einhell“ (t. 1, b. l. 97-99);

45Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pareikalavus atiduoti akumuliatorinio suktuko įkrovėją, J. P. pareiškė, kad sūnus J. P. yra mokykloje ir sūnus iš romų tautybės piliečio pirko tik akumuliatorinį suktuką be įkroviklio, įkroviklio pateikti negali, nes neturi (t. 1, b. l. 100-101);

462018 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiūros protokole su fotolentele, aprašyti ir nufotografuoti akumuliatorinis suktukas „Einhell“, žiūronai „OPTUS“, elektrinis virdulys „HESKE“, garso kolonėlė „LOGITECH‘, palapinė „PAVILLO“ (t. 1, b. l. 105-112);

472018 m. spalio 17 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentėlėje, aprašyti ir nufotografuoti auskarai (21 vnt.), kartoninė dėžutė (1 vnt.), plastikinė širdelė (1 vnt.) (t. 1, b. l. 115-124);

48Iš 2018 m. spalio 18 d. nutarimo grąžinti daiktus ir pakvitavimo matyti, kad nukentėjusiajai N. S. grąžinti žiūronai „OPTUS“, elektrinis virdulys „HENSKE“, auskarai (21 vnt.) su kartonine dėžute ir plastikine širdele, nukentėjusioji atsisakė priimti palapinę „PAVILLO“ ir garso kolonėlę „LOGITECH“ , nes jos sugadintos, ir suktuką „Einhell“, nes nėra pakrovėjo (t. 1, b. l. 126-128);

49Byloje esančiame L. K. atvirame prisipažinime užfiksuotas paaiškinimas, kad jis kartu su broliu L. du kartus, ir su J. P., J. K. ir A. K., ir kurie paėmė daiktus per abu kartus, aš daiktų neėmiau, brolis žiūronus, J. P. suktuką, palapine, kolonėles, virdulį paėmė K. (t. 1, b. l. 95);

50Byloje esančiame L. K. nuoširdžiame prisipažinime nurodyta, kad aš L. K. prisipažįstu, kad rupgjūčio mėnesį tiksliai dienos neprisimenu aš kartu su broliu L. K. ir draugu J. P. atsukus buto durų spynos varžtus atsuktuku, ėjome į butą, esantį ( - ) ir iš buto J. P. paėmė suktuką, o aš nuo stalo paėmiau žiūronus ir išeinant uždarius duris varžtus susukome į durų spyną. Praėjus kelioms dienos neprisimenu, vakare aš kartu su broliu L. K. ir su Jokūbu ir A. K. vėl tokiu pat būdu patekome į tą patį ir iš buto A. K. paėmė iš kambario palapinę, o J. K. virdulį, dar A. K. paėmė kolonėles (t. 1, b. l. 96);

51Iš ( - ) 2018 m. lapkričio 16 d. pranešimo matyti, kad J. P. 2018 m. rugpjūčio 22 d. lankėsi pas šeimos gydytoją L. P.. Apsilankymo metu pacientui išduotas siuntimas gydytojo otorinolaringologo konsultacijai (t. 2, b. l. 23);

52( - ) 2018 m. lapkričio 13 d. pranešime apie J. P. nurodyta, kad J. P. 2018 m. rugpjūčio 22 d. ir rugpjūčio 29 d. kreipėsi pas ( - ) otorinolangologą dėl ūminio pūlingo vidurinės ausies uždegimo (t. 2, b. l. 25);

53Iš 2018 m. rugpjūčio 22 d. gydytojo išrašo kopijos matyti, kad yra įrašai 2018 m. rugpjūčio 22 d, (įrašas neįskaitomas) ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. įrašas – būgneliai sveiki, pasveiko (gyd. L. P.) (t. 2, b. l. 57-58);

54Iš 2019 m birželio 12 d. kaltinamojo J. P. atsiprašymo rašto bei 50,00 Eur žalos atlyginimo patvirtino, matyti, kad J. P. atsiprašė nukentėjusiosios N. L. (S.) dėl patirtų nepatogumų ir atlygino jai 50,00 Eur žalą. Nukentėjusioji 50,00 Eur žalos atlyginimą ir kaltinamojo atsiprašymą priėmė (t. 3, b. l. 64);

55Iš 2019 m. spalio 16 d. teismui pateikto N. L. ir kaltinamojo L. K. rašto dėl žalos atlyginimo matyti, kad L. K. atlygino N. L. 60,00 Eur (t. 3, b. l. 72).

56Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

57Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

58Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji L. K. ir A. K. dėl vagystės iš N. S. priklausančio buto kaltais prisipažino. L. K. visiškai pripažino savo kaltę. A. K. teigė, jog į svetimą butą ėjo, tačiau iš ten jokių daiktų negrobė. Kaltinamasis J. P. savo kaltės dėl vagystės nepripažino visiškai, nurodė bute nebuvęs ir nieko iš ten neėmęs, teigė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo visiškai kitoje vietoje, t. y. namuose.

59Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pat-virtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

60Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiosios motinos O. Ž. protokolą pareiškimą dėl vagystės iš jos dukrai priklausančio buto, kuriame nurodomas vagystės įvykdymo laikotarpis bei iš buto pagrobti daiktai. Tiek protokole pareiškime, tiek apklausos metu liudytoja O. Ž. nurodė, jog vagystė galėjo būti įvykdyta laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. 15 val. 2018 m. rugpjūčio 27 d. pas kaltinamuosius rasti ir paimti iš buto, priklausančio N. L. (S.), pagrobti daiktai, t. y. pas L. K. rasta ir paimta palapinė ir žiūronai; pas A. K. rasti ir paimti elektrinis virdulys ir kolonėlės; pas J. P. rastas ir paimtas akumuliatorinis suktukas.

61Teismas išanalizavęs kaltinamųjų, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus duotus viso teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamųjų L. K., A. K. ir J. P. kaltė dėl kaltinimo įvykdžius vagystę iš N. L. (S.) priklausančio buto yra įrodyta.

62Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

63Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014).

64Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

65Tai, jog vagystę bendrininkų grupėje įvykdė visi trys kaltinamieji patvirtina tiek kaltinamųjų L. K., tiek A. K., bei liudytojo L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. L. K. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai, du kartus, dalyvaujant advokatui, davė analogiškus parodymus, dėl įsibrovimo į N. S. priklausantį butą, nurodė esmines įsibrovimo į butą aplinkybes bei kas kokius daiktus pagrobė iš buto. Kai kurios kaltinamųjų L. K. ir A. K., bei liudytojo L. K. nurodomos vagystės įvykių sekos detalės nesutampa, t. y. kokie asmenys dalyvavo pirmą kartą einant į butą, o kokie antrą kartą, kas pasiūlė įsibrauti į butą, tačiau lyginant kaltinamųjų L. K., A. K. bei liudytojo L. K. parodymus tarpusavyje bei su kitais byloje surinktais įrodymais, matyti, kad visi išvardinti asmenys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė pakankamai nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Išanalizavus visus kaltinamųjų L. K. ir A. K. byloje duotus parodymus, bei liudytojo L. K. duotus parodymus, sulyginus juos tarpusavyje matyti, kad iniciatyva įsibrauti į negyvenamą, N. L. (S.) priklausantį butą, kilo broliams K., kurie gyvenam tame pačiame name ir jiems buvo žinoma, jog nurodomame bute niekas negyvena. Pakankamai nuoseklūs nepilnamečių parodymai ir kaip buvo įsibrauta į svetimą butą, kad buvo atsukta metalinė plokštelė su atsuktuvu. Nuoseklūs L. K., A. K. ir liudytojo L. K. parodymai dėl kaltinamojo J. P. vaidmens dalyvaujant vagystėje, visi patvirtino, kad kaltinamasis J. P. į butą ėjo vieną kartą iš kur paėmė tik akumuliatorinį suktuką ir iš karto pasišalino. Matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus kaltinamieji L. K., A. K. ir liudytojas L. K. pasakodami įvykio aplinkybes maišėsi tam tikrose detalėse ir kai kur menkino savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti kaltinamieji L. K. ir A. K. nurodė, kad tam tikri daiktai buvo pagrobti iš buto jų mažamečių brolių, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu, neturėjo amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, tačiau bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji kartu su mažamečiais ne vieną kartą įsibraudami į butą turėjo tyčią pagrobti svetimą turtą. Jų parodymai patvirtina, kad kaltinamiesiems buvo žinoma, jog jie braunasi į svetimą, N. S. priklausantį butą, žinodami, kad butas yra negyvenamas ir tai, kad jame gali būti daiktų, kuriuos galėtų parduoti ar kitaip jais pasinaudoti. Nors, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. P. neigė dalyvavęs vagystėje, t. y. įsibrovęs į svetimą butą bei pagrobęs iš ten svetimą turtą, jo teiginiai yra paneigti ne tik kaltinamųjų L. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaltinamojo L. K. ir liudytojo L. K. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu, bet ir tai, jog iš N. S. buto pagrobtas akumuliatorinis suktukas po dviejų dienų, po vagystės, buvo paimtas iš J. P. gyvenamosios vietos. Teismas atmeta kaltinamojo J. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad nusipirko suktuką iš romų tautybės asmens ( - ) mieste, vertindamas juos kaip gynybinę kaltinamojo poziciją bei siekį išvengti atsakomybės, nes jie prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, kaltinamųjų L. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, liudytojo L. K. parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas atmeta ir liudytojais teisiamojo posėdžio metu apklaustų J. P. tėvų parodymus dėl akumuliatorinio suktuko įsigijimo aplinkybių, nes šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog informaciją, apie tai, kas dalyvavo vagystėje ir kur yra pagrobti daiktai, gavo pirmiausia iš brolių K., po to lankėsi pas K., vėliausiai pas P.. Nors kaltinamasis J. P. ir jo tėvas Ž. P. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog atvykę pareigūnai nurodė, kad J. P. yra tik liudytojas, nusipirkęs suktuką, tačiau pareigūnai, atvykę paimti iš kaltinamojo suktuko, tokios aplinkybės nepatvirtino. Suktuko pirkimo aplinkybes paneigia ir paties kaltinamojo J. P. parodymai, jog įgijo jį jau pasveikęs, prieš rugsėjo pirmąją dieną, tačiau suktukas iš J. P. paimtas 2018 m. rugpjūčio 27 d., praėjus dviem dienoms po vagystės, kai pasak kaltinamojo tėvų kaltinamasis buvo namuose ir niekur nebuvo išėjęs. Teismui nekyla abejonių, dėl suktuko paėmimo iš kaltinamojo J. P. dienos, nes tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai, t. y. reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolas, liudytojo Andriaus Valuodzės tarnybinis pranešimas dėl nustatytų įtariamųjų bei paimtų daiktų (t. 1, b. l. 9) bei pareigūnų parodymai dėl dokumentų surašymo datos.

66Byloje nekilo abejonių, jog iš kaltinamųjų paimti daiktai priklauso nukentėjusiajai, ji ikiteisminio tyrimo metu šiuos daiktus atpažino, reikalaujamų dokumentų ir daiktų pateikimo protokolai patvirtina, jog iš nukentėjusiosios pavogti daiktai rasti pas kaltinamuosius. Be to, kaltinamasis J. P. jau teisminio bylos nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajai dalį jai padarytos žalos, ir nors atlygindamas žalą nurodė, kad tai už patirtus nepatogumus įsigyjant iš jos pavogtą daiktą, tai netiesiogiai patvirtina, jog jis įvykdė nusikalstamą veiką.

67Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaltinamųjų L. K., A. K. bei liudytojo L. K. parodymai patvirtina, jog pagrindiniai nusikalstamos veikos organizatoriai ir vykdytojai yra broliai L. ir L. K., žinoję, kad jų name yra negyvenamų ir apleistų butų, kuriuose gali būti likę vertingų daiktų. Broliai K. ir J. P. į nusikalstamą veiką buvo įtraukti kaip bendravykdytojai, kuriems taip pat buvo pasiūlyta apsilankyti bute, siekiant surasti ką nors vertingą.

68Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. K., A. K. ir J. P. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. bendrininkų grupėje įsibrovus į patalpą, butą, bei pagrobus svetimą, N. S. priklausantį turtą.

69Dėl kaltinamojo L. K. atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką

70Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiajai (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas).

71Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

72Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

73Skirdamas kaltinamajam L. K. bausmę, už nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. L. K. padaryta nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtinis nusikaltimas, taipogi atsižvelgia kaltinamojo asmenybę: ankščiau, 2018 m. spalio 1 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės (t. 1, b. l. 139-141), iki šios nusikalstamos veikos padarymo padarė tris administracinius nusižengimus, tačiau neturint amžiaus nuo kurio traukiama administracinėn atsakomybėn teisena buvo nutraukta (t. 1, b. l. 143-144), teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bylos nagrinėjimo metu teismo vieną kartą baustas administracine tvarka už nusižengimo, numatyto ANK 485 straipsnio 1 dalyje padarymą, nedirbantis, dėl netinkamo elgesio pašalintas iš mokyklos, bylos nagrinėjimo metu nurodė ketinantis mokytis ( - ).

74Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika, kaltinamojo asmenybe bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas daro išvadą, kad BK 82 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis nepilnamečiui bus pasiekta kaltinamajam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

75Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

76Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 ir 5 punktais, L. K. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 4 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

77Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, L. K. draudžiama bendrauti su A. K. bei J. P.. Teismo įsitikinimu, įpareigojimų ir draudimų visuma leis pasiekti BK 82 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

78L. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areštas.

79Dėl kaltinamojo A. K. atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką

80Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas).

81Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

82Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

83Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012). ???

84Kaltinamasis A. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. A. K. padaryta nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtinis nusikaltimas. Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. K. padarė pirmą kartą, anksčiau nebūdamas teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 183, 184), nusikalstamą veiką padarė būdamas keturiolikos metų amžiaus, kaltinamasis turi raidos ir elgesio sutrikimų, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas kaltinamojo L. K. ir jo brolio L. K.. Taigi, teismo vertinimu yra visos trys, BK 93 straipsnyje nurodytos, būtinosios sąlygos, atleisti A. K. nuo baužiamosios atsakomybės.

85Spręsdamas ar yra viena iš alternatyvių sąlygų atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, visi daiktai, kuriuos iš buto pagrobė A. K. ir jo mažametis brolis buvo savanoriškai perduoti policijos pareigūnams A. K. įstatyminės atstovės. Kaltinamasis A. K. mokosi ( - ), ( - ) klasėje.

86Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nepateikia išsamaus alternatyvių sąlygų sąrašo, bet nurodo, kad be trijų aiškiai nurodytų alternatyvių sąlygų, gali būti ir kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio elgesį iki, prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo bei įvertinęs visas bylos aplinkybes, turi prognozuoti nepilnamečio elgesį ateityje. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. administracine tvarka nebaustas, duomenų, jog jo šeima registruota socialinės rizikos grupės apskaitoje byloje nėra, jo vaidmuo padarytoje nusikalstamoje veikoje buvo antraeilis, A. K. iš buto pagrobti ar jiems perduoti daiktai buvo grąžinti po dviejų dienų po vagystės. Įvertinus tai, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas, jog teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgęs į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį, gali konstatuoti ir kitus pagrindus, kurie leidžia manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti ir BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą: baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie A. K. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jo elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos metu leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

87Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

88Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi. 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas.

89Elgesio apribojimo terminas nustatytinas keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. K. elgesio apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ir nebendrauti su L. K. ir L. K..

90A. K. įspėjamas, kad padaręs naują nusikalstamą veiką nebegalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, taip pat A. K. išaiškintinos teisinės pasekmės padarius naują nusikalstamą veiką ar nevykdant auklėjamojo poveikio priemonių.

91A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – namų areštas.

92Dėl kaltinamojo J. P. atsakomybės padarius nusikalstamą veiką

93Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1punktas).

94Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

95Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

96Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-296/2012). ???

97Kaltinamasis J. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų. J. P. padaryta nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtinis nusikaltimas. Nusikalstamą veiką kaltinamasis J. P. padarė pirmą kartą, anksčiau nebūdamas teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 18, 19), nusikalstamą veiką padarė būdamas penkiolikos metų amžiaus, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas kaltinamojo L. K. ir jo brolio L. K.. Taigi, teismo vertinimu yra visos trys būtinosios sąlygos, atleisti J. P. nuo baužiamosios atsakomybės.

98Nors kaltinamasis J. P. nepripažino padaręs nusikaltimą, tačiau atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino dalį padarytos žalos, nukentėjusioji kaltinamojo atsiprašymą bei žalos atlyginimą priėmė. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą mokėsi ( - ), charakterizuojamas kaip ne visai pažangus mokinys, tačiau besilaikantis elgesio taisyklių, dalyvaujantis popamokinėje veikloje (t. 2, b. l. 27); po nusikalstamos veikos padarymo nurodė pradėjęs mokytis ( - ), administracine tvarka nebaustas, duomenų, jog jo šeima registruota socialinės rizikos grupės apskaitoje byloje nėra, bylos duomenimis buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką, J. P. iš buto pagrobtas akumuliatorinis suktukas buvo grąžintas po dviejų dienų po vagystės. Įvertinus tai, kad įstatymų leidėjas, nurodydamas, jog teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgęs į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį, gali konstatuoti ir kitus pagrindus, kurie leidžia manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti ir BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą: baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie J. P. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jo elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos metu leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

99Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atleisti kaltinamąjį J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

100Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi. 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas.

101Elgesio apribojimo terminas nustatytinas keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. P. elgesio apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ir nebendrauti su L. K. ir L. K..

102J. P. įspėjamas, kad padaręs naują nusikalstamą veiką nebegalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais, taip pat J. P. išaiškintinos teisinės pasekmės padarius naują nusikalstamą veiką ar nevykdant auklėjamojo poveikio priemonių.

103J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

104Dėl civilinio ieškinio

105Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. L. (S.) byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamiesiems bei jų įstatyminiams atstovams dėl 190,00 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo solidariai iš civilinių atsakovų (t. 2, b. l. 170-172). Teisiamojo posėdžio metu palaikė savo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

106Ieškinys dėl 190,00 Eur turtinės žalos atlyginimo buvo grindžiamas tuo, jog dalis iš jos buto pavogtų daiktų buvo sugadinti todėl ji atsisakė juos priimti. Nurodė, kad palapinė, kurios vertė 40,00 Eur sugadinta; kolonėlės, kurių vertė 50,00 Eur neveikia, o akumuliatorinis suktukas „Einhel“, kurio vertė 100,00 Eur grąžintas be pakrovėjo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino savo ieškinio reikalavimą iki 140,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kaltinamajam J. P. atlyginus 50,00 Eur žalos, nurodydama, jog dėl akumuliatorinio suktuko likusi neatlyginta žala yra 50,00 Eur. Teismui po teisiamojo posėdžio pateiktas dokumentas patvirtina, kad kaltinamasis L. K. atlygino dar 60,00 Eur žalos nukentėjusiajai ir nukentėjusioji šį žalos atlyginimą priėmė (t. 3, b. l. 72).

107Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad neatlyginta, nukentėjusiosios prašoma atlyginti turtinės žalos suma yra 80,00 Eur.

108Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė.

109Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-628/2013, Nr. 2K-59/2014, Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-125-697/2018, Nr. 2K-159-696/2018). Taigi, tenkinant civilinį ieškinį, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma; sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas.

110Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai kaltinamieji L. K., A. K. ir J. P. veikdami kartu su L. K. ir J. K., kurie nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, iš N. L. (S.) priklausančio buto pagrobė jai priklausančius daiktus. Tiek kaltinamojo L. K., tiek ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir J. P. padarytos nusikalstamos veikos kaltės forma – tiesioginė tyčia. Visų kaltinamųjų neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padaryta turtine žala, nukentėjusiajai padaryta žala, atsiradusi dėl vagystės, padaryta visų kaltinamųjų neteisėtais veiksmais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia, jog yra nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai) dėl turtinės žalos padarymo nukentėjusiajai ir ją atlyginti turi žalą padarę asmenys.

111Byloje taip pat nustatyta, kad visi nukentėjusiajai priklausantys ir iš jos buto pagrobti daiktai buvo surasti, tačiau ši juos atsisakė priimti, kadangi jie sugadinti. Teismui nekyla abejonių, jog galėjo būti sugadinti nukentėjusiajai priklausantys daiktai – palapinė ir garso kolonėlės, nes palapinę nepilnamečiai pasistatė kieme, ja naudojosi ir galėjo sugadinti, kolonėlėms buvo nutraukti laidai. Palapinė ir garso kolonėlės nukentėjusiosios buvo bendrai įvertintos 90,00 Eur sumai. Dėl akumuliatorinio suktuko neatlyginta žala nurodoma 50,00 Eur.

112Byloje nagrinėjant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą buvo keliamas klausimas dėl nukentėjusiosios nepriimtų daiktų vertės, nurodant, kad nukentėjusioji nepagrįstai didelėmis sumomis įvertino akumuliatorinį suktuką „Einhel“ ir kolonėles, kad suktukas gali būti naudojamas įgijus jam pakrovėją.

113Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

114Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, 2015 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

115Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad akumuliatorinio suktuko su pakrovėju įsigijimo kaina buvo 250,00 Eur, tačiau neteikė teismui jokių tai patvirtinančių dokumentų, nurodė, jog suktukas buvo įgytas ( - ), žalą vertina 100 Eur, nes suktukas sugadintas, nes nėra pakrovėjo. Iš 2018 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas akumuliatorinis suktukas yra „Einhell“ Nr. 2015/12 EB051589-1, akku-Bohrscharauber TE-CD 12Li. Viešai prieinamuose internetiniuose puslapiuose www.topirankiai.lt/ nurodoma, kad akumuliatorinio suktuvo Einhell TE-CD 12 LI, kaina yra 97,00 Eur; www.varle.lt/akumuliatoriniai-suktuvai/akumuliatorinis-suktuvas-einhell-te-cd-12-li--1302648.html, analogiško suktuvo kaina yra 85,00 Eur; www.mastercity.lt/akumuliatorinis-suktuvas-einhell-te-cd-12-li, analogiško suktuvo kaina su priedais yra 87,00 Eur. Tuose pačiuose tinklalapiuose atskirai akumuliatorių pakrovėjų Einhell kainos nurodytos nuo 22,99 Eur iki 55,00 Eur. Iš išdėstyto teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios nurodyta naudoto akumuliatorinio suktuvo su įkrovėju vertė yra nepagrįstai didelė, nes visiškai naują suktuvo su įkrovėju komplektą galimą įgyti už mažesnę, nei nukentėjusiosios nurodytą kainą. Teismo nuomone nepagrįstai didele verte įvertintos ir garso kolonėlės. Nukentėjusioji nurodė, kad kolonėles buvo įgijusi už litus, maždaug 200-250 Lt, dabar vertina 50 Eur. Iš viešai prieinamo internetinio puslapio www.kaina24.lt/p/logitech-z-313/?gclid=EAIaIQobChMIx7rz3p3B5QIVRamaCh25gg6EEAAYASAAEgIAT_D_BwE, matyti, kad analogiškų garso kolonėlių Logitech Z313, kaina įvairiuose prekybos tinkluose yra nuo 35,98 Eur iki 49,99 Eur.

116Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad nukentėjusioji įvardintus tris daiktus: palapinę, kolonėles ir akumuliatorinį suktuką įvertino 190,00 Eur, į teismo nurodytas iš nukentėjusiosios pagrobtų daiktų rinkos vertes, ir tai, jog 110,00 Eur turtinės žalos nukentėjusiajai jau yra atlyginta, sprendžia, jog nukentėjusiajai dėl pagrobtų ir nebetinkamų naudoti daiktų padaryta turtinė žala yra visiškai atlyginta, dėl to civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

117Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindė, tuo, jog buvo įsibrauta į jai priklausantį butą, sugadinti daiktai, bute buvo pridergta išmatomis, suplėšytos fotonuotraukos, kurių atkurti neįmanoma. Nurodė, jog tokie kaltinamųjų veiksmai, jai sukėlė didelius išgyvenimus, nes iki šiol, būdama namuose galvoja, ar vėl neįsibrauta į jos butą, ar nepridergtas, kai atvyks aplankyti giminių. Prarastos giminės nuotraukos taip pat sukelia neigiamas emocijas, nes nebeturi nuotraukų asmenų, kuriuos mylėjo ir kurie yra mirę.

118Nustatydamas neturtinės žalos dydį N. L. (S.), teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

119Dėl neturtinės žalos pobūdžio, jos įrodinėjimo procesas yra sudėtingas, nes paprastai jos negalima pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusioji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų. Nukentėjusioji visus patirtus išgyvenimus įvertino 5 000 Eur suma.

120Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio vertina tai, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjo nukentėjusiosios turtas, buvo įsibrauta į jai priklausantį, tačiau ilgą laiką negyvenamą butą, suplėšytos nuotraukos bei bute pridergta. Teismas sutinka, kad dėl įsibrovimo į jos butą nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus kai reikėjo sutvarkyti pridergtą ir suverstą butą. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala iš esmės nukentėjusiajai atlyginta, įvertindamas kaltinamųjų elgesį įsibrovus į butą bei jų atliktus veiksmus, kaltinamųjų turtinę padėti: L. K. auga su mažamečiu broliu su vienu iš tėvu (mama mirusi); kaltinamasis A. K. auga kartu su trimis broliais ir seserimi, turi sveikatos problemų; kaltinamasis J. P. yra moksleivis, pajamų negauna, auga šeimoje kartu su vyresne seserimi, taip pat įvertinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžių baudžiamosiose bylose, nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos dydį mažintinas iki 210 Eur. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas.

121Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis už savo padarytą žalą atsako bendraisiais pagrindais. Minėta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta papildoma atsakingų už tokių nepilnamečių auklėjimą ir priežiūrą asmenų atsakomybė. Tais atvejais, kai keturiolikos–aštuoniolikos metų amžiaus nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

122Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą solidariai iš kaltinamųjų L. K., A. K. ir J. P., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš D. K., S. K. ir J. P. nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai L. K., A. K. ir J. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, priteistina dalis, 210,00 Eur, neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo.

123Pažymėtina, kad solidari atsakomybė nereiškia, kad žalą turi atlyginti tik vienas kaltinamasis. CK 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi solidari atsakomybėt okia, kai visi skolininkai atsako bendrai. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Toks solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

124Ikiteisminio tyrimo metu civiliniams atsakovams D. K. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu (t. 1, b. l. 158-159), S. K. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu (t. 1, b. l. 197-198) ir J. P. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu (t. 2, b. l. 66-67) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas užtikrinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, pripažinus civilinį ieškinį atlygintą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas nutarimais taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniams atsakovams D. K., S. K. ir J. P..

125Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

126du CD-R diskai nepilnamečių su L. K. ir J. K. apklausų įrašais, esantys prie bylos;

127reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš L. K. paimta palapinė „Pavvilo“ (t. 1, b. l. 92-94), saugoma Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate;

128reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš S. K. paimtos garso kolonėlės „Logitech“ (t. 1, b. l. 86-88), saugomos Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate;

129reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš J. P. paimtas akumuliatorinis suktukas „Einhell“ (t. 1, b. l. 97-97), saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate;

130vokai Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir Nr. 2, su plokštelėmis su avalynės pėdsakais, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 131).

131Daiktiniai įrodymai – du CD-R diskai su nepilnamečių L. K. ir J. K. apklausų įrašais, paliktini prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

132Daiktiniai įrodymai – palapinė „Pavvilo“, garso kolonėlės „Logitech“ ir akumuliatorinis suktukas „Einhell“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai N. L. (S.).

133Nukentėjusiajai N. L. (S.) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grąžintinų daiktų, daiktus – palapinę „Pavvilo“, garso kolonėles „Logitech“ ir akumuliatorinį suktuką „Einhell“, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

134Daiktinius įrodymus – vokus Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir Nr. 2, su plokštelėmis su avalynės pėdsakais, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

135Proceso išlaidų nėra.

136Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalimis, teismas

Nutarė

137L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant:

138visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

139mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

140per 4 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

141Uždrausti L. K. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, bendrauti su A. K. bei J. P..

142Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

143L. K. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

144Išaiškinti L. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

145Išaiškinti L. K., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

146A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

147Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, keturiems mėnesiams, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ir nebendrauti su L. K. ir L. K..

148A. K. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

149Išaiškinti A. K., jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl padarytų nusikaltimą, jis nebegalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nebegalėtų būti pritaikyta ši ar kitos auklėjimo poveikio priemonės, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

150Išaiškinti A. K., jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

151J. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

152Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais ir 3 dalies 4 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą, keturiems mėnesiams, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.; mokytis ir nebendrauti su L. K. ir L. K..

153J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

154Išaiškinti J. P., jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl padarytų nusikaltimą, jis nebegalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nebegalėtų būti pritaikyta ši ar kitos auklėjimo poveikio priemonės, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tuo atveju, jeigu jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

155Išaiškinti J. P., jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

156Priteisti solidariai iš L. K., A. K. ir J. P., o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš D. K., S. K. ir J. P. nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai L. K., A. K. ir J. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, 210,00 Eur (du šimtus dešimt eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajai N. L..

1572018 m. lapkričio 30 d. nutarimais D. K., S. K. ir J. P. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jiems priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

158Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

159du CD-R diskus su nepilnamečių L. K. ir J. K. apklausų įrašais, palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

160palapinę „Pavvilo“, garso kolonėles „Logitech“ ir akumuliatorinį suktuką „Einhell“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini nukentėjusiajai N. L. (S.).

161vokus Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir Nr. 2, su plokštelėmis su avalynės pėdsakais, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

162Nukentėjusiajai N. L. (S.) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatsiėmus grąžintinų daiktų, daiktus – palapinę „Pavvilo“, garso kolonėles „Logitech“ ir akumuliatorinį suktuką „Einhell“, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.

163Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jovitai Mikalajūnienei, Laimai... 3. dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 4. kaltinamajam L. K., jo įstatyminiam atstovui D. K., gynėjui advokatui Valdui... 5. kaltinamajam A. K., jo įstatyminei atstovei S. K., gynėjai advokatei Lionei... 6. kaltinamajam J. P., jo įstatyminei atstovei J. P., gynėjai advokatei Daivai... 7. nukentėjusiajai N. L. (buvusiai S.), jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,... 8. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir... 9. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 10. L. K., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv.... 11. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 12. A. K., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv.... 13. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 14. J. P., gimęs ( - ), a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv.... 15. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 16. Teismas... 17. L. K., veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., J. P., ir su L. K., gimusiu (... 18. A. K. veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. ir J. P. bei kartu su L. K.,... 19. J. P., veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. ir A. K. bei kartu su L. K.,... 20. Kaltinamasis L. K. jam pareikštus kaltinimus suprato, kaltę pripažino... 21. Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 22. L. K., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad į butą... 23. Kaltinamasis A. K. jam pareikštus kaltinimus suprato, kaltę pripažino iš... 24. Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi,... 25. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis A. K.... 26. Kaltinamasis J. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu dėl jam... 27. Nukentėjusioji N. L. (buvusi S.) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m.... 28. Liudytoja O. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra... 29. Nepilnametis liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis lanko... 30. Liudytojas Andrius Valuodzė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba... 31. Liudytojas Robertas Aleknavičius teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018... 32. Liudytojas Gintaras Baltramaitis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis atliko... 33. Liudytojas Marius Mikšas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo nuvykęs... 34. L. K. įstatyminis atstovas ir civilinis atsakovas D. K. apkaustas teisiamajame... 35. J. P. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė J. P. apklausta teisiamajame... 36. A. K. įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė S. K. apklausta teisiamajame... 37. Liudytojas Ž. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. P. yra jo sūnus.... 38. 2018 m. rugpjūčio 25 d. O. Ž. protokole – pareiškime užfiksuota, kad nuo... 39. Iš 2018 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 40. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos... 41. Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo... 42. Iš 2018 m. rugsėjo 20 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo... 43. Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo... 44. Iš 2018 m. rugpjūčio 27 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo... 45. Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo... 46. 2018 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiūros protokole su fotolentele, aprašyti... 47. 2018 m. spalio 17 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentėlėje, aprašyti... 48. Iš 2018 m. spalio 18 d. nutarimo grąžinti daiktus ir pakvitavimo matyti, kad... 49. Byloje esančiame L. K. atvirame prisipažinime užfiksuotas paaiškinimas, kad... 50. Byloje esančiame L. K. nuoširdžiame prisipažinime nurodyta, kad aš L. K.... 51. Iš ( - ) 2018 m. lapkričio 16 d. pranešimo matyti, kad J. P. 2018 m.... 52. ( - ) 2018 m. lapkričio 13 d. pranešime apie J. P. nurodyta, kad J. P. 2018... 53. Iš 2018 m. rugpjūčio 22 d. gydytojo išrašo kopijos matyti, kad yra... 54. Iš 2019 m birželio 12 d. kaltinamojo J. P. atsiprašymo rašto bei 50,00 Eur... 55. Iš 2019 m. spalio 16 d. teismui pateikto N. L. ir kaltinamojo L. K. rašto... 56. Įrodymų analizė, vertinimas ir veikos juridinė kvalifikacija dėl... 57. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą... 58. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji L. K. ir A. K. dėl vagystės iš N. S.... 59. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti... 60. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d.... 61. Teismas išanalizavęs kaltinamųjų, nukentėjusiosios bei liudytojų... 62. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. BPK 276 straipsnio... 63. Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti... 64. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto... 65. Tai, jog vagystę bendrininkų grupėje įvykdė visi trys kaltinamieji... 66. Byloje nekilo abejonių, jog iš kaltinamųjų paimti daiktai priklauso... 67. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kaltinamųjų L. K., A. K. bei liudytojo... 68. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti... 69. Dėl kaltinamojo L. K. atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką... 70. Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad... 71. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad... 72. Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam, be BK 54 straipsnio 2... 73. Skirdamas kaltinamajam L. K. bausmę, už nusikalstamą veiką, teismas... 74. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika,... 75. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 76. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6... 77. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5... 78. L. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2019 m. rugpjūčio 26... 79. Dėl kaltinamojo A. K. atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką ... 80. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad... 81. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, paskirtis yra užtikrinti,... 82. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI... 83. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios... 84. Kaltinamasis A. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4... 85. Spręsdamas ar yra viena iš alternatyvių sąlygų atleisti kaltinamąjį A.... 86. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nepateikia... 87. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas... 88. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87... 89. Elgesio apribojimo terminas nustatytinas keturių mėnesių laikotarpiui,... 90. A. K. įspėjamas, kad padaręs naują nusikalstamą veiką nebegalės būti... 91. A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2019 m. rugpjūčio 26... 92. Dėl kaltinamojo J. P. atsakomybės padarius nusikalstamą veiką... 93. Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad... 94. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, paskirtis yra užtikrinti,... 95. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuoja BK XI... 96. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios... 97. Kaltinamasis J. P. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4... 98. Nors kaltinamasis J. P. nepripažino padaręs nusikaltimą, tačiau atsiprašė... 99. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas... 100. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87... 101. Elgesio apribojimo terminas nustatytinas keturių mėnesių laikotarpiui,... 102. J. P. įspėjamas, kad padaręs naują nusikalstamą veiką nebegalės būti... 103. J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti 2018 m. lapkričio 12... 104. Dėl civilinio ieškinio... 105. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. L. (S.) byloje pareiškė civilinį... 106. Ieškinys dėl 190,00 Eur turtinės žalos atlyginimo buvo grindžiamas tuo,... 107. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad neatlyginta, nukentėjusiosios prašoma... 108. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų... 109. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl... 110. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai kaltinamieji L. K., A. K. ir J.... 111. Byloje taip pat nustatyta, kad visi nukentėjusiajai priklausantys ir iš jos... 112. Byloje nagrinėjant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą buvo keliamas... 113. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl... 114. Pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo... 115. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad akumuliatorinio suktuko su... 116. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, kad nukentėjusioji įvardintus... 117. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindė,... 118. Nustatydamas neturtinės žalos dydį N. L. (S.), teismas atsižvelgia į... 119. Dėl neturtinės žalos pobūdžio, jos įrodinėjimo procesas yra sudėtingas,... 120. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio vertina tai, jog dėl... 121. Atsakomybė už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų... 122. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą solidariai iš... 123. Pažymėtina, kad solidari atsakomybė nereiškia, kad žalą turi atlyginti... 124. Ikiteisminio tyrimo metu civiliniams atsakovams D. K. 2018 m. lapkričio 30 d.... 125. Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės... 126. du CD-R diskai nepilnamečių su L. K. ir J. K. apklausų įrašais, esantys... 127. reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš L. K. paimta... 128. reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš S. K. paimtos garso... 129. reikalaujamų dokumentų, daiktų pateikimo protokolu iš J. P. paimtas... 130. vokai Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir Nr. 2, su plokštelėmis... 131. Daiktiniai įrodymai – du CD-R diskai su nepilnamečių L. K. ir J. K.... 132. Daiktiniai įrodymai – palapinė „Pavvilo“, garso kolonėlės... 133. Nukentėjusiajai N. L. (S.) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 134. Daiktinius įrodymus – vokus Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir... 135. Proceso išlaidų nėra.... 136. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301... 137. L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 138. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 21... 139. mokytis arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie... 140. per 4 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai... 141. Uždrausti L. K. viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, bendrauti su A.... 142. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 143. L. K. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendžiui... 144. Išaiškinti L. K., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali... 145. Išaiškinti L. K., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę,... 146. A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos,... 147. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies... 148. A. K. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą, nuosprendžiui... 149. Išaiškinti A. K., jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios... 150. Išaiškinti A. K., jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys... 151. J. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos,... 152. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies... 153. J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 154. Išaiškinti J. P., jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios... 155. Išaiškinti J. P., jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys... 156. Priteisti solidariai iš L. K., A. K. ir J. P., o jiems neturint turto ar... 157. 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimais D. K., S. K. ir J. P. skirtą laikiną... 158. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 159. du CD-R diskus su nepilnamečių L. K. ir J. K. apklausų įrašais, palikti... 160. palapinę „Pavvilo“, garso kolonėles „Logitech“ ir akumuliatorinį... 161. vokus Nr. 1, su galimais biologiniais pėdsakais, ir Nr. 2, su plokštelėmis... 162. Nukentėjusiajai N. L. (S.) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo... 163. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali...