Byla eAS-747-442/2018

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarųjų akcinių bendrovių „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltpool“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), patikslintu pareiškimu teismo prašė: 1) panaikinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „KJ 220“ Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas: a) 2017 m. gegužės 22 d. VEI išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394; b 2017 m. gegužės 23 d. VEI išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181400; c) 2017 m. gegužės 23 d. išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą 17ĮP2-181392; d) 2017 m. gegužės 23 d. VEI išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181397; e) 2017 m. gegužės 23 d. VEI išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181396; f) 2017 m. gegužės 23 d. VEI išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą 17ĮP-181387; 2) panaikinti UAB „KJ 220“ VEI išduotus leidimus gaminti elektros energiją: a) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1139; b) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1138; c) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1137; d) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-l 135; 3) panaikinti UAB „PHE LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; 4) panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134; 5) priteisti iš UAB „KJ 220“ akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 213 375,15 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 6) priteisti iš UAB „PHE LT“ AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 26 542,09 Eur VIAP lėšų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 7) priteisti iš UAB „PPR Investicijos“ AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 52 713,24 Eur VIAP lėšų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: 1) sustabdyti VIAP išmokėjimą lėšų, mokamų UAB „KJ 220“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal: a) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1135; b) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1137; c) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1138; d) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1139; 2) sustabdyti VIAP lėšų išmokėjimą, mokamų UAB „PHE LT“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. lapkričio 30 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; 3) sustabdyti VIAP lėšų išmokėjimą, mokamų UAB „PPR Investicijos“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134. O teismui nusprendus netaikyti šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę: 1) sustabdyti UAB „KJ 220“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1139 galiojimą; 2) sustabdyti UAB „KJ 220“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1138 galiojimą; 3) sustabdyti UAB „KJ 220“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduoto leidimo gaminti elektros energiją, Nr. L-1137 galiojimą; 4) sustabdyti UAB „KJ 220“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1135 galiojimą; 5) sustabdyti UAB „PHE LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. VEI išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1444 galiojimą; 6) sustabdyti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. VEI išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1134 galiojimą.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą priėmė ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino: 1) sustabdė VIAP išmokėjimą lėšų, mokamų UAB „KJ 220“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal: a) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1135; b) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1137; c) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1138; d) 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1139; 2) sustabdė VIAP išmokėjimą lėšų, mokamų UAB „PHE LT“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. lapkričio 30 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; 3) sustabdė VIAP išmokėjimą lėšų, mokamų UAB „PPR Investicijos“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. birželio 1 d. VEI išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134. Nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nukreipė skubiam vykdymui.

9Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime nurodė, kad kol nebus panaikinti leidimai gaminti elektros energiją, yra teisinis pagrindas UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „ESO“) biudžeto mokėti VIAP lėšas ir tokiu būdu valstybei daroma dar didesnė turtinė žala, dėl ko būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones sustabdyti VIAP išmokėjimą lėšų, mokamų iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ lėšų pagal 2017 m. birželio 1 d. UAB „KJ 220“ išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135; pagal 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „PHE LT“ išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; pagal 2017 m. birželio 1 d. UAB „PPR Investicijos“ išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134. VEI išduoti leidimai gaminti elektros energiją su skatinimo priemonėmis (fiksuotu tarifu) turi įtakos vartotojų interesams (sukelia finansinę naštą), nes atsakovams UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ yra taikomos skatinimo priemonės ir elektra, pagaminta šių bendrovių vėjo jėgainių, prekiaujama taikant fiksuotą tarifą, kuris yra surenkamas iš Lietuvos gyventojų.

10Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytus argumentus ir jo priedus, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, atsižvelgdamas į tai, kad žala galimai būtų padaryta viešajam vartotojų interesui, darė išvadą, kad teismui panaikinus ginčijamus aktus ir nesustabdžius minėtų VIAP lėšų išmokėjimo, valstybei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Atsižvelgdamas į tai, kad iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto atsakovams UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ mokamos lėšos pagal galimai be teisėto pagrindo išduotus leidimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

11Teismas vertino, kad pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeis šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo.

12III.

13Atsakovai UAB „KJ 220“, UAB „PPR investicijos“ ir UAB „PHE LT“ (toliau – ir apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikyti.

14Apeliantai vertina, kad teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė neatitinka ABTĮ 70 straipsnyje nurodytų sąlygų, skundžiama nutartis yra nemotyvuota, abstrakti, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagrįstas vien formaliu situacijos įvertinimu, vadovaujantis išimtinai pareiškėjo pateikta pozicija. Apeliantų teigimu, nei pareiškėjas, nei teismas niekaip nepagrindė, kodėl valstybei gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus pritaikytos, ir kas sudaro šią žalą. Priešingai, nei nurodė teismas, reikalavimo užtikrinimo priemonės konkrečiu atveju taikymas daro itin didelę žalą apeliantams, t. y. jų veikla elektros energijos gamybos segmente taps visiškai nuostolinga, būtų pažeisti apeliantų darbuotojų bei klientų teisės ir teisėti interesai. Teismas turėjo palyginti valstybės ir atsakovams sukeliamą žalą ir tik atlikęs tyrimą, t. y. įvertinęs šių žalų realumą ir mastą, galėjo spręsti dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

15Apeliantai pažymi, kad valstybė nepatiria jokių suvaržymų, todėl teismo išvada apie užtikrintą šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principą yra nepagrįsta ir nemotyvuota, pažeidžianti ne tik apeliantų teises, bet ir reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto taikymo paskirtį. Teismo akcentuojamą reikalavimo užtikrinimo priemonių proporcingumą konkrečiu atveju paneigia VIAP lėšų mokėjimo sustabdymo atveju apeliantams padaromi itin reikšmingi nuostoliai. Be to, atmetus pareiškimą, apeliantams padarytą neadekvačią, neproporcingą žalą būtų sudėtinga atitaisyti. Tai gali lemti apeliantų nemokumą, o ilgalaikėje perspektyvoje – bankrotą. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir pareiškimo atmetimo atveju įmonė toliau negalėtų eksploatuoti vėjo jėgainių, turėtų skolintis papildomas pinigines lėšas ir / ar jas nukreipti iš kitų apeliantų vykdomų veiklų. Be to, patirtą žalą bus siekiama priteisti iš valstybės, o tai suponuos viešojo intereso pažeidimą.

16Apeliantai nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) dar ikiteisminėje ginčo stadijoje sprendžiant dėl VIAP lėšų mokėjimo apeliantams sustabdymo nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju toks sustabdymas yra netikslingas, rekomendavo nestabdyti VIAP lėšų mokėjimo apeliantams. VKEKK pozicija buvo pagrįsta tuo, jog turi būti atliktas išsamus tyrimas ir tik esant neabejotiniems tokio tyrimo rezultatams, būtų galima svarstyti VIAP lėšų mokėjimo apeliantams sustabdymo klausimą.

17Apeliantų teigimu, teismas negalėjo nurodyti reikalavimo užtikrinimo priemonę vykdyti skubiai, nes visiškai neanalizavo ir neįvertino, kokią žalą reikalavimo užtikrinimo priemonė sukels apeliantams, nedetalizavo valstybei galimai daromą žalą. Neįvertino, kad jeigu valstybei būtų padaryta žala, ją galima būtų išieškoti iš apeliantams priklausančio turto. Tuo tarpu, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė pritaikyta, apeliantai patirtų itin didelius nuostolius, būtų priversti parduoti savo turtą, patirdami dar didesnę žalą.

18Apeliantai pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-563-525/2017 nustatyti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismai, spręsdami dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių VIAP lėšų atveju. Tai yra reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas, be kita ko, turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų, viešojo intereso, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, ar dėl taikomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjų finansinė padėtis reikšmingai pablogėtų, ar bus sukurta didelė neatitaisoma žala. Teismas skundžiama nutartimi į šiuos kriterijus neatsižvelgė.

19Apeliantų teigimu, teismas neįvertino to, kad institucija suteikusi visus leidimus apeliantams veiklos vykdymui, šiuo metu pati siekia juos panaikinti. Todėl tokie šios institucijos veiksmai, kai nėra nustatyta jokių konkrečių neteisėtų apeliantų veiksmų, negali sukelti neigiamų pasekmių apeliantams, kai apeliantai ėmė vykdyti veiklą turėdami visus reikiamus leidimus bei sutikimus. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jokių neigiamų pasekmių jokiems subjektams neatsirastų, kadangi ir pareiškėjo naudai priėmus palankų teismo sprendimą apeliantai turėtų visas galimybes jį įvykdyti.

20Pasak apeliantų, teismas neįvertino fakto, jog pareiškėjo pateiktas reikalavimas yra nepagrįstas iš esmės ir yra ydingas administracinės teisenos požiūriu. Konkrečiu atveju pareiškimas pateiktas pagal VEI 2018 m. liepos 27 d. pareiškimą (reg. Nr. AP-20608), kuriuo VEI prašė pareiškėją kreiptis į teismą dėl pačios VEI priimtų administracinių aktų panaikinimo. Taigi, bylą inicijavo asmuo, kuris teisme tapo atsakovu. Tokia situacija negalima procesiniu požiūriu ir VEI siekis panaikinti ginčijamus aktus pasinaudojant prokuroro funkcijomis turi būti vertinamas kaip neteisėtas.

21Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

22Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, atsižvelgė tiek į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, tiek ir į bylos medžiagą. Pareiškimo reikalavimų apimtis patvirtina, jog siekiant apginti pažeistą viešąjį interesą yra prašoma panaikinti ne tik ginčijamus administracinius aktus, bet ir atlyginti valstybei padarytą žalą, t. y. grąžinti nepagrįstai bendrovėms išmokėtas VIAP lėšas. Pareiškėjo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą patvirtina aplinkybė, jog tolimesnis šių lėšų mokėjimas bendrovėms gali padaryti dar didesnės žalos valstybei, t. y. ne tik valstybei kaip juridiniam asmeniui, bet ir visiems elektros energijos vartotojams, kurie per centralizuotai nustatytus elektros energijos tarifus yra faktinis VIAP lėšų mokėtojas.

23Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, būtina tik tikėtinai pagrįsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų didesnės pasekmės, tačiau nenustatoma pareiga pareiškėjui konkrečia pinigine išraiška pagrįsti, kokia žala galėtų būti padaryta tokių priemonių netaikius. Per 2017 metų apytikriai pusės metų laikotarpį UAB „KJ 220“ buvo išmokėta 135 321 Eur, o per 2018 metų apytikriai pusės metų laikotarpį buvo išmokėta 78 053 Eur. Kitoms bendrovėms, atsižvelgiant į tai, kad jos valdo mažesnį vėjo jėgainių skaičių, kad leidimai gaminti elektros energiją joms buvo išduoti tik 2017 metų pabaigoje, išmokėtos VIAP sumos buvo mažesnės. Tačiau tai reiškia, jog per vienerių metų laikotarpį, kol vyks teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, pareiškimo reikalavimus teismui patenkinus, papildomai be pagrindo išmokėta VIAP lėšų suma gali sudaryti ir 200 000 Eur. Dėl šios sumos grąžinimo valstybei tektų inicijuoti naujus teisminius procesus.

24Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo prašė taikyti vieną iš alternatyvių reikalavimo užtikrinimo priemonių, o teismo pasirinkta priemonė proporcingumo principo aspektu gali daryti tik minimalią įtaką bendrovių vykdomai veiklai. Parinkus kitą siūlytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (leidimų gaminti elektros energiją sustabdymą) įmonių veikla būtų visiškai apribota. Todėl teismo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų.

25Atsakovas VEI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Atsakovas VEI atsiliepime iš esmės pritaria pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą išreikštai pozicijai. Papildomai akcentuoja, kad tiek pareiškėjas, tiek VEI pateikė teismui pakankamai svarių ginčijamų VEI išduotų aktų neteisėtumo įrodymų bei įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamų aktų taikymas ateityje gali padaryti didelę žalą elektros energijos vartotojams – faktiniams VIAP lėšų mokėtojams. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR Investicijos“ yra VKEKK paskelbto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojos. Kaip šio aukciono rezultatas UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. sausio mėn. išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kuriuose inter alia nurodyta, kad leidimo išdavimo pagrindas – VKEKK 2013 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 03-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“, kuriuo bendrovėms skirta 350 kW skatinimo kvota taikant 36 ct/kWh (10,426 et/ kWh be PVM) fiksuotą pagamintos elektros energijos supirkimo tarifą nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Tai reiškia, kad VEI galimai neteisėtai išdavus minėtoms bendrovėms leidimus gaminti elektros energiją minėtų leidimų plėtoti pagrindu, bendrovėms užtikrinama teisė į fiksuotą tarifą 36 et /kWh (10,426 et/ kWh be PVM), kaip nustatyta VKEKK 2013 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 03-104. Atsižvelgiant į tai, kad skatinamasis laikotarpis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 20 straipsnio 7 dalimi, taikomas 12 metų nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, o skatinimui skirtos lėšos, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarime Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, surenkamos iš elektros energijos vartotojų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 1157 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bendrovėms 12 metų bus užtikrintas viešuosius interesus atitinkančių lėšų išmokėjimas.

27Atsakovas VEI pažymi, kad tuo atveju, jei VEI bendrovėms nebūtų išdavusi leidimų gaminti elektros energiją 2017 m. sausio mėn. išduotų leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu, kuriuose nurodyta, kad leidimų išdavimo pagrindas – VKEKK 2013 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. 03-104, kuriuo Bendrovėms skirta 350 kW skatinimo kvota taikant 36 ct/kWh (10,426 ct/kWh be PVM) fiksuotą pagamintos elektros energijos supirkimo tarifą nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, nes, bendrovės naujų vėjo jėgainių nepastatė, tokiu atveju bendrovės, norėdamos toliau vystyti veiklą, būtų turėjusios gauti naujus leidimus gaminti elektros energiją ir naujus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Taisyklių 8.2. papunkčio ir 22 punkto pagrindu pagal bendrąsias sąlygas. Tai reiškia, kad tokiu atveju bendrovėms nebūtų taikomos skatinimo priemonės, ir elektra, pagaminta bendrovių vėjo jėgainių, galėtų būti prekiaujama rinkos sąlygomis, t. y. netaikant fiksuoto tarifo, kuris surenkamas iš vartotojų.

28Atsakovo VEI teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų. Be to, žala galimai bus padaryta viešajam vartotojų interesui, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, teismui panaikinus ginčijamus aktus ir nesustabdžius VIAP lėšų išmokėjimo, valstybei (elektros energijos vartotojams – faktiniams VIAP lėšų mokėtojams) gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala.

29IV.

30Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

31Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).

32Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

33Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

34Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme, pareiškime) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme, pareiškime) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

35Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo pareiškime suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškimo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimai yra grindžiami pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

36Tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

37Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, ginčija atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“ VEI išduotas energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas bei šioms bendrovėms VEI išduotus leidimus gaminti elektros energiją, taip pat prašo priteisti iš UAB „KJ 220“ AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 213 375,15 Eur VIAP lėšų, iš UAB „PHE LT“ – 26 542,09 Eur VIAP lėšų, iš UAB „PPR Investicijos“ – 52 713,24 Eur VIAP lėšų bei priteisti iš šių atsakovų 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad prašomos priteisti VIAP lėšos uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“ buvo išmokėtos 2017–2018 m. laikotarpiu (iki 2018 m. rugpjūčio 21 d.).

38Atsakovai uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“ nepateikė pakankamai įrodymų, jog pareiškėjo pareiškimo tenkinimo atveju, jie turėtų finansines galimybes grąžinti priteistas išmokėtas VIAP lėšas ir procesines palūkanas. Priešingai, kaip matyti iš buhalterinių pažymų, kurios yra pateiktos kartu su atskiruoju skundu, šių bendrovių veikla, nutraukus VIAP lėšų mokėjimą, būtų nuostolinga (II t., b. l. 52, 57, 58).

39Visa tai suponuoja pagrįstą prielaidą, kad teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, įvykdymas, t. y. iš atsakovų priteistų piniginių sumų (visų ar dalies) išieškojimas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas, tuo pareiškėjo ginamam viešajam interesui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė (atsižvelgiant į prašomų priteisti piniginių sumų dydį) žala. Nesustabdžius VIAP lėšų mokėjimo uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“, pareiškėjo prašymo tenkinimo atveju, minėta žala bylos nagrinėjimo laikotarpiu reikšmingai padidėtų.

40Nagrinėjamu atveju galimi atsakovų uždarųjų akcinių bendrovių „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“ finansiniai sunkumai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą, negali būti vertinami kaip svarbesni už pareiškėjo ginamą viešąjį interesą. Tai, kad minėtos bendrovės gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gali būti pažeistas proporcingumo principas bei proceso šalių interesų pusiausvyra, nes priėmus atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“ palankų sprendimą, jie turėtų teisę reikalauti iš valstybės žalos atlyginimo, be to, šios bendrovės gali imtis ūkinės veiklos optimizavimo priemonių, kurios sušvelnintų taikomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pasekmes.

41Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Atsakovų uždarųjų akcinių bendrovių „KJ 220“, „PPR investicijos“ ir „PHE LT“ atskirąjį skundą atmesti.

44Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo palikti nepakeistą.

45Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarųjų... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti Lietuvos Respublikos administracinių... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi... 9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime nurodė, kad kol nebus... 10. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytus argumentus ir jo priedus, teisinį... 11. Teismas vertino, kad pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nepažeis... 12. III.... 13. Atsakovai UAB „KJ 220“, UAB „PPR investicijos“ ir UAB „PHE LT“... 14. Apeliantai vertina, kad teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė... 15. Apeliantai pažymi, kad valstybė nepatiria jokių suvaržymų, todėl teismo... 16. Apeliantai nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija... 17. Apeliantų teigimu, teismas negalėjo nurodyti reikalavimo užtikrinimo... 18. Apeliantai pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo... 19. Apeliantų teigimu, teismas neįvertino to, kad institucija suteikusi visus... 20. Pasak apeliantų, teismas neįvertino fakto, jog pareiškėjo pateiktas... 21. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas reikalavimo užtikrinimo... 23. Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, sprendžiant dėl... 24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismo prašė taikyti vieną iš... 25. Atsakovas VEI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 26. Atsakovas VEI atsiliepime iš esmės pritaria pareiškėjo atsiliepime į... 27. Atsakovas VEI pažymi, kad tuo atveju, jei VEI bendrovėms nebūtų išdavusi... 28. Atsakovo VEI teigimu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal... 29. IV.... 30. Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 31. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus... 32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 33. Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios... 34. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių... 36. Tačiau vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas... 37. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, ginčija atsakovams uždarosioms... 38. Atsakovai uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“, „PPR investicijos“... 39. Visa tai suponuoja pagrįstą prielaidą, kad teismo sprendimo, kuriuo būtų... 40. Nagrinėjamu atveju galimi atsakovų uždarųjų akcinių bendrovių „KJ... 41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Atsakovų uždarųjų akcinių bendrovių „KJ 220“, „PPR investicijos“... 44. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį... 45. Nutartis neskundžiama....