Byla e2A-210-794/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės, ir Andriaus Veriko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-878-820/2019 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau tekste – ESO) ir S. K., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei energetikos inspekcijai, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir S. K. 2 332,53 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2015-07-04 ( - ) kilusio gaisro metu sudegė ieškovės draudėjai A. B. priklausantis pagalbinis pastatas bei jame esantis namų turtas, kurie buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas" būsto ir namų turto draudimo sutartimi. Kompensuodama gaisro metu padarytą žalą ieškovė išmokėjo 2 332,53 EUR dydžio draudimo išmoką.

103.

11Dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius" prievolės atlyginti padarytą žalą ieškovė nurodė, jog ESO veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo naudoja pavojingą objektą arba vykdo tokio pavojingumo veiklą, kurių jis nėra pajėgus visiškai kontroliuoti. Ieškovės teigimu, reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau yra esminis, nes net ir elgiantis maksimaliai saugiai, lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi - žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai.

124.

13Dėl atsakovo S. K. prievolės atlyginti padarytą žalą ieškovė pažymėjo, jog atsakovės ESO teigimu gedimas ESO tinkle atsirado bei kilo gaisras dėl to, kad atsakovo S. K. valdomas traktorius nulaužė elektros linijos atramą. S. K. pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Žalą padariusio asmens kaltė ir neteisėti veiksmai preziumuojami. Kadangi dėl S. K. neteisėtų veiksmų padaryta žala tretiesiems asmenims, S. K. kartu su kita atsakove ESO yra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą. Taigi atsakingi už žalą asmenys šiuo atveju yra atsakovai ESO ir V. K.. Žala padaryta dėl atsakovės ESO valdomuose elektros tinkluose įvykusio gedimo ir vėliau kilusio gaisro, todėl jos atžvilgiu taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos.

145.

15Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius" pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog atsakovės ESO komisijos 2015 m. liepos 27 d. tyrimo aktu (toliau - Tyrimo aktas) nustatyta, kad 2015 m. liepos 4 d. 14.00 val. atsakovas ūkininkas S. K., dirbdamas žemės ūkio technika, kliudė 10 kV oro linijos L-400 iš Ringailių TP atramą Nr. 400/80, ją nulaužė, tokiu būdu sukeldamas trumpąjį jungimą oro linijoje. Dėl šios priežasties 14.02 val. atsirado viršįtampiai 10 kV oro linijoje L-300 iš Ringailių transformatorinės pastotės. Kitų viršįtampių ribotuvų gedimą galėjusių nulemti priežasčių nenustatyta, todėl pripažinta, kad būtent trumpasis jungimas 10 kV linijoje (L-400) sukėlė viršįtampius 10 kV oro linijoje (L-300). Pereinamųjų procesų metu dėl iškrovos pažeisti stulpinėje transformatorinėje Rg-306 esantys du (iš trijų) viršįtampių ribotuvai POLIM 12 D. Iškrovos metu pažeisti viršįtampių ribotuvai sukėlė trumpąjį jungimą, todėl krentančios įkaitusios medžiagos sukėlė gaisro židinį ant išdžiūvusios / sausos žolės. Nuo žolės užsidegė už 100-150 m. esantis draudėjos ūkinis pastatas, kuris buvo visiškai sunaikintas. Ištyrusi visas faktines įvykio aplinkybes, atsakovė ESO 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu atsisakė atlyginti ieškovės prašomą žalą, nes žala padaryta ne dėl ESO kaltės. Įvykio atsiradimo priežastis - trečiųjų asmenų poveikis - atsakovo ūkininko S. K. nulaužta atrama bei dėl to priežastiniame ryšyje kilęs gaisras.

166.

17Atsakovė taip pat paaiškino, jog ji, būdama įrenginių, kurie nurodomi kaip žalos šaltinis, savininkė ir prižiūrėtoja, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovės ESO veiksmai nebuvo neatidūs, nerūpestingi, todėl šiuo atveju nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų / neveikimo. Be to, ieškovė nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kad atsiradusios žalos priežastis yra būtent atsakovės ESO valdomų elektros tinklų gedimas, o rėmėsi tik su ieškiniu pateiktu atsakovės ESO 2015 m. liepos 24 d. raštu, kuriame atsakovė ESO atsakė į ieškovės pretenziją informuodama apie 2015 m. liepos 4 d. eksploatuojamuose skirstomuosiuose 10 kV elektros į renginiuose užfiksuotą gedimą, kurio metu prie transformatorinės užsidegė pieva ir kad dėl šio įvykio atliekamas tyrimas. Byloje neįrodyta, jog atsakovės ESO prižiūrimi ir valdomi tinklai galėjo savaime sugesti ir sukurti numanomą ir aiškiai išreikštą žalos atsiradimo pavojų, t. y. gaisro kilimą. Aplinkybė, kad gedimas įvyko atsakovės ESO valdomuose elektros tinkluose dėl trečiojo asmens veiksmų tik įrodo priežastinio ryšio tarp atsakovės ESO tiesioginių veiksmų/neveikimo ir nuostolių atsiradimo nebuvimą.

187.

19A. S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nepateikė konkrečių duomenų, kad buvo priežastinis ryšys tarp 2015-07-04 įvykusio gaisro ir įvykio. Įvykis, kurio metu buvo pažeistas stulpas, įvyko už daugiau nei 7 km. esančiame Klėriškių kaime, kai tuo tarpu gaisras įvyko Medinų kaime. Nukentėjusysis yra senas ir sunkiai begebantis savarankiškai apsitvarkyti asmuo, todėl žolė kieme dažnai būdavo nenupjauta. Vadinasi, mažiausia kibirkštis galėjo sukelti gaisrą. Įvykus įvykiui laukuose, kuomet buvo kliudytas elektros stulpas, atsakovas S. K. kaip atsakingas pilietis ėmėsi visų atsargumo priemonių, kreipėsi į ESO bei iškvietė policiją, kad įvykis būtų užregistruotas ir būtų galima imtis visų saugumo priemonių. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, atsakovas nesutinka, kad įvykis įvykęs laukuose turi priežastinį ryšį su kilusiu gaisru.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

228.

23Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2 332,53 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 332,53 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškinio reikalavimus pareikštus atsakovui S. K. teismas atmetė.

249.

25Teismas konstatavo, jog pats atramos nulaužimo faktas ir laidų su izoliatoriais nusimovimas jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Trumpas jungimas ir viršįtampiai fiksuoti apie 14:00 val. Įvertinęs tai, jog viršįtampiai kaip pasekmė atsiranda nedelsiant, o ne praėjus keliasdešimt minučių nuo jį sukėlusio veiksmo, teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, jog jie kilo iš atsakovės ESO veiksmų, t. y. elektros energijos paleidimo po remonto darbų 13:55 val.

2610.

27Teismas konstatavo, jog atsakovas S. K. elgėsi kaip sąžiningas ir protingas asmuo, apie įvykį informavo nedelsiant tinkamus asmenis. Atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus valdytoja, gavusi informaciją, jog yra nulaužta atrama ir yra didelė trumpo jungimo grėsmė galėjo ir privalėjo nedelsiant imtis priemonių šiai grėsmei išvengti. Atsakovė ESO iki 14:43 val. nesiėmė jokių veiksmų minėtai grėsmei išvengti ir šiuo metu buvo duotas nurodymas, kuris įvykdytas 14:53 val. Taigi atsakovė ESO 1 val. 40 minučių nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų išvengta paprastai neišvengiamų pasekmių – trumpo jungimo atramos nulaužimo atvejais. Atsakovei ESO nedelsiant atjungus elektros energijos tiekimą, nebūtų įvykęs trumpas jungimas ir nebūtų atsiradę viršįtampiai mechaniškai suskaldę ribotuvus ir nebūtų atsiradęs kibirkščiavimas juose, kuris ir sukėlė gaisrą. Teismo teigimu, atsakovo S. K. veiksmas – atramos nulaužimas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, nes pasekmės kilo ne tiesiogiai nuo atsakovo S. K. veiksmų (atramos nulaužimo), bet nuo nepagrįstai ilgo atsakovės ESO neveikimo. Atsakovei ESO imantis veiksmų nedelsiant ir atjungus elektros energiją, trumpo jungimo ir jo sukeltų viršįtampių nebūtų atsiradę, todėl tarp šių atsakovės ESO veiksmų (pasireiškusių neveikimu) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

2811.

29Teismas nenustatė, jog atsakovas S. K. būtų kaip nors įtakojęs atsakovės ESO neveikimą (galimybes atjungti elektros energiją), tiesiogiai sukėlusį žalą, todėl jis nėra atsakingas prieš ieškovę ir ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu atmetė, kaip neįrodytus. Tuo tarpu atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, žinodama apie jos didesnio pavojaus šaltinio keliamą grėsmę, nesiėmė veiksmų grėsmei pašalinti labai ilgą laiką, iš šio neveikimo kilo ieškovei pasekmės – buvo padaryta žala, todėl atsakovė ESO yra atsakinga prieš ieškovę. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės ESO 2 332,53 EUR žalos atlyginimą.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3112.

32Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3313.

34Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3513.1.

36Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantės neteisėtus veiksmus. Nuo 12:58 val. iki 13:55 val. t. y. dar prieš įvykį operatyvinė brigada šalino gedimą Kaišiadorių kompleksinėse transformatorinėse KT – 31, KT – 28 ir TR -22. Apeliantė akcentavo, jog stulpinei transformatorinei Rg 306, kurioje ir kilo gaisras, elektros energija tiekiama iš 35/10 kW Ringailių transformatorių pastotės, tuo tarpu minėtoms kompleksinėms Kaišiadorių transformatorinėms elektros energija tiekiama iš 110/10 kW Kaišiadorių transformatorių pastotės. Tarp 110/10 kW ir Kaišiadorių (kurioje buvo vykdomi darbai nuo 12:58 val.) ir 35/10 kW Ringailių transformatorių pastočių elektrinio ryšio nėra, vadinasi nėra jokio elektrinio ryšio ir su Rg 306 Ringailių stulpine transformatorine. Atsižvelgiant į tai, elektros tinkle minėti perjungimo darbai ir elektros energijos tiekimo atnaujinimas vartotojams iš Kaišiadorių kompleksinių transformatorinių KT – 31 ir KT – 28 niekaip negalėjo įtakoti nei trumpojo jungimo, nei viršįtampio susidarymo. Teismas nepagrįstai sutapatino šiuos gedimo šalinimo darbus.

3713.2.

38Nagrinėjamu atveju budintis dispečeris, įvertinęs gautą informaciją telefonu, pirmiausia davė nurodymą atsakovui S. K. pasitraukti nuo įvykio vietos. Sekančiu veiksmu buvo duotas nurodymas operatyvinei brigadai, dirbančiai įvykio regione, nuvykti į įvykio vietą ir išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Tuo metu operatyvinė brigada, dirbanti įvykio regione, nuo 12:58 val. iki 13:55 val. šalino gedimus Kaišiadorių kompleksinėse transformatorinėse, t. y. visai kitoje vietoje, nei pažeista atrama. Tai reiškia, jog reaguojama buvo nedelsiant ir operatyviai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vien tik nuvykimas iš vienos vietos į kitą transformatorinę bei faktinės situacijos analizė užtrunka tam tikrą laiko tarpą, todėl akivaizdu, jog nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti apeliantės nepagrįstai ilgą neveikimą, trukusį daugiau kaip 40 min. Joks teisės aktas nenustato konkrečių veiksmų, kuriuos operatorius turi atlikti, įvykus vienam ar kitam gedimui.

3913.3.

40Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo S. K. valdoma transporto priemonė su žemės ūkio technika vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis taip pat priskirtina padidinto pavojaus šaltiniui. Vien tai, kad atsakovas S. K. informavo apeliantę apie įvykį, dar nereiškia jog jis buvo atidus, rūpestingas bei nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, ir tokiu būdu pažeisdamas atramą.

4113.4.

42Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė netiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo S. K. neteisėtų veiksmų ir kilusio gaisro, t. y. teismas nepagrįstai nenustatinėjo, ar atsakovo S. K. veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Visi byloje surinkti įrodymai byloja apie tai, kad atsakovo S. K. neteisėtas neveikimas pasireiškė tuo, kad jis valdė padidinto pavojaus šaltinį neatsargiai, nesaugiai bei nerūpestingai ir nesivadovaudamas kelių eismo taisyklių, taip pažeisdamas ir nulauždamas atramą. Visi kiti elektros tinkle kilę reiškiniai, tame tarpe ir atsiradę nuostoliai, buvo būtent atramos nulaužimo pasekmė. Nesant atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmuose / neveikime teisės akto pažeidimo požymių, tačiau nustačius pradinę nuostolių atsiradimo grandinės priežastį – atsakovo S. K. nesaugų transporto priemonės valdymą ir svetimo turto sugadinimą – atramos sulaužymą, akivaizdu, jog žalos padarymas buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo S. K. veiksmais.

4314.

44Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

4515.

46Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4715.1.

48Atsižvelgiant į tai, kad nuo atramos nulaužimo iki kilusio gaisro praėjo daugiau nei 1 valanda laiko, ir į tai, kad gaisras kilo po to, kai ESO transformatorinėse išjungė elektros srovę, darytina išvada, kad L-300 linijoje galėjo susidaryti tik komutaciniai viršįtampiai (sekundės dalį trunkantys viršįtampiai, kurios sukelia el. srovės perjungimai), o dėl atramos nulaužimo galimai įvykęs trumpasis jungimas ar įžemėjimas tiesiogiai neįtakojo po 1 valandos ir kitoje elektros linijoje susidariusio viršįtampio.

4915.2.

50Žala padaryta ne dėl galimai susilietusių laidų kibirkščiavimo, o dėl įrangos, kurios paskirtis – apsaugoti elektros tinklą nuo viršįtampio, kibirkščiavimo. Šiuo atveju gaisrą sukėlė apsaugos, o ne S. K. kliudyta įranga. 10 kV elektros įranga, kuria teka elektros srovė, kelia padidintą pavojų, dėl to ESO atsakomybė kyla CK 6.270 straipsnio pagrindu.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5316.

54Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5517.

56Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą atsakovės apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

5718.

58Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

5919.

60Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

6120.

62Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir S. K. prievolės atlyginti padarytą žalą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir S. K. 2 332,53 EUR žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2015-07-04 ( - ) kilusio gaisro metu sudegė ieškovės draudėjai A. B. priklausantis pagalbinis pastatas bei jame esantis namų turtas, kurie buvo apdrausti AB „Lietuvos draudimas" būsto ir namų turto draudimo sutartimi. Ieškovės teigimu, atsakingi už žalą asmenys šiuo atveju yra atsakovai AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir V. K.. Žala padaryta dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ valdomuose elektros tinkluose įvykusio gedimo ir vėliau kilusio gaisro, todėl jos atžvilgiu taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos, o atsakovo S. K. prievolę atlyginti padarytą žalą ieškovė įrodinėjo tuo, jog gedimas ESO tinkle atsirado bei kilo gaisras dėl to, kad atsakovo S. K. valdomas traktorius nulaužė elektros linijos atramą. S. K. pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Kadangi dėl atsakovo S. K. neteisėtų veiksmų padaryta žala tretiesiems asmenims, S. K. kartu su kita atsakove ESO yra atsakingas už gaisro metu padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavęs, jog pasekmes tiesiogiai lėmė ne atsakovo S. K. veiksmas – atramos nulaužimas, bet nepagrįstai ilgas atsakovės ESO neveikimas - elektros energijos neatjungimas, kuris buvo trumpo jungimo ir atsiradusių virš įtampių, sąlygojusių ribotuvų kibirkščiuojančius gedimus tiesioginė pasekmė, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ 2 332,53 EUR žalos atlyginimą, o ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui S. K., atmetė. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, žinodama apie jos didesnio pavojaus šaltinio keliamą grėsmę, nesiėmė veiksmų grėsmei pašalinti labai ilgą laiką, iš šio neveikimo kilo ieškovei pasekmės – buvo padaryta žala, todėl atsakovė ESO yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą. Nesutikusi su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė apeliacinį skundą. Apeliantės teigimu, bylos medžiaga bei nurodyti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė UAB “Energijos skirstymo operatorius” šiuo atveju nėra atsakinga už kilusios žalos padarymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtą veiką, pasireiškusią neteisėtu neveikimu, nors joks imperatyvus teisės aktas nebuvo pažeistas ir skundžiamame sprendime nenurodytas. Teismas taip pat netinkamai sprendė, jog atsakovo S. K. veiksmuose nebuvo nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, sąlygojusio žalos atsiradimą, nors byloje surinkti įrodymai patvirtina buvus priešingai. Apeliantės nuomone, ieškovė pakankamais ir leistinais įrodymais neįrodė ieškinio reikalavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialines teisės normas, priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną, sprendimą. Taigi apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

63Dėl atsakovės UAB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmų (ne) teisėtumo

6421.

65Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

6622.

67Didesnio pavojaus šaltiniu laikomas asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Galimi didesnio pavojaus šaltiniai nurodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nebaigtiniame sąraše – tai transporto priemonės, mechanizmai, elektros ir atominė energija, sprogstamųjų ir nuodingųjų medžiagų naudojimas ir kt. Šioje byloje nekilo ginčo, kad atsakovės ESO veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl priskirtina didesnio pavojaus šaltiniams.

6823.

69Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

7024.

71Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, žinodama apie jos didesnio pavojaus šaltinio keliamą grėsmę, nesiėmė veiksmų grėsmei pašalinti labai ilgą laiką, iš šio neveikimo kilo ieškovei pasekmės – buvo padaryta žala, todėl atsakovė ESO yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, apeliantė nurodo, jog ji į bylą pateikė visus faktinius įrodymus, įrodančius, jog atsakovė tinkamai eksploatavo savo įrenginius, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, bei operatyviai reagavo ir likvidavo įvykusį gedimą elektros tinkluose. Apeliantės teigimu, gedimą, kurio priežastis buvo atramos nulaužymas, dėl to prie transformatorinės, esančios Medinių k., Nemaitonių sen., Kaišiadorių r., užsidegė pieva, sukėlė ne atsakovės AB “Energijos skirstymo operatorius” veiksmai, bet atsakovo S. K. neteisėti veiksmai valdant padidinto pavojaus šaltinį – vykdant darbus laukuose su žemės ūkio technika. Tokiais veiksmais atsakovui S. K. sukėlus gedimus Oro linijoje, dėl ko priežastiniame ryšyje kilo gaisras, nėra pagrindo konstatuoti apeliantės aplaidžių veiksmų ar neveikimo. Taigi šiuo atveju negalima kalbėti apie vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius” neteisėtų veiksmų/neveikimo – egzistavimą. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

7225.

73Neteisėti veiksmai yra būtina ir pirminė civilinės atsakomybės sąlyga. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

7426.

75Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas S. K. apie 13:00 valandą traktoriumi nulaužė atramą ir nedelsiant informavo apie tai valstybės institucijas. ESO tyrimo komisijos 2015 m. liepos 27 d surašytame tyrimo akte Nr. TA-34 (I t., b. l. 51-52) nurodyta, kad ESO dispečerinė 13 val. 12 min. gavo pranešimą apie Klėriškių kaime nulaužtą elektros atramą (stulpą), 14 val. 00 min. atsijungė L-Klėriškės L-400 jungtuvas (t. y. elektros srovė). 14 val. 02 min. išsijungė L-Kibučiai L-300 jungtuvas, o 14 val. 20 min. buvo gautas pranešimas apie Medinų kaime, Nematonių seniūnijoje užsidegusią žolę. ESO komisija nenustatė kitų priežasčių virš įtampių ribotuvo gedimui, dėl to buvo nuspręsta, kad įvykus trumpajam jungimui 10 k V linijoje (L-400), kurioje buvo nulaužta atrama, atsirado virš įtampiai 10 k V linijoje (L-300) ir pereinamųjų procesų metu pažeisti stulpinėje transformatorinėje Rg-306 esantys viršįtampių ribotuvai. Iškrovos metu pažeisti viršįtampių ribotuvai sukėlė trumpąjį jungimą, todėl atsirado kibirkštys, kurios nukritusios ant žolės sukėlė gaisrą. Taigi ESO tyrimo komisija sprendė, kad linijoje L-300 buvo virš įtampiai remdamasi tik tuo, kad linijoje L-400 buvo nulaužta atrama (stulpas) ir suveikė (sudegė) virš įtampių ribotuvai. Minėtame akte ESO komisija teigia, kad nulaužus atramą įvyko trumpasis jungimas, dėl kurio atsirado virš įtampiai, bet tiesioginių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, komisija nenustatė. Tai reiškia, kad išvada apie virš įtampių susidarymą padaryta atsižvelgiant į pasekmes (t. y. sudegę virš įtampių ribotuvai).

7627.

77Teisėjų kolegijos vertinimu šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pati apeliantė 2019-01-25 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad virš įtampių ribotuvai buvo pažeisti nuo komutacinio viršįtampio, kuris trunka kelias šimtąsias sekundės dalis. Terminų žodyne žodžio „komutacija“ reikšmė yra elektros srovės krypties keitimas grandinėje. Taigi atsižvelgiant į tai, kad nuo atramos nulaužimo (13.12 val.) iki kilusio gaisro (14.20 val.) praėjo daugiau nei 1 valanda laiko, ir į tai, kad gaisras kilo po to, kai buvo paleista elektros energija per linijas po ESO atliktų remonto darbų (apie 13.55 val.), darytina išvada, kad L-300 linijoje galėjo susidaryti tik komutaciniai viršįtampiai, t. y. sekundės dalį trunkantys viršįtampiai, kuriuos sukelia elektros srovės perjungimai, o dėl atramos nulaužimo galimai įvykęs trumpasis jungimas negalėjo tiesiogiai įtakoti po 1 valandos ir visai kitoje elektros linijoje (L-400) susidariusio viršįtampio. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jeigu dėl nulaužtos atramos ir buvo susidaręs viršįtampis, nedelsiant suveikia 10 Kv tinkluose įrengti ribotuvai, kurie saugo nuo virš įtampių ir nutraukia elektros energijos tiekimą. Pati apeliantė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra paaiškinusi, kad ribotuvų paskirtis yra apsaugoti skirstomuosius elektros įrenginius nuo 10 k V iki 12 k V įtampos svyravimų viršįtampių tam, kad tolimesni elektriniai pereinamieji procesai nepadarytų žalos ir vartotojų tinklams. Kai apie 13 valandą buvo nulaužta atrama, pas atsakovę ESO nebuvo gauta jokių duomenų apie atsijungusias elektros oro linijas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ESO sistemoje tik 14:00 val. ir 14:02 val. buvo fiksuoti jungtuvų oro linijose L-400 ir L-300 išsijungimas, t. y. įvyko trumpasis jungimas, o 14:12 val. gauta informacija, jog dingo elektros energija pas vartotojus. Be to, byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija pateiktoje išvadoje (3 t., p. 198-199) nurodė, jog atrama nulaužta 13:12 val., o trumpas jungimas, dėl kurio atsirado virš įtampiai, įvyko tik 14:00 val., todėl dėl laiko skirtumo, kuris yra per didelis būti tiesiogine priežastimi, neatmestina versija, kad 10 k V įtampos oro linijoje ESO vykdė perjungimo darbus, kurių metu atsirado virš įtampiai, kurie ir suskaldė iškroviklius (ribotuvus). Taigi išvadą teikianti institucija taip pat pateikė tikėtiną išvadą, jog viršįtampių priežastys galėjo būti ir ESO vykdyti perjungimo darbai. Šių byloje nustatytų aplinkybių apeliantė nepaneigė ir nenuginčijo, todėl įvertinus tai, jog viršįtampiai kaip pasekmė atsiranda nedelsiant, o ne praėjus keliasdešimt minučių nuo jį sukėlusio veiksmo, tai, jog atsakovė ESO informaciją, jog nulaužta atrama gavo 13:12 val., tai, jog atramos nulaužimas savaime jokių pasekmių nesukėlė, nes pas atsakovę ESO nebuvo gauta duomenų apie atsijungusias elektros oro linijas, bei tai, jog apie 13:55 val. buvo paleista elektros energija per linijas po ESO atliktų remonto darbų, apie 14:00 val. išsijungė jungtuvai oro linijose L-400 ir L-300, o 14:12 val. gauta informacija, jog dingo elektros energija pas vartotojus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog viršįtampiai kilo iš atsakovės ESO veiksmų, t. y. elektros energijos paleidimo po remonto darbų 13:55 val.

7828.

79Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog viršįtampiai kilo iš atsakovės ESO veiksmų, t. y. elektros energijos paleidimo po remonto darbų 13:55 val., apeliantė pažymi, jog nuo 12:58 val. iki 13:55 val. operatyvinė brigada šalino gedimą Kaišiadorių kompleksinėse transformatorinėse KT – 31, KT – 28 ir TR -22. Tačiau šios transformatorinės neturi jokio elektrinio ryšio su Rg306 Ringailių stulpine transformatorine, kurioje ir kilo gaisras. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino šiuos gedimo šalinimo darbus, padarydamas nepagrįstą išvadą, jog trumpasis jungimas ir viršįtampiai kilo dėl atsakovės veiksmų, vykdant gedimo šalinimo darbus kitoje vietovėje.

8029.

81Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai, kadangi, visų pirma, atsakovė nepateikė jokių įrodymų (aktų, schemų, brėžinių ir pan.), kurie patvirtintų, jog tikrai tarp minėtų transformatorinių nėra elektroninio ryšio, nors civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Antra, kaip jau minėta, Valstybinė energetikos inspekcija pateiktoje išvadoje, kurios apeliantė nepaneigė ir nenuginčijo, nurodė, jog viršįtampių priežastys galėjo būti ir pačios atsakovės ESO vykdyti perjungimo darbai, kurių metu susidarė viršįtampis ir kuris suskaldė ribotuvus. Vadinasi, vien ta aplinkybė, jog apeliantė gedimo šalinimo (remonto) darbus vykdė kitoje vietovėje, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog viršįtampiai kilo iš atsakovės ESO veiksmų, t. y. elektros energijos paleidimo po remonto darbų 13:55 val., todėl teisėjų kolegija šiuos atsakovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

8230.

83Kvestionuodama byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog ESO, kaip didesnio pavojaus valdytoja, gavusi informaciją, jog yra nulaužta atrama ir jai žinant, jog dėl nusimovusių izoliatorių yra didelė trumpo jungimo grėsmė, atsakovė galėjo ir privalėjo nedelsiant imtis priemonių šiai grėsmei išvengti, apeliantė taip pat nurodo, jog atsakovas S. K. informavo tik apie patį atramos pažeidimo/nulaužimo faktą, bet ne apie nusimovusius nuo atramos izoliatorius. Tačiau teisėjų kolegija ir su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai.

8431.

85Kaip jau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsni, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03- 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

8632.

87Išanalizavusi bei įvertinusi ESO tyrimo komisijos 2015 m. liepos 27 d. tyrimo aktą Nr. TA-34 teisėjų kolegija nustatė, kad 13:12 val. Kaišiadorių dispečerinės budintis dispečeris B. S. gavo pranešimą, kad Klėriškių k., Nemaitonių sen., vykdant darbus žemės ūkio technika kliudė ir nulaužė elektros stulpą. Byloje taip pat yra pateiktas paties budinčio dispečerio B. S. 2015-07-17 paaiškinimas, jog 13:12 val. gavus duomenis apie tai, kad Klėriškių k., ūkininkas traktoriumi nulaužė atramą ir susisiekus su juo telefonu buvo išsiaiškinta, kad laidai nenutraukti, saugiame aukštyje, numauti du izoliatoriai, duota komanda vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos saugiu atstumu. Taigi priešingai nei apeliaciniame skunde akcentuoja apeliantė, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ faktas apie numautus izoliatorius tapo žinomas ne 14:43 val., t. y. kai operatyvinės brigados darbuotojas nuvyko į įvykio vietą ir ją apžiūrėjo, bet dar 13:12 val., t. y., kai buvo gauti duomenys, jog Klėriškių k. atsakovas S. K. traktoriumi nulaužė atramą ir dispečeriui B. S. telefonu išsiaiškinus, kad nuo atramos yra numauti du izoliatoriai. Be to, ta aplinkybė, jog dispečeris B. S. davė komandą atsakovui S. K. pasitraukti iš įvykio vietos saugiu atstumu papildomai tik patvirtina, jog atsakovas S. K. atsakovę ESO informavo ne tik apie patį atramos pažeidimo/nulaužimo faktą, bet ir apie nusimovusius nuo atramos izoliatorius, galinčius sukelti pavojų, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovui S. K. traktoriumi nulaužus atramą ir nedelsiant apie tai informavus apeliantę, apeliantei nebuvo žinoma, jog yra numauti du izoliatoriai, taip pat atmestini.

8833.

89CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės taikymo išimčių – griežtosios atsakomybės taikymas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

9034.

91Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

9235.

93Nagrinėjamu atveju atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus valdytoja (CK 6.270 str. 2 d.), gavusi informaciją (13:12 val.), jog yra nulaužta atrama ir yra didelė trumpo jungimo grėsmė (nulaužus atramą ir žinant, jog yra nusimovę izoliatoriai su laidais nuo traversos, laidai galėjo susiliesti nuo bet kokio vėjo gūsio), teisėjų kolegijos vertinimu galėjo ir privalėjo nedelsiant imtis priemonių šiai grėsmei išvengti. Tačiau apeliantė iki pat 14:43 val. (I t., b. l. 54-55), t. y. kai pasiuntė operatyvinės brigados darbuotoją vykti į įvykio vietą ir ją apžiūrėti, įvertinti situaciją bei padarinius, nesiėmė jokių veiksmų minėtai grėsmei išvengti. Taigi atsakovė ESO apie 1 val. 30 minučių nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų išvengta paprastai neišvengiamų pasekmių – trumpo jungimo atramos nulaužimo atvejais. Vadinasi, byloje nustačius, jog trumpas jungimas įvyko 14:00 val. ir nuo jo kilo byloje nagrinėjamos pasekmės, akivaizdu, jog iš esmės iki trumpo jungimo atsakovė ESO turėjo apie 48 minutes (t. y. nuo 13:12 val. iki 14.00 val.) laiko atlikti elektros energijos atjungimą, tačiau to nepadarė ir nesiėmė jokių veiksmų dar 45 min. (t. y. net iki 14:43 val.).

9436.

95Apeliantė teigia, jog tik saugiai baigus pradėtus darbus ir pašalinus gedimą kitoje vietoje, t. y. Kaišiadorių kompleksinėje transformatorinėje, 13:55 val. operatyvinė brigada galėjo nuvykti į įvykio vietą, ją apžiūrėti ir įvertinti situaciją bei imtis atitinkamų veiksmų. 13:55 val. operatyvinė brigada baigė darbus Kaišiadorių kompleksinėje transformatorinėje, o 14:43 val. operatyvinė brigada jau informavo budintį dispečerį iš įvykio vietos apie susidariusią situaciją, bei nedelsiant gavo nurodymus atjungti elektros energiją pažeistame ruože, todėl, atsakovės nuomone, reaguojama buvo nedelsiant ir operatyviai. Apeliantė, būdama atsakinga ir rūpestinga, ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, siekiant nustatyti tikslią gedimo priežastį ir dėl to priežastiniame ryšyje kilusią žalą. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokį konkrečiai teisės aktą apeliantė pažeidė, konstatuodamas atsakovės ESO ilgai trukusį neveikimą.

9637.

97Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog joks teisės aktas nenustato konkrečių veiksmų, kuriuos operatorius turi atlikti, įvykus vienam ar kitam gedimui. Kita vertus, kaip jau minėta, reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų, kai asmuo vykdo pavojingą veiklą (nagrinėjamu atveju ESO veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi) aplinkiniams neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Tai, kad pasak apeliantės, ji ėmėsi visų apeliaciniame skunde vardijamų saugumo priemonių tam tikrai atsakovės vykdomoje veikloje egzistuojančiai žalos padarymo kitiems rizikai minimizuoti, nereiškia, jog ši rizika tapo ne tokia didelė, kad ją būtų galima visiškai kontroliuoti, o jos vykdoma veikla (t. y. elektros energijos tiekimas) – ne tokia pavojinga, jog nebūtų pagrindo kvalifikuoti jos didesnio pavojaus šaltiniu. Visų įmanomų priemonių aptariamai rizikai minimizuoti ėmimasis ir maksimalus saugumo reikalavimų, vykdant tokią veiklą užtikrinimas yra sąlyga tokiai veiklai vykdyti, tačiau nepašalina jos pavojingumo (didesnės žalos padarymo aplinkiniams rizikos), egzistuojančio dėl objektyvių tokios apeliantės vykdomos veiklos savybių. Be to, byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė ESO apie 1 val. 30 minučių nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų išvengta paprastai neišvengiamų pasekmių – trumpo jungimo atramos nulaužimo atvejais, sudaro pagrindą abejoti, ar atsakovė, kaip didesnio pavojaus valdytoja, tikrai ėmėsi visų įmanomų priemonių rizikai minimizuoti ir maksimaliai užtikrino saugumo reikalavimus, vykdama savo veiklą. Kaip minėta, atsakovės ESO dispečeris atsakovui S. K. nurodė, jog jis pasitrauktų nuo įvykio vietos saugiu atstumu, kas reiškia, jog atsakovės ESO darbuotojas suprato, jog gali kilti pavojus dėl nulaužtos atramos ir laidais tekančios elektros energijos, tačiau atsakovė, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, iki pat 14:43 val. nesiėmė jokių aktyvių ir skubių veiksmų išvengti galimų padarinių, o tik nurodė atsakovui S. K. atsitraukti saugiu atstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta apeliantės skunde dėstoma ir akcentuojama aplinkybė, jog tik saugiai baigus pradėtus darbus ir pašalinus gedimą kitoje vietoje, t. y. Kaišiadorių kompleksinėje transformatorinėje, 13:55 val. operatyvinė brigada galėjo nuvykti į įvykio vietą, ją apžiūrėti ir įvertinti situaciją bei imtis atitinkamų veiksmų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė ESO tinkamai eksploatavo savo įrenginius, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, bei operatyviai reagavo ir likvidavo įvykusį gedimą elektros tinkluose. Įvertinus tai, jog atsakovės ESO veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi, akivaizdu, jog atsakovė gavusi informaciją (13:12 val.), jog yra nulaužta atrama ir yra didelė trumpo jungimo grėsmė (nulaužus atramą ir žinant, jog yra nusimovę izoliatoriai su laidais nuo traversos, laidai galėjo susiliesti nuo bet kokio vėjo gūsio), galėjo ir privalėjo nedelsiant, o ne po 1 val. ir 30 min., imtis priemonių šiai grėsmei išvengti. Taigi nei aplinkybė, jog įvykio vieta yra kaimo teritorijos laukuose, nei aplinkybė, jog dar prieš įvykį operatyvinė brigada šalino gedimą Kaišiadorių kompleksinėse transformatorinėse, kurios yra nutolusios daugiau nei 20 km. atstumu nuo įvykio vietos, nepateisina tokį ilgą atsakovės, kaip didesnio pavojaus valdytojos, neveikimą, t. y. elektros energijos neatjungimą, trukusį 1 val. ir 30 min., todėl apeliantės teiginiai, jog ji ėmėsi visų būtinųjų veiksmų siekiant nustatyti tikslią gedimo priežastį ir dėl to priežastiniame ryšyje kilusią žalą, atmesti kaip nepagrįsti.

9838.

99Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pats atramos nulaužimo faktas ir laidų su izoliatoriais nusimovimas jokių neigiamų padarinių nesukėlė, kadangi pas atsakovę ESO nebuvo gauta duomenų apie atsijungusias elektros oro linijas. Trumpas jungimas ir viršįtampiai buvo fiksuoti apie 14:00 val., todėl įvertinus, jog viršįtampiai kaip pasekmė atsiranda nedelsiant, o ne praėjus keliasdešimt minučių nuo jį sukėlusio veiksmo, akivaizdu, jog jie kilo iš atsakovės ESO veiksmų, t. y. elektros energijos paleidimo po remonto darbų 13:55 val. Be to, atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus valdytoja, gavusi informaciją (13:12 val.), jog yra nulaužta atrama ir yra didelė trumpo jungimo grėsmė (nulaužus atramą ir žinant, jog yra nusimovę izoliatoriai su laidais, laidai galėjo susiliesti nuo bet kokio vėjo gūsio), akivaizdu, jog galėjo ir privalėjo nedelsiant, o ne po 1 val. ir 30 min., imtis priemonių šiai grėsmei išvengti, t. y. atjungti elektros energiją, tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų nepadarė. Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatyta atsakovės ESO neteisėta veika, kuri pasireiškė neteisėtu neveikimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apeliantės teiginiai dėl atsakovės veiksmų teisėtumo yra visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti šioje dalyje teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

100Dėl priežastinio ryšio

10139.

102CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kt.). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę, taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010).

10340.

104Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).

10541.

106Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, žinodama apie jos didesnio pavojaus šaltinio keliamą grėsmę, nesiėmė veiksmų grėsmei pašalinti labai ilgą laiką, iš šio neveikimo kilo ieškovei pasekmės – buvo padaryta žala, todėl atsakovė ESO yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė netiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo S. K. neteisėtų veiksmų ir kilusio gaisro, t. y. teismas nepagrįstai nenustatinėjo, ar atsakovo S. K. veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Visi byloje surinkti įrodymai byloja apie tai, kad atsakovo S. K. neteisėtas neveikimas pasireiškė tuo, kad jis neatsargiai, nesaugiai bei nerūpestingai valdė padidinto pavojaus šaltinį, taip pažeisdamas ir nulauždamas atramą. Visi kiti elektros tinkle kilę reiškiniai, tame tarpe ir atsiradę nuostoliai, buvo būtent atramos nulaužimo pasekmė. Taigi nustačius pradinę nuostolių atsiradimo priežastį – atsakovo S. K. atramos nulaužymą, akivaizdu, jog žalos padarymas buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsakovo S. K. veiksmais, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog apeliantė šiuo atveju yra atsakinga už kilusios žalos padarymą.

10742.

108Vertindama šiuos apeliantės teiginius, teisėjų kolegija, viena vertus, sutinka su atsakove ESO, jog nuo tvarkingai stovinčios atramos izoliatoriai savaime nenusimauna, todėl negali sukelti ir jokių neigiamų pasekmių. Akivaizdu, jog jeigu atsakovas S. K. būtų tvarkingai valdęs transporto priemonę ir laikęsis saugaus atstumo, jis nebūtų pažeidęs/nulaužęs atramos. Vadinasi, galbūt nebūtų ir dėl to atsiradusių padarinių. Tačiau vien tik ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindą konstatuoti netiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo S. K. neatsargių ir nerūpestingų veiksmų ir nuostolių atsiradimo buvimą. Įvykus įvykiui laikuose, kuomet buvo kliudytas elektros stulpas, atsakovas S. K. kaip atsakingas pilietis kreipėsi į ESO bei iškvietė policiją, kad įvykis būtų užregistruotas ir būtų galima imtis visų saugumo priemonių, t. y. elgėsi kaip sąžiningas, rūpestingas, apdairus ir protingas asmuo. Kitaip tariant, atsakovas numatęs, jog dėl tokių jo paties atliktų nerūpestingų ir neatsakingų veiksmų gali kilti tam tikros neigiamos pasekmes, jis elgdamasis kaip protingas ir apdairus asmuo, ėmėsi visų priemonių šiai grėsmei išvengti, t. y. informavo tinkamus asmenis, tame tarpe ir atsakovės darbuotoją apie įvykusį įvykį. Be to, kaip jau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, pats atramos nulaužimo faktas ir laidų su izoliatoriais nusimovimas jokių neigiamų padarinių nesukėlė, kadangi pas atsakovę ESO nebuvo gauta duomenų apie atsijungusias elektros oro linijas. Trumpas jungimas ir viršįtampiai buvo fiksuoti apie 14:00 val., todėl įvertinus tai, jog viršįtampiai kaip pasekmė atsiranda nedelsiant, o ne praėjus keliasdešimt minučių nuo jį sukėlusio veiksmo, akivaizdu, jog jie kilo iš atsakovės ESO veiksmų, t. y. elektros energijos paleidimo po remonto darbų 13:55 val. Tuo tarpu atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus valdytoja, gavusi informaciją (13:12 val.), jog yra nulaužta atrama ir yra didelė trumpo jungimo grėsmė, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo ir privalėjo nedelsiant, o ne po 1 val. ir 30 min., imtis priemonių šiai grėsmei išvengti, t. y. atjungti elektros energiją, tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų nepadarė. Taigi pasekmės kilo ne tiesiogiai nuo atsakovo S. K. veiksmų (atramos nulaužimo), bet nuo nepagrįstai ilgo atsakovės ESO neveikimo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jei atsakovė ESO nedelsiant būtų atjungusi elektros energijos tiekimą, nebūtų įvykęs trumpas jungimas ir nebūtų atsiradę viršįtampiai mechaniškai suskaldę ribotuvus ir nebūtų atsiradęs kibirkščiavimas juose, kuris ir sukėlė gaisrą. Tai reiškia, jog elektros energijos nenutraukimas buvo trumpo jungimo ir atsiradusių viršįtampių, sąlygojusių ribotuvų kibirkščiuojančius gedimus tiesioginė pasekmė, kas sudaro pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, jog tarp šių atsakovės ESO veiksmų (pasireiškusių neveikimu), priešingai nei teigia apeliantė, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo tarpu apeliantės skunde akcentuojamas netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo S. K. neatsargių ir nerūpestingų veiksmų ir nuostolių atsiradimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pernelyg nutolęs nuo atsakovo S. K. atlikto neteisėto veiksmo (atramos nulaužymo). Kaip minėta, atsakovas S. K. elgdamasis kaip protingas ir apdairus asmuo, ėmėsi visų priemonių grėsmei išvengti, t. y. informavo tinkamus asmenis, tame tarpe ir atsakovės darbuotoją apie įvykusį įvykį, todėl vien tik ta aplinkybė, jog buvo nustatyta pradinė nuostolių atsiradimo priežastis – atsakovo S. K. atramos nulaužimas, nesant byloje jokių duomenų, jog pats atramos nulaužimo faktas ir laidų su izoliatoriais nusimovimas sukėlė neigiamus padarinius, negali būti laikoma svariu argumentu, kuris pagrįstų pakankamą netiesioginio priežastinio ryšio egzistavimą. Be to, šią byloje susiklosčiusią situaciją vertinant teisėtumo, protingumo ir sąžiningo principų aspektu, būtų visiškai neteisinga sutikti su apeliantės pozicija, jog pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą turėjo priteisti tik iš atsakovo S. K., kadangi tokiu atveju būtų konstatuota, jog asmeniui kliudžius elektros įrangą, ESO kaip didesnio pavojaus valdytoja, neturi pareigos greitai reaguoti į susidariusią situaciją ir imtis skubių priemonių grėsmei išvengti, o asmuo, kliudęs tokią įrangą, turėtų visais atvejais atsakyti už ESO, kaip didesnio pavojaus valdytojos, netinkamai vykdomą veiklą (CK 1.5 straipsnis). Taigi akivaizdu, jog toks atsakovės ESO, kaip didesnio pavojaus valdytojos, atleidimas nuo civilinės atsakomybės nėra suderinamas su aukščiau minėtais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl atsakovės ESO skunde minima aplinkybė, buvo nustatyta pradinė nuostolių atsiradimo priežastis – atsakovo S. K. atramos nulaužimas, todėl atsakovė ESO negali būti atsakinga prieš ieškovę, neatleidžia jos nuo atsakomybės už neveikimą, sąlygojusį žalos atsiradimą.

10943.

110Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, žinodama apie jos didesnio pavojaus šaltinio keliamą grėsmę, nesiėmė veiksmų grėsmei pašalinti labai ilgą laiką, iš šio neveikimo kilo ieškovei pasekmės – buvo padaryta žala, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę ESO laikę atsakinga prieš ieškovę. Atsakovei ESO imantis veiksmų nedelsiant ir atjungus elektros energiją, trumpo jungimo ir jo sukeltų viršįtampių nebūtų atsiradę, todėl tarp šių atsakovės ESO veiksmų (pasireiškusių neveikimu) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tuo tarpu apeliantės skunde akcentuojamas netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo S. K. neatsargių ir nerūpestingų veiksmų ir nuostolių atsiradimo yra pernelyg nutolęs nuo atsakovo S. K. atlikto neteisėto veiksmo (atramos nulaužimo), kadangi atsakovas S. K. ne tik elgėsi kaip sąžiningas, rūpestingas, apdairus ir protingas asmuo (nedelsiant pranešė apie įvykį), bet ir pats atramos nulaužimo faktas ir laidų su izoliatoriais nusimovimas, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jokių neigiamų padarinių nesukėlė, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos atlyginimą priteisė iš atsakovės ESO, o ne iš atsakovo S. K., atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

11144.

112Teisėjų kolegija išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atsakovės apeliacinio skundo argumentus, bei faktinius bylos duomenis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė savo skunde iš esmės pakartoja ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos ar atskiro procesinio klausimo nagrinėjimo. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad visos apeliantės nurodomos aplinkybės dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų buvo aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Taigi vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas priėmė netinkamą sprendimą. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių faktinių aplinkybių bei įrodymų turinio. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir faktinių aplinkybių neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, šio teismo išdėstytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo ir motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti.

113Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

11445.

115Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

116Dėl procesinės bylos baigties

11746.

118Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą iš dalies tenkinti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

119Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

12047.

121CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

12248.

123Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovė įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

12449.

125Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

126Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

127atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

128Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

129Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu... 8. 2.... 9. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2015-07-04 ( - ) kilusio gaisro... 10. 3.... 11. Dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius" prievolės atlyginti... 12. 4.... 13. Dėl atsakovo S. K. prievolės atlyginti padarytą žalą ieškovė pažymėjo,... 14. 5.... 15. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius" pateikė atsiliepimą, kuriame... 16. 6.... 17. Atsakovė taip pat paaiškino, jog ji, būdama įrenginių, kurie nurodomi kaip... 18. 7.... 19. A. S. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti.... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškovės... 24. 9.... 25. Teismas konstatavo, jog pats atramos nulaužimo faktas ir laidų su... 26. 10.... 27. Teismas konstatavo, jog atsakovas S. K. elgėsi kaip sąžiningas ir protingas... 28. 11.... 29. Teismas nenustatė, jog atsakovas S. K. būtų kaip nors įtakojęs atsakovės... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 31. 12.... 32. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo... 33. 13.... 34. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 35. 13.1.... 36. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantės neteisėtus... 37. 13.2.... 38. Nagrinėjamu atveju budintis dispečeris, įvertinęs gautą informaciją... 39. 13.3.... 40. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo S. K. valdoma... 41. 13.4.... 42. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė netiesioginio... 43. 14.... 44. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 45. 15.... 46. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais... 47. 15.1.... 48. Atsižvelgiant į tai, kad nuo atramos nulaužimo iki kilusio gaisro praėjo... 49. 15.2.... 50. Žala padaryta ne dėl galimai susilietusių laidų kibirkščiavimo, o dėl... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 53. 16.... 54. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 55. 17.... 56. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 57. 18.... 58. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 59. 19.... 60. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra... 61. 20.... 62. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl... 63. Dėl atsakovės UAB „Energijos skirstymo operatorius“ veiksmų (ne)... 64. 21.... 65. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1... 66. 22.... 67. Didesnio pavojaus šaltiniu laikomas asmens valdomas objektas ar jo vykdoma... 68. 23.... 69. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio... 70. 24.... 71. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė ESO, kaip... 72. 25.... 73. Neteisėti veiksmai yra būtina ir pirminė civilinės atsakomybės sąlyga.... 74. 26.... 75. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas S. K. apie 13:00 valandą traktoriumi... 76. 27.... 77. Teisėjų kolegijos vertinimu šiame kontekste taip pat svarbu atkreipti... 78. 28.... 79. Nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog... 80. 29.... 81. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina... 82. 30.... 83. Kvestionuodama byloje nustatytą faktinę aplinkybę, jog ESO, kaip didesnio... 84. 31.... 85. Kaip jau šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo minėta,... 86. 32.... 87. Išanalizavusi bei įvertinusi ESO tyrimo komisijos 2015 m. liepos 27 d. tyrimo... 88. 33.... 89. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta viena iš deliktinės atsakomybės... 90. 34.... 91. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad atsakomybės pagal CK 6.270... 92. 35.... 93. Nagrinėjamu atveju atsakovė ESO, kaip didesnio pavojaus valdytoja (CK 6.270... 94. 36.... 95. Apeliantė teigia, jog tik saugiai baigus pradėtus darbus ir pašalinus... 96. 37.... 97. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog joks teisės aktas... 98. 38.... 99. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje... 100. Dėl priežastinio ryšio... 101. 39.... 102. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami... 103. 40.... 104. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad... 105. 41.... 106. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė ESO, kaip... 107. 42.... 108. Vertindama šiuos apeliantės teiginius, teisėjų kolegija, viena vertus,... 109. 43.... 110. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro... 111. 44.... 112. Teisėjų kolegija išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo... 113. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 114. 45.... 115. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga... 116. Dėl procesinės bylos baigties... 117. 46.... 118. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių... 119. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 120. 47.... 121. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 122. 48.... 123. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos... 124. 49.... 125. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 126. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 127. atsakovės apeliacinį skundą atmesti.... 128. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti... 129. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....