Byla 2-9488-748/2014
Dėl atsiskaitymo už paslaugas, priėmimo klausimą

1Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Ekologiški vandenys“ ieškinio, pareikšto atsakovui V. B. dėl atsiskaitymo už paslaugas, priėmimo klausimą,

Nustatė

2Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo UAB „Ekologiški vandenys“ ieškinys dėl 180 Lt skolos, 20,00 Lt pašto išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo V. B., gyv. Širvydo g. 23-2, Južintai, Rokiškio r.

3Ieškinys atsisakytinas priimti.

4Nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą dėl įsiskolinimo už paslaugas priteisimo iš atsakovo grindžia ieškovo ir atsakovo 2013 m. kovo 19 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. EKO 001250. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Širvydo g. 23-2, Južintai, Rokiškio r., tačiau ieškinys Kauno apylinkės teismui pateikiamas vadovaujantis Sutarties 7.3. punktu, nustatančiu, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismui.

5Byloje pateikta sutartis, sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio valymo sistemų montavimo ir aptarnavimo paslaugų teikimu (ieškovo), ir fizinio asmens (atsakovo), kuria ieškovas perdavė prekę (vandens valymo sistemą, prekės kodas MINI-ROP) atsakovui, o šis įsipareigojo sumokėti už prekę ir suteiktas paslaugas sutartyje nurodytą sumą. Pagal Sutarties dalyką, šalių ypatumus, sudaryta sutartis teismo laikoma vartojimo sutartis (CK 6.357 str.), o atsakovas – vartotojas (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas).

6Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

7CK 6.188 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vartojimo sutartyse individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

8Nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir ETT formuojamai praktikai (LAT Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, 2009).

9Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

10Teismo nuomone, vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio priėmimo, vartotojo prašymų nagrinėjimo klausimus, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei atsakovo - vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ypač tai taikytina tuo atveju, kai ginčas, remiantis standartinėmis vartojimo sutarties sąlygomis, spręstinas ieškovo - verslininko pasirinkimu jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, nes paminėtu atveju verslininkui suteikiamas nepagrįstas pranašumas vartotojo atžvilgiu. Be to, vartotojas, įvertinęs šias laiko ir lėšų sąnaudas, gali apskritai nuspręsti neginti savo teisių nuo ieškovo - verslininko pareikštų reikalavimų, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagrįsti. Tai ypač pasakytina tuo atveju, kai ieškovo - verslininko reikalavimas pinigine išraiška nėra sąlyginai didelis ir galimos vartotojo bylinėjimosi sąnaudos būtų nedaug mažesnės ar net didesnės nei ieškovo - verslininko pareikštas reikalavimas. Situacija, kai iš vartojimo sutarčių kilęs ginčas, remiantis tokių sutarčių standartinėmis sąlygomis, būtų nagrinėjamas ieškovo - verslininko pasirinkimu, jo buveinės vietoje ar mieste, kuriame yra jo buveinė, iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams.

11Atsižvelgiant į teisminį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad standartinė ieškovo – verslininko parengta pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme nelaikytina šalių susitarimu.

12Esant nurodytoms aplinkybėms ir siekiant, kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau, byla perduotina pagal teismingumą nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui (Respublikos g. 82, LT-42129 Rokiškis) (CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 35 straipsnio 1 dalis).

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalimi, CPK 291-292 straipsniais, 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Nutarė

14bylą pagal ieškovo UAB „Ekologiški vandenys“ ieškinį atsakovui V. B. dėl atsiskaitymo už paslaugas perduoti pagal teismingumą Rokiškio rajono apylinkės teismui.

15Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai