Byla eA-404-552/2016
Dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – AB „Litgrid“ ir UAB „Baltic Engineers“)

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – AB „Litgrid“ ir UAB „Baltic Engineers“).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kretingos skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1020 „Dėl žemės sklype (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) k., ( - ) sen., Kretingos r. sav., servitutų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.4.1 punktą, nustatantį, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 2 629,97 Lt vienkartinę kompensaciją; 2) įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

5Pareiškėjas teigė, jog atsakovas netinkamai apskaičiavo kompensacijos, mokamos už servituto nustatymą, dydį. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 2,2900 ha ploto žemės sklypas, esantis Kretingos raj. sav., ( - ) sen., ( - ) kaime (toliau – ir Žemės sklypas), kuriam yra nustatytas 0,3869 ha ploto servitutas. Pareiškėjas paaiškino, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. A1-579 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą, pagal kurio sprendinius pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties, o ne žemės ūkio paskirties, tačiau atsakovas, apskaičiuodamas piniginę kompensaciją, nesivadovavo faktiškai esančiais žemės sklypų duomenimis, todėl kompensaciją apskaičiavo už žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį. Pareiškėjo teigimu, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Pareiškėjas paaiškino, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikos 9.2 punkte pateiktą formulę. Pareiškėjas nurodė, jog neteisingai apskaičiuotas indeksas Kr (t. y. kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduota žemės kaina), nes nebuvo atlikti šio rodiklio nustatymui būtini vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, kaip numato Metodika, be to, neteisingai apskaičiuotas indeksas Vk (t. y. vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, parengtus pagal Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515), nes jis apskaičiuotas ne nuo gyvenamosios paskirties žemės sklypo rinkos vertės. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo suma paskaičiuota tik už vienerius metus, tačiau atsakovas privalėjo numatyti, kad servitutas yra neterminuotas (ne ilgiau nei 99 metams), todėl ši nuostolių suma turėjo būti padauginta iš 99, nes pareiškėjas dėl nustatytų apribojimų negalės tinkamai naudotis žemės sklypu visą likusį laiką.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti.

7Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos Kretingos skyrius, patikrinęs apskaičiavimus, nustatė, jog 110 kV elektros perdavimo linijos Kretinga–Benaičiai statybos specialiojo plano rengėjas UAB „Baltic Engineers“ kompensaciją pagal Metodiką apskaičiavo tinkamai. Atsakovas pažymėjo, kad 2015 m. vasario 2 d. patikrinus Žemės sklypo duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, nustatyta, jog jo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Atsakovas teigė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas nesutiko su tuo, kad neteisingai yra apskaičiuotas kapitalizacijos normos rodiklis (formulės indeksas Kr), nes pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius – prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį – taikomas ne 9.2 punktas, bet 9.1 punktas (nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų) ir ginčijamas kapitalizacijos normos rodiklis konkrečiu atveju nėra aktualus. Atsakovas paaiškino, kad Metodikoje įtvirtinta, jog apskaičiuojant nuostolius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, taikomas koeficientas 15, o ne 99, kaip kad teigia pareiškėjas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su kompensacijos dydžiu, neįrodinėja realių nuostolių dydžio. Atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis Metodika apskaičiuota kompensacija nebūtinai kompensuoja visus realiai dėl servitutų nustatymo patiriamus nuostolius. Atsakovas pažymėjo, jog Metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. gruodžio 29 d. išrašo duomenimis, Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, todėl teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas UAB „Baltic Engineers“, vadovaudamasis viešai įregistruotais duomenimis, tinkamai apskaičiavo pareiškėjui kompensaciją pagal pagrindinę naudojimo paskirtį – žemės ūkio. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypų (kadastrinis Nr. ( - ) ir kadastrinis Nr. ( - )) detaliajame plane, kuris su AB „Litgrid“ buvo suderintas dar 2012 m. lapkričio 9 d., pažymėta, jog 0,4262 ha žemės sklypo daliai, kuri apima ginčijamą 0,3869 ha servitutą, elektros linijų apsaugos zonoje taikomos specialios naudojimo sąlygos, o pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 343, 20.1 punktu elektros linijų apsaugos zonoje statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo apskritai yra draudžiama. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su tuo, jog neteisingai buvo apskaičiuoti Metodikos 9.2 punkte numatyti indeksai Kr (kapitalizacijos normos rodiklis) ir Vk (vidutinė žemės rinkos vertė) bei nuostoliai nepagrįstai apskaičiuoti tik už vienerius metus. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius taikomas ne Metodikos 9.2 punktas, o Metodikos 9.1 punktas, todėl pareiškėjo nurodomi kapitalizacijos normos rodiklio ir vidutinės žemės rinkos vertės indeksai konkrečiu atveju nėra aktualūs. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog atitinkamai Metodikos 9.1 punkte numatytas rodiklis Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu ir konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo žemės sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balą (45.4) yra lygi 284 (Žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3D-739 redakcija)). Nuostoliai už prarastą galimybę naudoti žemės sklypo dalį (0,3869 ha) pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį apskaičiuoti tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte nurodytus nuostolius turėtų būti taikomas koeficientas 99, nes Metodikos 9.1 punkte aiškiai įtvirtinta, kad apskaičiuojant Metodikos 2.3 punkte numatytus nuostolius taikomas koeficientas 15.

10II.

11Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas nurodė, kad byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjui buvo tinkamai apskaičiuotas piniginės kompensacijos dydis. Teismas nustatė, kad Įsakymo 2.4.1 punktu nustatyta 2 629,97 Lt vienkartinė kompensacija už Žemės sklypo dalį, grindžiama UAB „Baltic Engineers“ skaičiavimais, kurie nurodyti 2014 m. spalio 15 d. Kompensacijos už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 280 bei 2014 m. spalio 15 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. 280 (toliau – ir Aktas). Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikintus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

13Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad apskaičiuojant kompensaciją, turėjo būti vadovaujamasi Detaliuoju planu, kadangi nustatė, jog tiek Įsakymo priėmimo metu, tiek šiuo metu Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis nurodyta žemės ūkio, todėl UAB „Baltic Engineers“, apskaičiuodamas kompensacijos dydį, privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 1961 metais buvo pastatyta elektros linija ir jai nustatyta 0,4262 ha ploto apsaugos zona, o ginčo servitutas yra esamose senos elektros linijos apsaugos zonos ribose. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (2012 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XI-1919 redakcija) 75 straipsnio 3 bei 6 dalimis, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 18 bei 20.1 punktais, Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93, 6.1.4 punktu ir darė išvadą, kad pareiškėjas elektros linijų apsaugos zonoje jau anksčiau negalėjo statyti jokių pastatų be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo. Teismas pažymėjo, jog Žemės sklypui servitutas nustatomas mažesnis (0,3869 ha ploto) nei buvusi ankstesnės elektros linijos apsaugos zona (0,4262 ha). Net ir tuo atveju, jei Žemės sklypo paskirtis nekilnojamojo turto registre būtų pakeista (įregistruota) į gyvenamosios paskirties, nuostoliai nesikeistų, nes pareiškėjas dar iki žemės sklypo paskirties keitimo iš esmės neturėjo galimybės statyti pastatų elektros linijos apsaugos zonos ribose.

14Teismas vadovavosi Metodikos 2.3 bei 9.1 punktais, atsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis Žemės sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balas – 45.4, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintos Žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normos, kurios atsižvelgiant į žemės ūkio naudmenų našumo balą (45.4) yra lygi 284, ir darė išvadą, kad nuostoliai pareiškėjui už prarastą galimybę naudoti Žemės sklypo dalį (0,3869 ha plotą) pagal pagrindinę (žemės ūkio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį sudaro 1 648,19 Lt (15 x 0,3869 x 284). Teismas konstatavo, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti 1 648,19 Lt nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį praradimo.

15Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo turėjo būti apskaičiuoti pagal Metodikos 9.2 punkte pateiktą formulę ir pabrėžė, jog buvo neteisingai apskaičiuoti formulės indeksai Kr (kapitalizacijos normos rodiklis) ir Vk (vidutinė žemės rinkos vertė). Teismas pažymėjo, kad Metodikos 9.2 punkte nurodyta, jog pagal šiame punkte nurodytą formulę apskaičiuojami šios Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius (t. y. nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų). Atsižvelgęs į tai, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, teismas padarė išvadą, kad nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, buvo pagrįstai apskaičiuoti vadovaujantis Metodikos 9.1 punktu, o ne Metodikos 9.2 punktu. Teismas pažymėjo, kad Metodikos 9.1 punkte nurodytoje formulėje nesant indeksų Kr ir Vk, nėra pagrindo detaliau aptarti šių indeksų skaičiavimus.

16Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kuriais ginčija koeficiento „15“ naudojimą apskaičiuojant kompensaciją, teigdamas, kad koeficientas, naudojamas apskaičiuoti kompensacijos dydžiui, turi būti susietas su servituto kalendorine data. Teismas pažymėjo, kad konkreti koeficiento reikšmė (t. y. 15) yra nurodyta pirmojoje Metodikos redakcijoje – Metodikos 1.2 punkte nurodyta, kad „kai žemės ūkio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nuostoliai apskaičiuojami dauginant metinį normatyvinį pelną (apskaičiuotą pagal Agrarinės ekonomikos instituto parengtą metodiką) iš terminuoto servituto naudojimo metų skaičiaus (tačiau ne daugiau kaip 15), o jeigu žemės servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama iš 15“. Teismas akcentavo, kad vėlesnėse Metodikos redakcijose koeficientas „15“ išlieka, tačiau nebepaliekamas detalesnis šio koeficiento išaiškinimas. Teismas akcentavo, kad iš Metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose pateiktų nuostolių apskaičiavimo formulių matyti, jog abiem atvejais gautos sumos dauginamos iš 15, t. y. didinamos 15 kartų, todėl teigti, kad šie nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus ar kad apskaičiuojant kompensaciją nepagrįstai taikytas minėtas koeficientas, pagrindo nėra.

17Teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo atlyginti nuostoliai ir už sunaikintus pasėlius (žieminius kviečius), kurie įvertinti 981,78 Lt. Teismas vadovavosi Metodikos 4 punkte įtvirtinta formule ir atsižvelgęs į tai, kad žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ ir nesant vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta, teismas padarė išvadą, jog turėjo būti vadovaujamasi šiuos įsakymu. Teismas, įvertinęs Kompensacijos už sunaikintus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą bei Vienkartinės ar periodinės kompensacijos apskaičiavimo aktą, padarė išvadą, jog pareiškėjo patirti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (žieminius kviečius) įvertinti tinkamai.

18Pasisakydamas dėl pareiškėjo atstovo teiginio, kad nebuvo apskaičiuoti patirti nuostoliai dėl sodinių sunaikinimo, teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta, jog sodiniai bus naikinami. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino AB „Litgrid“ atstovas, pažymėdamas, jog jei sodiniai būtų sunaikinti, pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl papildomų nuostolių kompensavimo. Teismas konstatavo, kad apskaičiuojant kompensacijos dydį teisėtai ir pagrįstai nebuvo vertintini nuostoliai dėl sodinių sunaikinimo.

19Teismas darė išvadą, jog Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip nei tai numato Metodika ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus. Teismas nurodė, kad Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlyginamų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.

20Teismas konstatavo, jog Įsakymo 2.4.1 punktas, kuriame numatyta, kad nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 2 629,97 Lt vienkartinę kompensaciją yra teisėtas ir pagrįstas, o nustačius, kad pareiškėjui išmokamos vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuotas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą bei įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka perskaičiuoti priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

21III.

22Pareiškėjas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

23Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad apskaičiuojant kompensaciją pagrįstai buvo vadovautasi viešo registro duomenimis apie Žemės sklypo paskirtį. Pareiškėjas akcentuoja, kad patvirtinti ir teritorijų planavimo registre įregistruoti teritorijų planavimo dokumentai nustato jo turimos nuosavybės teisinį statusą, todėl teismas privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus teritorijų planavimo dokumentus, kurie buvo suderinti ir su AB „Litgrid“. Pareiškėjas pažymi, kad net ir darant prielaidą, jog kompensacija turėjo būti skaičiuojama kaip už žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau ir šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, buvo neteisingai pritaikytos Metodikos nuostatos. Pareiškėjas tvirtina, kad apskaičiuojant kompensaciją buvo nepagrįstai netaikytas Metodikos 5 punktas ir neapskaičiuota kompensacija už sodinius. Pareiškėjas akcentuoja, kad net 2,2066 ha iš 2,2900 ha Žemės sklypo ploto užima sodas, todėl laiko nelogišku AB „Litgrid“ atstovo paaiškinimą, jog nesiruošiama kirsti sodinių, nes neįmanoma sunaikinti pasėlių neiškirtus žemės sklype tankiai susodintų vaismedžių. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo netinkamai pritaikytas ir Metodikos 4 punkte įtvirtintas indeksas – Dvid – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu. Pareiškėjas pažymi, jog nustatant šį indeksą nepagrįstai vadovautasi 2005 m. sausio 19 d. žemės ūkio ministro įsakymu, nes turėjo būti vertinami 2014 metų duomenys. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas turėjo kreiptis į žemės ūkio ministrą dėl aktualių duomenų pateikimo. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad nurodytu įsakymu patvirtintų augalų sąraše nėra sodų, o Žemės sklype esančiam sodui daugiau nei 30 metų, Žemės sklype auginamos nekintančios žemės ūkio kultūros, todėl privalu buvo išsiaiškinti šios kultūros derlingumo rodiklius. Pareiškėjas vadovaujasi Metodikos 9.1 punktu ir teigia, kad buvo neteisingai nustatytas indeksas Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu. Pareiškėjo teigimu, pajamų norma turėjo būti nustatyta nuo sodininkystės veiklos, nes byloje nėra ginčo dėl to, jog Žemės sklype nėra auginami kviečiai, todėl metinė pajamų norma turėjo būti paskaičiuota nuo žemės ūkio produkcijos, kuri auginama Žemės sklype, kainos. Pareiškėjas vadovaujasi Metodikos 3 punktu ir nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog jis pats turi surinkti įrodymus ir apskaičiuoti nuostolius.

24Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

25Atsakovas pažymi, jog Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis atlygintinų nuostolių sąrašas. Atsakovas tvirtina, kad Tarnyba, priimdama Įsakymą, veikė pagal teisės aktų reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad Tarnyba kapitalizacijos normos rodiklį apskaičiavo taip: Žemės sklypo dalies, kuriai nustatyti servitutai, vidutinę rinkos vertę (pagal VĮ Registrų centro informaciją apie vidutines rinkos vertes) padaugino iš valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo (0,45 proc.), kurį nustatė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.2 punktą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas elektros linijų apsaugos zonoje ir ankščiau negalėjo statyti jokių pastatų be raštiško elektros tinklų įmonės sutikimo. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad net jeigu Nekilnojamojo turto registre būtų pakeista Žemės sklypo naudojimo paskirtis, nuostolių dydis nesikeistų, nes pareiškėjas dar iki Žemės sklypo paskirties keitimo neturėjo galimybės statyti pastatų elektros linijos apsaugos zonoje. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Įsakymu buvo nustatytas mažesnis servituto plotas nei buvusi ankstesnė elektros linijos zona. Atsakovas akcentuoja, kad nustatant kompensaciją buvo vadovautasi Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu, kuriame Žemės sklypo naudojimo paskirtis buvo nurodyta žemės ūkio. Atsakovas pažymi, kad Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog CK sandorio panaudojimo prieš trečiuosius suinteresuotus asmenis galimybes sieja su vieša sandorio registracija. AB „Litgrid“ nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog Žemės sklypo paskirtis teritorijų planavimo dokumento rengimo metu buvo žemės ūkio ir tokia išliko netgi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. AB „Litgrid“ pažymi, kad pareiškėjo planai išskaidyti esamą sklypą į atskirus kitos paskirties žemės sklypus (iš byloje esančios detaliojo plano ir jo grafinės dalies aišku, kad Žemės sklypui jau anksčiau nustatyta 0,4262 ha elektros linijų apsaugos zona (galiojančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos), o didžioji dalis į elektros perdavimo oro linijos apsaugos zoną patenkančio sklypo net ir po padalinimo išliks kitos paskirties, atskirų želdynų teritorija, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynai; atitinkama elektros perdavimo oro linijos apsaugos zona, kuri nedidės ir dėl planuojamų naujos elektros perdavimo oro linijos Kretinga–Benaičiai statybų, buvo numatyta ir pateiktame derinti detaliajame plane) negali lemti kitokios teritorijų planavimo dokumento rengėjo ir atsakovo pareigos kaip vadovautis viešai įregistruotais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad kviečiai buvo pasirinkti dėl to, jog žemės savininkui, atsižvelgus į Metodikos nuostatas, maksimaliai atlyginami dėl sunaikinamų pasėlių patiriami nuostoliai (Metodikos 4 p., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-35 patvirtintas Žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras 1999-2003 metais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799 patvirtintos Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2014 metais), kai kompensaciją skaičiuojant kaip už žolę / šieną, ji vadovaujantis minėtais teisės aktais siektų vos 293,07 Lt (26,12 x 100 x 0,3869 x 0,25 x 1,16), t. y. gerokai mažiau negu šiuo metu už sunaikinamus pasėlius paskaičiuota kompensacija (981,78 Lt). Todėl nei atsakovui, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui nereiškiant pretenzijų dėl apeliantui paskaičiuotos per didelės kompensacijos, įpareigojimas ją sumažinti, trečiojo asmens nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad minėta maksimalių nuostolių už sunaikinamus pasėlius atlyginimo politika pasirinkta būtent dėl to, kad elektros perdavimo oro linijos Kretinga–Benaičiai statyba dar tik planuojama, o ginčo žemės sklypo dalyje auginamos žemės ūkio kultūros gali kasmet kisti. AB „Litgrid“ pažymi, kad nuostolių pagal Metodiką apskaičiavimas tėra preliminarus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015), todėl tai, kad trečiasis asmuo kompensuoja maksimalius nuostolius dėl sunaikinamų pasėlių, nereiškia jo pareigos sunaikinti būtent visus šiuos pasėlius. Atitinkamai Metodika numato nuostolių atlyginimą už sunaikinamus sodinius (Metodikos 2.1 p.), tačiau sodinių, kurie auga servituto plote nepažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimų, naikinimas, atsižvelgus į techninius sprendinius statant elektros perdavimo oro liniją Kretinga–Benaičiai, nenumatytas. Tuo tarpu Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, kad žala, kurią dėl naujų perdavimo ar skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei elektros energetikos asmenų veiklos aptarnaujant šiuos elektros tinklus ir įrenginius patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginta įstatymų nustatyta tvarka. Taigi žalos atlyginimas, visų pirma, siejamas su jos faktu ir, jeigu statybų metu bus reikalinga iškirsti atskirus vaismedžius, tai būtent šioje apimtyje (o ne už visame servituto plote augančius vaismedžius, ką reglamentuoja Metodika) remiantis Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi bus atlyginti nuostoliai. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras sprendžia ne teritorijų planavimo dokumento rengėjas, atsakovas ar trečiasis asmuo, o žemės ūkio ministras (Metodikos 4 p.), todėl tvirtinti, kad žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas šiuo metu yra pasikeitęs (žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymui Nr. 3D-35 nesant pakeistam ar panaikintam) nėra jokio pagrindo (keičiasi ne derlingumas, o produkcijos kaina). Atitinkamai Metodikos 4 punkte nurodytoje formulėje naudojamas dydis K1 (žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas (Metodikos 4 p.)) apskaičiuotas pagal 2014 metų duomenis (žemės ūkio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799 patvirtintos Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinės kainos 2014 metais). Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad, atsižvelgiant į planuojamos elektros perdavimo oro linijos statybų technologinius sprendinius, pareiškėjui priklausančio ginčo žemės sklypo dalyje sodinių naikinimas nėra numatytas, todėl teigti, kad Metodikos 9.1 punkte nurodytoje formulėje naudojamas koeficientas Kp turėjo būti skaičiuojamas ne pagal metinę pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų, patvirtintą žemės ūkio ministro įsakymu (Metodikos 9.1 p.), o nuo sodininkystės veiklos, nėra jokio pagrindo.

28Teisėjų kolegija konstatuoja:

29IV.

30Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. 14VĮ-(14.14.2)-1020 2.4.1 punkto, kuriame nurodyta nuostolių dėl servitutų atlyginimo sąlyga – nuostoliai dėl žemės servitutų nustatymo atlyginami AB „Litgrid“ lėšomis išmokant 2 629,97 Lt dydžio vienkartinę kompensaciją R. A., teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su nuostolių dėl žemės servituto nustatymo paskaičiavimu ir prašo minėto įsakymo 2.4.1 punktą panaikinti bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios piniginės kompensacijos dydį.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje servituto nustatymo bylose yra nurodęs, jog šiems teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas, kuris reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Atitinkamai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-93/2014). Ši praktika tiesiogiai susijusi ir su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą. Todėl nagrinėjamu atveju servitutų taikymo apimtis tarnaujantiems daiktams (pareiškėjo žemės sklypui) turi būti vertinama per ekvivalentinės naudos kriterijų, t. y. ar pareiškėjas, atsižvelgiant į taikomus ribojimus, nepraranda teisės į teisingą, ekvivalentį atlyginimą.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 str.). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

33Įgyvendinant šią teisės normą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 buvo patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Pažymėtina, kad Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus konkrečius turto vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas.

34Taigi, jei pareiškėjas siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog jis neturėtų pats rinkti įrodymų bei apskaičiuoti nuostolius. Pažymėtina, kad kompensacijai apskaičiuoti yra naudojamos specialios žinios, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių žinių pagalba gauti duomenys turėtų būti paneigiami taip pat naudojant specialias žinias.

35Metodikos 2 punktu įtvirtinta, kad pagal ją nustatomi atlygintini nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, už: 2.1 p. sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2 p. iškertamą mišką; 2.3 p. prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Metodikos 3 punktu yra numatyti subjektai, kurie apskaičiuoja minėtus nuostolius, bei nustatytos formulės bei dydžiai, pagal kuriuos yra apskaičiuojami nuostoliai.

36Apeliantas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant kompensaciją buvo vadovautasi duomenimis iš viešo registro, o ne teritorijų planavimo dokumentais, ir daro išvadą, kad kompensacija už servituto nustatymą turėjo būti skaičiuojama ne kaip už žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bet kaip už kitos paskirties žemės sklypą, t. y. už gyvenamosios paskirties žemės sklypą.

37Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 metais UAB „Kryžkelės projektai“ parengė ( - ) k., ( - ) sen., Kretingos r., kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) detalųjį planą siekiant sujungti sklypus ir padalinti į sklypus, daliai sklypų pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą, nustatyti naudojimo būdą ir pobūdį – gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, bei nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. A1-579 1 punktu patvirtino 2,2900 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ir 1,1150 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ( - ) k., ( - ) sen., Kretingos r. sav., detalųjį planą, o 2 punktu pakeitė dalies žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą bei nustatė detaliuoju planu suformuluotų žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį.

38Kita vertus, byloje nėra duomenų apie ginčo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, iš kurio išrašų matyti, kad tiek skundžiamo įsakymo priėmimo metu, tiek ir vėliau ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Taigi pareiškėjo skundžiamo Įsakymo priėmimo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio Kretingos r. sav., ( - ) sen., ( - ) k., pagrindinė naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio, todėl nebuvo teisinio pagrindo kompensaciją pareiškėjui apskaičiuoti kaip už gyvenamosios paskirties žemę. Pareiškėjo pateiktas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas Nr. (4.7.11.)KS-26 tik parodo, kad R. A. 2015 m. vasario 6 d. prašymas Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti kadastro duomenis žemės sklypų (kadastro Nr. ( - )), esančių Kretingos r. sav., ( - ) k., ( - ), bei prie jo pridėtus dokumentus (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 14SK-227-(14.14.110.), 2013 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas (plotai 0,2700 ha, 0,2000 ha, 0,1270 ha) nebuvo tenkintas ir nepatvirtina, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, t. y. kad žemės sklypas yra gyvenamosios paskirties.

39Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kompensacija buvo skaičiuojama pagrįstai remiantis duomenimis, įrašytais Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, jog pagrindiniai registrai yra valstybės registrai ir vienas iš pagrindinių registrų yra nekilnojamąjį turtą ir teises į jį registruojantis registras. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai, kad, pasak pareiškėjo, duomenys apie žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį bus pakeisti, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kompensacija turėjo būti skaičiuojama pagal duomenis, kurie galimai ateityje bus įrašyti vietoj Nekilnojamojo turto registre skundžiamo įsakymo priėmimo metu buvusių duomenų. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo žemės sklype 1961 metais buvo pastatyta elektros linija ir jai nustatyta 0,4262 ha ploto apsaugos zona bei nustatytas servitutas esamos senos elektros linijos apsaugos zonos ribose, todėl pareiškėjas dar prieš nustatant servitutą Tarnybos Kretingos skyriaus Įsakymu elektros linijų apsaugos zonoje negalėjo statyti jokių pastatų be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo.

40Apeliantas nurodo, kad jo žemės sklypą sudaro išimtinai sodai, kuriuose yra sodiniai, ir atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepagrįstai netaikė Metodikos 5 punkte įtvirtintų reikalavimų ir neapskaičiavo sunaikinamų pasėlių rinkos vertės. Pareiškėjo teigimu, žemės sklypo dalyje, kurioje nustatomas servitutas, sodiniai yra sunaikinami. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad planuojamos elektros perdavimo oro linijos statybų technologiniuose sprendiniuose būtų numatytas ginčo žemės sklype esančių sodinių naikinimas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad apskaičiuojant kompensacijos dydį teisėtai ir pagrįstai nebuvo vertinti nuostoliai dėl sodinių sunaikinimo.

41Apelianto teigimu, apskaičiuojant kompensaciją buvo netinkamai taikytas Metodikos 4 punkte nustatytas indeksas Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, kadangi koeficientas taikytas pagal žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 3D-35, nustačiusį žemės ūkio augalų vidutinį derlingumą 2003-2005 metais, kai šiuo atveju servitutas buvo nustatytas 2014 metais. Pareiškėjo teigimu, rodikliai gali būti pasikeitę iš esmės, todėl atsakovas turėjo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją su prašymu priimti nuostolių už servituto nustatymą apskaičiavimui visus būtinus teisės aktus, kurie pagrįstų 2014 metais buvusią situaciją. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėtu žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų augalų sąraše nėra sodų.

42Metodikos 4 punkte nustatyta, kad sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np) apskaičiuojama pagal formulę Np = Dvid. X 100 x Sp x K1 x K2 (Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); K1 – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas; K2 – žemės sklypo našumo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės našumo balu (39). Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vėlesnių žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta, todėl šiame teisės akte nustatytu derlingumo dydžiu atsakovas ir privalėjo remtis, kadangi jis skirtas būtent administraciniu aktu nustatyto servituto nuostolių apskaičiavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikos 4 punkte nurodytoje formulėje naudojamas dėmuo K1 (žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas), priešingai nei Dvid. rodiklis, yra nepastovaus pobūdžio, nagrinėjamu atveju jo dydis buvo apskaičiuotas pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas, apskaičiuotas pagal 2014 m. duomenis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuostolių už servituto nustatymą apskaičiavimas pakankamai pagrindė aktualią 2014 metais buvusią situaciją.

43Žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ nustatytas žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, atskirai neišskiriant vidutinio derlingumo 100 kg iš vieno hektaro sodo. Todėl nagrinėjamu atveju, žemės ūkio ministro įsakyme nesant išskirto sodų vidutinio derlingumo, nėra pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų, kad ginčo žemės sklype auga sodai, teisingumo, kadangi ši aplinkybė, nustatant Metodikos 4 punkte įtvirtintos formulės dėmens Dvid. dydį, neturi reikšmės. Nors pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog ginčo žemės sklype kviečiai neaugo, tačiau pareiškėjas taip pat neįrodė, kad ginčo žemės sklype augo kitos žemės ūkio ministro įsakyme išvardintos kultūros ar kad Dvid. dydis, apskaičiuotas pagal žemės ūkio ministro įsakyme nurodytą žieminių kviečių kultūrą, yra nepagrįstai per mažas lyginant su minėtame įsakyme išvardintomis kitomis kultūromis faktinės situacijos ginčo žemės sklype kontekste.

44Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo pateiktu nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį apskaičiavimu. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju buvo neteisingai apskaičiuotas indeksas Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu. Pareiškėjas nurodo, kad pajamų norma turėjo būti nustatyta nuo sodininkystės veiklos, todėl metinė pajamų norma turėjo būti paskaičiuota nuo žemės ūkio produkcijos, kuri auginama pareiškėjo žemės sklype, kainos.

45Metodikos 9.1 punkte įtvirtinta, kad nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę: Nžūn = 15 x S x Kp (S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu).

46Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog nagrinėjamu atveju žemės ūkio naudmenų našumo balas yra 45.4, kadangi byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypo, esančio Kretingos r. sav., ( - ) sen., ( - ) k. (kadastro Nr. ( - )) žemės ūkio naudmenų našumo balas – 45.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė metinę pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri pagal žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintas Žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normas yra 284. Atkreiptinas dėmesys, kad Metodikos 9.1 punkte nurodytos formulės dėmuo Kp apibrėžtas ne kaip žemės ūkio veiklos pajamų normatyvas, įvertintas pagal sąlygines išlaidas, bet kaip metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog šiuo atveju pajamų norma turėjo būti nustatyta nuo sodininkystės veiklos, kuri žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintose Žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normose nėra išskirta. Kitų Metodikos 9.1 punkte įtvirtintos formulės sudedamųjų dalių reikšmių apeliantas neginčija, o teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų teisingumu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą abejoti nuostolių, apskaičiuotų pagal Metodikos 9.1 punktą, teisingumu.

47Kaip minėta šioje nutartyje, Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014 nustatė kad, Metodikoje pateikta kompensacijos apskaičiavimo formulė (principai) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus. Tai yra preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai. Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros ir nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (rinkos vertės sumažėjimą, praradimą ir pan.) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015)

48Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

51Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį... 5. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas netinkamai apskaičiavo kompensacijos,... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos Kretingos skyrius, patikrinęs... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepimu į pareiškėjo... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog, vadovaujantis Nekilnojamojo turto... 10. II.... 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjui buvo... 13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad apskaičiuojant kompensaciją,... 14. Teismas vadovavosi Metodikos 2.3 bei 9.1 punktais, atsižvelgė į tai, kad... 15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti... 16. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kuriais ginčija koeficiento... 17. Teismas nustatė, jog pareiškėjui buvo atlyginti nuostoliai ir už... 18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo atstovo teiginio, kad nebuvo apskaičiuoti... 19. Teismas darė išvadą, jog Tarnybos Klaipėdos rajono skyrius,... 20. Teismas konstatavo, jog Įsakymo 2.4.1 punktas, kuriame numatyta, kad... 21. III.... 22. Pareiškėjas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad apskaičiuojant kompensaciją... 24. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 25. Atsakovas pažymi, jog Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis atlygintinų... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ atsiliepime į apeliacinį... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog CK sandorio panaudojimo prieš... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 29. IV.... 30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje servituto nustatymo... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai... 33. Įgyvendinant šią teisės normą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.... 34. Taigi, jei pareiškėjas siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu... 35. Metodikos 2 punktu įtvirtinta, kad pagal ją nustatomi atlygintini nuostoliai... 36. Apeliantas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju apskaičiuojant kompensaciją... 37. Iš bylos duomenų matyti, kad 2012 metais UAB „Kryžkelės projektai“... 38. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie ginčo žemės sklypo pagrindinės... 39. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 40. Apeliantas nurodo, kad jo žemės sklypą sudaro išimtinai sodai, kuriuose yra... 41. Apelianto teigimu, apskaičiuojant kompensaciją buvo netinkamai taikytas... 42. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np)... 43. Žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės... 44. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo pateiktu nuostolių už prarastą... 45. Metodikos 9.1 punkte įtvirtinta, kad nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties... 46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 47. Kaip minėta šioje nutartyje, Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo... 48. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 50. Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.... 51. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. sprendimą... 52. Nutartis neskundžiama....