Byla 2-119-796/2016
Dėl kompensacijos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovėms O. K., V. A., jų atstovei advokato padėjėjai Silvijai Skrebytei, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei V. S.-T., trečiojo asmens LR Ūkio ministerijos atstovui P. S. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovių O. K. ir V. A. patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui LR Ūkio ministerijai dėl kompensacijos priteisimo,

Nustatė

2ieškovės O. K. ir V. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti 33588,89 € (115975,72 Lt) kompensaciją iš viso, tai yra po 16794,45 € kiekvienai iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Prašoma priteisti suma yra apskaičiuota kaip 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo ieškovėms teismų priteistos kompensacijos už žemės sklypą, paimtą visuomenės poreikiams. Nurodo, jog žemės sklypo paėmimo iš ieškovių procesas užsitęsė nuo 2008 m. iki 2014 m. Per visą tą laiką ieškovių teisės laisvai disponuoti joms priklausančiu turtu buvo apribotos, jos taip pat negavo ir joms priklausančios piniginės kompensacijos, tad negalėjo generuoti šiomis pajamomis, tuo tarpu atsakovė vis prašydavo teismo atidėti kompensacijos mokėjimo terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl taikytų materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo bylose, kurių faktinės aplinkybės yra labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes, yra konstatavęs, kad sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas darytina išvada, jog visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydis turi būti siejamas su faktinio nusavinimo momentu, t. y. įsakymo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo diena – 2008 m. gruodžio 29 d. Akivaizdu, kad ieškovėms tokį ilgą laiką (nuo 2008 m. gruodžio 29 d.) negavus 450 000 Lt priklausančios piniginės kompensacijos, šios nenaudojamos piniginės lėšos nuvertėjo, negalėjo generuoti papildomų pajamų, šiomis lėšomis naudojosi atsakovė, be to ieškovėms buvo apribotos teisės naudotis žemės sklypu jau nuo sprendimo paimti turtą visuomenės poreikiams priėmimo dienos. Todėl ieškovės mano, kad 2008-12-29 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės sklypų buvusiuose ( - ), paėmimo visuomenės poreikiams“ priėmimo datą reikėtų laikyti joms priklausančių 5 proc. palūkanų skaičiavimo atskaitos tašku.

3Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu ir prašo ieškovių O. K. ir V. A. ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti. Netenkinus pirmojo prašymo, prašome taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už tai procesas užsitęsė dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo atsakovės Klaipėdos miesto Savivaldybės administracijos valios ir veiksmų. Ieškovėms priklausančių žemės sklypų, paimamų visuomenės poreikiams, vertė buvo nustatyta 2007 m. spalio 18 d. ir abiejų savininkų sklypai įvertinti po 187500 Lt (54303,75 Eur). Ieškovės iš karto nesutiko su nustatyta joms priklausančių žemės sklypų verte, tačiau nepasinaudojo galimybe pateikti savo lėšomis atliktą turto vertinimo ataskaitą, nors tokia teisė joms buvo išaiškinta. Prasidėjęs teisminis procesas atsakovo nuomone užsitęsė dėl ilgai trukusio turto vertinimo. Pažymi, kad ieškovės daug kartų prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pateikti turto vertinimo ataskaitą, vėliau teismas paskyrė ekspertizę. Savivaldybės administracija per tris mėnesius nuo priimto 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo, tiek V. A., tiek O. K. pervedė 225000 Lt (65164,50 Eur) sumą kiekvienai (per du kartus: 2014 m. sausio 6 d. ir 2014 m. vasario 14 d. į antstolio depozitinę sąskaitą). Taip pat nurodo, kad pinigai ieškovėms neišmokėti anksčiau (dar vykstant ginčams teisme) dėl atsisakymo gauti neginčijamą kompensacijos už žemės sklypus dalį ir nesutinkant pateikti asmeninių sąskaitų numerių. Už paimamą visuomenės poreikiams žemę ieškovėms 2008 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu dar iki 2009 m. birželio 30 d. būtų pervesta po 187500 Lt (54303,75 Eur) kiekvienai. O neskundžiant 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo 225000 Lt (65164,50 Eur) kompensacija galėjo būti išmokėta iki 2012 m. gruodžio 31 d. Nesutikus su nurodyta suma ir kreipiantis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo bei daiktinių teisių panaikinimo, ginčų nagrinėjimas užsitęsė. Nurodo, jog CK 1.125 str. 9 d. numato 5 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl palūkanų. Savivaldybės administracija remiasi šiuo terminu ir mano, kad ieškovės negali reikalauti priteisti palūkanas už visą nurodytą laikotarpį. Pažymėjo, kad ieškovės bylos dėl kompensacijos už žemę dydžio ir priteisimo nagrinėjimo metu nekėlė 5 proc. palūkanų priteisimo klausimo.

4Tretysis asmuo LR Ūkio ministerija pateikė atsiliepimą byloje, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės prašomas priteisti sumas įvardija kaip kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą žeme. Tačiau įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu yra galutinai išspręstas ieškovių bei atsakovės ginčas dėl atlyginimo (kompensacijos) už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimtą žeme dydžio ir šis teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (res judicata). Todėl ieškovės nebegali nagrinėjamoje byloje ginčyti ir kvestionuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimtą žemę dydžio ir reikšti reikalavimo dėl palūkanų, kaip atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę sudėtinės dalies, priteisimo (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, atsakovė šio teismo sprendimo negalėjo operatyviai įvykdyti tik dėl nuo ieškovių valios priklausančių priežasčių, kadangi ieškovės šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Jų apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti ir atmesti po daugiau nei pusantrų metų - 2013 m. lapkričio 7 d. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovei nebuvo jokio teisinio pagrindo sumokėti ieškovėms atlyginimą už visuomenės poreikiams iš jų paimtą žemę. Pažymi ir tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m, balandžio 2 d. sprendimu nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimamą žemę dydis (po 225 000 Lt) yra artimas atsakovės siūlytam atlyginimo dydžiui (187 000 Lt) ir ženkliai - beveik septynis kartus - mažesnis nei prašė nustatyti ieškovės (po l 500 000 Lt). 2013 m. lapkričio 7 d. įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimui, šis teismo sprendimas, lyginant su atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žeme dydžio nustatymo procesu, buvo įvykdytas pakankamai operatyviai -2014 m. vasario 26 d. Jeigu teismas spręstų, jog egzistuoja pagrindas priteisti ieškovėms palūkanas, kaip atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę sudėtinę dalį, LR Ūkio ministerija pažymi, kad ieškovės nurodė visiškai nepagrista laikotarpį už kurį prašo priteisti palūkanas. Ieškovės prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 29 d. t.y. įsakymo priėmimo dienos iki galutinio atsiskaitymo pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą, t. y, iki 2014 m. vasario 26 d. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, kuria ieškovės grindžia savo reikalavimus, pagal analogija taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį, kaip teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dalį nurodė sumą, apskaičiuotą kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo dalinio sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo dienos iki galutinio atlyginimo nustatymo dienos (t. y. kuomet buvo priimta minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis). Taip pat nurodo, jog teismas priimdamas sprendimą neturėtų vadovautis šia Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje suformuluota taisykle, kadangi faktinės aplinkybės šiose bylose skiriasi. Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje byloje skirtingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį nustatė bylą nagrinėję Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

5Ieškinys atmestinas.

6Dėl kompensacijos priteisimo

7Ieškovės kreipėsi į teismą ir prašo priteisti kompensaciją už ilgai užsitęsusį žemės vertės nustatymo procesą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypų buvusiuose ( - ), paėmimo visuomenės poreikiams“, kuriuo iš 31 žemės savininko visuomenės poreikiams paimama privati žemė. Šiuo įsakymu taip pat buvo nuspręsta paimti iš O. K., jai nuosavybės teise priklausiusį 0,0375 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), buvusio ( - ), ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams dydį - 187 500 Lt; taip pat paimti iš V. A., jai nuosavybės teise priklausiusį 0,0375 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ), buvusio( - ) , ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams dydį - 187 500 Lt. (b.t. I, b.l. 14-23). 2008-10-26 aktais Dėl žemės savininko atsisakymo pasiūlyto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą privačią žemę būdo ir dydžio, ieškovės nesutiko su nekilnojamojo turto numatomo paimti visuomenės poreikiams nustatyta verte (b.t. I, b.l. 24-27).

8Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo atstovės paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, liudytojos Klaipėdos miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės R. G. parodymų nustatyta, jog ieškovėms priklausančių žemės sklypų, paimamų visuomenės poreikiams vertė buvo nustatyta 2007 m. spalio 18 d. ir abiejų savininkų sklypai įvertinti po 187500 Lt (54303,75 Eur). Kadangi ieškovės iš karto nesutiko su nustatyta joms priklausančių žemės sklypų verte, jos 2008-04-30 raštais Nr. (31.1.)-RS2-433 ir Nr. (31.1.)-RS2-432 buvo informuotos apie galimybę pateikti kito vertintojo atliktą turto vertinimo ataskaitą, taip pat informuotos apie tai, kad nepasirašius sutarčių prasidės teisminis procesas, kuris užsitęs ir kompensacijos išmokėjimo terminai gali būti žymiai ilgesni, negu siūlyti sutarties projekte. Šiuo raštu ieškovių taip pat buvo prašoma pateikti savo sąskaitų numerius, į kurias galėtų būti pervesti pinigai už visuomenės poreikiams paimamą žemę (b.t. II, b.l. 7). Ieškovės nepasinaudojo galimybe pateikti savo lėšomis atliktą turto vertinimo ataskaitą, taip pat nepateikė atsakovui savo sąskaitų numerių. Kadangi taip ieškovių ir atsakovės nebuvo sudarytos sutartys dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimtą žemę, atsakovė, vadovaudamasi tuo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2009 m. kovo 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo pripažinimo teisėtu, atlyginimo už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimamą žemę dydžio (po 187 500 Lt kiekvienai iš Ieškovių) nustatymo bei daiktinių teisių nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemę, panaikinimo ir atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtoju.

9Iš Lietuvos teismų sistemos "Liteko" Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. ( - ) proceso nustatyta, jog byloje buvo paskirta eilė teismo posėdžių, kurių dalis buvo atidėta šalims siekiant susitarti taikiai (2010-01-26, 2011-11-18, 2012-01-13), taip pat atsakovių atstovui prašant, kad galėtų pateikti turto vertės ataskaitą (2010-03-09, 2010-04-27, 2010-06-18, 2010-09-14,) bei vėliau V. A. ir O. K. nepateikus turto vertinimo buvo pateiktas prašymas dėl ekspertizės paskyrimo (2010-10-26 posėdis) (b.t. I, b.l. 114-118, b.t. II, b.l. 12-25). 2010-11-09 teismas priėmė nutartį, kuria paskyrė ekspertizę ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus pateiktas ekspertizės aktas. 2011-03-21 teisme gautas ekspertizės aktas, o 2011-03-25 nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas. Kadangi buvo didelis skirtumas tarp turto vertintojų nustatytos turto vertės, o pastarasis turto vertintojas rengdamas ekspertizės aktą ir vertindamas turtą nesirėmė jokiais panašiais sandoriais, kilo abejonių dėl turto vertinimo patikimumo. Šiuo atveju Savivaldybės administracija prašė paskirti pakartotinę ekspertizę. Teismas 2011-05-27 nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę ir vėl sustabdė bylą. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2011-10-05, kai buvo gautas dar vienas ekspertizės aktas. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) atsakovės ieškinį patenkino iš dalies ir, be kita ko, pripažino, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymas yra teisėtas bei nustatė atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžius - po 225 000 Lt kiekvienai iš ieškovių (b.t. I, b.l. 105-107). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovių apeliacinius skundus, 2013 m. lapkričio 7d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas kasacine tvarka nebuvo skundžiamas (b.t.I, b.l. 108-113).

10Atsakovai bylinėjimosi metu nurodė, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovių veiksmų kai jos neteikė turto vertinimo ataskaitų, taip pat ieškovės nesutikdamos su Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą dėl ko kompensacijos išmokėjimo terminas užsitęsė dar pusantrų metų. CPK 5 str. 1 d. numato teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 2 d. numato, jog atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Šiuo atveju šalims nesusitarus dėl visuomenės reikmėms paimamo sklypo kainos, Klaipėdos miesto savivaldybė vadovaudamasi tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatomis privalėjo kreiptis į teismą, o CPK 42 str. numato byloje dalyvaujančių asmenų teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais skųsti priimtus procesinius sprendimus. Tačiau vertinant šalių veiksmus Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjant bylą, iš nustatytų faktinių aplinkybių, teismas gali daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės neveikė už greitą procesą, eilė teismo posėdžių buvo atidedama joms nepateikus turto vertinimo ataskaitos, o vėliau paprašius skirti ekspertizę. Taip pat pažymėtina, jog dar iki kreipimosi į teismą dienos ieškovės nesutikdamos su atsakovės siūloma verte ir nurodydamos prašomą išmokėti sumą neteikė savo turto vertinimo, kuris būtų pagrindęs jų nurodomą sklypų vertę. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. G. paaiškino, jog Klaipėdos apygardos teismui priėmus sprendimą, ieškovėms susitikimo Klaipėdos miesto savivaldybėje metu buvo siūloma į jų sąskaitas pervesti neginčijamą 187500 Lt sumą, o dėl kitos sumos bus sprendžiama sulaukus Apeliacinio teismo sprendimo. Šias aplinkybes 2015-12-09 teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovė O. K., nurodydama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai siūlė sumokėti neginčijamą sumą, tačiau jos nesutiko. Taip pat svarbu paminėti, jog žemės sklypai iš ieškovių buvo paimti tik įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo sprendimui, t.y. po 2013-11-07. Iki to laiko ieškovės galėjo naudotis savo žeme ir kaip nurodė teismo posėdžio metu tai darė. Pažymėtina, jog priimtas Klaipėdos apskrities viršininko 2008-12-29 įsakymas paimti žemę visuomenės poreikiams nedraudė ieškovėms šios žemės nuomoti ar naudoti pagal paskirtį, t.y. žemės ūkiui.

11Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas daro pagrįstą išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija negali atsakyti už ilgą bylinėjimosi procesą, kuris iš dalies užsitęsė pačių ieškovių iniciatyva, bei kad ieškovės neveikė dėl greito bylos išnagrinėjimo.

12Ieškovės nurodo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu eilę kartų prašė atidėti kompensacijos išmokėjimo terminą, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybė neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti su ieškovėmis. Tai jų nuomone patvirtina byloje pateikti dokumentai atspindintys Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos susirašinėjimą su LR Ūkio ministerija dėl pinigų už sklypus pervedimą (b.t. I, b.l. 75,76, 79-80, 86-88, 92-102). Iš byloje ieškovių pateiktų patikslintų ieškinių civilinėje byloje nustatyta, jog šie ieškiniai buvo tikslinami bylos nagrinėjimo eigoje. Pažymėtina, jog patikslintas ieškinys buvo teikiamas tada kai byla būdavo nagrinėjama ilgiau negu Klaipėdos miesto savivaldybės prašomas nustatyti terminas išmokėti ieškovėms kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamą sklypą. Be to, ieškovės nesutiko su visuomenės poreikiams paimamos žemės kaina, o ne su tuo kada joms bus išmokėti pinigai už šią žemę. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pačios ieškovės nesutiko su neginčijamos sumos pervedimu joms nepasibaigus teisminiam procesui.

13Iš bylos medžiagos nustatyta, jog po sprendimo įsiteisėjimo atsakovė tik vieną kartą, t.y. 2013-12-10 kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atsakovė sprendimo vykdymą atidėti prašė vadovaudamasi tuo, kad konkreti paimamos žemės vertė buvo nustatyta tik 2013 m. pabaigoje, t.y. finansinių metų pabaigoje, kuomet baigiamas vykdyti savivaldybės biudžetas, nebėra galimybės atlikti biudžeto asignavimų perskirstymo. Todėl siekdama sklandžiai įvykdyti 2013 m. biudžetą prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą nustatant, kad su ieškovėmis atsiskaitoma pinigine kompensacija pervedant ją iki 2014-03-01 (b.t. I, b.l. 89-90). Tačiau prašymo nagrinėjimo metu ieškovė pateikė atsisakymą nuo prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą ir 2014-02-21 byla šioje dalyje buvo nutraukta, nes ieškovė iš esmės įvykdė teismo sprendimą (b.t. I, b.l. 117). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog V. A. ir O. K. 2014-01-06 antstolis A.Selezniovas pervedė po 16179,09 Lt (b.t. I, b.l. 28, 29, 58-59). 2014-01-28, 2014-02-03 Susitarimu Nr. J9-110 Dėl 2010-08-27 pavedimo vykdymo sutarties Nr.8-832 pakeitimo Nr. 1 susitarta, kad LR Ūkio ministerija perveda Klaipėdos miesto savivaldybei 6400000 Lt iš Privatizavimo fondo ir 2380000 Lt iš LR valstybės biudžeto, atlyginimui už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus, statinius jų priklausinius bei sodinius ( - ) (Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos plėtrai) (b.t. I, b.l. 60-61). Vykdant šį susitarimą LR Ūkio ministerija 2014-02-05 pervedė 130329,01 Eur (450000 Lt) (b.t. I, b.l. 62). 2014-02-13 buvo priimtas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas „Dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę išmokėjimo“, kuriuo nutarta išmokėti po 201286,30 Lt V. A. ir O. K. pinigus pervedant į antstolio A.Selezniovo sąskaitą. Pinigai buvo pervesti 2014-02-18 pavedimu (b.t. I, b.l. 67-69). 2014-02-26 pinigai iš antstolio A.Selezniovo sąskaitos buvo pervesti ieškovėms (b.t. I, b.l. 70-71). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas buvo visiškai įvykdytas 2014 m. vasario 26 d. Taigi Savivaldybės administracija per tris mėnesius nuo priimto 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo, tiek V. A., tiek O. K. pervedė 225000 Lt (65164,50 Eur) sumą kiekvienai. Atsižvelgiant į tai kas nustatyta, darytina išvada, jog patikslinti ieškiniai buvo teikiami ne siekiant nukelti kompensacijos mokėjimo terminą, o tik dėl to, jog byla nebuvo baigta nagrinėti suėjus prašomam nustatyti terminui.

14Ieškovės mano, kad šiame procese labai svarbi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, kurioje buvo priteistos 5 proc. metinės palūkanos kaip kompensacija už ilgai užsitęsusį žemės sklypo, paimto visuomenės poreikiams, vertės nustatymą. Nutartyje nurodyta, kad: „Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik nurodytos 665 500 Lt piniginės kompensacijos kasatoriui išmokėjimas (jos dalis – 393 500 Lt išmokėta 2013 m. gruodžio 13 d., o likusi dalis dar nėra išmokėta) už 2009 m. iš jo visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, atsižvelgiant į praėjusį ilgą laiko tarpą tarp žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir piniginės kompensacijos išmokėjimo, dėl to atsiradusias teisines pasekmes, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto konstitucinio imperatyvo teisingai atlyginti asmeniui už iš jo visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę nesilaikymą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikydama CK 6.210 straipsnio 1 dalį, sprendžia, kad šioje byloje, įgyvendinant konstitucinę kasatoriaus teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, jo (kasatoriaus) naudai ieškovas be jau šioje nutartyje nurodytos piniginės kompensacijos dalies (665500 Lt) taip pat privalo kaip teisingo atlyginimo dalį sumokėti 163233,29 Lt kompensaciją. Ši suma apskaičiuota kaip 5 proc. metinės palūkanos nuo 665500 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 22 d. iki 2013 m. gruodžio 12 d. imtinai ir 5 proc. metinės palūkanos nuo 272000 Lt už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. imtinai. Taip pat pažymėtina, jog šioje nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014 nurodoma, jog "bylos medžiaga suponuoja išvadą, kad tokią proceso trukmę didžiąja dalimi nulėmė tai, jog institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, nebuvo reikiamai rūpestinga ir atidi; bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo skirtos dvi teismo ekspertizės žemės sklypo rinkos vertei nustatyti, tačiau klausimai ekspertams nebuvo suformuluoti tinkamai, todėl ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta dar viena teismo ekspertizė; vien ekspertinių tyrimų atlikimas ir su jais susijusių klausimų sprendimas byloje užtruko daugiau kaip dvejus metus ir devynis mėnesius". Pažymėtina, jog išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikydama CK 6.210 straipsnio 1 dalį, būtent toje konkrečioje byloje sprendė, kad įgyvendinant konstitucinę kasatoriaus teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą, jo (kasatoriaus) naudai ieškovas be jau šioje nutartyje nurodytos piniginės kompensacijos dalies (665 500 Lt) taip pat privalo kaip teisingo atlyginimo dalį sumokėti 163 233,29 Lt kompensaciją, kuri apskaičiuota kaip 5 proc. metinės palūkanos nuo 665 500 Lt. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė visiškai priešinga situacija, kadangi atsakovė nustatė iš esmės teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimtą žemę, kuris buvo nežymiai mažesnis nei nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu. Taip pat ir nagrinėjant Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr.2-123-538/2012 nebuvo nustatyta, jog institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė žemės sklypo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, nebuvo reikiamai rūpestinga ir atidi. Šios aplinkybės ieškovių nebuvo įrodytos ir šioje byloje (CPK 178 str.). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Įvertinus faktines aplinkybes nustatytas nagrinėjamoje byloje ir susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-7-478/2014 ratio decidendi, teismas sutinka su trečiojo asmens atsiliepime išdėstyta nuomone, jog šios faktinės aplinkybės nesutampa, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, pateiktais išaiškinimais, kadangi ne dėl atsakovės kaltės užsitęsė ieškovėms priklausiusios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydžio nustatymas ir išmokėjimas.

15Dėl aplinkybių, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-02 sprendimu buvo galutinai išspręstas šalių ginčas

16Tretysis asmuo savo atsiliepime nurodė, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu yra galutinai išspręstas ieškovių bei atsakovės ginčas dėl atlyginimo (kompensacijos) už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimtą žemę dydžio ir šis teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (res judicata). Todėl ieškovės nebegali nagrinėjamoje byloje ginčyti ir kvestionuoti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimtą žemę dydžio ir reikšti reikalavimo dėl palūkanų, kaip atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę sudėtinės dalies, priteisimo (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

17Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmeninis ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui Įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).

18Iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-02 sprendimo rezoliucinės dalies, taip pat motyvų nustatyta, jog šioje byloje kaip vienas iš reikalavimų buvo sprendžiamas klausimas dėl visuomenės poreikiams iš ieškovių paimamų sklypų vertės nustatymo. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi LR žemės įstatymo 47 str. 1 d. ir CK 4.100 str. 2 d., kurie numato, kad paimant daiktą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, savininkui atlyginama pinigais to daikto rinkos kaina. Klaipėdos apygardos teismas priimdamas sprendimą ir nustatydamas sklypų rinkos kainą taip pat rėmėsi ekspertizės išvadomis, o ekspertas nustatė tik sklypų rinkos kainą, nevertindamas ir neanalizuodamas aplinkybių ar ieškovėms turėtų būti sumokama didesnė sklypo vertė už tuo metu esančią sklypo rinkos vertę atsižvelgiant į tai, jog kompensacija už paimamą sklypą bus išmokėta vėliau. Bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčas dėl kompensacijos išmokėjimo termino. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, taip pat nepasisakė, dėl to, jog ieškovėms išmokama sklypų kaina apima ir kompensaciją už kainos išmokėjimo terminą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas nesutinka su trečiojo asmens motyvais, kad ieškovės nebegali nagrinėjamoje byloje reikšti reikalavimo dėl palūkanų, kaip atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę sudėtinės dalies, priteisimo, nes taip ginčija įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d, sprendimu nustatyto atlyginimo už visuomenės poreikiams iš ieškovių paimtą žemę dydį.

19Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu ištirtų ir aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog ieškovės, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jų argumentus, kad būtent dėl atsakovo kaltės užsitęsė žemės sklypų paimamų visuomenės poreikiams vertės nustatymo ir išmokėjimo procedūra, todėl ieškovių reikalavimai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

20Kadangi ieškinys yra atmestinas nurodytais motyvais teismas dėl kitų atsakovo ir trečiojo asmens motyvų dėl palūkanų priteisimo termino ir ieškinio senaties taikymo daliai ieškovių reikalavimo, nepasisako.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės ieškinyje prašė priteisti ieškovių O. K. ir V. A. naudai iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. 2015-12-09 teismas protokoline nutartimi sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2016-01-06. 2015-01-05 ieškovių atstovė pateikė prašymą ieškovėms priteisti 500 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą, bei 114,54 Eur advokato padėjėjos kelionės išlaidų. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius kvitus. Teismas šiuos dokumentus prideda prie bylos, tačiau kadangi ieškinys yra atmestinas ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

22Atsakovas ir tretysis asmuo neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutartimi nutarta atidėti ieškovėms O. K. ir V. A. 961,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškinys yra atmestinas atidėtas žyminis mokestis vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. lygiomis dalimis, t.y. po 480,50 Eur priteistinas iš ieškovių.

24Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas

Nutarė

25ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovės O. K. 480,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

27Priteisti iš ieškovės V. A. 480,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

28Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė,... 2. ieškovės O. K. ir V. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo... 3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija byloje pateikė... 4. Tretysis asmuo LR Ūkio ministerija pateikė atsiliepimą byloje, jog su... 5. Ieškinys atmestinas.... 6. Dėl kompensacijos priteisimo... 7. Ieškovės kreipėsi į teismą ir prašo priteisti kompensaciją už ilgai... 8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovo atstovės paaiškinimų... 9. Iš Lietuvos teismų sistemos "Liteko" Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos... 10. Atsakovai bylinėjimosi metu nurodė, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl... 11. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teismas daro pagrįstą išvadą, kad... 12. Ieškovės nurodo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu eilę kartų prašė... 13. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog po sprendimo įsiteisėjimo atsakovė tik... 14. Ieškovės mano, kad šiame procese labai svarbi yra Lietuvos Aukščiausiojo... 15. Dėl aplinkybių, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-02 sprendimu buvo... 16. Tretysis asmuo savo atsiliepime nurodė, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos... 17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnyje... 18. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-04-02 sprendimo rezoliucinės dalies, taip... 19. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat byloje surinktus... 20. Kadangi ieškinys yra atmestinas nurodytais motyvais teismas dėl kitų... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Atsakovas ir tretysis asmuo neprašo atlyginti bylinėjimosi išlaidų,... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-23 nutartimi nutarta atidėti... 24. Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., teismas... 25. ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovės O. K. 480,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.... 27. Priteisti iš ieškovės V. A. 480,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...