Byla 2K-125-697/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties, kuria pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendis

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nukentėjusiajam K. R. ir jo atstovams advokatui Algirdui Biguzui ir advokato padėjėjui Dainiui Mažyliui, nuteistajam G. M. ir jo gynėjui advokatui Manvydui Šivickui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimanto Vagrio ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo K. R. kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties, kuria pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendis.

3Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 6 punktais, G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant G. M. atsiprašyti nukentėjusiojo K. R., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jos visą kursą išklausyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5Iš G. M. priteista: Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 586,62 Eur turtinei žalai atlyginti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV, „Sodra“) Panevėžio skyriui – 1673,22 Eur turtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam K. R. – 317,65 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei žalai bei 600 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti; valstybei – 13,50 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

6Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutartimi nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendis ir panaikinta jo dalis, kuria iš nuteistojo G. M. priteista VSDFV Panevėžio skyriui 1673,22 Eur turtinei žalai atlyginti, ir šis civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Nukentėjusiojo K. R. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, priteistas iš nuteistojo G. M., sumažintas iki 4000 Eur.

7Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš nuteistojo G. M. priteista nukentėjusiajam K. R. 200 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės ir nukentėjusiojo bei jo atstovų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato Manvydo Šivicko, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9I. Bylos esmė

10

  1. G. M. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 19 d., apie 12 val., viešoje vietoje –nesaugomoje automobilių aikštelėje prie prekybos centro ( - ), dėl mažareikšmės dingsties, kuria pasinaudodamas ir pasitelkdamas visiškai neadekvatų reagavimo būdą, dėl chuliganiškų paskatų tyčia smogė kumščiu nukentėjusiajam K. R. į dešinę akį, taip padarė jam dešinės akies sumušimą, kuris pasireiškė muštine žaizda viršutiniame voke, kraujosruva vokuose, kraujavimu į akies obuolį, tinklainės plyšimu ir atšoka, lęšiuko drumstėjimu, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. R. sveikatą.

11II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį ir nepagrįstai tenkino „Sodros“ Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu.
    1. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo būdą, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes ir tai, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog dėl patirto sužalojimo smarkiai pablogėjo jo regėjimas, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį ir kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, išanalizavęs teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269-697/2016, 2K-241-788/2016, 2K-511-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-509-489/2015, 2K-221-507/2015), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visus minėtus kriterijus įvertino nepakankamai išsamiai. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš nuteistojo G. M. priteistina nukentėjusiajam K. R. 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
    2. Be to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys, pareikštas nuteistajam G. M. 1673,22 Eur turtinei žalai atlyginti, paliktinas nenagrinėtas, nes turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

13III. Kasacinių skundų argumentai

14

  1. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Vagrys prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendį. Kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį prašo palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:
    1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 109, 113, 115 straipsnių nuostatų pažeidimus ir nepagrįstai civilinio ieškovo „Sodros“ Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, remdamasis kaip precedentu teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 (kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl VSDFV Kauno skyriaus ieškinio priteisimo iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ir konstatuota, kad regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami), nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra visiškai kitokios.
    2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalies, 6.290 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko šis buvo nedarbingas, privalo atlyginti draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos dėl to turėtas išlaidas. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 109–118 straipsniai. Teismas nagrinėja civilinį ieškinį, pareikštą įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims, kartu su baudžiamąja byla ir išsprendžia galutiniu procesiniu sprendimu (BPK 109, 115 straipsniai). Be to, BPK 117 straipsnyje numatyta papildoma viešojo intereso dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo garantija, užtikrinanti, kad civiliniai ieškiniai dėl valstybei padarytos žalos būtų pareiškiami ir nagrinėjami baudžiamojoje byloje. Prokuroro nuomone, sistemiškai aiškinant minėtus BPK 109 ir 117 straipsnius, baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ir viešojo intereso apsaugai. Todėl nagrinėjamoje byloje turi būti pripažinta, kad „Sodros“ Panevėžio skyrius, kaip viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti valstybinį socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų VSDFV lėšų tvarkymą bei apskaitą, dėl nuteistojo G. M. padarytos nusikalstamos veikos patyrusi turtinę žalą, pagal BPK 109 straipsnį turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Be to, šiuo atveju toks ieškinys – 1673,22 Eur turtinei žalai atlyginti – ir buvo pareikštas, nes dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis K. R. buvo laikinai nedarbingas, jam buvo mokama ligos pašalpa iš „Sodros“ biudžeto lėšų. Todėl civilinis ieškovas, apmokėjęs nukentėjusiajam K. R. ligos pašalpą, pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, įgijo teisę kreiptis į atsakingą asmenį, šiuo atveju – G. M., kad šis atlygintų VSDFV biudžetui padarytą turtinę žalą, kuri dar nėra atlyginta.
  1. Kasaciniu skundu nukentėjusysis K. R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria sumažintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba, panaikinus ginčijamą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius skunde nurodo:
    1. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai sumažindamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį ir atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, nes šališkai vertino įrodymus, atsižvelgė tik į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas, anot kasatoriaus, aiškiai neteisingas aplinkybes, įrodymus vertino tik kaltinamajam naudinga kryptimi, suteikė prioritetą tik vieniems įrodymams, neatsižvelgė į nukentėjusiojo ir jo atstovo pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, juos nepagrįstai ir neargumentuotai atmetė, negretino su bylos medžiaga arba iš viso jų nevertino. Be to, skundžiamoje nutartyje teismo padarytos išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių apie kasatoriui padaryto sužalojimo sunkumą ir poveikį tolesniam gyvenimui nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; teismas nepagrįstai neatliko įrodymų visumos tyrimo ir vertinimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis).
    2. Skundžiamoje nutartyje teismas neįvertino kasatoriui padaryto sužalojimo visumos – dalies regėjimo netekimo – kas savaime turėtų būti vertinama kaip labai svarbi aplinkybė, ir nesivadovavo teismų praktika, kurioje laikomasi nuostatos, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).
    3. Kasatorius pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jam buvo atliekamos medicininės intervencijos, sužalotos akies operacija, kurios metu pašalintas akyje esantis silikonas, ir dėl to regėjimas sužalota akimi dabar yra tik 0,1 punkto, t. y. regėjimas sumažėjo net 0,9 punkto. Dėl tokių pasekmių ir negerėjančio regėjimo jis vėl privalo atvykti į gydymo įstaigą ir nuolat vartoti įvairius medikamentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino šių aplinkybių ir būsimų medicininių intervencijų, siekiant bent iš dalies pašalinti neigiamus padarinius. Be to, kasatorius pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad būtent dėl patirto sužalojimo ir sukeltų padarinių jis realiai neteko tam tikros dalies darbingumo ir formaliai jam darbingumas dar negali būti tiksliai nustatytas, kol nebus baigtas gydymo procesas, kuris, net praėjus po įvykio ilgam laiko tarpui, dar nėra baigtas ir medikai negali pateikti duomenų, kada šis gydymas bus baigtas. Nors kasatorius ir šiuo metu nėra darbingas, tačiau Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija jį pripažins iš dalies darbingu tik baigus gydymą. Be to, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis iškart po sužalojimo patyrė didelius skausmus, nes labai skaudėjo sužalotą akį; pristatytas į ligoninę, po kelių dienų buvo operuotas; tiek prieš operaciją, tiek po jos patyrė didelius skausmus bei nepatogumus ir dėl to, kad po operacijos ilgą laiką nematė ir negalėjo dirbti. Nukentėjusiojo regėjimas, iki sužalojimo buvęs labai geras, dabar yra labai blogas, jis iki šiol dažnai jaučia skausmus akies srityje, sužalota akis nuolat ašaroja, netgi praėjus nemažai laiko, sapnuoja naktimis tos dienos košmarišką įvykį, negali normaliai gyventi savo gyvenimo, nebepasitiki žmonėmis, vartoja raminamuosius vaistus, dėl akipločio sumažėjimo jam praktiškai nebeįmanoma vairuoti automobilio, sunku dirbti darbus, kuriems reikia gero regėjimo. Kasatoriaus nuomone, yra akivaizdu, kad žmogui, kurio regėjimas iki sumušimo buvo puikus, staiga netekus didelės dalies regėjimo atsiranda labai skaudžių išgyvenimų. Todėl ne tik dėl labai baisių ir košmariškų skausmų iš karto po įvykio, bet ir dėl išgyvenimų, kuriuos patyrė ir vėliau bei dar tikrai patirs ateityje, nukentėjusiajam yra padaryta didelė neturtinė žala.
    4. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą sumažinti neturtinės žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, suformuota baudžiamosiose bylose, nurodytose skundžiamoje nutartyje, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios, jos skiriasi dėl sužalojimo sunkumo, smarkaus regėjimo sumažėjimo ir poveikio ateityje. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Tačiau baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami padarę analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priteistas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78/2013) iki 7240,5 Eur (25 000 Lt) (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-533/2005). Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė išsamių argumentų, kodėl sumažino neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės, neobjektyviai vertino byloje esančius duomenis apie būsimas medicinines intervencijas ir būsimas kančias sumažėjus kasatoriaus, kaip asmens, vertei bei kančias, atsiradusias sužalojus iki įvykio buvusį puikų regėjimą, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 2, 3 dalių, 44 straipsnio 10 dalies, 115 straipsnio, CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo konstitucinės jurisprudencijos nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).
    5. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, kurioje laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-394/2006, 3K-3-393/2008). Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3-174/2009). Tačiau kiekvienoje byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nustatomas individualiai ir konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes bei specifiką, be to, tai yra fakto klausimas, priklausantis teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2013, 2K-147/2013).
    6. Kartu skunde nurodoma, kokius procesinius dokumentus paruošė ir veiksmus atliko nukentėjusiojo atstovas, atstovaudamas nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme, ir pažymima, kad byloje yra pateikti visi atitinkami dokumentai, patvirtinantys kasatoriaus turėtų teisinės pagalbos išlaidų dydį šios instancijos teisme. Juolab kad šių išlaidų dydis (400 Eur) neviršija rekomendacijose dėl apmokėjimo už atstovavimą nurodytų kriterijų. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria sumažintas proceso išlaidų atlyginimo dydis, taip pat yra nepagrįsta, turi būti keičiama ir iš nuteistojo G. M. priteistina visa nukentėjusiojo atstovui sumokėta suma.

15III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

16

  1. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Vagrio ir nukentėjusiojo K. R. kasaciniai skundai tenkintini.

17Dėl VSDFV pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajam K. R. priteistos neturtinės žalos dydžio nustatymo

  1. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
  2. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas.
  3. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Be to, kai nagrinėjant civilinį ieškinį byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau ir tokiais atvejais ieškinio dalis dėl žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2009, 2K-343/2011 ir kt.). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.).
  4. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.).
  5. Esminis argumentas, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl VSDFV civilinio ieškinio ir jį palikdamas nenagrinėtą, yra tai, kad šis teismas vadovavosi kaip precedentu teismų praktika, suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms: aptariamoje byloje VSDFV Kauno skyrius išmokėjo išmokas nukentėjusiosios artimiesiems ir pareiškė civilinį ieškinį civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“; šį ieškinį pirmosios instancijos teismas patenkino, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko galioti, t. y. šioje byloje teismai tokiu būdu baudžiamojoje byloje išsprendė draudimo teisinių santykių dalyvių – VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinį ginčą. Būtent dėl tokios aplinkybės, kad VSDFV ieškinį pareiškė AB „Lietuvos draudimas“, o ne žalą padariusiai kaltinamajai (įtariamajai), kuris ir buvo teismų priteistas, kasacinės instancijos teismas panaikino tokį teismų sprendimą ir paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatuodamas, kad tokie regresiniai ieškiniai ad hoc (konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) baudžiamajame procese nenagrinėjami. Taigi iš šios bylos faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad žemesnių instancijų teismai baudžiamojoje byloje išsprendė draudimo teisinių santykių dalyvių – VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinį ginčą. Tačiau nagrinėjamoje byloje VSDFV Panevėžio skyrius civilinį ieškinį pareiškė tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui – nuteistajam G. M.. Todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio, neturėjo jokio pagrindo vadovautis kaip precedentu kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingos.
  6. Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal CK nuostatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens sveikatos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo sveikatos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos, išmokėjus ligos pašalpą (socialinio draudimo išmoką) nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos (CK 6.290 straipsnio 1 dalis).
  7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai, nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 38 straipsnis), kuri pagal subrogaciją tampa kreditore, atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).
  8. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje VSDFV Panevėžio skyrius, kaip ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa, pagal BPK 109 straipsnio prasmę turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio nuteistojo G. M., nes ši institucija, kaip viena iš valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių ir fondo valdybos administravimo įstaigų (vienas iš teritorinių skyrių), įvykus draudžiamajam įvykiui, t. y. nukentėjusiajam K. R. tapus laikinai nedarbingam, turėjo paskirti ir išmokėti ligos pašalpą (išmoką) jos gavėjui (K. R.) (CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 33 straipsnis, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 8 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo X skyriaus normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys, taip padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria paliktas nenagrinėtas VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys, naikinama, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį; trukmę; netekto darbingumo laipsnį; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-699/2017, 2K-170-699/2017 ir kt.). Nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas paprastai yra aiškinamas kaip vienas iš lemiamų kriterijų. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra sveikatos sužalojimo pobūdis ir pasekmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-89-139/2016). Be to, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, tarp jų ir nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Minėti vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
  10. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, nesunkus ar kt.), bet ir nuo jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.).
  11. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtoje CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei teismų praktika, nurodyta skundžiamos nutarties 14.3 punkte, sumažino nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.
  12. Tačiau, kaip jau minėta, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į teismų praktiką, suformuotą analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajam K. R. priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, rėmėsi teismų praktika, suformuota baudžiamosiose bylose, kurių aplinkybės ir jose išnagrinėti teisės taikymo klausimai (ratio decidendi) nėra analogiški nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Kaip antai, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-697/2016 buvo sprendžiamas klausimas dėl būtinosios ginties situacijos, o nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis (šautinės žaizdos krūtinės ląstos, juosmens ir dešinio peties sąnario srityse) bei jų pasekmės yra skirtingi, nei nustatyti nagrinėjamoje byloje; baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-507/2015 ir 2K-241-788/2016 taip pat nustatytos skirtingo pobūdžio sužalojimų (dėl atitinkamų lūžių, muštinių žaizdų ir poodinių kraujosruvų) pasekmės; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015 buvo išspręsti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 40 straipsnio atitinkamų dalių taikymo nuteistajam asmeniui klausimai; baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015 kasacinės instancijos teismas ištaisė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad tik byloje Nr. 2K-221-507/2015 buvo pasisakyta dėl civilinių ieškinių, o kitose visose minėtose bylose neturtinės žalos atlyginimo klausimas net nebuvo svarstomas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015 buvo sprendžiamas solidariosios atsakomybės taikymas nusikaltimo bendrininkams ir būtent nagrinėjamai bylai aktualus klausimas – neturtinės žalos dydžio nustatymas, ir šioje byloje nukentėjusiajam buvo priteista 40 000 Lt (11 584,80 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje akivaizdžiai neteisingai nurodyta, kad pastarojoje aptariamoje byloje priteistas neturtinės žalos dydis atitinka nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam K. R. priteistiną sumą (4000 Eur). Taigi konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, kuri nėra precedentinė nagrinėjamai bylai, ir neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015.
  13. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš byloje esančių medicinos dokumentų išrašų, nukentėjusysis dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto (dėl tyčia sumuštos dešinės akies ir dėl to atšokusios akies tinklainės) patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (iki įvykio buvusio labai gero regėjimo jis neteko labai staiga, jam buvo atlikta sužeistos akies operacija ir pakeistas akies lęšis, po šios operacijos kentėjo didelius fizinius skausmus, negalėjo ilgą laiką šia akimi apskritai matyti), taip pat ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (iki šiol jaučia akies skausmus ir dėl neatsistačiusio regėjimo toliau tęsiamas intensyvus medicininis gydymas), be jau patirto fizinio skausmo, jis išgyvena emociškai dar ir dėl iš esmės pasikeitusios jo gyvenimo kokybės (dėl pažeisto regėjimo (sumažėjusio akipločio) jam praktiškai nebeįmanoma vairuoti automobilio, jis neteko profesionalaus vairuotojo teisių, negali dirbti gero regėjimo reikalaujančio darbo, nebepasitiki žmonėmis, vartoja raminamuosius vaistus, dėl patirtos traumos jis neteko dalies darbingumo, tačiau šio netekimo dydžio Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija dar negali nustatyti dėl iki šiol besitęsiančio gydymo). Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties dideli ir neigiami sveikatos padariniai yra akivaizdžiai ilgalaikė. Priešingai nei teigiama skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas įvykio aplinkybes, taip pat visumą neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir priteisdamas mažesnį, nei buvo prašoma (nukentėjusysis buvo pareiškęs 15 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti), neturtinės žalos atlyginimą nepažeidė nei BPK, nei CK normų. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl to šio teismo nutarties dalis, kuria sumažintas nukentėjusiojo K. R. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydis, naikinama ir dėl šios dalies paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra teisingai nustatytas, remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir neprieštarauja suformuotai teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose.

18Dėl proceso išlaidų

  1. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos yra bendros bylos procesui tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411-942/2016, 2K-38-1073/2018 ir kt.).
  2. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje tik nuteistasis G. M. buvo padavęs apeliacinį skundą, kurį apeliacinės instancijos teismas tenkino iš dalies, taip pat sprendė, kad nukentėjusiajam priteistina tik pusė (200 Eur) jo prašomų priteisti turėtų išlaidų (400 Eur) dėl teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme. Teismas sprendė, kad nukentėjusiajam priteistina tik dalis jo (K. R.) turėtų išlaidų teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme. Dėl apeliacinės instancijos sprendimo tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis padavė kasacinius skundus, kurie šia kasacinės instancijos teismo nutartimi yra tenkintini visa apimtimi. Nuteistojo apeliaciniame skunde ir nukentėjusiojo kasaciniame skunde buvo keliami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo K. R. interesus. Vadinasi, nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų ir kasacine tvarka ginčyti apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė jo atstovo parengtą atsikirtimą į nuteistojo apeliacinį skundą, jo atstovas advokato padėjėjas dalyvavo šios instancijos teismo posėdyje, kuriame, bylą nagrinėjant iš esmės, buvo atliekamas įrodymų tyrimas ir dar kartą apklausiamas nukentėjusysis bei kiti proceso dalyviai. Kasacinės instancijos teismo žodinio proceso posėdyje taip pat dalyvavo nukentėjusysis ir jo atstovai advokatas bei advokato padėjėjas, remdami nukentėjusiajam parengtą kasacinį skundą bei išdėstydami argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties. Taigi, tokiu atveju nukentėjusiajam gali būti kompensuojamos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija kasacinės instancijos teismo praktikoje nukentėjusiesiems paprastai priteisiamų tokio pobūdžio proceso išlaidų dydžių. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nukentėjusiojo prašymas, kuris grindžiamas prie jo pridėtais dokumentais, patvirtinančiais turėtas išlaidas kasacinės instancijos teisme (302,50 Eur), yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Taip pat tenkintinas nukentėjusiojo prašymas priteisti likusią dalį (200 Eur) jo turėtų išlaidų dėl teisinės pagalbos, suteiktos apeliacinės instancijos teisme. Taigi iš viso nukentėjusiajam K. R. iš nuteistojo G. M. priteistina 502,50 Eur apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme turėtoms teisinės pagalbos (advokato) išlaidoms atlyginti.

19Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

20Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutartį pakeisti:

21nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti bei sumažintas nukentėjusiojo K. R. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti dydis, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendį be pakeitimų.

22Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

23Iš nuteistojo G. M. priteisti nukentėjusiajam K. R. 502,50 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžiu G. M.... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 6 punktais, G. M.... 5. Iš G. M. priteista: Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 586,62 Eur... 6. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Iš nuteistojo G. M. priteista... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės ir nukentėjusiojo bei jo... 9. I. Bylos esmė... 10.
  1. G. M. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 19 d.,... 11. II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė... 12.
    1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad... 13. III. Kasacinių skundų argumentai... 14.
      1. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos... 15. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 16.
        1. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio... 17. Dėl VSDFV pareikšto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti ir... 18. Dėl proceso išlaidų
          1. BPK 106 straipsnio 2... 19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 20. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 21. nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas VSDFV Panevėžio skyriaus... 22. Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 23. Iš nuteistojo G. M. priteisti nukentėjusiajam K. R. 502,50 Eur teisinės...