Byla 2A-537-252/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. S. ir G. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-356-2015 pagal ieškovų G. S. ir G. S. ieškinį atsakovams I. G., V. K. individualiai įmonei, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovai G. S. ir G. S., patikslinę ieškinį ir sumažinę ieškiniu reikalaujamą sumą nuo 2 958,90 Eur iki 1 803,31 Eur, prašė solidariai iš atsakovų I. G. ir V. K. individualios įmonės priteisti 1 774,35 Eur nuostoliams, padarytiems dėl tvoros apgadinimų, ir 28,96 Eur nuostoliams, patirtiems sumokėjus už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, atlyginti bei visas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovai nurodė, jog atsakovė I. G., būdama nebaigto statyti gyvenamojo namo (baigtumas 70 proc.) ir kelio savininkė, netinkamai eksploatavo jai priklausantį žemės sklypą, jame atliko grunto kėlimo darbus, tačiau neįvertino jų įtakos ieškovų statiniams – tvorai, neįrengė gelžbetoninės atraminės sienutės tvorai, todėl prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Ekspertizės aktas pagrindžia, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp grunto poveikio statiniui ir tvoros apgadinimo. Be to, ji davė nurodymą keliu važiuoti jai paslaugas teikusios įmonės sunkiasvorei transporto priemonei bei iškrauti medieną, kas, kaip nustatė ekspertas, taip pat sąlygojo tvoros apgadinimus. Atsakovė pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, už ką yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, tačiau taip pat nesilaikė Statybos įstatymo 12 str. reikalavimų, todėl jos atžvilgiu taikytina ir CK 6.266 str. numatyta atsakomybė be kaltės. Atsakovas V. K. IĮ atsakovei I. G. teikė paslaugas – vežė malkas, ši įmonės veikla yra susijusi su padidinto pavojaus šaltiniu (CK 6.270 str.). Atsakovas V. K. IĮ privalo atlyginti dėl didesnio pavojaus šaltinio atsiradusius nuostolius, nes nustatyta, kad jis nesilaikė net minimalių saugos reikalavimų iškraunant medieną, automobilis užvažiavo ant cokolio plokštės, o tokie neteisėti veiksmai sąlygojo tvoros apgadinimus. Atsakovo V. K. IĮ atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė be kaltės, numatyta CK 270 str. Ieškovų teigimu, kadangi buvo nustatyta, jog pamato konstrukcija deformuota pastūmus esamas cokolines plokštes dėl nuolatinio horizontalaus iš vienos cokolio plokštės pusės užpilto grunto slėgio ir ypatingo apkrovų poveikio transporto priemonei užvažiavus ant cokolio plokštės ar būnant mažesniu kaip 1 m. atstumu iki cokolio plokštės, nuostoliai atsirado dėl dviejų pavojaus šaltinių – atsakovei I. G. priklausančio žemės sklypo netinkamo, neįvertinus poveikio statiniams, eksploatavimo ir atsakovo V. K. IĮ valdomo didesnio pavojaus šaltinio – krovininio automobilio su krautuvu sąveikos.

5Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu priėmė ieškovų G. S. ir G. S. atsisakymą ieškinio dalyje dėl 1 155,59 Eur priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovai 0,0700 ha žemės sklype, esančiame ( - ), 1992 m. pastatė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, kurie 1994 m. buvo priimti naudoti, 2006 - 2009 m. ieškovai rekonstravo gyvenamąjį namą, 2004-03-24 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į šį žemės sklypą. Kaimyninio žemės sklypo, esančio ( - ), savininkė yra atsakovė I. G., kuri nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, kurio baigtumas yra 70 proc., įgijo 1998-02-23 turto pasidalijimo sutarties pagrindu, o žemės sklypą, įgijo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2004-04-27, pagrindu. Ieškovų pateiktoje VĮ Registrų centro sudarytoje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje nėra duomenų apie ginčo tvorą, tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje nėra rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kada ginčo tvora buvo įrengta, nes ieškovai šio fakto neišviešino. Kad nustatyti ginčo tvoros būklę, apgadinimo mechanizmą ir atsakyti į kitus klausimus, byloje buvo paskirta teismo statybinė ekonominė ekspertizė. Statinio dalinės ekspertizės 2014-06-02 aktu Nr. 14-24 buvo nustatyta, jog ginčo tvora yra įrengta iš gelžbetoninių surenkamų tvorų elementų, surinktų iš 2,05 m žingsniu įrengtų dvitėjinio profilio 2,5 x 0,13 x 0,125 m. gelžbetonio stulpų, tarp kurių montuojamos surenkamos segmentinės tvorų plokštės. Taip pat buvo nustatyta, kad gelžbetonio stulpai įbetonuoti į monolitinio betono pamatus, o sklypo apsaugai nuo paviršinio lietaus ir sniego tirpsmo subetonuota cokolinė plokštė. Teismas laikė, kad duomenys apie kaimyninių žemės sklypų paviršių aukščių skirtumą – apie 50 cm., buvusį cokolio plokštės įrengimo metu, yra įrodyti, nes patvirtinti ne viena įrodinėjimo priemone, tarpusavyje neprieštarauja. Tačiau duomenys apie tai, kada atsakovės žemės sklype buvo išlygintas žemės gruntas, prieš tai buvęs supiltas į krūvas, prieštaringi. Teismas eksperto išvadas vertino kritiškai ir kaip įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nesirėmė, kadangi ekspertui klausimas dėl to, kaip buvo įrengta cokolio plokštė, užduotas nebuvo, ekspertas jokio tyrimo šiuo klausimu neatliko, įrodymų, galinčių patvirtinti, kad žemės sklypas buvo nuožulnus, o ne statmenas, kada ir kad būtent atsakovė užpylė turėjusį likti tarpą, nenurodė. Ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas laikė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė užpylė žemės gruntu iš savo sklypo pusės ieškovų įrengtą cokolio plokštę ne tik tuo metu, kai jau buvo įrengta ginčo tvora, bet ir iki to. Todėl nenustatyta, kad atsakovė būtų atklikusi neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), jai neatsirado prievolė (CK 6.2 str.) pasirūpinti gelžbetoninės atraminės sienutės ginčo tvorai įrengimu. Teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę, numatytą CK 6.266 str. Šioje byloje ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės žemės sklypo dalis, kuria važiavo atsakovo V. K. IĮ automobilis, yra kelias, t. y. inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui. Nors ieškovai teigė, kad atsakovės gyvenamasis namas nėra baigtas statyti (70 proc.), o todėl jai kyla pareiga laikytis Statybos įstatymo nuostatų ir nedaryti žalos kaimyniniam žemės sklypui, tačiau šioje byloje nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog prie atsakovės gyvenamojo namo 2012 m. būtų buvę vykdomi kokie nors statybos darbai. Vertindamas atsakovo V. K. IĮ atsakomybę CK 6.270 str. atžvilgiu teismas nurodė, jog byloje esantys faktiniai duomenys neduoda pagrindo nustatyti, kad ginčo tvora būtų buvusi apgadinta dėl šiam atsakovui priklausančio automobilio Scania ( - ) kurį 2012-08-11 vairavo šios įmonės darbuotojas Ž. K., tiesioginio kontakto su tvora. Ištyręs ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, teismas pripažino, kad įrengdami ant jau esamos cokolio plokštės ginčo tvorą toje vietoje, kur žemės sklypų aukščiai skyrėsi, ieškovai privalėjo būti pakankamai apdairūs ir rūpestingi, t. y. įrengti gelžbetoninę atraminę sienutę, kuriai esant nebūtų atsiradę neigiamų pasekmių – tvoros apgadinimo nuo šioje byloje nustatytų veiksnių. Neįrengę gelžbetoninės atraminės sienutės, ieškovai patys prisiėmė tvoros sugriuvimo riziką.

6Apeliaciniu skundu ieškovai G. S. ir G. S. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, peržengė ieškinio ribas ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. O būtent – nesant tvoros įrengimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, teismas turėjo remtis šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais. Byloje buvo reikšminga išsiaiškinti ne konkrečius statinio statybos metus, o aplinkybę, ar atsakovės sklype gruntas buvo išlygintas prieš statinio pamato (cokolio plokštės) pastatymą ar po to. Ieškovų įsitikinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų D. A. ir A. R. parodymais, o rėmėsi tik pačios atsakovės I. G. ir jos sesers D. Z. parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi. Taip pat teismas netinkamai ištyrė ir įvertino ekspertizės išvadą ir nepagrįstai nusprendė ja nesivadovauti. Šiuo atveju teismas nemotyvavo sprendimo nesivadovauti eksperto išvadomis, nenustatė jokių išvadą paneigiančių įrodymų, priimdamas sprendimą rėmėsi ne eksperto išvada, kurią paaiškino ir pagrindė pats ekspertas, kurią patvirtina byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, kuri atitinka ir cokolio plokštės, kaip statinio paskirtį, bet atsakovės I. G., kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, paaiškinimais. Be to, teismas neteisingai aiškino ir taikė nuostatas dėl atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 str.). Byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovams priklausanti tvora buvo deformuota į atsakovės I. G. kiemą įvažiavus atsakovui V. K. individualiai įmonei priklausančiai sunkiasvorei transporto priemonei, gabenusiai 18 m3 medienos. Šiuo atveju žala galėjo būti padaryta ne tik transporto priemonei atsitrenkus į ieškovams priklausančią tvorą, bet ir manevruojant atsakovei I. G. priklausančiame žemės sklype. Be to, atsakovai neįrodė ir teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, galėjusių lemti tvoros apgadinimą, t. y. atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tvora būtų apgadinta dėl kokių nors kitų priežasčių. Tuo tarpu teismas, nesant jokių įrodymų, nusprendė, jog būtent ieškovai turėjo pareigą įrengti atraminę sienutę, o ne asmuo, kuris savo veiksmais kelia grėsmę jau pastatyto statinio saugumui, t. y. pakelia grunto lygį ir leidžia gruntu, nepritaikytu sunkiasvoriam transportui, tokiam transportui važiuoti. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai perkėlė ieškovams pareigą numatyti atsakovės veiksmus ateityje, t. y. nuspėti, kaip atsakovė eksploatuos jai priklausantį žemės sklypą, dėl ko eliminavo atsakovės pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o pareigą atsakyti už atsakovės veiksmus perkėlė ieškovams. Tuo tarpu poziciją, jog būtent atsakovė privalėjo įrengti atraminė sienutę, išdėstė ir ekspertas. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovas V. K. valdė didesnį pavojaus šaltinį – sunkiasvorę transporto priemonę su krautuvu ir atliko medienos iškrovimo darbus, o atsakovė I. G. nurodė sunkiasvorei transporto priemonei įvažiuoti į jos žemės sklypą ir jame iškrauti medieną, todėl pripažintina, kad nuostoliai buvo padaryti bendrais atsakovų veiksmais. Solidariąją atsakovų atsakomybę nurodo ir CK 6.265 str. 1 d., kurios reguliuojami teisiniai santykiai visiškai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl atsakovų veikimo, sukėlusio žalą ieškovams. Apeliantų teigimu, padarydamas išvadą dėl žemės sklypo ribų, teismas peržengė ieškovų pareikšto ieškinio ribas, nes reikalavimo dėl žemės ribų ieškovai nereiškė. Šiuo atveju teismas padarė nepagrįstą išvadą netinkamai įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos Utenos skyriaus 2014-11-20 atsakymą, kuriame nurodyta, kad tiek ieškovų, tiek atsakovės žemės sklypų planai buvo parengti neteisingai, nes neteisingai nustatytos įtvirtintų riboženklių koordinatės.

7Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas priimtas tinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, taip pat objektyviai įvertinus faktines aplinkybes. Tuo tarpu apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, deklaratyvaus pobūdžio, jame iš esmės taip ir nenurodoma, kokias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas pirmosios instancijos teismas padarė ir kokias faktines aplinkybes netinkamai įvertino. Teismas nuosekliai nurodė ir pagrindė, kodėl iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad žemės sklypų aukščių skirtumas egzistavo dar prieš ginčo tvoros statybą, kai šių teismo išvadų apeliantai neginčija, nenurodo, kodėl jos nepagrįstos. Apeliantai tik atsietai, fragmentiškai ir išimtinai sau palankiai interpretuoja dalį D. A. ir A. R. parodymų. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas eliminavo atsakovės pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai – visiškai nepagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju CK 6.265 str. 1 d. nuostatos I. G. atžvilgiu apskritai negali būti taikomos, kadangi ji yra vartotoja, o vartotojas nėra ir negali būti atsakingas už paslaugos teikėjo atliktus (neatliktus) veiksmus, nes paslaugos teikėjas veikia savo rizika ir nesant jokio subordinacinio ryšio su vartotoju.

8Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis visiškai sutinka, todėl skundžiamą sprendimą prašo palikti nepakeistą.

9Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas V. K. IĮ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas bešališkai ir objektyviai įvertino visus byloje šalių pateiktus įrodymus ir tinkamai taikydamas procesinės bei materialinės teisės normas priėmė teisingą sprendimą.

10Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

12Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantų argumentams dėl neištirtų ir netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, Utenos rajono apylinkės teismas 2015-03-18 sprendime pakankamai išsamiai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovų reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

13Apeliantų teigimu, teismas neteisingai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Tačiau, kuo konkrečiai tai pasireiškė, skunde nenurodo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė visus apeliantų nurodomus dokumentus, t. y. tiek 2012-09-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tiek liudytojų M. M. ir A. K., atsakovės I. G. parodymus, tiek pačių ieškovų pateikus žemės sklypų planus, ekspertizės akto išvadas ir šalių paaiškinimus, remdamasis šių įrodymų visumos analize padarė pagrįstą išvadą, kad ne atsakovų veiksmai, o pačių ieškovų didelis neatsargumas neįrengus gelžbetoninės atraminės sienutės sąlygojo 2012-09-03 pastebėtus ginčo tvoros defektus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų dėl ginčo betono tvoros įrengimo laiko ir grunto išlyginimo fakto atsakovės I. G. žemės sklype. Priešingai apeliantų teiginiui, teismas visas apeliantų minimas aplinkybes aptarė ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovams jau įrengiant cokolio plokštę betono tvorai žemės paviršius iš abiejų cokolių plokščių pusės buvo nelygus, atsakovės I. G. sklypas jau buvo iškilęs aukščiau apie 50 cm. Pažymėtina, jog įrodinėjimo procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 str.) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir pagrįstai aiškinosi ir tyrė aplinkybes dėl žemės sklypų aukščių skirtumų ir jų egzistavimo dar prieš statant ginčo tvorą (padedant cokolį), tačiau apeliantai teismo sprendimo motyvų šioje dalyje neginčija, tik deklaratyviai nurodo, jog objektyviai neįmanoma tokia situacija, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas natūraliai būtų žemesnis apie 40 cm lyginant su atsakovei priklausančiu žemės sklypu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančią informaciją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nuosekliai nurodė ir pagrindė, kodėl iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad žemės sklypų aukščių skirtumas egzistavo dar prieš ginčo tvoros statybą.

14Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kada ginčo tvora buvo įrengta, nes ieškovai šio fakto neišviešino. Pastebėtina, jog aplinkybės, kada būtent buvo pastatyta tvora, patys apeliantai negali nurodyti, o tik apeliuoja į tai, neva teismas turėjo išsiaiškinti, ar atsakovės sklype gruntas buvo išlygintas prieš statinio (cokolio plokštės) pastatymą ar po to. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl tvoros pastatymo laikotarpio vadovavosi kitais bylose esančiais duomenimis ir įrodymais. Teismas teisingai ir pagrįstai, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo, kad atsakovės žemės sklypo aukštis buvo aukštesnis už ieškovų žemės sklypo aukštį dar prieš ginčo tvoros statybas, kadangi, be kita ko, dar nesant ekspertizės išvadų, apie tokias aplinkybes duodami parodymus paliudijo atsakovė, ieškovas G. S., D. A. ir kt. Šalių ir liudytojų parodymai nėra prieštaringi ir leidžia konstatuoti, kad atsakovės žemės sklypas buvo aukščiau už ieškovų. Be to, viena iš priežasčių dėl ginčo tvoros įrengimo ir buvo ta, kad iš atsakovės žemės sklypo į apeliantų sklypą byrėdavo žemės, plūdo purvas, vanduo, todėl apeliantai statydami tvorą siekė apsaugoti savo žemės sklypą nuo tokių veiksnių.

15Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nesivadovavo liudytojų D. A. ir A. R. parodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai išdėstyti šių liudytojų pasisakymai ir įvertinti teisiniu aspektu. O būtent – liudytojo A. R. parodymus dėl klojinių kiekio teismas vertina kritiškai, nes jie buvo įtakoti eksperto menamo klausimo, kuris buvo suformuluotas taip, kad būtų gautas pageidaujamas atsakymas dėl 2 klojinių dėjimo, kuris patvirtintų eksperto duotą išvadą dėl cokolio plokštės užpylimo žemės gruntu iš atsakovės pusės; be to, liudytojas nurodė, kad jam tik „atrodo“, kad buvo dėti 2 klojiniai, jis nurodė mūrijimo darbus atlikęs dar „sovietiniais laikais“, kas visiškai neatitinka tikrovės, nes ieškovai savo gyvenamojo namo statybą pradėjo 1992 metais, o cokolio plokštę įrengė vėliau; liudytojos D. A. paaiškinimai leidžia padaryti išvadą, kad cokolio plokštę ieškovai iš betono sumūrijo ne vien tik vandens nutekėjimui, kaip nurodė akte (akto 4.1. p.) ekspertas, bet ir tam, kad nuo aukščiau esančio atsakovės žemės sklypo į jų sklypą nebyrėtų žemė, nepatektų purvas.

16Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nesirėmimu ekspertizės akto išvadomis. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų, kurį teismas privalo vertinti. Pagal CPK 218 str. ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad vertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą pripažinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012). Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantai, vertindamas ekspertizę motyvuotai pasisakė dėl jos vertinimo aspektų. Šiuo atveju ekspertui klausimas dėl to, kaip buvo įrengta ginčo tvoros cokolio plokštė, užduotas nebuvo. Atsižvelgiant į tai ekspertinis tyrimas dėl šių aplinkybių atliktas nebuvo ir ekspertas dėl to pasisakyti posėdžio metu negalėjo. Teismas pagrįstai kritiškai vertino eksperto išvadas ir paaiškinimus, kad ieškovai cokolio plokštę įrengė taip, kad ji įrengimo metu nebuvo užpilta žemės gruntu iš atsakovės žemės sklypo pusės, todėl jos neveikė horizontalus grunto slėgis, ji atitiko savo paskirtį, kad įrengiant cokolio plokštę nebuvo numatyta galimybė, jog kaimyninio sklypo savininkai savo sklypo žemės paviršių šalia cokolio plokštės paaukštins iki 45 cm. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės akto 5.3. p. patvirtina, kad taip įrengta tvoros cokolio plokštė (dėl sklypų aukščių skirtumų) negalėjo būti užpilta gruntu iš vienos pusės, turėjo būti įrengiama atraminė sienelė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įrengiant ginčo tvorą ir jos cokolio plokštę aukščių skirtumas tarp ieškovo ir atsakovo sklypų jau egzistavo. Tokiu būdu, ginčo tvora neatitinka tokiems statiniams keliamų reikalavimų (ekspertizės akto 5.10. p.) dėl to, jog patys ieškovai ją įrengė (pastatė) netinkamą. Taigi, akivaizdu, kad apeliantai, įrengdami ginčo tvorą (jos cokolį), buvo nerūpestingi ir neatidūs, įrengė reikalavimų neatitinkančią tvorą, kadangi pastaroji buvo be atraminės sienelės.

17Apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė nuostatas dėl atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Ekspertizės aktu (5.2., 5.3., 5.4. p.) buvo konstatuota, kad tiek automobilio važiavimas iki 1 m. atstumu nuo cokolio plokštės, tiek malkų iškrovimas turėjo įtakos ginčo tvoros apgadinimams, tačiau tik dėl tos priežasties, kad nebuvo įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė. Taigi nėra nustatyta, kad dėl to, jog įvažiavo automobilis ir iškrovė medieną, būtų padaryti ginčo tvoros apgadinimai ir tuo atveju, jeigu būtų buvusi įrengta tvoros gelžbetoninė atraminė sienutė, skaičiuojama horizontalaus iš vienos pusės užpilto grunto slėgio ir transporto apkrovų poveikiui. Atsakovai, liudytojai Ž. K., D. Ž., M. G. patvirtino, kad automobilio kontakto su ginčo tvora nebuvo. Utenos AVPK Nusikaltimų tyrimų skyriaus 2012-09-11 nutarimu Nr. 89-At-00279-12 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tvoros apgadinimo, nes nenustatyta, kad tvora buvo apgadinta tyčia, 2012-10-02 nutarimu Nr. 0112000485886 buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, nes nustatyta, kad nėra kelio ženklo, kuris ribotų sunkiasvorių mašinų eismą Šilinės gatvėje, kad vairuotojo, kuris vairavo miškovežį, veiksmuose nėra tyčios ar neatsargumo. Tokie įrodymai neduoda pagrindo nustatyti, kad ginčo tvora būtų buvusi apgadinta dėl atsakovui V. K. IĮ priklausančio automobilio, kurį 2012-08-11 vairavo šios įmonės darbuotojas, tiesioginio kontakto su tvora. Nesant eismo įvykio nėra ir aukščiau minėtų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų. Bylos nagrinėjimu metu nustatyta, kad tvoros apgadinimai apskritai nebūtų atsiradę, jeigu apeliantai būtų pastatę tinkamą ir reikalavimus keliamus tokiems statiniams atitinkančią tvorą, t. y. tvorą su gelžbetonine atramine sienele.

18Ieškovai reikalavimą žalą priteisti iš atsakovų solidariai grindžia CK 6.265 str. 1 d., apeliaciniame skunde nurodydami, jog teismas sprendime nepateikė nei vieno motyvo dėl šios normos taikymo. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma numato, jog, jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. Šiuo atveju aptariamą teisės normą taikyti nėra teisinio pagrindo, nes atsakovė I. G. nagrinėjamoje byloje, kaip vartotoja, iš paslaugos teikėjo užsisakė malkų, kurios buvo reikalingos apšildyti gyvenamąjį namą. Tuo tarpu atsakovo darbuotojas, vairuodamas automobilį ir norėdamas atitinkamoje vietoje iškrauti malkas, privalėjo naudoti transporto priemonę taip, kad nebūtų pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Atsakovė nedavė nurodymo pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir atitinkamai apgadinti statinį (šiuo atveju net nenustatyta KET pažeidimo ir pan.), t. y. jos veiksmai tiesioginiame priežastiniame ryšyje nepadarė ieškovams žalos, tuo tarpu CK 6.265 str. 1 d. nuostata yra taikoma tokiems santykiams, kai žalą tiesioginiame priežastiniame ryšyje sukelia tie veiksmai, kuriems atlikti duotas nurodymas.

19Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas eliminavo atsakovės pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai yra visiškai nepagrįsti. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė būtų pasielgusi neatidžiai, nerūpestingai, pažeidusi apeliantų teises ar interesus, sukėlusi žalą apeliantų tvorai ar pan. Apeliaciniame skunde nekonkretizuota, kaip pasireiškė atsakovės neatidumas ir nerūpestingumas, pateikiamas vienintelis argumentas dėl neva pakelto žemės sklypo aukščio, tačiau, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tokie teiginiai yra nepagrįsti, kadangi, sklypų aukščių skirtumas egzistavo dar prieš apeliantams įrengiant (pastatant) cokolį ir ginčo tvorą. Priešingai apeliantų teiginiams, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė užpylė žemės gruntu iš savo sklypo pusės ieškovų įrengtą cokolio plokštę ne tik tuo metu, kai jau buvo įrengta ginčo tvora, bet ir iki to. Tokiu būdu, nenustatyta, kad atsakovė būtų atklikusi neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), todėl jai prievolė (CK 6.2 str.) pasirūpinti gelžbetoninės atraminės sienutės ginčo tvorai įrengimu neatsirado, be to, ieškovai nepateikė įrodymų, kad iki šio ieškinio pareiškimo gynė savo teises, jeigu manė, kad jos buvo pažeistos (CK 4.98 str.).

20Apeliantų teigimu, padarydamas išvadą dėl žemės sklypo ribų teismas peržengė ieškovų pareikšto ieškinio ribas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka, todėl iš sprendimo motyvuojamosios dalies šalina pirmosios instancijos teismo argumentus, kur nurodyta, jog dar iki teismo statybinės ekonominės ekspertizės paskyrimo, t. y. šalims dar nežinant veiksnių, lėmusių ginčo tvoros apgadinimus, šioje byloje atsakovė I. G., gindamasi nuo pareikšto ieškinio, užsakė, o UAB „Matavimai“ sudarė ieškovų ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos situacijos planą, kuris patvirtina, kad ginčo tvoros cokolio plokštė sumūryta prie pat ribos arba yra įsiterpusi į atsakovės žemės sklypą.

21Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus bei bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė be pagrindo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti ieškovų G. S. ir G. S. apeliacinį skundą.

22Apeliacinės instancijos teismas apeliantų pateiktus naujus įrodymus, t.y. savo žemės sklypo atliktus naujus kadastrinius matavimus, pranešimo atsakovei siuntimą dėl kadastrinių matavimų atlikimo bei gautą atsakymą iš Nacionalinės žemės ūkio tarnybos nevertina, nes jie neturi ryšio su išnagrinėtu ginču dėl žalos atlyginimo. Apeliantai patys teigė, kad teismas viršijo ieškinio ribas pasisakydamas dėl ginčo šalių žemės sklypų ir kolegija su šiuo argumentu sutikdama pašalino iš sprendimo motyvų šias aplinkybes.

23Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d. taisyklę. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokato padėjėjui atsakovė I. G. sumokėjo 300 Eur (t. 3, b. l. 45, 46). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui atsakovas V. K. IĮ sumokėjo 100 Eur (t. 3, b. l. 51, 52). Atsakovų prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovų G. S. ir G. S. lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Apeliacinio skundo ginčo suma sudaro 1 803,31 Eur. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1p., už turtinį reikalavimą mokama 3 procentai nuo ieškinio sumos. Kaip matyti, apeliantai sumokėjo tik 41 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi mokėtina suma – 13 Eur priteistina iš ieškovų valstybės naudai.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

25Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš G. S. ir G. S. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų I. G. naudai.

27Priteisti iš G. S. ir G. S. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų V. K. individualios įmonės naudai.

28Priteisti iš G. S. ir G. S. po 6,50 Eur (šešis eurus ir 50 euro centų) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovai G. S. ir G. S., patikslinę ieškinį ir sumažinę ieškiniu... 4. Ieškovai nurodė, jog atsakovė I. G., būdama nebaigto statyti gyvenamojo... 5. Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 18 d. sprendimu priėmė... 6. Apeliaciniu skundu ieškovai G. S. ir G. S. prašo apylinkės teismo sprendimą... 7. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė I. G. prašo... 8. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU... 9. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas V. K. IĮ prašo... 10. Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18... 11. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius... 13. Apeliantų teigimu, teismas neteisingai nustatė byloje reikšmingas faktines... 14. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, galinčių... 15. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nesivadovavo liudytojų D. A. ir A.... 16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti... 17. Apeliaciniame skunde be pagrindo teigiama, kad teismas netinkamai aiškino ir... 18. Ieškovai reikalavimą žalą priteisti iš atsakovų solidariai grindžia CK... 19. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas eliminavo atsakovės... 20. Apeliantų teigimu, padarydamas išvadą dėl žemės sklypo ribų teismas... 21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ir... 22. Apeliacinės instancijos teismas apeliantų pateiktus naujus įrodymus, t.y.... 23. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal CPK 93 str. 1 d.... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš G. S. ir G. S. po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų)... 27. Priteisti iš G. S. ir G. S. po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi... 28. Priteisti iš G. S. ir G. S. po 6,50 Eur (šešis eurus ir 50 euro centų)...