Byla eAS-106-552/2019
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja R. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-00966/171-747 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003829155 panaikinimo (duomenys neskelbiami) pilietei R. D.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Taip pat pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – teismas, pirmosios instancijos teismas) 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, tačiau prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino. Pareiškėja atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydama panaikinti minėtos teismo nutarties dalį, kuria netaikyta pareiškėjos prašyta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė.

6Pareiškėja 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama taikyti toje pačioje administracinėje byloje kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Departamentui ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai iki 2019 m. vasario 21 d. priimti sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo (toliau – sprendimas dėl išsiuntimo) iš Lietuvos Respublikos. Nurodė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ji turės palikti Lietuvos Respublikos teritoriją. Be to, ji yra (duomenys neskelbiami), todėl skubus išvykimas sukeltų rūpesčius ir stresą bei galėtų sukelti neigiamų pasekmių tiek pareiškėjos, tiek (duomenys neskelbiami), o jos sutuoktinis, kuris turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, liktų Lietuvoje.

7Departamentas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad iki šiol nėra priimtas sprendimas pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Departamento nuomone, tik priėmus tokį sprendimą, pareiškėja galėtų kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė jokios sveikatos būklę patvirtinančios pažymos su gydytojų rekomendacija susilaikyti nuo kelionių, todėl nepagrindė, kad išvykimas sukeltų neigiamų pasekmių jos ar jos būsimo vaiko sveikatai.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos R. D. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

10Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Teismas nustatė, kad pareiškėja šiuo metu neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

11Taip pat teismas pažymėjo, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu atitinkamas administracinis teismas priima nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui (Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sprendimo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos priėmimą ar kad būtų pradėta pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Kadangi byloje nėra duomenų apie pradėtą pareiškėjos išsiuntimo procedūrą bei priimtą sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

13III.

14Pareiškėja R. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą.

15Pareiškėja nesutinka su nelogiška pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų apie priimtą sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo, nes iš teisinio reguliavimo akivaizdu, jog sprendimas dėl išsiuntimo priimamas po ginčijamo Sprendimo priėmimo.

16Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo aplinkybes susijusias su pareiškėjos sveikatos būkle (duomenys neskelbiami), nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja turėtų susilaikyti nuo kelionių. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja siekia, kad pareiškėja nebūtų išsiųsta vėliau nei 2019 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbiami). Nurodė, kad 2019 m. vasario mėnesį ji ketina vykti į (duomenys neskelbiami).

17Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kurioje neįvertintas prašymo tikslas ir nepasisakyta dėl pareiškėjos prašyme nurodytų išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjai ir jos šeimai gali būti padaryta neatitaisoma ir didelė žala.

18Teisėjų kolegija

19konstatuoja:

20IV.

21Nagrinėjamos administracinė bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m gruodžio 13 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti Departamentui ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai iki 2019 m. vasario 21 d. priimti sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, teisėtumas ir pagrįstumas.

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį ( teismo nutarties priėmimo metu galiojusi redakcija), teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

23Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo akto galiojimas ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

24Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

25Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus – uždrausti Departamentui ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai iki 2019 m. vasario 21 d. priimti sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėja grindė aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjos būkle (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami)šeimos atskyrimu.

26Įstatymo 125 straipsnis numato užsienio piliečių grąžinimo į užsienio valstybę atvejus. Vienas iš atvejų numato, kad užsienietis turi būti grąžinamas į užsienio valstybę, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 126 straipsnis numato užsieniečio išsiuntimo tvarką ir atvejus. Vertinant šiuos du straipsnius sistemiškai, darytina išvada, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo priimamas ir vykdomas, kai užsienietis savo valia nevykdo sprendimo grąžinti į užsienio valstybę pagal 125 straipsnio nuostatas ar yra pagrindas manyti, kad konkretaus užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kels grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarka. Pažymėtina, kad sprendimo dėl išsiuntimo vykdymas sustabdomas ne tik atitinkamam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, bet ir kai užsieniečio negalima išsiųsti dėl objektyvių aplinkybių ar jo sveikatos būklės. Pabrėžtina ir tai, kad sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima Migracijos departamentas, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba arba policija (Įstatymo 127 straipsnio 5 dalis).

27Byloje duomenų, kad Departamentas būtų priėmęs sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo ar išsiuntimo į užsienio valstybę, nėra. Nėra paneigta galimybė, kad Departamentas, net ir priėmęs tokį sprendimą, iš karto sustabdytų jo vykdymą, atsižvelgdamas į pareiškėjos sveikatos būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl būtinybės taikyti tokią reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, neįrodo, kad kils neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos pasekmės pareiškėjai ar jos šeimos nariams, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl jos sveikatos būklės nėra itin išskirtinės. Be to, pareiškėja nurodė, kad pati 2019 m. vasario mėnesį yra suplanavusi kelionę į kilmės valstybę (Indiją). Atsižvelgus į Įstatymo 127 straipsnyje nurodytus užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo terminus ir šios nutarties priėmimo datą, bei į tai, kad nėra priimtas sprendimas dėl pareiškėjos grąžinimo (išsiuntimo) iš Lietuvos Respublikos, teismo kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad Departamentas ar kitas Įstatyme įvardintas kompetentingas subjektas priims sprendimą dėl pareiškėjos išsiuntimo (grąžinimo) anksčiau nei pareiškėjos nurodyta data – 2019 m. vasario 21 d. Nurodyto sprendimo priėmimo procedūros nesaisto pareiškėjos buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, pareiškėja turi teisę į kilmės valstybę išvykti ir anksčiau nei bus baigtos procedūros dėl jos buvimo ir (ar) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

29Atkreiptinas dėmesys, kad šios nutarties priėmimas neatima pareiškėjos galimybės nedelsiant pasinaudoti teise į teisminę gynybą pagal ABTĮ 5 straipsnį bei prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jei pareiškėjos teisinė padėtis pasikeis (pvz. bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjos grąžinimo, įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo į užsienio valstybę).

30Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą atmesti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja R. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 6. Pareiškėja 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą... 7. Departamentas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad iki... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi... 10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių... 11. Taip pat teismas pažymėjo, kad sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš... 12. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie sprendimo išsiųsti pareiškėją iš... 13. III.... 14. Pareiškėja R. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. Pareiškėja nesutinka su nelogiška pirmosios instancijos teismo padaryta... 16. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktavo... 17. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kurioje... 18. Teisėjų kolegija... 19. konstatuoja:... 20. IV.... 21. Nagrinėjamos administracinė bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad... 23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 24. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo... 25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3... 26. Įstatymo 125 straipsnis numato užsienio piliečių grąžinimo į užsienio... 27. Byloje duomenų, kad Departamentas būtų priėmęs sprendimą dėl... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atskirajame skunde nurodytos... 29. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nutarties priėmimas neatima pareiškėjos... 30. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą atmesti.... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį... 34. Nutartis neskundžiama....