Byla 2A-98-553/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buvusi Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-19458-845/2013 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo priverstinės pravaikštos metu negautas pajamas, 50.000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2010-07-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Kauno apygardos teismas 2010-11-30 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė, dėl ko 2011-01-07 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) viršininko įsakymu Nr. 20-TE-18 ieškovas buvo atleistas iš užimamų pareigų. Pažymėjo, jog 2011-06-13 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi bylą grąžino nagrinėti pakartotinai į apeliacinės instancijos teismą. 2011-10-06 Kauno apygardos teismas patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendį bei priėmė naują sprendimą, kuriuo išteisino ieškovą, nustatęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodė, jog remdamasis išteisinamuoju nuosprendžiu, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį komisariatą dėl grąžinimo į tarnybą, tačiau 2011-10-13 raštu Nr. 20-S-3643 Kauno apskrities VPK atsisakė tai padaryti. Pažymėjo, jog gindamas savo teisėtus interesus kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Kauno apskrities VPK viršininko 2011-01-07 įsakymą 20-TE-18. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-03-15 sprendimu ieškovo skundą atmetė ir nurodė, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui siekti žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir (ar) Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka (toliau – Įstatymas). 2012-11-05 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pakeitė 2012-03-15 Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir skundą patenkino iš dalies - panaikino Kauno apskrities VPK 2011-01-07 viršininko įsakymą Nr. 20-TE-18 ir įpareigojo atsakovą gražinti ieškovą į anksčiau eitas ar lygiavertes pareigas. Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2012-03-15 sprendimo dalį, susijusią su negautų pajamų bei neturtinės žalos atlyginimo klausimais, paliko nepakeistą. Pasak ieškovo, tiek Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra, tiek Marijampolės rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas veikė neteisėtai, nes buvo surašytas kaltinamasis aktas, priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymėjo, jog dėl neteisėto nuteisimo buvo atleistas iš pareigų, dėl ko patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, jog buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-0009-10 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. l d., ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-0006-10, dėl viešosios tvarkos pažeidimo BK 284 str. 1d. - įtariamuoju. 2010-06-30 Marijampolės rajono apylinkės prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-0009-10 buvo nutrauktas. Turtinę žalą sudaro darbo užmokestis, kurį ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtai atleistas iš vidaus tarnybos bei išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Remiantis CK 6.271 str., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 59 str., prašė priteisti žalą, kuri atsirado dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų. Statutas numato, jog teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Priverstinė ieškovo pravaikšta truko nuo 2011-01-07 iki 2012-11-22. Taip pat ieškovas prašė priteisti 50.000 Lt neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėto nuteisimo bei atleidimo iš pareigų. Be to, jis patyrė išgyvenimus, stresą, šoką. Juolab, kad spaudoje ieškovas buvo šmeižiamas. Pažymėjo, jog dirbo 17 metų teisėsaugos sistemoje, o dėl neteisėto nuteisimo buvo atleistas iš tarnybos policijoje. Taip pat nurodė, jog gyvena nedideliame Kalvarijos miestelyje, kuriame ieškovas yra gerai pažįstamas. Taigi pasirodžius negatyviems straipsniams, ieškovas jautė pažeminimą, gėdą, panieką, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Paaiškino, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t.y. toks nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Pažymėjo, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo panaikintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio l punkto pagrindu. Šiuo atveju apkaltinamasis nuosprendis panaikintas iš naujo įvertinus baudžiamosios bylos įrodymus, tačiau nebuvo konstatuota, kad nuosprendis yra neteisėtas. Teisėjų kolegija, priimdama išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad D. S. veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 284 str. l d., požymių. Taip pat atsakovas nurodė, kad sprendžiant reikalavimo dėl turtinės žalos patenkinimą, būtina išsiaiškinti aplinkybę, ar ieškovas priverstinės pravaikštos metu negavo pajamų iš kitos veiklos. Pažymėjo, jog ieškovas neturinę žalą grindė aplinkybėmis, jog apie baudžiamąją bylą plačiai informavo LNK, Lietuvos rytas, Kalvarijos kraštas, Akistata, Delfi.lt. Atkreipė dėmesį, jog straipsnyje (Delfi.lt) nebuvo atskleista ieškovo tapatybė, todėl dėl šios informacijos jam nekilo nepatogumų. Pasak atsakovo, jei ieškovas manė, kad šie straipsniai pažemino jo garbę ir orumą, jis galėjo kreiptis į žiniasklaidos priemones dėl informacijos paneigimo. Žiniasklaidos priemonių atstovams nesutikus to padaryti, ieškovas savo teises gali apginti civilinio proceso nustatyta tvarka. Nors ieškovas nurodė, kad patyrė stresą, šoką, įrodymų apie sveikatos sutrikimus, nepateikė.

8Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nesant įrodymų dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, dėl pareigūnų veiksmais padarytos žalos ieškinį kaip atmesti kaip nepagrįstą.

9Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, jog teismo sprendimu, kuriuo ieškovas išteisintas, nekonstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. Taigi neįrodytas šių pareigūnų neapdairumas, neįrodyta, kad pareigūnai veikė aiškiai nekvalifikuotai, ar nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Mano, kad baudžiamasis procesas byloje nebuvo pernelyg užsitęsęs, baudžiamasis procesas byloje vyko protingą laikotarpį. Nurodė, kad vyriausiasis policijos komisariatas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 8 punktu, privalėjo ieškovą atleisti iš vidaus tarnybos, o įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-05 nutarčiai privalėjo ieškovą grąžinti į vidaus tarnybą. Pažymėjo, kad nėra Kauno apskrities VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl ieškovo atleidimo iš vidaus tarnybos, taip pat dėl ieškovo grąžinimo į vidaus tarnybą, todėl prašymas priteisti priverstinės pravaikštos metu negautas pajamas atmestinas. Prašė atmesti ieškinį dalyje dėl neturinės žalos priteisimo kaip neįrodytą.

10Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu į pareikštą ieškinį nesutiko ir ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodė, kad 2010-07-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 str. l d. Ieškovo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teisme ir 2010-11-30 nutartimi atmestas. Marijampolės apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2010-11-30. Vadovaujantis BPK 336 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti vykdomi (BPK 346 str.). Todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011-01-07 įsakymu Nr. 20-TE-18 „Dėl viršilos D. S. atleidimo iš vidaus tarnybos" ieškovas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 8 punktu ir remiantis Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-22 nuosprendžiu bei Kauno apygardos teismo 2010-11-30 nutartimi, nuo 2011-01-07 buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Ieškovui apskundus nuosprendį kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamąją bylą grąžino nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui, kuris 2011-10-06 nuosprendžiu panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-07-23 nuosprendį ir pagal BK 284 str. l d. ieškovą išteisino. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas 2011-10-13 raštu Nr. 20-S-3643 kreipėsi į Kauno apskrities VPK ir prašė panaikinti Kauno apskrities VPK viršininko 2011-01-07 įsakymą Nr. 20-TE-18 bei grąžinti jį į buvusias pareigas. Įstaigos vadovui nesutikus grąžinti jį į pareigas, ieškovas su prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-03-15 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-35-141/2012, kuriuo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-05 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012-03-15 sprendimą iš dalies pakeitė ir panaikino Kauno apskrities VPK viršininko 2011-01-07 įsakymą Nr. 20-TE-18 „Dėl viršilos D. S. atleidimo iš vidaus tarnybos" bei įpareigojo Kauno apskrities VPK grąžinti ieškovą į anksčiau eitas ar lygiavertes pareigas Kauno apskrities VPK. Tuo pagrindu Kauno apskrities VPK viršininko 2012-11-22 įsakymu Nr. 20-TE-1061 „Dėl viršilos D. S. gražinimo į vidaus tarnybą ir skyrimo į pareigas" ieškovas nuo 2012-11-22 buvo gražintas į vidaus tarnybą ir paskirtas dirbti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyresniuoju postiniu, o nuo 2012-12-13 buvo perkeltas į Kauno apskrities VPK Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados postinio pareigas. Nurodė, kad ieškovas nenurodė už kokį laikotarpį prašo priteisti negautas pajamas, taip pat neaišku, ar ieškovas per laikotarpį, kai buvo atleistas iš tarnybos ir vėl grąžintas, nedirbo kito darbo ir, ar negavo iš kitos veiklos kitų pajamų, kurios turėtų būti išskaičiuotos iš galimai priteistinos žalos dydžio.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovo D. S. naudai 47 475,10 Lt turtinės žalos ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 52475,10 Lt. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1 000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą.

13Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar Marijampolės prokuratūra nepagrįstai surašė ieškovo atžvilgiu apkaltinamąjį aktą, svarbu išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Teismui įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą nebuvo nustatyta duomenų, jog procesiniai veiksmai buvo atlikti neteisėtai ar pažeidžiant BPK reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, ir ji teisėta tiek, kiek atlikta pagal įstatymo reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei įstatymų nuostatas, padarė išvadą, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir kaltinamasis aktas surašytas esant pakankamai duomenų ir kad ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, numatytų BPK 3 str. 1 d. ir 168 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas neišsamiai ištyrę aplinkybes bei priėmę neteisingus sprendimus, pažeidė BPK 1 str. ir CK 6.246 str. 1 d. nustatytą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai tiriant bei vertinant įrodymus baudžiamajame procese, dėl ko ieškovui buvo padaryta turtinė žala negautų pajamų forma. Atmesti atsakovo argumentus, jog ieškovas neturi teisės į žalos atlyginimą negautų pajamų forma ir paskaičiavo, kad ieškovo negautos pajamos iš vidaus tarnybos sudaro 46 475,10 Lt. Nustatė, kad pripažinus pirmos ir apeliacinės instancijos teismų neteisėtus veiksmus, ieškovas įgijo teisę neturtinės žalos atlyginimą ir priteisė 5 000,00 Lt dydžio neturtinės žalos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Nurodo, kad:

  1. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovui priteistiną turtinę žalą, vadovavosi vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimu. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013-11-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-893/2013 atmetė ieškovo ieškinyje nurodytą skaičiavimo principą – vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą vadovaujantis Vyriausybės nutarimo „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, nes šiuo atveju nėra sprendžiamas darbo ginčas, o valstybės pareigos atlyginti žalą, nors ir negauto darbo užmokesčio pavidalu, klausimas sprendžiamas pagal CK nuostatas. Priteisus ieškovui žalą, jam nekyla pareiga sumokėti privalomus mokesčius į biudžetą (Valstybinį socialinį draudimą, gyventojų pajamų mokestį). Todėl ieškovas nepagrįstai praturtės valstybės sąskaita.
  2. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas neturinę žalą ir jos dydį, iš esmės nurodė, tas pačias aplinkybes kaip ir ieškovas. Straipsnis Delfi.lt neatskleidžia ieškovo tapatybės, todėl dėl šios informacijos ieškovui negalėjo kilti nepatogumų. Jeigu ieškovas, mano, kad šie straipsniai pažemino jo garbę ir orumą, jis galėjo kreiptis į šias žiniasklaidos priemones dėl informacijos paneigimo. Žiniasklaidos priemonių atstovams nesutikus to padaryti, ieškovas savo teises gali apginti civilinio proceso nustatyta tvarka.

16Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir ištaisius techninę klaidą palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimą bei priteisti ieškovui teisinės pagalbos išlaidas.

17Nurodo, kad:

  1. Ieškovas, nors ir neturėdamas pareigos sumokėti mokesčius, jis turi tokią teisę, kadangi pareigūno pensija priklauso nuo to, kokio dydžių pajamas jis gavo dirbdamas ir kokio dydžio mokesčiai buvo sumokėti nuo jo gaunamų pajamų. Nors laikotarpis nuo 2011-01-07 iki 2012-11-22, kai jis buvo atleistas, įskaičiuotas į darbo stažą, tačiau nuo mokesčių pavidalu nesumokėtų lėšų nebus skaičiuojama tarnybos pensija ir kitos su tuo susiję išmokos. Todėl ieškovas nepraturtės valstybės mokesčių pensija, kadangi privalomi mokesčiai bus sumokėti. Ieškovas sutinka, kad iš priteistos sumos būtų išskaičiuota 12 174,21 Lt mokesčių suma;
  2. Informacija apie ieškovui pradėtą ikiteisminį tyrimą, jo aplinkybes, eigą, rezultatus, buvo gauta ne iš kokių nors kitų informacijos šaltinių, o būtent iš valstybės institucijų bei konkrečių pareigūnų, taip pat teismo. Todėl atsakomybė dėl paskleistos informacijos tenka ne spaudos leidiniui, o tai pačiai valstybei, kurios pareigūnai bei tarnautojai perdavė duomenis žurnalistams;
  3. Rezoliucinėje dalyje teismas ieškovui priteisė tik 1 000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą, nors dėstomojoje dalyje pasakyta, kad priteisiama po 1 000,00 Lt už gynybą baudžiamojoje byloje ir atstovavimą civilinėje byloje.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

20Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

21Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

22Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija tikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui priteisiamos turtinės žalos dydį ir konstatavo pagrindus 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimui.

23Apeliantas skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį, vadovavosi vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimu ir neįvertino, kad valstybės pareigos atlyginti žalą klausimas, nors ir negauto darbo užmokesčio pavidalu, turi būti sprendžiamas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas. Nurodė, kad ieškovas gali pretenduoti tik į darbo užmokestį be privalomų mokesčių, apelianto paskaičiavimu, ieškovas galėtų pretenduoti į 31 684,83 Lt dydžio žalos atlyginimą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė poziciją, kad jis turi teisę mokesčius susimokėti pats, nes tai turės įtakos jo būsimai pensijai. Kartu ieškovas nurodė, kad, apeliacinės instancijos teismui sutikus su apelianto skundo motyvais, sprendimas šioje dalyje turėtų būti keičiamas, vadovaujantis išsamiu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus paskaičiavimu, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, atskaičius privalomus mokesčius, jam būtų buvusi išmokėta 40 539,06 Lt darbo užmokesčio suma.

24Teisėjų kolegija su nurodytu apeliacinio skundo motyvu sutinka iš dalies.

25Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos padarymo. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteisiamos turtinės žalos dydžio, grindžiamo negautomis ieškovo pajamomis, turėjo pareigą įvertinti aplinkybę, kad iš darbuotojui paskaičiuojamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojami privalomi mokėti mokesčiai ir gaunamas pajamas sudaro suma, likusi po mokesčių išskaičiavimo. Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą papildomai pateikė 2014-01-31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotą pažymą dėl apskaičiuoto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2011-01-08 iki 2012-11-21. Pirmosios instancijos teismui šie duomenys nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į apelianto skundo motyvus ir ieškovo poziciją, kad tiksliausi duomenys yra pateikti nurodytoje 2014-01-31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išduotoje pažymoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga vadovautis pastarąja pažyma, kurioje ieškovui negautas darbo užmokestis per ginčui aktualų laikotarpį yra paskaičiuotas, atėmus privalomuosius mokesčius. Tokiu būdu nustatyta, kad ieškovui priskaičiuotas darbo užmokestis pravaikštos metu sudaro 52 713,27 Lt, o atskaičius privalomuosius mokesčius valstybei ieškovui turėjo būti išmokėtas 40 539,06 Lt (11 740,92 EUR) dydžio darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad D. S. per 2011-2012 metus gavo 12 952,15 Lt pajamų ir sprendė, kad šių pajamų dydžiu turi būti mažinamas priteisiamos žalos atlyginimui sumos dydis. Apeliantas šių aplinkybių ir ieškovui, kaip pagrįsto 31 684,83 Lt dydžio žalos atlyginimo neginčija. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad ieškovui D. S. turi būti priteista 31 684,83 Lt dydžio suma žalos, grindžiamos negautomis pajamomis, atlyginimui.

26Pirmosios instancijos teismas sprendimu taip pat nutarė ieškovo naudai priteisti 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimo už baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas nėra skundžiamas. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui turtinės žalos atlyginimui turi būti priteista 32 684,83 Lt dydžio suma (9 466,18 Eur). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos sprendimas šioje dalyje keičiamas, sumažinant priteisiamos turtinės žalos atlyginimą iki 32 684,83 Lt (9 466,18 Eur).

27Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi išspausdintuose straipsniuose yra išdėstytos žurnalistų pozicija, o ne teismo ar teisėjo nuomonė, esą kai kuriuose straipsniuose nėra atskleista ieškovo tapatybė. Apelianto teigimu, ieškovas turėjo kreiptis į atitinkamas žiniasklaidos priemones dėl informacijos paneigimo, o joms nesutinkant ieškovas savo teises gali apginti civilinio proceso nustatyta tvarka.

28Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais.

29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011).

30Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos ir remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nustatė egzistuojant neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Išdėstyti motyvai apie nuteisimo trukmę ir jos metu patirtus įvairaus pobūdžio privataus gyvenimo suvaržymus, neigiamų emocinių išgyvenimus, stresą, sumažėjusią bendravimo galimybę bei informacijos apie nuteisimą paviešinimas pagrįstai buvo pripažinti aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamos žalos dydį, laikėsi lygiateisiškumo ir proporcingumo principo.

32Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmos instancijos teismas padarė techninę klaidą ir rezoliucinėje dalyje vietoje 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų nurodė tik 1 000 Lt, todėl prašė šią pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą ištaisyti.

33Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaip matyti iš sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 2 000 Lt atstovavimo išlaidų, tačiau teismas prašomą priteisti sumą sumažino iki 1 000 Lt ir tokią sumažintą sumą priteisė ieškovo naudai.

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, likusioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pakeisti ir sumažinti ieškovo D. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Teisingumo ministerijos, priteisimą turtinės žalos atlyginimo dydį, priteisint ieškovui 9 466,18 Eur (32 684,83 Lt).

37Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Nurodė, kad 2010-07-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 7. Paaiškino, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas... 8. Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus... 9. Nurodė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti.... 10. Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktu... 11. Nurodė, kad 2010-07-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš... 13. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar Marijampolės prokuratūra nepagrįstai... 14. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 15. Nurodo, kad:
  1. Pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas... 16. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 17. Nurodo, kad:
    1. Ieškovas, nors ir neturėdamas pareigos... 18. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 20. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 21. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 22. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 23. Apeliantas skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas,... 24. Teisėjų kolegija su nurodytu apeliacinio skundo motyvu sutinka iš dalies.... 25. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą... 26. Pirmosios instancijos teismas sprendimu taip pat nutarė ieškovo naudai... 27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl... 28. Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo motyvus pripažįsta... 29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo,... 30. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 32. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmos instancijos... 33. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo pozicija, kad pirmosios instancijos... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus išdėstytus motyvus, sprendžia,... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje... 37. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d....