Byla 2A-753-372/2016
Dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“) apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-552-853/2016 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei R. M., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje A. B. (buvusi ( - )) dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. M. 33 490,47 Lt (9 699,51 Eur) dydžio patirtą žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 11 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens A. B. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis GT Nr. ( - ), kuria apdraustas butas, esantis adresu ( - ). 2014 m. sausio 6 d. ieškovės draustas butas buvo aplietas. Tiriant įvykį, nustatyta, kad vanduo į draudėjos butą pateko iš tame pačiame name aukščiau esančio buto Nr. 39, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. M.. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui A. B. atlygino 33 490,47 Lt (9 699,51 Eur) dydžio įvykio metu padarytą žalą. Kadangi atsakovė R. M. rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jai priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta buto užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Ieškovė, trečiajam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi patirtą žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 33 490,47 Lt (9 699,51 Eur) sumai.
  1. Atsakovė R. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies ir prašo nuostolių kompensavimui iš jos priteisti 11 547,68 Lt (3 344,44 Eur), kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad nei apžiūrint butą, nei sudarant remonto sąmatą, nei tikslinant išmokos sumą atsakovė nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo, todėl jai nesuprantama, kokiais principais vadovaujantis buvo apskaičiuota draudėjai padaryta žala. Atsakovės nuomone, lokalinėje sąmatoje, kuri nepatvirtinta, nenurodytas ją sudariusio specialisto išsilavinimas bei kompetencija, nesuderinta ir nepasirašyta atsakingo asmens, nurodyti įkainiai, darbų apimtys visiškai neatitinka tikrovės, yra dirbtinai „išpūsti“, siekiant juos maksimaliai padidinti, priskaičiuoti didesnę draudimo išmoką.
  1. Atsakovės užsakymu atitinkamą kvalifikaciją turinti atestuota specialistė D. K. atliko ieškovės pateiktų lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto patikrinimą, nustatė, jog atstatomiesiems darbams bute, esančiame adresu ( - ), įvertinus realiomis apimtimis ir kainomis, turėjo užtekti 11 547,68 Lt (3 344,44 Eur). Atsakovė savo kaltės dėl įvykio neginčija ir iš dalies pripažįsta, sutinka kompensuoti draudimo bendrovei atsiradusius nuostolius, tačiau realia, teisinga ir protinga apimtimi.
  1. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė visiškai atlygino jos butui padarytą žalą, todėl jokių pretenzijų bylos šalims neturi.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės R. M. 3 286,51 Eur žalos atlyginimą ir 34,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusioje dalyje ADB „Gjensidige“ ieškinį atmetė.
  1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas tarp draudiko – ieškovės ADB „Gjensidige“, išmokėjusio draudėjui draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kalta atsakovė, ir atsakovės R. M. dėl atlygintino žalos dydžio. Nurodė, jog atsakovė R. M. neginčija nei paties draudiminio įvykio, nei savo neteisėtų veiksmų, pripažįsta savo, kaip patalpų savininkės, atsakomybę, tačiau su pareikštu ieškiniu sutinka tik iš dalies, kadangi ieškovė neįrodė realios žalos dydžio ir nėra pateikusi tinkamo padarytos žalos apskaičiavimo. Teismas vertino, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami ieškovės nurodytam žalos dydžiui įrodyti.
  1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes, remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, dalį ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmetė, nurodydamas, jog ieškovės pateikta gyvenamojo buto remonto darbų po užliejimo lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, kadangi į ją yra įtraukti ir tokie buto remonto darbai, kurie nesusiję su dėl apliejimo atsiradusių sugadinimų pašalinimu, todėl ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos darbų išlaidos, siekiant atstatyti aplieto buto apdailą į pradinę būseną, laikytinos nepagrįstomis.
  1. Vertinant byloje esančius ieškovės pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių, jog aplietam butui buvo padaryti tokie apgadinimai, koks buvo buto remonto mastas, nurodytas ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje bei turto apžiūros akte. Teismo nuomone, dalis nurodytų darbų yra nesusiję su remonto kaštais, todėl jų įtraukimas į sąmatą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai ieškovės pareiga yra įrodyti, kokia buvo buto būklė iki jo apliejimo, kad žala nukentėjusiajai būtų atlyginta ta pačia apimtimi, nesudarant sąlygų nepagrįstai praturtėti. Teismas pripažino, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir atliktų darbų akte atlikti darbai nėra detalizuoti, yra neaiškūs, nepateikti darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraščiai, mechanizmų bei medžiagų poreikio žiniaraščiai, žalos paskaičiavimas, medžiagų atitikties deklaracijos, todėl teismas ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, kurioje nurodytos kainos skiriasi nuo atsakovės pateiktos palyginamosios sąmatos, vertino kritiškai, ir sprendė, kad atsakovės pateiktoje pakoreguotoje lokalinėje sąmatoje atlikti paskaičiavimai atitinka darbų, susijusių su sugadinimų pašalinimu, vertę.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai bei priteisti iš atsakovės R. M. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami ieškovės nurodytam žalos dydžiui įrodyti. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieškovės pateikta buto remonto darbų po užliejimo įvykio lokalinė sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes į ją įtraukti su buto apliejimo atsiradusių sugadinimų pašalinimu nesusiję remonto darbai, o visi sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti, yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai.
    1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, jog teismas vertina įrodymus visapusišku išnagrinėjimu. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos visapusiškai išnagrinėti įrodymus, priėmė sprendimą remdamasis tik atsakovės pateiktais įrodymais ir paaiškinimais, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus argumentus bei dokumentus, taip pažeisdamas rungimosi principą, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, turėtų būti panaikinta kaip nepagrįsta.
  1. Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinio skundo netenkinti ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pagrindą ginčyti ieškovės nurodytą padarytos žalos dydį bei pagrįstai abejoti nurodytos trečiojo asmens turtui padarytos žalos apimtimi sudaro tai, kad nei apžiūrint aplietą butą, nei sudarant jo remonto sąmatą, nei tikslinant išmokos sumą atsakovė, kaip žalą padaręs asmuo, nebuvo kviečiama į aplieto buto apžiūrą, nors ieškovės turto draudimo taisyklių 90.1. punkte numatyta, jog apžiūrint pažeidimus, surašomas nustatytos formos aktas, kuriame yra grafa, kad apžiūros akte pasirašo numanomas kaltininkas.
  1. Civilinėje byloje ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina nei ieškovės nurodomos trečiajam asmeniui padarytos žalos – turto sugadinimo apimties, nei šio turto atstatomosios vertės, nei atliktų statybos darbų, panaudotų medžiagų kiekio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovės nurodytos trečiojo asmens turtui padarytos žalos visa apimtimi.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas

  1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, jog 2006 m. gegužės 11 d. tarp ieškovės ADB „Gjensidige“ (buvusi ADB „PZU Lietuva“) ir A. B. (buvusi ( - )) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis – liudijimas GT Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas butas, esantis ( - ) (I t., b. l. 7–8). 2014 m. sausio 6 d. ieškovės draustas butas buvo aplietas, 2014 m. sausio 7 d. registruotas pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, jog butą, esantį adresu ( - ), apliejo kaimynai (I t., b. l. 14). Tiriant draudiminį įvykį, nustatyta, kad vanduo į draudėjos butą pateko iš tame pačiame name aukščiau esančio buto Nr. 39, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei R. M., įvykio priežastis, nurodyta turto apžiūros akte Nr. 175807, – trūkusi skalbimo mašinos žarnelė (I t., b. l. 17). Turto apžiūros aktas (su priedais Nr. 1 ir Nr. 2) sudarytas 2014 m. sausio 15 d., pasirašytas draudėjos V. B. ir draudiko atstovo V. Š. (I t., b. l. 15–17). Pagal turto apžiūros akte nurodytus duomenis buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyti buto remonto darbai po už liejimo, sąmatos bendra remonto išlaidų suma 33 690,47 Lt (I t., b. l. 22–23). Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir trečiajam asmeniui A. B. išmokėjo draudimo išmoką: 20 037, 63 Lt kaip avansinę įmoką UAB „Džiugo statyba“, kuri A. B. pasirinkimu atliko buto remonto darbus (I t., b. l. 21, 24–25), 13 452,84 Lt draudėjai A. B. (I t., b. l. 26, 31). 2014 m. rugsėjo 23 d. atsakovei R. M. ieškovė pateikė pretenziją nurodydama, kad remiantis žalos dydį įrodančiais dokumentais, ieškovė išmokėjo 33 490,47 Lt dydžio išmoką, ieškovei atlyginus apdrausto buto savininkei apliejimu padarytą žalą, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti sumokėtą sumą (I t., b. l. 32). Atsakovė R. M. su reikalaujama atlyginti suma nesutiko, 2014 m. spalio 15 d. rašte, adresuotame ieškovei, nurodė, jog su priskaičiuota draudimo išmokos suma nesutinka, kadangi ji nepagrįsta, „užaukštinta“, žymiai pagerina nukentėjusiosios turtą (I t., b. l. 55).
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.987 straipsnyje draudimo sutartis apibūdinama kaip sutartis, kuria viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. LR CK 6.997 straipsnis numato, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo sumą) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu, draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Subrogacija užtikrina, jog nei draudėjas, nei draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų praradimų, taipogi nepagrįstai nepraturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui (asmenims) išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiajam asmeniui (draudėjui), o šiam reikalavimo teisę perleidus – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę (LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
  1. Remiantis LR CK 2.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo LR CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Pagal LR CK 6.251 straipsnio 1 dalį, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų neteko, nes tuo atveju, jei atlyginama daugiau, nei padaryta žalos, reiškia, jog nukentėjusysis nepagrįstai praturtėjo. Taigi, visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jam nepadarius žalos, o iš žalą padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos.
  1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje kilo ginčas tarp ieškovės, išmokėjusios draudėjui draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kalta atsakovė, ir atsakovės dėl atlygintino žalos dydžio. Ginčo dėl žalą sukėlusio įvykio ir dėl atsakovės R. M. kaltės byloje nėra, atsakovė savo atsakomybės dėl kaimyninio buto užliejimo neneigia. Teismas tinkamai nustatė, kad atsakovė R. M. neginčija nei paties įvykio, nei savo neteisėtų veiksmų, pripažįsta savo, kaip patalpų savininkės atsakomybę, tačiau su ieškovės ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovė nepateikė tinkamo žalos apskaičiavimo, neįrodė padarytos žalos dydžio. Ginčas byloje kilo dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo dydžio.
  1. Draudimo išmokos dydį nustato pats draudikas, atsižvelgdamas į dėl draudiminio įvykio susidariusius nuostolius, draudimo sumą, draudimo vertę, kitas reikšmingas aplinkybes remdamasis draudėjo pateiktais duomenimis, savo paties surinkta informacija ir ekspertų išvadomis. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 33 490,47 Lt (9 699,51 Eur) dydžio padarytą žalą, pateikė teismui žalos dydį pagrindžiančius įrodymus: 2014 m. sausio 15 d. sudarytą turto apžiūros aktą su priedais Nr. 1 ir Nr. 2 (I t., b. l. 15–17); „Remeks“ lokalinę sąmatą, sudaryta pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas (I t., b. l. 22–23); UAB „Džiugo statyba“ PVM sąskaitą - faktūrą serija SP Nr. 503, kurioje nurodyta, kad buto remonto kaina pagal pažymą apie atliktų darbų vertę yra 33 690,47 Lt (9 757,43 Eur) (I t., b. l. 27); atliktų darbų aktą, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas, kuriame nurodyta, jog atliktų darbų vertė yra 33 690,47 Lt (9 757,43 Eur) (I t., b. l. 29–30); nespalvotas buto, esančio adresu ( - ), nuotraukas po užliejimo (I t., b. l. 94–100); lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas (I t., b. l. 171–173); draudėjos A. B. pasirašytą lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2013 m. spalio mėnesio kainas (I t., b. l. 174–175), fotolentelę su spalvotomis buto, esančio adresu ( - ), nuotraukomis (pateiktomis per EPP) (I t., b. l.176–198); lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2014 m. kovo mėnesio kainas (II t., b. l. 21–23). 2015 m. vasario 10 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame nurodė, jog ieškovė atsakovės atžvilgiu atsisako dalies ieškinio, t. y. 863,43 Eur (2 981,28 Lt), o likusią ieškinio sumą – 8 836,08 Eur pilnai palaiko (I t., b. l. 116). Atsakovė R. M., nesutikdama su prašomu priteisti žalos dydžiu, pateikė D. K., kuriai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės pareigas (kvalifikacijos atestato Nr. ( - )), parengtą lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto patikrinimo išvadą su priedais (palyginamąją lokalinę sąmatą, darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraštį, mechanizmų, medžiagų poreikio žiniaraščius, pakoreguotą lokalinę sąmatą) (I t., b. l. 56–85), kurioje apskaičiuota buto remonto vertė yra 11 547,68 Lt (3 344,43 Eur).
  1. Teismo nuomone, ieškovės pateikti į bylą įrodymai, patvirtina faktą, kad apdraustam turtui buvo padaryta žala ir, kad ieškovė turėjo pagrindą išmokėti draudimo išmoką. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog visi ieškovės sąmatoje nurodyti nuostoliai neįrodyti. Sąmata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, tačiau ieškovės pateikti į bylą įrodymai nepagrindžia viso nurodyto žalos dydžio, kurį ieškovė prašo priteisti. Įvertinus ieškovės ir atsakovės pateiktas lokalines sąmatas, matyti, kad ieškovės priskaičiuotų darbo užmokesčio, medžiagų, mechanizmų sąnaudų kaina, darbų kiekiai ženkliai didesni. 2006 m. gegužės 10 d. gyventojų turto draudimo sutartimi A. B. apdrausto buto draudimo būdas – visa vertė, tai reiškia visišką nuostolių atlyginimą ir nukentėjusiosios grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų jai nepadarius žalos. Atstatomieji darbai pagal kokybę turi būti tokie pat kaip buvo iki užliejimo. Draudimo išmokėtų lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus, turi būti tai pagrindžiantys įrodymai, atsiskaitymo dokumentai turi užtikrinti galimybę patikrinti darbų kiekių ir kainų atitikimą tarp atliktų ir pateikiamų atsiskaitymo dokumentuose (pridedant atliktų paslėptų darbų priėmimo aktus, naudotų medžiagų atitikties sertifikatus bei deklaracijas, medžiagų pirkimo sąskaitas, nurašytus grįžtamųjų medžiagų sąrašus, pažymas apie statybinių medžiagų pristatymą į statybines atliekas tvarkančią įmonę, defektinius, darbo sąnaudų ir darbo užmokesčio žiniaraščius). Ieškovės sudarytame turto apžiūros akte nėra tiksliai aprašytas reikalaujamų darbų pobūdis, nėra nurodytos tikslios pažeidimų vietos, pažeidimų plotai, o lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų dalis yra nesusijusi su remonto kaštais, jų įtraukimas į sąmatą yra nepagrįstas atitinkamais įrodymais. Draudikui tenka įrodinėjimo našta, kad jis dėjo visas pastangas ir, bendradarbiaudamas su savo draudėju, siekė ekonomiškai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų dalis (sienų, lubų dažymas, sienos apšiltinimas, durų keitimas, grindų dangos keitimas, statybvietės įrengimas, statybinių atliekų išvežimas) kelia abejonių, jų įtraukimas į sąmatą nėra pagrįstas pakankamais įrodymais. Draudimo bendrovė sudarė preliminarią sąmatą, kurioje buvo apskaičiuotas padarytos žalos dydis, buvo kreiptasi į rangovą, kuris sutiko atlikti remontą ir pilnai pasinaudojo pateikta lokaline sąmata, o į atliktų darbų aktą įrašė visus sąmatoje numatytus darbus. Ieškovės pareiga yra įrodyti, koks buvo padarytos žalos mastas, kad atlygino nukentėjusiajai tiek, kiek ji realiai neteko, nesudarant jai sąlygų nepagrįstai praturtėti. Manytina, kad atsakovė pagrįstai abejoja, kokiais principais vadovaujantis buvo apskaičiuota draudėjai padaryta žala, kadangi nei apžiūrint butą, nei sudarant remonto sąmatą, nei tikslinant išmokos sumą, atsakovė nebuvo kviečiama ir žalos reguliavimo procese nedalyvavo, nors 2014 m. sausio 1 d. ieškovės atstovo sudarytame turto apžiūros akte numatyta grafa, kurioje turėtų būti numanomo kaltininko vardas, pavardė ir parašas arba priežastis, kodėl minėta grafa nepasirašyta, atsakovės R. M. parašo turto apžiūros akte nėra. Atsakovė turėjo teisę aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese bei susipažinti su visa draudiminio įvykio medžiaga, siūlyti pasekmes šalinti gera valia, jai pačiai pasiūlant kitą, remonto darbus pigiau sutinkančią atlikti statybos bendrovę, tačiau ši galimybė jai nebuvo suteikta. Atsakovės teigimu, ji ne kartą bendravo su ieškovo atstovais ir prašė sudaryti jai galimybę dalyvauti buto apžiūroje, įsitikinti padarytos žalos apimtimi, tačiau pretenzija jai buvo pareikšta tik 2014 m. rugsėjo 23 d., kai remonto darbai jau buvo atlikti ir draudimo išmoka sumokėta, todėl ji turi teisę ginčyti ieškovės nurodytą žalos dydį.
  1. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu, tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais, o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Byloje pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti papildomus įrodymus, ne kartą siūlė šalims skirti ekspertizę, tačiau šalys nesutiko, todėl teismas savo įsitikinimu vertino visus byloje surinktus įrodymus.
  1. LR ( - ) straipsnio nuostatomis įtvirtinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal LR CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (LR ( - ) straipsnis). LAT jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009, LAT 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, LAT 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR ( - ) straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. (LAT 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, LAT 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
  1. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovės pareiga yra įrodyti, koks buvo padarytos žalos dydis, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota teisingai, tad žalos dydį patvirtinančių įrodymų buvo pateikta pakankamai, jie visiškai pagrindžia ieškovės reiškiamą reikalavimą, o atsakovės pateikta sąmata atmestina, nes joje apskaičiuotas žalos dydis yra tik orientacinis, kadangi D. K. patalpų, ieškovės išskleistos lokalinės sąmatos nematė, rėmėsi ženkliai mažesniais įkainiais, jos pateiktoje lokalinėje sąmatoje neatsispindi tos pozicijos, kurias detalizuotoje lokalinėje sąmatoje nurodė ieškovė, be to, lokalinės sąmatos sudarytos remiantis skirtingomis statybinių sąmatų skaičiavimo programomis, butas buvo įrengtas brangiomis medžiagomis ir buvo užlietas labai stipriai, tai matyti iš į bylą pateiktų nuotraukų, todėl tokio masto remontas buvo būtinas; nurodė, kad ieškovei nėra pareigos pateikti žiniaraščių, darbo užmokesčio, medžiagų žiniaraščių, kviesti atsakovę į turto apžiūrą. Pirmosios instancijos teismas vertino abejų šalių pateiktus įrodymus (apžiūros aktą, pateiktas sąmatas, šalių paaiškinimus dėl sienų, lubų dažymo, sienos apšiltinimo, atliekų išvežimo, durų, grindų keitimo, pateiktas nuotraukas, kurias šalys vertina visiškai skirtingai), pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės. Šios išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas patikrino, ar ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis trečiajam asmeniui (draudėjui) yra pagrįstas ir nutarė, jog yra pagrindas mažinti ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą. Nesutiktina su ieškovės nuomone, jog teismas nesilaikė pareigos visapusiškai išnagrinėti įrodymus, priėmė sprendimą remiantis tik atsakovės pateikta sąmata ir paaiškinimais, nevertino ieškovės paaiškinimų dėl darbo įkainių skirtumų. Ieškovė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
  1. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, žodinius paaiškinimus pagrįstai sprendė, kad atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje atlikti skaičiavimai atitinka darbų, susijusių su sugadinimų pašalinimu, vertę, ir dalį ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius atmetė. Teismas, sumažindamas ieškovei priteistiną sumą, atsižvelgė į tai, kad jog duomenų, patvirtinančių ieškovės atstovo V. Š., kuris sudarė žalos apžiūros aktą, kvalifikaciją, byloje nėra; teismui kilo pagrįstų abejonių dėl ieškovės atstovo nurodyto sugadinto grindų ploto, grindų apgadinimo identifikavimo, grindų dangos „laivo denis“; jog nepateikta įtikinamų įrodymų, kad bute buvo reikalinga atlikti labai gerą dažymą; jog buto sienų apšiltinimas neatitinka buvusios šiltinimo konstrukcijos; jog nepateikta jokių duomenų, kad bute buvo poreikis pakeisti duris. Pirmosios instancijos teismo nuomone, remiantis nuotraukomis, taip negalima teigti, kad bute buvo tokio masto sugadinimai, koks buvo atliktų remonto darbų kiekis. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atitinkamos darbų dalies įtraukimas į ieškovės lokalinę sąmatą yra nepagrįstas.
  1. Ieškovės atstovas apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovės R. M. ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 125 Eur žyminio mokesčio, 210,54 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei pirmojoje instancijoje visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  1. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai