Byla 2A-525-196/2016

Dėl ketinimų sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-676-267/2015 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovams G. S. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ginsa“ dėl ketinimų sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 21 d. pirkėjos K. M. ir pardavėjo G. S. sudarytą Ketinimų sutartį dėl vieno kambario buto pirkimo–pardavimo, priteisti ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 2 346 Eur jai padarytos turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2 027 Eur ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė paaiškino, kad tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Ginsa“ ji susitarė ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 2 d. sudaryti su atsakovu G. S., nurodžiusiu, kad jam nuosavybės teisėmis priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis, kurio bendras plotas 17,96 kv. m (unikalus Nr. ( - )), esantis adresu ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė paaiškino, kad pagal ginčijamą sandorį sumokėjo atsakovui G. S. 8 100 Lt (2 346) Eur avansą, tačiau 2013 m. kovo mėn. suprato, kad buvo apgauta, nes sužinojo, kad parduodamas butas niekada nepriklausė jį parduoti pažadėjusiam atsakovui G. S. Sutarties sudarymo metu butas buvo įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre kaip I. R. nuosavybė, o 2012-09-02 viešajame registre buvo įregistruotas šio buto areštas. Po I. R. mirties ginčo butą paveldėjo S. B., kuriai paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik 2014-09-03.

7Ieškovė prašė priteisti ir dėl neteisėtų atsakovų veiksmų jai padarytą neturtinę žalą – 2 027 Eur. Nurodė, kad dėl atsakovų piktavališko susitarimo ji buvo apgauta, atsakovai pasisavino valstybės jai, kaip buvusiai vaikų namų auklėtinei, skirtą išmoką įsikūrimui, dėl ko ji pateko į labai sunkią materialinę padėtį, prarado pasitikėjimą žmonėmis, patyrė dvasinius išgyvenimus, didžiulius nepatogumus, emocinę depresiją, kas galėjo prisidėti ir prie nėštumo komplikavimosi.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pripažino ieškovės K. M. ir atsakovų G. S. bei UAB „Ginsa“ 2012 m. rugpjūčio 21 d. sudarytą ketinimų sutartį dėl vieno kambario buto pirkimo–pardavimo negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento); taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo G. S. ieškovei K. M. 2 346 Eur; priteisė solidariai iš atsakovų G. S. ir BUAB „Ginsa“ ieškovės K. M. naudai 2 027 Eur neturtinės žalos atlyginimą; likusią ieškinio reikalavimų, pareikštų BUAB „Ginsa“, dalį atmetė; priteisė iš atsakovo G. S. 350,71 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 131 Eur žyminį mokestį ir 10,03 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

10Teismas konstatavo, kad ginčo šalys 2012 m. rugpjūčio 21 d. sudarė ketinimų sutartį dėl atsakovui G. S. (pardavėjui) nuosavybės teise priklausančio vieno kambario buto su bendrojo naudojimo patalpomis, kurio bendras plotas 17,96 kv. m (unikalus Nr.: ( - )), esančio adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje – ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 2 d. Ieškovė K. M. (pirkėja) pagal šią sutartį sumokėjo atsakovui G. S. 2346 Eur (8100 Lt) (7000 Lt ketinimų sutarties pasirašymo momentu, 2012 m. lapkričio 14 d. – 500 Lt, 2012 m. gruodžio mėn. – 600 Lt). Sutartį pasirašiusi trečioji šalis UAB „Ginsa“ sutartyje įvardinta kaip tarpininkavimo paslaugas teikianti nekilnojamojo turto agentūra Ginsa. Teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl sutartyje nurodyto turto pardavimo ateityje pagal aptartas sąlygas, todėl teismas ją kvalifikavo kaip preliminariąją sutartį (CK 6.165 str.).

11Teismas nustatė, kad preliminarios sutarties sudarymo metu ginčo buto savininkė nekilnojamojo turto registre nurodyta I. R., po jos mirties (2008 m. birželio 1 d.) palikimą priėmė palikėjos duktė S. B., kuriai tik 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir 2014 m. rugsėjo 19 d. viešajame registre įregistruota paveldėtojos nuosavybės teisė į ginčo butą. Po penkių dienų, t. y. 2014 m. rugsėjo 24 d., S. B. sudarė minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėja I. P., kuri savininko teises viešajame registre įregistravo 2014 m. spalio 7 d.. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi UAB „Ginsa“ iškelta bankroto byla.

12Teismas nustatė, kad atsakovas G. S. niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į 17,96 kv. m butą (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), kurį jis ginčijama preliminariąja sutartimi įsipareigojo parduoti ieškovei K. M.. Ši aplinkybė leido teismui spręsti, kad dėl atsakovų G. S. ir tarpininkavimo paslaugas teikiančios UAB „Ginsa“ neteisėtų veiksmų, ieškovės K. M. valia dėl sudaromo sandorio turinio ir jo esmės buvo neteisėtai paveikta. Atsakovai melagingai nurodė sutartyje, kad parduodamo buto savininkas yra nekilnojamojo turto agentūros Ginsa vadovas G. S., bei nutylėjo aplinkybes, kad tikroji turto savininkė I. R. yra mirusi 2008 metais, o jos vaikai S. B. ir D. R. įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmę palikimo. Teismas pažymėjo, kad sudarydama ketinimų sutartį dėl buto pirkimo su nekilnojamojo turto agentūros vadovu, jauna mergaitė, neturinti jokios patirties sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, negalėjo suabejoti dėl sutarties turinio teisingumo. Ieškovės K. M. pasitikėjimui, teismo vertinimu, darė įtaką ir tai, kad sutartis buvo surašyta ant Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Ginsa“ blanko bei patvirtinta sutartį pasirašiusio juridinio asmens, atsakovo UAB „Ginsa“, vadovo parašu ir įmonės antspaudu.

13Bylos duomenys teismui leido spręsti, kad ginčijamas sandoris yra abiejų atsakovų nesąžiningų veiksmų rezultatas, turintis akivaizdžių jį sudariusios ieškovės K. M. valios trūkumų. Teismas nurodė, tikįs ieškovės paaiškinimais, kad, žinodama, jog butas nepriklauso atsakovui G. S., nebūtų sudariusi ginčijamos sutarties, pagal kurią atidavė tariamam pardavėjui beveik visą (8 100 Lt) jai, kaip vaikų namų auklėtinei, Telšių rajono savivaldybės administracijos paskirtą 9 750 Lt dydžio išmoką įsikūrimui (CK 1.5 str.).

14Teismas neatmetė atsakovo G. S. pateiktų argumentų, kad jis ateityje tikėjosi įgyti nuosavybės teises į ginčo sutartyje nurodytą butą, nes 2011 m. rugpjūčio 30 d. buvo sumokėjęs mirusios buto savininkės I. R. įstatyminiam įpėdiniui D. R. 6800 Lt buto kainą, tačiau šios aplinkybės nepaneigia ieškovės reikalavimo pagrįstumo, nes sutarties sudarymo metu K. M. nebuvo atskleista tikroji padėtis (b. l. 34–36). Teismas konstatavo, kad pats atsakovas G. S. teismo posėdyje pripažino, kad pagrindinis jo tikslas, sudarant preliminarią sutartį su ieškove K. M., buvo atgauti pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą ketinimų sutartį D. R. už ginčo sutartyje nurodytą butą sumokėtus 6 800 Lt. Gavęs iš ieškovės avansinę įmoką 7 000 Lt ir leidęs neturinčiai kur gyventi buvusiai vaikų namų auklėtinei K. M. įsikelti į preliminarioje sutartyje nurodytą butą, atsakovas įgijo jos pasitikėjimą ir ateityje tikėjosi, kaip jis pats paaiškino teisme, „kaip nors išnarplioti susidariusią situaciją“. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abu atsakovai pagal jų darbo pobūdį ir turimą patirtį privalėjo suprasti, kad neturėdamas jokių daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu ( - ), G. S. ne tik negalėjo jo parduoti, bet ir neturėjo teisės sudaryti preliminarios sutarties dėl tokio buto pardavimo ateityje (CK 4.20, 4.27, 4.47, 4.48, 6.307 str.).

15Apibendrindamas teismas sprendė, kad abu atsakovai elgėsi neleistinai ir nesąžiningai, suklaidino jauną patirties neturintį žmogų, ir piktnaudžiaudami jokios patirties sudarant nekilnojamojo turto sandorius neturinčios K. M. pasitikėjimu, sudarė jos interesų neatitinkantį sandorį. Ieškovė sumokėjo atsakovui G. S. 8 100 Lt avansinį mokėjimą už ketinimų sutartyje numatytą iki 2011 m. rugsėjo 30 d. sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau buto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo ir pagal byloje turimus duomenis negalėjo būti sudaryta, o pinigus gavęs atsakovas G. S. atsisako juos grąžinti ieškovei.

16Dėl nurodytų aplinkybių ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismo vertinimu, yra pagrįstas, įrodytas ir turi būti tenkinamas pripažįstant ginčijamą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (CK 1.5 str., 1.91 str. 1, 5 d., 1.95 str.).

17Dėl apgaulės sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu, antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d., 1.91 str. 2 d.). Atsakovas pripažino, kad ieškovė avansines įmokas – 8 100 Lt, sumokėjo jam asmeniškai, o UAB „Ginsa“ už tarpininkavimo paslaugas joks atlygis nebuvo sumokėtas. Teisminio nagrinėjimo metu G. S. sutiko grąžinti ieškovei 1 100 Eur, o likusią avansinės įmokos dalį nurodė pasiliekąs sau kaip patirtų nuostolių atlyginimą. Teismas atmeta atsakovo pateiktus argumentus kaip nesusijusius su byloje pareikštais reikalavimais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškinio dėl jo tariamai patirtų nuostolių atlyginimo išieškojimo iš ieškovės K. M. byloje nereiškė, įrodymų neteikė ir neįrodinėjo įstatyme nustatytų būtinųjų sąlygų ieškovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Dėl šių aplinkybių byloje pareikštą reikalavimą priteisti 2 346 Eur solidariai iš abiejų atsakovų teismas tenkino iš dalies priteisiant ieškovės naudai 2 346 Eur iš atsakovo G. S., o ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Ginsa“ teismas atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

18Teismui nekilo abejonių, kad dėl atsakovų apgaulės ieškovė patyrė neturtinę žalą, tai pagrindžia ieškovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 15, 19–23) Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgė į didesnį ieškovės K. M. socialinį pažeidžiamumą dėl aplinkybių, susijusių su jos amžiumi, socialine ir turtine padėtimi, nėštumo komplikacijomis ir dukters V. M., gimusios 2014 m. kovo 21 d., sveikatos problemomis. Nagrinėjamoje byloje kompensaciją didinančiais veiksniais teismas laikė atsakovų veiksmus, susijusiais su ieškovei skirtos socialinės išmokos įsikūrimui negrąžinimo trukme (virš 4 metų).

19Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašomo priteisti 2 027 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, jis skirtas ieškovės patirtiems psichinio pobūdžio išgyvenimams ir patiriamai nuoskaudai sušvelninti (CK 1.5 str.). Atsakovės BUAB „Ginsa“ administratoriaus atsikirtimus, nurodant, kad UAB „Ginsa“ nedalyvavo sandorio sudaryme teismas atmetė kaip paneigtus byloje surinktais įrodymais: ginčijamos ketinimų sutarties bei atsakovo ir ieškovės paaiškinimais teisme (CK 6.154 str. 1 d., 6.198 str., CPK 178 str.).

20Teismas, tenkinęs iš esmės ieškinį, o atsakovei BUAB „Ginsa“ esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, valstybei iš atsakovo G. S. priteisė 350,71 Eur valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai atlyginti (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 93 str.). Iš atsakovo G. S. teismas taip pat priteisė 131 Eur žyminį mokestį ir 10,03 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

21III. Apeliacinio skundo argumentai

22Apeliaciniu skundu atsakovas G. S. prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovas G. S., sumokėjęs visą kainą už perkamą butą, esantį adresu ( - ), D. R., pagrįstai jautėsi buto savininkas. Dėl to atsakovas, sudarydamas ketinimų sutartį su K. M., veikė sąžiningai ir neturėdamas piktų kėslų.
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė naudojosi ginčo butu, laiku nemokėjo komunalinių mokesčių, nevykdė įsipareigojimo mokėti po 500 Lt per mėnesį už perkamą butą, dėl ko ji buvo skolinga atsakovui. Be to, ieškovė netinkamai elgėsi bute, girtavo, triukšmavo, dėl jos elgesio nuolat skųsdavosi kaimynai. Ketinimų sutarties pasibaigimo dieną ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, nesumokėjo galutinės kainos, nepadengė visų įsiskolinimų, padarė atsakovui turtinę ir moralinę žalą, todėl laikytina, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Ieškovės ieškinys buvo paremtas apgaule ir iškreiptais faktais, galbūt norint pasipelnyti, naudojant valstybės lėšas.
3. Ieškinys pateiktas po dviejų metų po sutartinių sąlygų pasibaigimo, todėl ieškinys neteko prasmės, jam taikytinas senaties terminas, byla turėjo būti nutraukta.
4. Ketinimų sutarties pasirašymo dieną ieškovė buvo 19 metų, ji buvo pilnametė, todėl nėra pagrindo manyti, kad ją kažkas apgavo ar veikė piktybiškai. Atvirkščiai, po buto perdavimo atsakovas pasamdė meistrą, kuris remontavo ir pagerino butą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pardavėjas suteikė geras sąlygas įsigyti nuosavą būstą, pagailėjo jauno žmogaus, padėjo įsikurti, leido nemokamai naudotis butu dar jo neįsigijus, toleravo pirkėjos pardavėjui žalą darančius veiksmus. Atsakovas jokios neturtinės žalos ieškovei nepadarė.
5. Pirmosios instancijos teismas netikrino papildomai atsakovo pateiktų faktinių aplinkybių, o būtent, tai, kad G. S. pagal įgaliojimą vedė paveldėjimo bylą, teisėja nesutiko bylos nagrinėjimą atidėti vėlesniam laikui ir leisti pasitelkti į pagalbą advokatą. Teisėja taip pat nesutiko į kitą teismo posėdį pasikviesti atsakovo G. S. liudytojus, kurių parodymai galėjo turėti reikšmės nagrinėjamai bylai. Pirmosios instancijos teismas bylą sprendė atmestinai ir neįsigilinęs į bylos esmę.

23Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Dėl bylos nagrinėjimo ribų

26Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

27Civilinė byla nagrinėjama atsakovo G. S. apeliacinio skundo ribose.

28Dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančiu CK 1.91straipsnio pagrindu

29CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia, nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės samprata ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygos, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. N. V. B. Č., bylos Nr. 3K-3-52-313/2015).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012 m. rugpjūčio 21 d. sudarė ketinimų sutartį dėl vieno kambario buto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje sudaryti vieno kambario buto su bendrojo naudojimo patalpomis, kurio bendras plotas 17,96 kv. m (unikalus Nr.: ( - )), esančio adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.165 straipsnis). Minėtoje preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad apeliantas G. S. yra buvo pardavėjas, o ieškovė K. M. – pirkėja. Ieškovė K. M. (pirkėja) pagal šią sutartį sumokėjo apeliantui G. S. 2 346 Eur (8 100 Lt). Sutartį pasirašiusi trečioji šalis UAB „Ginsa“ sutartyje įvardinta kaip tarpininkavimo paslaugas teikianti nekilnojamojo turto agentūra. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių šalių ginčo nėra. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu buto savininkė Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta I. R., po jos mirties (2008 m. birželio 1 d.) palikimą priėmė palikėjos duktė S. B., kuriai 2014 m. rugsėjo 18 d., t. y. jau po preliminariosios sutarties sudarymo, buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir 2014 m. rugsėjo 19 d. viešajame registre įregistruota paveldėtojos nuosavybės teisė į ginčo butą. Po penkių dienų, t. y. 2014 m. rugsėjo 24 d., S. B. sudarė minėto buto pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėja I. P., kuri savininko teises viešajame registre įregistravo 2014 m. spalio 7 d. Iš šių bylai reikšmingų aplinkybių matyti, kad atsakovas G. S. niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į 17,96 kv. m butą (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ), kurį ginčijama preliminariąja sutartimi įsipareigojo parduoti ieškovei K. M..

31Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytinas pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovai preliminariojoje sutartyje melagingai nurodė, jog ketinamo parduoti buto savininkas yra nekilnojamojo turto agentūros UAB „Ginsa“ vadovas G. S. bei nutylėjo aplinkybes, kad tikroji turto savininkė I. R. yra mirusi, o palikimas nepriimtas. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė, būdama jauno amžiaus, neturinti jokios patirties sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, sudarydama ketinimų sutartį dėl buto pirkimo su nekilnojamojo turto agentūros vadovu, negalėjo suabejoti dėl sutarties turinio teisingumo. Pažymėtina, kad preliminarioji sutartis buvo surašyta ant Nekilnojamojo turto agentūros UAB „Ginsa“ blanko bei patvirtinta sutartį pasirašiusio juridinio asmens atsakovo UAB „Ginsa“ vadovo G. S. parašu ir įmonės antspaudu, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai preliminariosios sutarties sudarymo metu atskleidė ieškovei apie tai, kad apeliantas nėra buto savininkas. Remdamasi pateiktais į bylą įrodymais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai tyčiniais veiksmais suformavo ieškovės tikėjimą, jog preliminariąją sutartį sudaro su buto savininku.

32Nagrinėjamai bylai neturi esminės reikšmės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apeliantas, sumokėjęs buto kainą D. R., tikėjo esantis ginčo buto savininku. Nors iš D. R. ir G. S. 2011 m. rugpjūčio 30 d. ketinimų sutarties matyti, kad apeliantas sumokėjo D. R. 6 800 Lt, tačiau pažymėtina, kad apeliantas žinojo, jog D. R. nėra buto savininkas; šią aplinkybę jis nurodo ir apeliaciniame skunde. Tai, kad apeliantas tikėjosi pripažinti ketinimų sutartį, sudarytą su D. R., pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad apeliantas žinojo, jog D. R. nėra buto savininkas, bei to, kad apeliantas neatskleidė ieškovei, jog jis pats nuosavybės teisių į ginčo butą nėra įgijęs. Teisėjų kolegijos vertimu, apelianto argumentai apie ieškovės netinkamą elgesį ginčo bute neturi reikšmės atsakovo pareigai grąžinti ieškovės sumokėtą avansą sudarant preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, nes, pirma, apeliantas nebuvo ir nėra buto savininkas, todėl neturėjo pagrindo sudaryti preliminariąją sutartį nurodydamas save pardavėju, antra, nėra pagrindo manyti, kad būtent apeliantas patyrė nuostolius dėl ieškovės elgesio ginčo bute, trečia, byloje nėra pareikšti jokie apelianto reikalavimai ieškovei.

33Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovės pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės ar kad ieškinys pareikštas iškraipius faktus siekiant pasipelnyti. Priešingai, byloje esančių įrodymų visetas pagrindžia, kad ginčo preliminarioji sutartis buvo sudaryta atsakovams apgavus ieškovę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2012 m. rugpjūčio 21 d. ketinimų sutartį dėl vieno kambario buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) ir taikė restituciją įpareigodamas apeliantą grąžinti ieškovės sumokėtą avansinį mokėjimą.

34Dėl ieškinio senaties termino

35Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio pareiškimo terminus.

36Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad byloje taikytinas ieškinio senaties terminas. Atsižvelgus į ieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinti preliminariąją nekilnojamojo turto–pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės, konstatuotina, jog šiam reikalavimui teisme pareikšti taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi minėta preliminarioji sutartis sudaryta 2012 m. rugpjūčio 21 d., o ieškinys pateiktas 2015 m. vasario 19 d., tai darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

37Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

38Dėl neturtinės žalos

39Jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą (CK 1.91 straipsnio 3 dalis).

40Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 2 027 Eur ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą. Apeliantas nurodo, kad ieškovė neturtinės žalos dėl jo veiksmų nepatyrė, todėl jis neturi pareigos ją atlyginti.

41Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė sudarė preliminariąją sutartį apgauta atsakovų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio argumentas, kad ieškovė jokios neturtinės žalos dėl apelianto veiksmų nepatyrė. Nors apeliaciniame procese nekeliamas klausimas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgė į didesnį ieškovės K. M. socialinį pažeidžiamumą dėl aplinkybių, susijusių su jos amžiumi, socialine ir turtine padėtimi, į lėšų, sumokėtų pagal preliminariąją sutartį negrąžinimo trukmę, taip pat į tai, kad ieškovė apeliantui sumokėjo pinigus, iš socialinės išmokos, skirtos įsikūrimui.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl neturtinės žalos priteisimo ar pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

43Dėl proceso teisės normų

44Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes netikrino papildomai atsakovo pateiktų faktinių aplinkybių, t. y. tai, kad G. S. pagal įgaliojimą vedė paveldėjimo bylą, nesutiko bylos nagrinėjimą atidėti vėlesniam laikui ir leisti pasitelkti į pagalbą advokatą, atmetė atsakovo prašymą pasikviesti liudytojus.

45Nagrinėjamos bylos atveju kilo šalių ginčas dėl to, ar ieškovė preliminariąją sutartį sudarė apgauta atsakovų. Sutarties tekste, minėta, nurodyta, kad apeliantas yra buto, kurį ieškovė ketino įsigyti, pardavėjas. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjęs teismas, nevertindama įgaliojimo vesti paveldėjimo bylą, atsisakęs iškviesti liudytojus apribojo jo galimybę įrodinėti, kokie buvo tikrieji pirkėjos ir pardavėjo ketinimai, ieškovės elgesį ginčo bute, jos moralines nuostatas.

46Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-378/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien apelianto nurodytų asmenų (notarės N. U., antstolio V. D., D. R., advokatės R. V., I. P., kuri dabar gyvena ginčo bute) paaiškinimai tokiomis, kaip nagrinėjamos bylos, aplinkybėmis, kai sutartyje yra aiškiai nurodytas pardavėjas, kai iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad apeliantas niekada nebuvo preliminariojoje sutartyje nurodyto buto savininkas ir kai nėra ginčo, kad apeliantas iš ieškovės pagal preliminariąją sutartį gavo 2 346 Eur, nevertintini kaip galintys patvirtinti preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes, t. y. neatitinka įrodymų sąsajumo reikalavimo, įtvirtinto CPK 180 straipsnyje.

47Apeliantas taip pat nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė ginti savo teises teisme pasitelkus advokatą, nes pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą atidėti posėdį.

48CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

49Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškinys dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovui G. S. buvo įteiktas 2015 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka 2015 m. birželio 3 d. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas du kartus, iš jų vieną kartą – atsakovų prašymu. Bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme vyko 2015 m. spalio 15 d., kurio metu atsakovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas atmetė minėtą atsakovo prašymą.

50Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuo ieškinio įteikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės praėjo daugiau nei 7 mėn., į tai, kad vieną kartą teismo posėdis buvo atidėtas atsakovų prašymu, sprendžia, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko susirasti advokatui bei tinkamai pasirengti teisminei gynybai, o atsakovo prašymas trečią kartą atidėti teismo posėdį vertintinas kaip pažeidžiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Taigi laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas atmesdamas atsakovo prašymą atidėti posėdį.

51Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53Atmetus apeliacinį skundą atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

54Nagrinėjamoje byloje patirta 2,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese (b. l. 144). Kadangi šios išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 3 Eur, tai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ jos nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.