Byla 2K-59/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalies, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nuspręsta iš D. B. išieškoti 163 980, 22 Lt konfiskuotino turto vertės. Iš D. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyriui priteista 9258,28 Lt turtinei žalai atlyginti.

2Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jolitos Pocienės ir nuteistojo D. B. apeliacinius skundus, Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendis pakeistas nuteistajam D. B. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskiriant 130 MGL (16 900 Lt) dydžio baudą ir sumažinant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 154 721,94 Lt. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4D. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 373 „Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“, VMI viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos apskrities VMI pateikti tinkamai užpildytą nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, ir nustatyta tvarka Panevėžio apskrities VMI inspekcijai nepateikęs tinkamai užpildyto nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, versliškai, stambiu mastu vertėsi komercine veikla.

5D. B. 2008 m. sausio 3 d.–2009 m. rugsėjo 18 d. Panevėžyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs naudotas automobilių „Mercedes Benz“, BMW, „Volkswagen“, „Audi“ bei kitų markių automobilių detales ir aparatūrą, skelbdamas duomenis apie savo parduodamą aparatūrą ir detales internetinėje erdvėje – nenustatytuose tinklapiuose, taip pat per internetinės prekybos sistemą eBay, kur 2006 m. gruodžio 12 d. savo vardu atsidarė prekybos vartotoją „Tampelis“, surasdavo pirkėjus, kuriems sumokėjus į jo ir apie nusikalstamą veiką nežinančios D. B. bankų sąskaitas pinigus už prekes, jis, pasinaudodamas AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis, išsiuntė keturias siuntas, o pasinaudodamas kitų tiksliai nenustatytų siuntų tarnybų paslaugomis – nenustatytą kiekį siuntimų į užsienio šalis. D. B. iš šios veiklos į savo sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) AB „Snoro bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“ ir nežinančios apie nusikalstamą veiką D. B. sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Danske bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, iš viso gavo 163 980,22 Lt pajamų ir nesumokėjo 23 576 Lt pajamų mokesčio.

6D. B. buvo kaltintas ir dėl BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis dėl kaltinimo pagal šį BK straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Kasatorius šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies kasacine tvarka neskundžia.

7Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame baudžiamajame įstatyme nenumatytą bausmę, t. y. didesnę bausmę (baudą) nei buvo numatyta BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas VSDFV Panevėžio skyriui priteisė 9258,28 Lt civilinį ieškinį, apskaičiuotą nuo visų nuteistojo D. B. iš neteisėtos komercinės veiklos gautų pajamų, t. y. nuo 163 980,22 Lt, ir D. B. taikė tokios pat vertės turto konfiskavimą, taip D. B. dėl 9258,28 Lt vertės turto konfiskavimo ir tokio dydžio civilinio ieškinio patenkinimo nubausdamas du kartus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalies nuostatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos nuosprendį pakeitė atitinkamai sumažindamas nuteistajam D. B. paskirtą bausmę ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatribojo baudžiamosios atsakomybės nuo administracinės, todėl netinkamai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

10Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimą, neatliko išsamios ir baigtinės šių teisinės atsakomybės rūšių atribojimo analizės, rėmėsi prieštaringomis išvadomis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis padarė ne adminstracinį pažeidimą, o nusikaltimą. Kasatorius, išdėstęs apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl versliškumo požymio buvimo jo veiksmuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl versliškumo požymio BK 202 straipsnio prasme, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas jo veikoje buvus versliškumo požymį, nepakankamai nuodugniai išanalizavo šio požymio turinį, akcentavo tik tęstinę, sisteminę, pastovią veiklą.

11Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, savo baigiamuosiuose aktuose nurodę papildomus požymius, atribojančius administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios, neatskleidė šių požymių turinio, neįvardijo, kodėl šie požymiai veiką daro pavojingesnę. Kasatoriaus nuomone, atskirai išanalizavus kiekvieną iš teismų nurodytų papildomų požymių, matyti, kad jo padaryta veika atitinka adminstracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes neparodo didesnio veikos pavojingumo. Pasak kasatoriaus, pragyvenimas iš nurodytos veikos apibūdina patį asmenį, subjektą, darantį teisės pažeidimą, o ne jo daromą veiką; registracija skirtingais vardais aukcionuose nebuvo daroma konspiraciniais tikslais – aukcionuose registruojasi daugybė žmonių ir dažnai sunku rasti vardą, kurio registracijos portale nėra; keleto banko sąskaitų turėjimas – tai apsauga nuo galimo įsibrovimo internetu į sąskaitą ir pinigų pasisavinimo. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, nurodęs, kad neteisėta komercinė veikla buvo vykdoma naudojantis internetu, registruojantis interneto svetainėse, nepaaiškino, kodėl veika tampa pavojingesnė, jei naudojamasi internetu. Kasatoriaus nuomone, šis būdas yra netgi mažiau pavojingas už paprastą neteisėtą komercinę veiklą, kurią paprastai bandoma paslėpti, nes internetinėse svetainėse, kompiuteriuose, lygiai kaip ir bankuose, lieka duomenys, kurių panaikinti neįmanoma, kurie ir yra pagrindas įstatymų pažeidimui, jo apimčiai ir būdui konstatuoti.

12Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl stambaus masto požymio, nors tokį požymį jam inkriminavo, klaidingai konstatuodamas, kad „veikos, trukusios nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., gautų pajamų suma sudaro 1261 MGL ir viršija 500 MGL dydžio pajamų sumą dvylikai mėnesių“. Pasak kasatoriaus, jis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jo atveju skaičiuojant per paskutinius 12 mėnesių, t. y. nuo 2008 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., gautas pajamas matyti, kad jis gavo mažiau nei 500 MGL pajamų – iš viso 52 666,88 Lt.

13Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus kaltinimą, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija) 25 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nebeliko juridinio pagrindo civilininiam ieškiniui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnį pareikšti. Kasatoriaus tvirtinimu, jam nebuvo inkriminuotas vengimas mokėti mokesčius ir jo veika nebuvo padaryta žalos valstybės finansų sistemai, todėl nebuvo ir sąlygų civilinei atsakomybei taikyti.

14Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti.

15Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad D. B. neteisėtai, t. y. įstatymo nustatyta tvarka nepranešęs VMI apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ir nepateikęs prašymo įregistruoti jį į Mokesčių mokėtojo registrą, 2008 m. sausio 3 d.–2009 m. rugsėjo 18 d. prekiavo automobilių detalėmis, įvairia automobilių aparatūra ir iš šios veiklos gavo pajamų – 163 980,22 Lt. Pasak prokuroro, D. B. automobilių detalėmis ir įvairia automobilių aparatūra prekiavo gana ilgą laiką, turėdamas pastovų ir sistemišką prekybos būdą, iš gaunamų pajamų pragyveno, taip pat pirko kitas transporto priemonių dalis perparduoti, iš neteisėtos komercinės veiklos gautų pajamų suma sudaro 1261 MGL. Prokuroro teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius neteisėta komercine veikla vertėsi ir versliškai, ir stambiu mastu, todėl jo veikai pagrįstai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tai, jog per paskutinius 12 mėnesių jo iš neteisėtos veiklos gautos pajamos neviršijo 500 MGL, nesuteikia pagrindo konstatuoti D. B. veikoje esant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes nuteistasis vieninga tyčia neteisėtai vertėsi komercine veikla nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. (ir šios veiklos metu gautos pajamos viršijo 500 MGL sumą), todėl skaidyti šio laikotarpio į atskiras dalis nėra pagrindo. Kita vertus, prokuroro nuomone, kaip teisingai pastebėjo apeliacinės instancijos teismas, suskaidžius nuteistojo veiką į atskirus laikotarpius, D. B. turėtų būti taikoma ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, kas nepagrįstai pasunkintų jo padėtį.

16Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl juridinio pagrindo civiliniam ieškiniui pareikšti nebuvimo, teigia, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo pašalinimas iš kaltinimo „neatima teisės žalą dėl nusikalstamos veikos patyrusiam subjektui reikalauti jos atlyginimo“. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pasak prokuroro, nuteistasis vykdė neteisėtą komercinę veiklą ir dėl šios veiklos neteisėtumo nebuvo sumokėta 6389,28 Lt valstybinio socialinio draudimo ir 2869 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, t. y. nusikalstama veika buvo padaryta 9258,28 Lt turtinė žala. Dėl to VSDFV Panevėžio skyrius, siekdamas, kad būtų atlyginta padaryta žala, pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį.

17Nuteistojo D. B. kasacinis skundas atmestinas.

18Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

19Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

20Šioje baudžiamojoje byloje kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, netinkamo BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 109 straipsnio nuostatų pažeidimų, padarytų nagrinėjant kasatoriaus baudžiamąją bylą. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatorius skunde dėsto apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas, su kuriomis jis nesutinka, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog „veikos, trukusios nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., gautų pajamų suma sudaro 1261 MGL ir viršija 500 MGL dydžio pajamų sumą dvylikai mėnesių“. Taigi šiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl tų aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo, baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

21Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 202 straipsnio 1 dalies sudėties požymių

22Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatribojo baudžiamosios atsakomybės nuo administracinės, todėl netinkamai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Kasatorius, neginčydamas jo vykdomos komercinės veiklos neteisėtumo, teigia, kad jo veikoje nėra versliškumo ir stambaus masto požymių, būtinų kilti atsakomybei pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Kartu kasatorius skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, savo baigiamuosiuose aktuose nurodę papildomus požymius, atribojančius administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios, neatskleidė šių požymių turinio, neįvardijo, kodėl šie požymiai veiką daro pavojingesnę.

23Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

24Sprendžiant kaltininko atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį klausimą atsižvelgtina į tai, kad už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos. Taigi baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla siejama su papildomais alternatyviais požymiais – versliškumu ar (ir) stambiu mastu. Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Sistemiškai aiškinant BK 202 straipsnio ir ATPK 173 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad, viršijus ATPK 173 straipsnyje nurodytą 500 MGL dydžio sumą, kyla ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-174/2012). Kartu teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Dėl to versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011,

252K-335/2012, 2K-7-58/2013). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, vertinant, ar užsiėmimas ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla neturint tokiai veiklai reikalingos licencijos (leidimo) ar kitokiu neteisėtu būdu padaryta stambiu mastu ar ne, būtina atsižvelgti į gaunamų pajamų dydį, kaltininko gaminamos produkcijos ar paslaugų dydį, veiklos apimtis bei trukmę, suteiktų paslaugų rūšį ir pan.

26D. B. baudžiamojoje byloje, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad D. B.: neteisėta komercine veikla – prekyba automobilių dalimis ir priedais – vertėsi gana ilgą laiką, pastoviai nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d.; savo neteisėtos veiklos neketino nutraukti – ji buvo nutraukta teisėsaugos institucijoms nustačius neteisėtos veikos požymius; užsiimdamas šia komercine veikla, turėjo pastovų ir sistemišką prekybos būdą – automobilių dalis ir priedus jis pardavinėjo interneto svetainėse, prekes išsiųsdavo pirkėjams paštu, o pinigus už prekes gaudavo banko pavedimais; laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. iš viso gavo per 37 kartus 163 980,22 Lt (1261 MGL ) pajamų; 2008 metais gavo 129 142,44 Lt, o 2009 metais – 34 837,78 Lt pajamų; iš gautų pajamų jis ir pragyveno, ir pirko kitas automobilių dalis perparduoti; ruošdamasis neteisėtai komercinei veiklai, konspiraciniais tikslais registravosi skirtingais vardais įvairių užsienio šalių rengiamuose aukcionuose, kuriuose siūlydavo savo prekes; neteisėtą komercinę veiklą vykdė įvairiose interneto svetainėse; atidarė savo sąskaitas skirtinguose bankuose. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai D. B. veikloje nustatė buvus ir versliškumą, ir stambų mastą, o apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje išdėstęs papildomus požymius, apibūdinančius nusikalstamos veikos versliškumą, motyvuotai konstatavo, kad D. B. neteisėta komercinė veikla buvo daug didesnio pavojingumo nei analogiškas administracinės teisės pažeidimas, numatytas ATPK 173 straipsnyje.

27Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. B. veika pagrįstai pripažinta nusikaltimu ir teisingai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

28Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu

29Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus kaltinimą, kad jis pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nebeliko juridinio pagrindo civiliniam ieškiniui pagal BPK 109 straipsnį pareikšti. Kasatoriaus tvirtinimu, jam nebuvo inkriminuotas vengimas mokėti mokesčius ir jo veika nebuvo padaryta žalos valstybės finansų sistemai, todėl nebuvo ir sąlygų civilinei atsakomybei taikyti.

30Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis teisme patikrintais dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas: fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltininko veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltininko veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neteisėtai verčiantis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla pažeidžiama ne tik teisės aktuose nustatyta vertimosi ūkine veikla tvarka, bet žalos gali būti padaroma ir valstybės finansų sistemai, nuosavybei, žmonių sveikatai ir pan.

31Minėta, kad D. B. pripažintas kaltu pažeidęs VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 373 „Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo“, VMI viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ reikalavimus ir nesumokėjęs 23 576 Lt pajamų mokesčio (Panevėžio apskrities VMI civilinio ieškinio byloje nepareiškė – nesumokėtą pajamų mokesčių sumą iš D. B. išieškoma ne ginčo – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta – tvarka). Byloje taip pat nustatyta, kad dėl vykdomos veiklos neteisėtumo D. B. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 3 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. VSDFV Panevėžio skyriui nesumokėjo 6389,28 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 2869 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, t. y. dėl tokios neteisėtos veiklos jis nevykdė teisės aktuose numatytų jam, kaip mokesčių mokėtojui, kylančių pareigų, ir taip padarė 9258,28 Lt turtinę žalą VSDFV Panevėžio skyriui. Vadinasi, nuteistojo D. B. baudžiamojoje byloje buvo visos minėtos sąlygos civiliniam ieškiniui pareikšti, nagrinėti ir tenkinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, teisingai nurodęs, kad tai, jog „pirmosios instancijos teismas (kaip perteklinius) iš kaltinimo pašalino Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies pažeidimus, neatima teisės VSDFV reikalauti atlyginti žalą“, motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė civilinį ieškinį VSDFV Panevėžio skyriui. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. B. pirmosios instancijos teisme sutiko su VSDFV Panevėžio skyriaus jam pareikštu 9258,28 Lt civiliniu ieškiniu, o apeliacinės instancijos teisme, nors apeliaciniame skunde ir ginčijo civilinio ieškinio priteisimą VSDFV Panevėžio skyriui, sutiko dėl nesumokėtų draudimo įmokų sumokėjimo.

32Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. B. baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio klausimą nebuvo pažeistos BPK 109, 115 straipsnio nuostatos.

33Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. D. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtu būdu, t. y. pažeisdamas... 5. D. B. 2008 m. sausio 3 d.–2009 m. rugsėjo 18 d. Panevėžyje, iš... 6. D. B. buvo kaltintas ir dėl BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo... 7. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas,... 8. Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 9. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatribojo... 10. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas... 11. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, savo... 12. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė... 13. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui iš... 14. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Karčinskas... 15. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad iš teismų nustatytų... 16. Prokuroras, nesutikdamas su kasatoriaus argumentais dėl juridinio pagrindo... 17. Nuteistojo D. B. kasacinis skundas atmestinas.... 18. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 20. Šioje baudžiamojoje byloje kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl,... 21. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 202 straipsnio 1 dalies sudėties požymių... 22. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatribojo... 23. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas versliškai ar stambiu mastu... 24. Sprendžiant kaltininko atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį klausimą... 25. 2K-335/2012, 2K-7-58/2013). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina... 26. D. B. baudžiamojoje byloje, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrus... 27. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu... 29. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus... 30. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 31. Minėta, kad D. B. pripažintas kaltu pažeidęs VMI prie Lietuvos Respublikos... 32. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 34. Nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti....