Byla eAS-563-525/2017

Dėl nutarimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir UAB „Baltpool“ dėl nutarimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjai AB „Lifosa“, AB „Orlen Lietuva“ ir AB „Achema“ Vilniaus apygardos administracinis teismui pateikė skundus, kuriuose prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. O3-347 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2017 metams nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, atliktais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. O3-434.

6Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų AB „Lifosa“, AB „Orlen Lietuva“ prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, t. y. iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. Nr. eI-1651-244/2017 įsiteisėjimo dienos netaikyti Komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2017 metams nustatymo (iš dalies pakeisto 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. O3-434)”, 2-3 punktų pareiškėjų AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ atžvilgiu ir uždrausti bet kokiems tretiesiems asmenims reikšti reikalavimus pareiškėjų AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ atžvilgiu nurodyto nutarimo 2-3 punktų bei susijusių dokumentų pagrindu (įskaitant reikalavimus mokėti bet kokias sumas, susijusias su nurodytais dokumentais).

7Pareiškėjas AB „Achema“ taip pat pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai (iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo) sustabdyti skundžiamų individualių teisės aktų, t. y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 ir jį papildančio 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. O3-434, galiojimą pareiškėjo AB „Achema“ atžvilgiu ir uždrausti bet kokiems tretiesiems asmenims reikšti reikalavimus pareiškėjo AB „Achema“ atžvilgiu skundžiamų nutarimų bei susijusių dokumentų pagrindu (įskaitant reikalavimus mokėti bet kokias sumas, susijusias su nurodytais dokumentais) bei nurodė, kad palaiko pareiškėjų AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ pateiktą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

8Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašė atmesti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų negalimas dėl proporcingumo principo ar interesų pusiausvyros pažeidimo, kadangi nepakanka vien tik nustatyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė sukelia neigiamus padarinius atitinkamam asmeniui, bet turi būti įvertinamas ir tokių padarinių mastas ir pobūdis, jų reikšmingumas ir sunkumas, palyginti su tais neigiamais padariniais, kurie galėtų atsirasti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ prašė atmesti pareiškėjų prašymą dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nesant ABTĮ nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo prielaidų ir sąlygų. UAB „Baltpool“ nurodė, kad pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nebūtų proporcingas bei prieštarautų viešajam interesui, nes pareiškėjams nepagrįstai būtų taikomos išskirtinės sąlygos nei visiems kitiems elektros energijos vartotojams.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija prašė atmesti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės neturi būti taikomos, kadangi nėra įrodyta, kad kils reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo ir proceso šalių pusiausvyros principus bei viešąjį interesą.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmos instancijos teismas) 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjų AB „Achema“, AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

13Teismas sprendė, kad UAB „Baltpool“ pateiktos sąskaitos nėra pakankamas įrodymas nustatyti, kad pareiškėjai patirs didelę žalą.

14Pasisakė, kad nors UAB „Baltpool“ sąskaitose buvo nurodytos nesumokėtos sumos už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (toliau - ir VIAP) elektros energetikos sektoriuje, tačiau pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl sąskaitų apmokėjimo pasekmių pareiškėjų veiklai. Teismas vertino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltpool“ nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai pareigos mokėti už jiems suteiktas VIAP nevykdo nuo 2013 m. sausio 1 d. Be to, civilinės bylos dėl VIAP lėšų už pareiškėjams 2017 m. suteiktas VIAP paslaugas priteisimo dar nebuvo pradėtos.

15Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kad dėl skundžiamo nutarimo tolimesnio taikymo pareiškėjų finansinė padėtis reikšmingai pablogėtų. Pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl skundžiamo nutarimo, iš esmės galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pasvėrus tiek viešąjį interesą, tiek pareiškėjų privatų interesą, teismas pasisakė, jog šiuo atveju netaikius Komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 galiojimo, didesnė žala būtų padaryta viešajam vartotojų interesui, nei pareiškėjų privatiems interesams t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų buvęs neadekvatus siekiamam tikslui, pažeidęs proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

16Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad Komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2017 metams nustatymo (iš dalies pakeisto 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. O3-434)” tolimesnis taikymas pareiškėjų atžvilgiu sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, todėl pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė.

17III.

18Pareiškėjai AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1651-244/2017 ir tenkinti pareiškėjų AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ 2017 m. gegužės 16 d. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės - iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1651-244/2017 įsiteisėjimo dienos netaikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2017 metams nustatymo“ (iš dalies pakeisto 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. O3-434) 2-3 punktų pareiškėjų AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ atžvilgiu ir uždrausti bet kokiems tretiesiems asmenims reikšti reikalavimus pareiškėjų AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ atžvilgiu nurodyto nutarimo 2-3 punktų bei susijusių dokumentų pagrindu (įskaitant reikalavimus mokėti bet kokias sumas, susijusias su nurodytais dokumentais) taikymo.

19Pareiškėjai teigia, kad su pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, vadovavosi neteisingais duomenimis apie skundžiamu nutarimu sukuriamą finansinę naštą pareiškėjams ir vertindamas dėl didelės žalos buvimo nagrinėjamu atveju visiškai ignoravo Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir Europos Komisijos išaiškinimus. Kas atitinkamai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos Nutarties priėmimą. Dėl didelės žalos tariamo nebuvimo VAAT nutartyje padarė remdamasi neteisingais trečiojo asmens UAB „Baltpool“ 2017 m. gegužės 17 d. atsiliepime dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytais duomenimis, esą pareiškėjai pareigos mokėti už jiems suteiktas VIAP nevykdo nuo 2013 m. sausio 1 d. ir skundžiamo nutarimo taikymo metu yra sumokėję 0 (nulį) Eur VIAP lėšų. Tokie duomenys pasak pareiškėjų yra klaidingi, neatitinka paties UAB „Baltpool“ viešai skelbiamų duomenų. Teigia, kad pareiškėjai į VIAP biudžetą yra sumokėję ženklias sumas. AB „Orlen Lietuva“ sumokėto vartotojo VIAP mokesčio per ne pilnus ketverius metus suma viršija net 42 mln. Eur. Dėl atsakovo teisės nustatyti ir atitinkamai trečiojo asmens - UAB „Baltpool“ - teisės reikalauti pareiškėjus sumokėti ginčijamą VIAP mokestį, dalis sumos yra sulaikyta ir nėra sumokėta. Šiuo metu iš pareiškėjo AB „Orlen Lietuva“ reikalaujama gamintojo VIAP mokesčio suma viršija 7 mln. Eur (plius PVM), iš AB „Lifosa“ - virš 5 mln. Eur (plius PVM) gamintojo VIAP mokesčio. Pareiškėjai pripažįsta, kad UAB „Baltpool“ pateiktos sąskaitos nėra apmokėtos, nurodo, kad jie objektyviai negalėjo pateikti įrodymų apie tokių sąskaitų, apmokėjimą. Tačiau, teigia, kad tai nepaneigia to fakto, kad dėl Skundžiamo nutarimo pagrindu reikalaujamų sumų pareiškėjai patiria ir ateityje patirs didelę žalą.

20Teigia, kad teismas nutartimi atsisakydamas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nevertino fakto, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės žala daroma ne tik konkrečiai dėl skundžiamo nutarimo pagrindu sumokėtų ir reikalaujamų sumokėti ženklių sumų, tačiau ir dėl to, kad ir toliau skundžiamo nutarimo pagrindu iš pareiškėjų ir kitų asmenų renkamos VIAP lėšos neteisėtai valstybės pagalbai finansuoti. Teigia, kad tokiu būdu daroma žala sąžiningai konkurencijai.

21Rėmėsi Europos Komisijos pranešimu dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės (2009/C 85/01)7 (toliau - EK Pranešimas) pranešimo 26 punktu, kuriame numatyta, kad nacionaliniuose teismuose galima pasinaudoti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nukreiptomis į neteisėtą valstybės pagalbą. Atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos pranešime akcentuojama, kad „nacionaliniai teismai taip pat turi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai jos yra reikalingos, norint apsaugoti asmenų teises ir [SESV 108] straipsnio 3 dalies veiksmingumą“ (56 punktas); „<...> nacionalinis teismas, laikydamasis pareigos užkirsti kelią [SESV 108] straipsnio 3 dalies pažeidimams, gali priimti nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios neteisėtą išmoką iki klausimas bus išspręstas iš esmės“.

22Teigia, kad teismas priimdamas nutartį, netinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes, visiškai nesivadovavo ES teisės normomis, ESTT praktika ir Europos Komisijos išaiškinimais, ir tokiu būdu netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reguliuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Netinkamas ABTĮ nuostatų, reguliuojančių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, aiškinimas nulėmė nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą.

23Nesutinka, kad pritaikius pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, viešasis interesas būtų pažeidžiamas. Mano, kad viešasis interesas yra pažeidžiamas VAAT nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes pasak jų, tokiu būdu neužtikrinamas ES teisės veiksmingumas ir nesustabdoma sąžiningos konkurencijos laisvei daroma didelė žala.

24Pareiškėjas AB „Achema“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-1651-244/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės: taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai (iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo) sustabdyti skundžiamų individualių teisės aktų, t. y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 ir jį papildančio 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. O3-434, galiojimą pareiškėjo AB „Achema“ atžvilgiu ir uždrausti bet kokiems tretiesiems asmenims reikšti reikalavimus pareiškėjo AB „Achema“ atžvilgiu skundžiamų nutarimų bei susijusių dokumentų pagrindu (įskaitant reikalavimus mokėti bet kokias sumas, susijusias su nurodytais dokumentais).

25Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje atliktas neteisingas faktinių aplinkybių vertinimas - pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad AB „Achema“ 2017 metais (skundžiamo nutarimo galiojimo ir taikymo laikotarpiu) moka VIAP mokestį.

26Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino UAB „Baltpool“ argumentus vertindamas ne tik pareiškėjų AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ prašymus, tačiau ir pareiškėjo AB „Achema“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo - dėl to teismas padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, lėmusią nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą.

27Nurodo, kad mokėdamas VIAP mokestį skundžiamų nutarimų pagrindu pareiškėjas patiria realios žalos, kurios minimalus dydis yra mokamo VIAP mokesčio suma. Todėl teigia, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pareiškėjui toliau mokant šį VIAP mokestį, pareiškėjo patiriama žala tik didės.

28Teigia, kad, tuo atveju, jeigu po bylos nagrinėjimo neteisėtai sumokėtas VIAP mokestis galėtų būti grąžintas pareiškėjui, pareiškėjo konkurencingumas rinkoje tuo metu jau gali būti prarastas (dėl poreikio didinti produktų kainas, neišnaudojamų galimybių papildomai investuoti į gamybos ir kt. procesų tobulinimą), o vėluojant daromos investicijos šio konkurencingumo gali nebeatkurti, t. y. gali būti padaryta neatitaisoma žala.

29Pareiškėjo manymu, palikus galioti pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą nutartį, pareiškėjo byloje siekiamos ginti teisės bus pažeidinėjamos ilgą laikotarpį, kas lems, kad pareiškėjo reikalavimo tenkinimo atveju byloje priėmus galutinį sprendimą pareiškėjas galimai bus patyręs didelę žalą, lygią per visą laikotarpį sumokėto VIAP mokesčio sumai, taip pat materialine prasme ne visuomet tiksliai įvertinamą žalą, kuri pasireikštų konkurencinių pozicijų praradimu arba konkurencinio potencialo neišnaudojimu, jeigu VIAP mokesčio sumos dėl neteisėto valstybės įpareigojimo šias sumas mokėti, nebūtų skirtos pareiškėjo numatytoms investicijoms.

30Taip pat, teigia, kad skundžiama nutartimi buvo nepagristai ignoruojamas esminę reikšmę nagrinėjamu klausimu turintis Europos Sąjungos teisinis reglamentavimas ir kompetentingų institucijų pozicija, kuria turėtų būti remiamasi ir nacionaliniuose teismuose nagrinėjamose bylose, susijusiose su valstybės pagalbos klausimais. Nurodo, kad kai valstybės pagalbos, jos teisėtumo ir / ar suderinamumo klausimai yra perduodami spręsti Europos Komisijai, nacionaliniai teismai, ypatingai tais atvejais, kai nacionaliniuose teismuose nagrinėjamos bylos, kaip šiuo atveju prašo Energetikos ministerija, yra sustabdomos, privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

31Dėl viešojo intereso gynimo, pareiškėjas pasisako, kad nutartyje nenustatyta, nei kad pritaikius byloje prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones būtų pažeisti kokie nors valstybės interesai, nei kad galėtų būtų pažeisti kurių nors trečiųjų asmenų pagrįsti interesai, todėl pareiškėjui nėra aišku, kokiu ir kokios svarbos viešuoju interesu skundžiamą nutartį grindžia pirmosios instancijos teismas.

32AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ pateikė atsiliepimą į AB „Achema“ atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad visa apimtimi palaiko AB „Achema“ atskirajame skunde pateiktus prašymus dėl jame išdėstytų argumentų. Papildomai, sutinka su pareiškėjos AB „Achema“ argumentu, jog Europos Sąjungos teisinis reguliavimas įpareigoja teismą nagrinėjamoje byloje taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

33Pareiškėjas AB „Achema“ atsiliepime į pareiškėjų AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ pateiktą atskirąjį skundą nurodo, kad jų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo palaiko.

34Atsakovas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjų atskiruosius skundus nurodė, kad nesutinka su atskiraisiais skundais ir prašo juos atmesti – Komisijos nuomone, teismas, nutartimi atmesdamas pareiškėjų prašymus skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsižvelgė ir įvertino visas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes, tinkamai vadovavosi teismų suformuota praktika ir priėmė teisėtą bei teisės normomis pagrįstą nutartį, o atskiruosiuose skunduose teikiami argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

35Nurodo, kad jų manymu galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjų finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai, teigdami, jog patirs didelę žalą pateikė tik UAB „Balpool“ sąskaitas, kuriose nurodytos nesumokėtos VIAP sumos. Mano, kad šios sąskaitos nėra pakankamas įrodymas didelės žalos kriterijui įvertinti, kadangi nėra pateikti įrodymai dėl sąskaitų apmokėjimo, tokio apmokėjimo pasekmių pareiškėjų veiklai ir finansinei būklei bei kt. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl skundžiamo nutarimo pareiškėjų finansinė padėtis reikšmingai pablogėtų. Be to, nurodo, kad LVAT ne kartą yra išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.

36Komisijos manymu, stabdant skundžiamo nutarimo 2 ir 3 punktų taikymą pareiškėjų atžvilgiu būtų akivaizdžiai diskriminuojami kiti subjektai, kuriems yra taikomi skundžiamo nutarimo 2 ir 3 punktai – tai yra asmenys, kurių elektros įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (įskaitant ir buitinius elektros energijos vartotojus). Komisijos nuomone, toks minėtų asmenų diskriminavimas pareiškėjų atžvilgiu ne tik kad neturėtų jokio teisinio pagrindo, tačiau ir akivaizdžiai prieštarautų esminiams teisinės valstybės principams. Tokiu būdu pareiškėjų finansinės padėties kriterijus taptų svarbesniu nei viešasis visų elektros energijos vartotojų interesas.

37Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepimu į atskiruosius skundus nurodo, kad palaiko savo 2017 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (5.4-04)3-978 išreikštą nuomonę dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir mano, kad teismo priimta skundžiama nutartis, kuria atmesti pareiškėjų reikalavimai, yra pagrįsta ir teisėta.

38Nurodo, kad pareiškėjai klaidina teismą, nes šiuo prašymu siekiama sukurti situaciją, kai asmenys, patys nevykdantys teisės aktų (pvz., Komisijos Skundžiamo nutarimo) reikalavimų ir nemokantys VIAP lėšų, gaus naudą visos visuomenės (t. y. vartotojų) sąskaita, t. y. jų vykdoma veikla netiesiogiai bus finansuojama VIAP lėšomis, kurios buvo surenkamos iš kitų VIAP lėšas mokančių elektros energiją naudojančių subjektų, nors patys pareiškėjai VIAP lėšų nemokės.

39Nurodo, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad skundžiamo nutarimo tolimesnis taikymas pareiškėjų atžvilgiu sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Energetikos ministerijos nuomone, netgi priešingai – patenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių nagrinėjamoje byloje neabejotinai sąlygotų didelę žalą VIAP biudžetui ir vartotojams, nes pareiškėjai ir susiję asmenys galimai gautų VIAP lėšas, nors patys jų nemokėtų (atsižvelgiant į tai, kad jau dabar pareiškėjai nėra sumokėję atitinkamai 6 368 tūkst. ir 8 848 tūkst. Eur VIAP lėšų, o tai yra gerokai didesnė suma nei kad pareiškėjai yra iki šiol sumokėję į VIAP biudžetą, todėl net pareiškėjų išreikalautina suma už sumokėtas lėšas būtų mažesnė). Atsižvelgiant į tai, mano, kad užtikrinimo priemonės būtų neproporcingos ir darytų tiesioginę žalą visuomenės interesams ir iš vartotojų surenkamam VIAP biudžetui.

40Pareiškėjų teiginiai, kad ES teisės aktai ir teismų praktika įpareigoja teismą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, Energetikos ministerijos nuomone, yra nepagrįsti. Nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė galėtų būti taikoma, jeigu teismas nuspręstų kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, tačiau ir tokiu atveju atitinkamos priemonės turi būti teisėtos ir pagrįstos. Pareiškėjų nurodomas pagrindas nepatenka į ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nustatytas reikalavimo priemonių užtikrinimo ribas, o atskiruosiuose skunduose cituojami ES teisės aktai nenurodo galimybės taikyti būtent jų prašomą priemonę ir būtent tokiu būdu, tad šiuos teiginius geriausiai gali įvertinti oficialaus teisės aiškinimo funkciją atliekantis teismas.

41Akcentuoja, kad pareiškėjų asmeniniai, turtiniai interesai negali nusverti valstybės ir visuomenės interesų.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą.

43UAB „Baltpool“ nuomone teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą 2017 m. gegužės 19 d. nutartį, atsižvelgęs ir įvertinęs visas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui byloje reikšmingas aplinkybes bei tinkamai vadovaudamasis suformuota teismų praktika RUP taikymo srityje. Todėl nurodė, kad su pareiškėjų atskiraisiais skundais, kaip nepagrįstais, nesutinka, mano, kad teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis turėtų būti palikta nepakeista.

44Teigia, kad teismas teisingai ir pagrįstai vertino, kad pareiškėjų pateiktos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus UAB „Baltpool“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už pareiškėjams suteiktas VIAP nėra pakankamas įrodymas nustatyti, kad pareiškėjai patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

45Pažymėjo, jog pareiškėjai AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ VIAP lėšų už suvartotą pačių pareiškėjų pasigamintą elektros energiją („Gamintojų“ mokėtinų VIAP lėšų) nemoka nuo 2013 m. sausio 1 d. 2017 metais, t. y. skundžiamo nutarimo taikymo metu, pareiškėjai AB „Lifosa“ ir AB „Orlen Lietuva“ sumokėjo 0 (nulį) Eur VIAP lėšų, mokėtinų nuo šių pareiškėjų suvartoto pačių pasigaminto elektros energijos kiekio. Skola, susidariusi ne per 2017 metus, o per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. (imtinai), todėl akcentuoja, kad didelė dalis sumos apskritai nėra susijusi su skundžiamu nutarimu, numatančiu VIAP kainas 2017 metams.

46Nurodo, jog pareiškėjai AB „Lifosa“ bei AB „Orlen Lietuva“ prašyme teismui taikyti RUP nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog netaikius RUP ir nesustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimo šių pareiškėjų atžvilgiu jiems butų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

47Vertinant pareiškėjo AB „Achema“ atskirojo skundo argumentus, neva teismas priėmė nepagrįstą nutartį dėl padarytos faktinių aplinkybių vertinimo klaidos (nes AB „Achema“, skirtingai nei kiti pareiškėjai byloje, 2017 metais moka VIAP lėšas nuo viso suvartotos elektros energijos kiekio, nepriklausomai nuo to, ar šią energiją gauna iš elektros tinklo, ar pasigamina patys), pažymi, jog AB „Achema“ prašyme taikyti RUP teismui akcentavo trečiojo asmens byloje - Energetikos ministerijos, byloje pateikto prašymo stabdyti bylą iki įsiteisės Europos Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.45193. kontekstą. Tačiau UAB „Baltpool“ atkreipia dėmesį, kad teismas 2017 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu nutarė atmesti byloje pareikštą Energetikos ministerijos prašymą dėl bylos sustabdymo. Atitinkamai, UAB „Baltpool“ teigia, kad AB „Achema“ nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių skundžiamu nutarimu pareiškėjams būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

48Akcentuoja, kad VIAP paslaugų paskirtis ir tikslas – tenkinti visų elektros energijos vartotojų interesus. VIAP teikimas elektros energetikos sektoriuje yra svarbi energetinio saugumo, energijos tiekimo prieinamumo užtikrinimo prielaida ir sąlyga. Skundžiamo nutarimo galiojimo sustabdymas keltų grėsmę šių visuotinai elektros energijos vartotojams svarbių vertybių užtikrinimui.

49Teigia, kad pareiškėjai nei skunduose dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo, nei prašymuose taikyti RUP nei atskiruosiuose skunduose dėl 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, nepaneigė VIAP teikimo elektros energetikos sektoriuje poreikio bei fakto, kad jie yra elektros energijos vartotojai, kad jų, kaip ir visų kitų elektros energijos vartotojų naudai yra teikiamos VIAP.

50Pažymėjo, kad skundžiamo nutarimo 2, 3 punktai, skirtingai nei skundžiamo nutarimo 1 punktas, savo esme yra norminio pobūdžio, nes yra taikytini ne konkretiems subjektams, o visiems be išimties elektros energijos vartotojams. Atsižvelgus į norminę skundžiamo nutarimo 2, 3 punktų prigimtį, šių nuostatų selektyvus netaikymas tam tikrų subjektų atžvilgiu būtų nesuderinamas su ABTĮ nuostatomis. Teigia, kad pareiškėjams nemokant VIAP lėšų, trūkstamų atsiskaitymui už suteiktas VIAP paslaugas lėšų dalis VIAP lėšų biudžeto deficitui padengti yra skolinamasi, patiriami skolinimosi kaštai neigiamai įtakoja visų elektros energijos vartotojų mokėtiną VIAP lėšų dydį (augina VIAP kainą). Todėl sustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimą pareiškėjų atžvilgiu, būtų akivaizdžiai diskriminuojami kiti elektros energijos vartotojai, kuriems yra taikomas skundžiamas nutarimas. Tokia situacija būtų neteisinga, nepagrįsta bei nesąžininga kitų elektros energijos vartotojų atžvilgiu.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

54Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pasisakė, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kad dėl skundžiamo nutarimo tolimesnio taikymo pareiškėjų finansinė padėtis reikšmingai pablogėtų. Sprendė, kad pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl skundžiamo nutarimo, iš esmės gali būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Pasvėręs tiek viešąjį interesą, tiek pareiškėjų privatų interesą, teismas konstatavo, jog netaikius Komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 galiojimo, didesnė žala būtų padaryta viešajam vartotojų interesui, nei pareiškėjų privatiems interesams.

55Pareiškėjai nesutinka su tokia teismo pozicija ir prašo panaikinti 2017 m. gegužės 19 d. nutartį bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1651-244/2017 įsiteisėjimo dienos netaikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2017 metams nustatymo“ (iš dalies pakeisto 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. O3-434) 2-3 punktų pareiškėjų atžvilgiu ir uždrausti bet kokiems tretiesiems asmenims reikšti reikalavimus pareiškėjų atžvilgiu nurodyto nutarimo 2-3 punktų bei susijusių dokumentų pagrindu (įskaitant reikalavimus mokėti bet kokias sumas, susijusias su nurodytais dokumentais) taikymo.

56ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

57Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

58Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

59Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad UAB „Baltpool“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros už pareiškėjams suteiktas VIAP nėra pakankamas įrodymas nustatyti, kad pareiškėjai patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, kad dėl skundžiamo nutarimo tolimesnio taikymo pareiškėjų finansinė padėtis reikšmingai pablogėtų. Be to, pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl skundžiamo nutarimo, iš esmės galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

60Taip pat, svarbu paminėti, kad pareiškėjų argumentai, kad teismas privalo taikyti RUP kuomet yra byla stabdoma dėl kreipimosi į Europos Komisiją, yra atmestini, kadangi teismas 2017 m. gegužės 18 d. teismo posėdžio metu nutarė atmesti byloje pareikštą Energetikos ministerijos prašymą dėl bylos sustabdymo.

61VIAP paslaugų paskirtis ir tikslas – tenkinti visų elektros energijos vartotojų interesus. Pareiškėjai yra prijungti prie elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstymo tinklo ir turi galimybę vartojimo tikslais gauti elektros energiją iš elektros energijos tinklų. Vadovaujantis elektros energetikos sektorių reglamentuojančiais teisės aktais, pareiškėjai laikytini elektros energijos vartotojais, turinčiais VIAP mokėjimo pareigą ir tais atvejais, kai vartoja pačių pasigamintą elektros energiją, ir kai šią energiją gauna iš elektros tinklų.

62Atsižvelgiant į tai, byloje nustatyta, kad skundžiamo nutarimo 2, 3 punktai yra taikytini ne konkretiems subjektams, o visiems be išimties elektros energijos vartotojams. Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltpool“ pozicija, kad sustabdžius skundžiamo nutarimo galiojimą pareiškėjų atžvilgiu, būtų akivaizdžiai diskriminuojami kiti elektros energijos vartotojai, kuriems yra taikomas skundžiamas nutarimas, kas teisėjų kolegijos nuomone, būtų neteisinga, nepagrįsta bei nesąžininga kitų elektros energijos vartotojų atžvilgiu. Kadangi, pareiškėjams nemokant VIAP lėšų, trūkstamų atsiskaitymui už suteiktas VIAP paslaugas lėšų dalis VIAP lėšų biudžeto deficitui padengti būtų skolinamasi, būtų patiriami skolinimosi kaštai, kurie neigiamai įtakotų visų elektros energijos vartotojų mokėtiną VIAP lėšų dydį.

63Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra pagrįstų argumentų, kad bus pareiškėjas sukurta didelė neatitaisoma žala. Pareiškėjai atskiruosius skundus grindžia tuo, kad VIAP yra neteisėtas, tačiau a priori (iš anksto) to konstatuoti nėra pagrindo, todėl, šiuo atveju VIAP mokesčio taikymas jų atžvilgiu yra teisėtas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pasvėrus tiek viešąjį interesą, tiek pareiškėjų privatų interesą, teisėjų kolegija pritaria teismo pozicijai, jog šiuo atveju sustabdžius Komisijos 2016 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. O3-347 galiojimą, didesnė žala būtų padaryta viešajam vartotojų interesui, nei pareiškėjų privatiems interesams t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

64Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra netikslingas, neproporcingas, neatitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju negali būti taikomos. Todėl pareiškėjų AB „Lifosa“, AB „Orlen Lietuva“ ir AB „Achema“ atskirieji skundai atmetami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

65Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66Pareiškėjų AB „Lifosa“, AB „Orlen Lietuva“ ir AB „Achema“ atskiruosius skundus atmesti.

67Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

68Nutartis neskundžiama.