Byla 2A-1302/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Junesta” ir A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-728-781/2014 pagal ieškovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Junesta” ir A. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus dalies įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo pakartotinai parengti ir patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto dalį.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai BUAB „Junesta“ ir A. S. ieškiniu prašė:

5panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-10-23 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1772 (toliau tekste - Įsakymas) dalį, kuria yra patvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams - Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės statybai, projekto (toliau tekste – ir Projekto) dalis, parengta ieškovams priklausančių žemės sklypų - 1,1144 ha, unikalus numeris, su priklausiniais adresu ( - ), ir 8,4000 ha, unikalus numeris, adresu ( - ), dalyse, ir panaikinti nurodytą Įsakymu patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams - Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės statybai, projekto dalį;

6įpareigoti projekto organizatorių - atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir projekto rengėją - atsakovą VĮ Valstybės žemės fondą įstatymų nustatyta tvarka pakartotinai parengti ir patvirtinti „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams, Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės statybai, projekto“ dalį ieškovams priklausančių žemės sklypų - 1,1144 ha, unikalus numeris, su priklausiniais, adresu ( - ), ir 8,4000 ha, unikalus numeris, adresu ( - ), dalyse tokiu būdu, kad būtų suprojektuoti privažiavimai prie nurodytų žemės sklypų dalių, likusių nuo paimtųjų visuomenės poreikiams; teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas nuostolių, patirtų dėl statinių ir sodinių, esančių aukščiau nurodytų žemės sklypų dalyse, kurios yra paimamos visuomenės poreikiams, dydis.

7Ieškovai nurodė, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau tekste – Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2012-10-23 priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams - Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai - projekto dalį, kurioje yra išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei tą dalį, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų vertinimu. Jų manymu, Įsakymas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jų interesus, todėl yra neteisėtas. Ieškovui BUAB „Junesta“ priklauso 1, 1144 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, kiemo rūsys, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai (lauko tualetas, tvora, šulinys), bei sodiniai, kurių adresas yra ( - ), bei 2,6100 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovui A. S. priklauso 8,4000 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ). 2008-04-07 raštais Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo ieškovus apie tai, kad yra pradėta nurodytų ieškovams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Ieškovų teigimu, šie raštai jų pateikimo metu neatitiko tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau tekste - ŽĮ) 46 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi atsakovas NŽT (Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nepasiūlė ieškovams sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį ir tokiu būdu pažeidė galiojančias ŽĮ nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 25 d. taisyklių Nr. 924 „Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“ (toliau - Taisyklės) 14.6 punktą. Projekto rengėjas (atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija) neaptarė su žemės sklypų savininkais (ieškovais) nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams ir net neįvertino šių pastatų ir sodinių vertės. Taip pat Projekto rengėjas neaptarė ir žemės sklypų, dalių, likusių nuo paimtųjų visuomenės poreikiams, pertvarkymo galimybių. Pagal patvirtintą Projektą Projekto rengėjas Vakarinę greitojo eismo gatvę projektuoja per ieškovams priklausančių žemės plotų masyvą. Paėmus žemės sklypų dalį, skirtą Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei, lieka ieškovams priklausančių žemės sklypų dalys, kurios neturi jokio privažiavimo ir jokie privažiavimai pagal Projektą jiems nėra suprojektuoti. Tai pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, nes rengiamas Projektas dalį jų žemės sklypų naudojimą daro negalimu ir už tai nėra kompensuojama. Taisyklėse taip pat nėra numatyta, kad projektas gali būti tvirtinamas dalimis. Šiuo metu skundžiamu įsakymu yra patvirtinta dalis Projekto, tačiau dalis negali būti aiškiai identifikuojama, todėl toks ginčijamo Projekto tvirtinimas neatitinka teisės aktams keliamų aiškumo reikalavimų. Be to, Projekto organizatorius pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimo Nr. 1079 „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) nuostatų 8 ir 9 punktus, kadangi neatsakė ir neišnagrinėjo ieškovų pateiktų pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento projekto, kuriuos jie turi teisę teikti per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu (7 p.).

8Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neginčijo nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-10-03 sprendimo Nr. 1-226 „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“, nei Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymo Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“, todėl ginčo dėl būtinumo paimti ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus visuomenės poreikiams nėra. Ieškovai teisės aktų nustatyta tvarka neginčiję administracinio akto, kuriuo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, sutiko, jog procedūra pradėta laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymo Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“, 5 punkte numatyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą rengia ir paėmus žemę visuomenės poreikiams nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius atlygina Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal ŽĮ įtvirtintą reglamentavimą, ieškovams neginčijus Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymo, jie turės teisę ginčyti tik atlyginimo už žemės paėmimą visuomenės poreikiams būdą ir dydį.

9Atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Projekto rengėjas – atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas – Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės neprojektuoja per ieškovams priklausančių ir aukščiau minėtų žemės plotų masyvą, o rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą pagal detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-06-22 sprendimu Nr. 1-856 „Dėl teritorijos prie Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detaliojo plano tvirtinimo“. Šiame sprendime yra tiksliai nurodyti visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų ar jų dalių ribos ir plotai. Nors ieškovai nurodė, kad paėmus jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalis, skirtas Vakarinei greitojo eismo gatvei, jiems liekančių žemės sklypų dalys neturi jokio privažiavimo ir jokie privažiavimai pagal projektą jiems nenumatyti, atsakovas pabrėžė, kad projektas nepanaikina jau esamų iš ( - ) gatvių privažiavimų prie ieškovams liekančių (po žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros) žemės sklypų dalių. Be to, pažymėjo, jog Vakarinis aplinkkelis priskiriamas Al gatvės kategorijai – tai greito eismo gatvė, skirta miesto ilgiems ir pastoviems transporto ryšiams bei ryšiams su užmiesčio svarbiausiais keliais (Transeuropinio tinklo jungtis), taip pat tranzitiniam eismui. Magistraliniuose keliuose visi nuvažiavimai, jungiamieji ir apvažiavimo keliai (taip pat ir Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės statybai) yra projektuojami techniniame projekte, kuris priklauso projekto organizatoriaus - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos - ne atsakovo Valstybės žemės fondo – kompetencijai.

10Dėl ieškovų patikslinto ieškinio 3 punkto reikalavimo pažymėjo, kad tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškovo patikslinto ieškinio 1 ir 2 punktų reikalavimus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėju, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, gali būti parinktas ir kitas projekto rengėjas, t. y. kitas juridinis ar fizinis asmuo, todėl šio punkto reikalavimas negali būti nukreiptas konkrečiai atsakovui VĮ Valstybės žemės fondui.

11Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį taip pat prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai, remdamiesi ŽĮ 46 straipsniu, visiškai ignoruoja tai, jog ŽĮ 11 straipsnis, reglamentavęs valstybinės žemės mainus į privačią žemę, neteko galios nuo 2007-07-01, todėl Vilniaus apskrities viršininkas, 2008 metais priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neturėjo pagrindo siūlyti paimamos žemės savininkams sudaryti sandorį, kuriam nebuvo teisinio pagrindo. Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio statybai procedūra buvo pradėta Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-01 įsakymu Nr. 2.3-3708-(01). Derybų metu nei ieškovas A. S., nei ieškovas BUAB „Junesta“ nepareiškė valios, kad už visuomenės poreikiams paimamus jiems nuosavybės teisėmis priklausančius sklypus būtų atlyginta lygiaverčiais sklypais ir pageidavo atlyginimo pinigais. Pažymėjo, jog Projekto rengimo metu, atlikdamas turto vertinimą, turto vertintojas vadovavosi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2, 5, 6, 7 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimo Nr. 244 „Dėl turto vertinimo metodikos“, galiojusios iki 2012-05-01 20, 21.2, 24, 34.1, 35.1, 36, 40, 42 punktais. Turto vertintojo sprendimu ieškovui UAB „Junesta“ nuosavybės teisėmis priklausantys statiniai, esantys Sudervės kelias 44 - kiemo rūsys ir ūkinis pastatas, esantys sklype, kadastro Nr. ( - ), vertinami nebuvo, nes daugelį metų nenaudojami jokiai realiai ekonominei arba socialinei veiklai ir yra tokios būklės, kad negali būti panaudoti jokiai veiklai, t. y. neturi jokio naudingumo. Ieškovams įstatymų nustatyta tvarka neginčijus minėtos ataskaitos, joje nustatytos nekilnojamojo turto vertės laikytinos teisingomis (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d.). Projekto rengimo metu atlikti visų šių pertvarkymo metu suformuojamų sklypų dalių kadastriniai matavimai, sklypų ribos paženklintos vietovėje, nustatyti jų kadastro duomenys ir medžiaga perduota atsakovui NŽT tam, kad kadastro duomenis būtų galima įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Taigi Projekto rengėjas atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su paėmimo visuomenės poreikiams likusių dalių pertvarkymu, šie pertvarkymai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo iš naujo parengti ir patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto dalį tokių būdu, jog būtų įvertinti nuostoliai, patirti dėl statinių ir sodinių, esančių šių sklypų dalyse bei suprojektuoti privažiavimai prie sklypų dalių, likusių nuo paimamų visuomenės poreikiams dalių. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto tikslas nėra privažiavimo kelių projektavimas. Be to, Projektas nepanaikina esamų privažiavimų prie sklypų iš ( - ) gatvių. Taip pat pažymėjo, jog ieškovui BUAB „Junesta“ į pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl parengto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013-04-04 raštu, pastabos buvo išanalizuotos, todėl negalima teigti, jog buvo pažeistos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese procedūros.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14Teismas nesutiko su ieškovais, kad skundžiamas Įsakymas priimtas pažeidus ŽĮ nustatytas viešojo administravimo procedūras, o būtent, jog prieš priimant sprendimą pradėti žemės priėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jiems nebuvo pasiūlyta sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutarties, kaip to reikalauja ŽĮ 46 straipsnio 1 dalis (galiojusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu). Atsižvelgdamas į tai, kad pagal tuo metu galiojusio ŽĮ 46 straipsnio 1 dalį apskrities viršininkas, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams, turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numato paimti visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį pagal šio įstatymo 11 straipsnį, o pastarasis straipsnis, įtvirtinantis procedūrines normas, buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2007-01-01, teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. balandžio mėn. priimdamas įsakymą dėl ieškovų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, neturėjo teisės ir pareigos ieškovams siūlyti sudaryti mainų sutartis pagal ŽĮ 11 straipsnį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ŽĮ 46 straipsnio 1 dalis ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai Apskrities viršininkui suteikė galimybę nuspręsti, ar yra tikslinga sudaryti mainų sutartį su numatomo paimti visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku, o ne besąlygiškai įpareigojo bet kokiu atveju paimamo žemės sklypo savininkui siūlyti mainus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai, o būtent A. S., Vilniaus miesto savivaldybei 2011-11-03 pateikė pasiūlymą keisti jo žemės sklypą į dalį žemės sklypo, esančio ( - ), ar į du žemės sklypus, esančius ( - ) gatvių sankirtoje, ir ( - ), tačiau 2012-10-22 apsisprendė, jog už paimamų visuomenės poreikiams žemių dalis atlyginimą pageidauja gauti pinigais, o ne lygiaverčiu žemės sklypu. Taigi, teismo vertinimu, ieškovai realiai nesiekė gauti lygiavertį žemės sklypą iš valstybės, todėl lygiaverčio žemės sklypo nepasiūlymą pripažino formaliu, nesuponuojančiu išvados dėl administravimo procedūros pažeidimo.

15Teismas nesutiko su ieškovais, kad Projekto rengėjas (atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas) su jais neaptarė nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar pastatytų statinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, ir neįvertino pastatų ir statinių vertės bei dėl to pažeidė Taisyklių 14.6 punktą. Teismas įvertino tai, kad ieškovas buvo susipažinęs su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakyta ir 2010-02-10 atlikta įvertinimo ataskaita, jos neginčijo, o pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, 2011-12-19 pateikė jo užsakytą minėto žemės sklypo dalies vertinimą, iš kurio matyti, jog 2011-12-16 šio sklypo vertė yra 660 000 Lt, tačiau kitų aktyvių veiksmų, siekiant įrodyti, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei nurodyta minėtoje ataskaitoje (326 000 Lt), nesiėmė, tai, kad ieškovas užsakė turto vertinimą ir jo išvadas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui, nedaro nurodytos 2010-02-10 vertinimo ataskaitos negaliojančia.

16Teismo vertinimu, ieškovų argumentai, kad su jais nebuvo aptartos žemės sklypo dalių, likusių nuo paimtų visuomenės poreikiams sklypų, pertvarkymo galimybės, t. y. kad jos neturi jokio privažiavimo ir jokie privažiavimai nėra suprojektuoti, nepagrįsti. Ieškovams likusių dalių žemės sklypų kelių ir servitutų projekto neparengimas, kai atlikti kiti būtini veiksmai, susiję su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams, ir neįrodytas jų neteisėtumas, negali sąlygoti Įsakymo ir Projekto dalies panaikinimo.

17Teismas pažymėjo, kad patekimo į ieškovams priklausančias ir likusias žemės sklypo dalis klausimas pasinaudojus servituto institutu gali būti išspręstas ir po ginčo Įsakymo priėmimo bei Projekto patvirtinimo.

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Junesta“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

20Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Pasak apelianto, teismo motyvai, kad likusių dalių žemės sklypų kelių ir servitutų projekto neparengimas, kai atlikti visi kiti būtini veiksmai, susiję su žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, ir neįrodytas jų neteisėtumas, negali lemti ginčo įsakymo ir projekto dalių panaikinimo, neatitinka imperatyvių teisės normų ir šiurkščiai pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus. Kadangi žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra priverstinis veiksmas žemės savininko atžvilgiu, todėl projektų organizatoriai ir rengėjai patys (jų saskaita) privalo pasirūpinti, kad tuo atveju, jeigu paimama tik dalis žemės sklypo, savininkas jam liekančia žemės sklypo dalimi galėtų naudotis be suvaržymų. Taigi Projekto rengėjas kartu su Projekto organizatoriumi privalėjo aptarti su apeliantu likusios žemės sklypo dalies pertvarkymo galimybes ir pertvarkyti likusią žemės sklypo dalį, numatant privažiavimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl paėmus žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams, lieka ieškovo žemės sklypo dalis, kuri neturi jokio privažiavimo ir jokie privažiavimai pagal Vakarinės greitojo eismo gatvės projektą jiems nėra suprojektuoti, todėl likusios žemės sklypo dalies naudojimą daro negalimą. Apeliantas nesutinka su Projekto organizatoriaus teiginiu, kad Projektas neva nepanaikina esamų privažiavimų prie likusios žemės sklypo dalies iš ( - ) gatvių, kadangi jie neatitinka tikrovės, kadangi likusi žemės sklypo dalis su šiomis gatvėmis nesiriboja. Neaptarus klausimo dėl galimybės privažiuoti prie likusios žemės sklypo dalies, pažeidžiamos ieškovo, kuris yra bankrutuojanti įmonė (šiuo metu įmonė yra įgijusi bankrutavusios statusą), kreditorių teisės bei interesai. Projekto rengimo metu neišsprendus klausimo dėl privažiavimo prie likusios ginčo žemės sklypo dalies, ji praktiškai lieka nebenaudojama, todėl šio sklypo rinkos kaina bus itin maža, atitinkamai tai pažeis ieškovo kreditorių interesus, nes jų reikalavimai bus patenkinti mažesne apimtimi.

21Apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad patekimo į likusias žemės sklypų dalis klausimas pasinaudojus servituto institutu gali būti išspręstas ir po ginčo įsakymo priėmimo ir projekto patvirtinimo, kadangi, pasak jo, teisės aktuose imperatyviai įtvirtinta, kad klausimas dėl likusių žemės sklypo dalių pertvarkymo, įskaitant ir privažiavimo, galimybių yra sprendžiamas rengiant projektą, ir jokie teisės aktai nenumato galimybės projekto rengėjui ar organizatoriui šį klausimą spręsti jau patvirtinus projektą. Tai atitinkamai reikštų, jog žemės sklypo savininkas turėtų patirti papildomų ir nepagrįstų išlaidų bei laiko sąnaudų, o pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtina savininkui atlyginti visus dėl nuosavybės paėmimo patirtus nuostolius. Teismas taip pat visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovo atstovas anksčiau, t. y. rengiant projektą, nebuvo iškėlęs privažiavimo klausimo, kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jis viešo svarstymo metu, t. y. 2012-04-04, nurodė, jog klausimas dėl privažiavimo nėra išspręstas ir siūlė tai padaryti derybų būdu, tačiau, nepaisant to, nei projekto rengėjas, nei projekto organizatorius nesiėmė jokių veiksmų. Taigi rengiant ir tvirtinant projektą buvo atlikti esminiai procedūriniai pažeidimai.

22Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl turto, paimamo visuomenės poreikiams, įvertinimo ir nuostolių atlyginimo. Jis nurodo, kad šis klausimas išspręstas netinkamai ir šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus.

23Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju faktinis turto nusavinimas dar nėra įvykęs, negalima vadovautis Projekto organizatoriaus užsakytu ir 2010-02-10 atliktu turto vertinimu, pagal kurį turto vertė buvo nustatyta 326 000 Lt, nes turto vertė turi būti nustatoma pagal faktinio turto nusavinimo momentą. Apelianto žemės sklypo dalies vertinimas, atliktas tuo metu, kai nekilnojamojo turto vertė buvo kritusi dėl visuotinai žinomo fakto apie prastą ekonominę padėtį Lietuvoje tuo metu, neatitinka tikrosios rinkos vertės, todėl vadovaujantis šiuo vertinimu būtų neužtikrintas teisingo atlyginimo principas.

24Be to, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, tačiau nepaisant tokio įsakmaus teisinio reglamentavimo, Projekto organizatoriaus užsakymu atliktas turto vertinimas vadovaujantis išlaidų (kaštų) metodu, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas technologijas ir kainas, t. y. vertinamas turto nusidėvėjimas.

25Nors teisės aktai nustato, kad turi būti įvertinami ir statiniai bei sodiniai, esantys paimamo žemės sklypo dalyje, tačiau projekto organizatorius šio turto neįvertino ir taip padidino patiriamus nuostolius. Apeliantas yra įsitikinęs, kad ginčo Projekto dalis buvo patvirtinta pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką.

26Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino, jog buvo pažeistos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese procedūros.

27Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir jo ieškinį tenkinti.

28Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, neteisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes. Pagal atsakovo parengtą projektą padalijus ieškovui priklausantį žemės sklypą į keturias dalis (apelianto pateiktoje schemoje pažymėta indeksais „1“ (per jį suprojektuotas aplinkkelis), „1-1“, 1-3“ ir „1-4“ (šie sklypai lieka ieškovui) jis neteko galimybės naudotis dvejomis jo dalimis (pažymėta indeksais „1-3“ ir „1-4“), kadangi prie jų neliko jokio privažiavimo. Nurodo, kad iš aplinkkelio pusės („1“) nėra galimybės suprojektuoti ir įrengti privažiavimo į tris naujus apelianto sklypus, nes aplinkkelis yra magistralinis AM ir I kategorijos kelias ir iš jo neleidžiama įrengti įvažiavimų į šalia esančius sklypus (virš aplinkkelio rengiami tik viadukai); sklypai „1-3“ ir „1-4“ iš vienos pusės ribojasi su aplinkkeliu, iš kitų trijų pusių – su kitais privačiais sklypais, prie jų nėra jokios gatvės ar kokio nors privažiavimo į šiuos sklypus, į juos galima patekti tik per svetimus (kaimyninius) sklypus. Apeliantas nurodo, kad klausimus, susijusius su ieškovo privažiavimu į jo sklypus, taip pat su galimybe A. S. patekti per kaimyninius sklypus į savo sklypus (servituto nustatymo) teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo išspręsti Projekto organizatorius Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieš tvirtinant Projektą. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad Projekte yra padaryti pažeidimai, tačiau ieškinio nepagrįstai netenkino.

29Apeliantas pažymi, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra priverstinis veiksmas žemės savininkui, todėl projektų organizatoriai ir rengėjai jų sąskaita privalo pasirūpinti, kad savininkas jam liekančioje sklypo dalyje galėtų be suvaržymų ja naudotis. Projekto organizatoriai ir rengėjai privalo savo sąskaita sutvarkyti atliekamų sklypų dalis (kai visuomenės poreikiams paimama tik dalis savininko turėtos žemės, kitą dalį paliekant jam) taip, kad jomis be jokių trukdymų galėtų naudotis buvę (ir likę) jų savininkai. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą savo lėšomis įgyvendina tokiu poėmiu suinteresuotos institucijos.

30Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniais skundais, kadangi teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Projekto rengėjas atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su paėmimo visuomenės poreikiams likusių dalių pertvarkymu (atliko pertvarkymo metu suformuotų sklypų dalių kadastrinius matavimus, sklypų ribos paženklintos vietovėje, nustatyti jų kadastro duomenys), šie pertvarkymai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atsakovas pažymi, jog apelianto BUAB „Junesta“ argumentai, kad klausimas dėl turto, paimamo visuomenės poreikiams, atlyginimo išspręstas netinkamai ir šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, nepagrįsti, kadangi, vadovaujantis ŽĮ 46 straipsnio 6 dalies, Taisyklių 14.6 punkto nuostatomis dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą būdą ir dydį, nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, kitų nuostolių, tariasi projekto organizatorius su žemės savininku, o, kaip matyti iš bylos duomenų ir ką teisingai konstatavo teismas, BUAB „Junesta“, užsakiusi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikusi nekilnojamojo turto agentūros „Negrita“ 2011-12-16 žemės sklypo dalies vertės nustatymo pažymą, kuria siekė įrodyti, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė negu nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakytoje ir 2010-02-10 atliktoje vertinimo ataskaitoje, kitų aktyvių veiksmų nesiėmė.

31Atsiliepimu į ieškovo A. S. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Junesta“ prašo jo skundą tenkinti visiškai. Nurodo, kad šio ieškovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra teisėti ir pagrįsti, o teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad klausimo dėl likusių žemės sklypo dalių privažiavimo neišsprendimas negali sudaryti pagrindo panaikinti skundžiamą Projekto ir Įsakymo dalį. Teisės aktų nuostatos, kurios laikytinos imperatyviomis, aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad likusių žemės sklypo dalių projektavimo ir privažiavimo klausimai yra sprendžiami rengiant projektą, taigi projekto rengėjas privalėjo aptarti su žemės sklypų savininkais dėl pertvarkymo prie likusių žemės sklypo dalių galimybes ir pertvarkyti likusias žemės sklypo dalis, numatant privažiavimą. Priešingu atveju yra pažeidžiamos žemės sklypų savininkų teisės ir interesai jiems neturint galimybės patekti į savo likusias žemės sklypo dalis.

32Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinius skundus atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad klausimo dėl likusios žemės sklypo dalies privažiavimo neišsprendimas negali sudaryti pagrindo panaikinti skundžiamą Projekto ir Įsakymo dalį, nes Projekto rengėjas atliko visus būtinus veiksmus, susijusius su paėmimo visuomenės poreikiams likusių žemės sklypo dalių pertvarkymu, šie pertvarkymai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Apeliaciniai skundai atmestini.

35Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

36Apeliantas A. S. pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.

37Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs ieškovas, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 322 straipsnis).

38Dėl naujo įrodymo priėmimo

39Ieškovas A. S. apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naują rašytinį įrodymą: schemą Nr. 1, kuriuo grindžiami apeliacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad šis įrodymas iš esmės atitinka pirmosios instancijos teismui pateiktą įrodymą – Projekto brėžinį dėl sklypų išdėstymo, pripažintina, kad jis detalizuoja byloje esantį įrodymą, todėl jis nevertintinas kaip naujas įrodymas kitų įrodymų kontekste (CPK 314 str.). Jis vertintinas kartu su kitais įrodymais bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

40Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas BUAB „Junesta“ nuosavybės teise valdo 1,1144 ha žemės sklypą, unikalus Nr., ir 2,6100 ha žemės sklypą, unikalus Nr., esančius ( - ), gyvenamąjį namą, unikalus Nr., ūkinius pastatus, unikalūs Nr., kiemo rūsį, unikalus Nr., kitus statinius, unikalus Nr., esančius ( - ) (t. 1, b. l. 20, 22, 23). Ieškovui A. S. nuosavybės teise priklauso 8,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (t. 1, b. l. 25). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 1-226 (t. 1, b. l. 29), kuriuo nusprendė prašyti Vilniaus apskrities viršininką paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje (į juos taip pat pateko ir ieškovams priklausantys ginčo žemės sklypai). Vilniaus apskrities viršininkas 2008-04-01 įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios (t. 1, b. l. 38) patvirtino žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) projekto teritoriją pagal Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalųjį planą, išskyrus tam tikrus žemės sklypus. Apie tai ieškovai buvo informuoti 2008-04-07 raštais (t. 1, b. l. 27 – 28). 2010-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas kreipėsi į ieškovą BUAB „Junesta“ su pranešimu, kad artimiausiu metu bus organizuojamos derybos su paimamų žemės sklypų savininkais dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdo ir dydžio (t. 1, b. l. 29). 2011-10-13 ieškovas BUAB „Junesta“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suteikti informaciją apie projekto rengimą, taip pat ir klausimą apie tai, kada bus baigtas projekto rengimas, bei kada bus vykdomos projekto viešo svarstymo procedūros ir ar ieškovai bus apie tai raštiškai informuoti (t. 1, b. l. 30). 2011-11-08 BUAB „Junesta“ gavo Vilniaus miesto savivaldybės atsakymą, kad apie projekto viešą svarstymą ieškovai bus informuoti raštiškai (t. 1, b. l. 31). Ieškovas A. S. Vilniaus miesto savivaldybei 2011-11-03 pateikė pasiūlymą keisti jo žemės sklypą į dalį žemės sklypo, esančio ( - ), ar į du žemės sklypus, esančius ( - ) sankirtoje ir ( - ) (t. 1, b. l. 32). 2011-12-19 ieškovas BUAB „Junesta“ informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams metu nebuvo įvertinti ieškovui priklausantys pastatai ir sodiniai, esantys žemės sklype (t. 1, b. l. 35). 2012-03-10 dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 10 priede „Sostinė“ buvo paskelbta apie tai, kad yra parengtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greitojo eismo gatvės statybai) projektas, ir viešas projekto svarstymas įvyks 2012-04-04 (t. 1, b. l. 39). 2012-04-04 Projekto viešo svarstymo metu ieškovai pateikė savo pastabas ir pasiūlymus dėl parengto projekto (t. 1, b. l. 40). 2012-05-29 ieškovas BUAB „Junesta“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl parengto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto (t. 1, b. l. 45). Skundas buvo persiųstas atsakovui NŽT, iš kurio 2012-08-02 ieškovas BUAB „Junesta“ gavo raštą Nr. 1SD-(8.2)-1886, kuriame pasisakyta, kad 2012-04-04 ieškovų pasiūlymai dėl skundžiamo Projekto buvo atmesti nemotyvuotai ir Vilniaus m. savivaldybei nurodyta pakartotinai išnagrinėti pateiktus pasiūlymus ir pateikti teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą (t. 1, b. l. 47-48). 2012-11-08 ieškovas BUAB „Junesta“ kreipėsi į atsakovą NŽT, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad ginčijamas projektas jau yra patvirtintas Įsakymu, ir prašė nurodyti, ar ieškovų paimamų žemės sklypų dalys pateko į Įsakymu patvirtinto projekto dalį (t. 1, b. l. 49). 2012-12-31 ieškovai gavo atsakovo NŽT atsakymą, kad ieškovai gali susipažinti su projekto byloje esančiais dokumentais (t. 1, b. l. 51). 2012-12-31 raštu Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė teikti tvirtinti tik tą Projekto dalį, kurioje nepažeidžiant teisės aktų nuostatų buvo sprendžiami klausimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją suteikimo – kompensacijos pinigais bei tą dalį, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų įvertinimu (t. 1, b. l. 51). Ši Projekto dalis yra patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-10-23 įsakymu, kurį šioje byloje ginčija ieškovai. Šiuo Įsakymu taip pat patvirtintas planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, rengėjas – VĮ Valstybės žemės fondas. Byloje ginčo dėl žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams nėra.

41Dėl žemės sklypų dalių, likusių nuo paimtų visuomenės poreikiams sklypų, pertvarkymo rengiant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą

42Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovų argumentai, kuriais buvo grindžiamas jų reikalavimas panaikinti ginčo Įsakymą ir Projekto dalį, t. y. kad su jais nebuvo aptartos žemės sklypų dalių, likusių nuo paimtų visuomenės poreikiams sklypų pertvarkymo galimybės, o būtent – kad ieškovams likusių žemės sklypų dalys neturi jokio privažiavimo ir jokie privažiavimai nėra suprojektuoti, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo Įsakymo dalies bei Projekto dalies neteisėtumo. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra – tai sudėtinga, kompleksinė procedūra, kurią sudaro keletas etapų. Pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios metu galiojusią Žemės įstatymo redakciją, apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės institucijos ar savivaldybės tarnybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti. Apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pažymima Nekilnojamojo turto registre. Apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, ŽĮ 48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir valstybinės žemės sklypo padalijimas atskiriant paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį. Šie žemėtvarkos darbai atliekami minėtame straipsnyje nustatyta tvarka. ŽĮ 46 straipsnio 4 dalis nustatė, kad po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir apie šį sprendimą žemės savininkui pranešta raštu, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat pertvarkyti (padalyti, atidalyti, sujungti, atlikti amalgamaciją) šį žemės sklypą. ŽĮ 46 straipsnio 5 dalis nustatė, kad apskrities viršininkas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos.

43Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš pareikštų reikalavimų, ieškovai ginčijo Įsakymo dalį, kuria patvirtinta žemės paėmimo visuomenės poreikiams Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai projekto dalis, kurioje yra išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei ta dalis, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų įvertinimu, taip pat ginčijo nurodytą Projekto dalį. Būtent atsižvelgiant į pareikštus reikalavimus, apibrėžiančius nagrinėjamos bylos ribas (CPK 265 str. 2 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė šiuos su Įsakymo ir Projekto dalies panaikinimu susijusius reikalavimus kaip nepagrįstus. Kaip jau buvo minėta, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra susideda iš keleto etapų ir tai atsispindi nagrinėjamos bylos atveju. Pasak apeliantų, klausimo dėl privažiavimo prie likusios žemės sklypo dalies neišsprendimas atima iš jų galimybę naudotis šiomis likusiomis žemės sklypų dalimis, tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, šiuos argumentus atmeta kaip nesudarančius pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus. Apeliantas – ieškovas A. S. nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino to, jog, vadovaujantis Taisyklių 18.1.4 punktu, Projekto rengėjai privalo pertvarkyti, aptariant su žemės savininkais, likusias žemės sklypo dalis, kurios nepaimamos visuomenės poreikiams, suprojektuojant privažiavimo kelius ir nustatant servitutus, tačiau teisėjų kolegija tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma pažymėtina, kad nurodytame Taisyklių 18.1.4 punkte nėra įtvirtintas imperatyvas, skirtingai nei nurodo apeliantas, tačiau jame įvardijama projekto rengimo procedūra, t. y. projekto rengėjo veiksmai, atliekami rengiant projektą projekto sprendinių brėžinyje, vienas iš kurių – nepaimtų visuomenės poreikiams žemės sklypų dalių pertvarkymas, taip pat kelių ir servitutų projektavimas. Todėl teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovai tinkamai atliko Taisyklėse numatytą procedūrą rengdami ginčo Projekto dalį. Pažymėtina, kad pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą. Pagal to paties straipsnio 15, 18, 21 ir 22 dalis pertvarkymo būdai yra atidalijimas, padalijimas, perdalijimas ir sujungimas. Kaip nurodė atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose (t. 1, b. l. 72–75), Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte yra numatytas BUAB „Junesta“ nuosavybės teise priklausančio sklypo Sudervės g. 44, unikalus Nr. ( - ), pertvarkymas padalijimo būdu, t. y. visuomenės poreikiams paimama 0,1628 ha dalis Nr. 18-1, taip pat atidalijama bendrovei paliekama 0,9511 ha dalis Nr. 18-2; šiame projekte taip pat numatytas A. S. nuosavybės teise priklausančio sklypo, unikalus Nr. (( - ), pertvarkymas padalijimo būdu: visuomenės poreikiams paimama 4,7689 ha sklypo dalis Nr. 17-1, taip pat atidalijama A. S. paliekama 0,3815 ha dalis Nr. 17-2, 2,0591 ha dalis Nr. 17-3 ir 1,1940 ha dalis Nr. 17-4. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto aiškinamasis raštas patvirtina (t. 1, b. l. 113 – 123), jog buvo atlikti visi būtini veiksmai, susiję su paėmimo visuomenės poreikiams likusių žemės sklypų dalių pertvarkymu (žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatytos žemės sklypų ribos), o ieškovai nepateikė įrodymų, kad ginčo Projekto dalies tvirtinimo metu neišsprendus privažiavimo ar kitokio naudojimosi ieškovams priklausančiomis likusiomis žemės sklypų dalimis klausimų, tai vertintina kaip esminis Taisyklėse įtvirtintos procedūros pažeidimas. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad servituto ar kitokio naudojimosi ginčo žemės sklypų dalimis klausimai gali būti sprendžiami ir po ginčo Įsakymo priėmimo bei Projekto dalies patvirtinimo, kadangi ginčijamu Įsakymu buvo išspręstas procedūrinis bendro pobūdžio klausimas, o konkretus bei individualus sprendimas dėl ieškovams priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams dar nėra priimtas, todėl ieškovams nėra užkirstas kelias dalyvauti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, teikiant motyvuotus prašymus, susijusius tiek su privažiavimu prie likusių žemės sklypų dalių, tiek su žemės sklypų vertės nustatymu ar kitais jiems svarbiais klausimais.

44Dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymo

45Taip pat nesutiktina su apelianto BUAB „Junesta“ apeliacinio skundo argumentais, kad klausimas dėl turto, paimamo visuomenės poreikiams, įvertinimo ir nuostolių atlyginimo, teismo išspręstas netinkamai ir šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus dėl to, kad, pasak apelianto, atsakovo atlikto turto vertinimo metu nustatyta ieškovui priklausančio žemės sklypo dalies vertė neatitinka tikrosios rinkos vertės, be to, nebuvo atsižvelgta į tai, jog Projekto organizatorius neįvertino statinių ir sodinių, esančių paimamo žemės sklypo dalyje, tai pažeidžia Taisyklių 14.6 punktą. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ŽĮ nustato specialią procedūrą, kai, priėmus sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, sprendžiamas atlyginimo (kompensacijos) klausimas (47 str. 3 d.). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu Įsakymu buvo patvirtinta Projekto dalis, kurioje yra išspręstas klausimas dėl žemės sklypų paėmimo ir atlyginimo už juos suteikiant kompensaciją pinigais, bei ta dalis, kurioje piliečiai pasirinko kompensaciją pinigais, tačiau nesutiko su žemės sklypų įvertinimu, darytina išvada, jog šiuo atveju tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko yra ginčas, kuris turi būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šio ginčo sprendimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tik išsprendus kilusį ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies dydžio, taip pat nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo dalies paėmimo, galima būtų konstatuoti, ar ginčo žemės sklypo vertė nustatyta tinkamai, ar ne (CK 4.100 str. 2 d.).

46Tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovai nepažeidė Taisyklėse nustatytos procedūros, susijusios su atlyginimo už paimamą žemės sklypą, kitų nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, aptarimu, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai užsakius atlikti BUAB „Junesta“ turto vertinimo ataskaitą, ieškovas BUAB „Junesta“ neneigia, kad su šia ataskaita nebuvo susipažinęs. Be to, nors ieškovas pateikė jo užsakymu UAB „Negrita“ atliktą turto vertės nustatymo pažymą Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui (t. 1, b. l. 35), kitų aktyvių veiksmų, siekiant įrodyti, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė yra didesnė nei nurodyta minėtoje ataskaitoje, nesiėmė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymu atlikta UAB „Junesta“ turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol ji nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

47Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai įvertino bylos duomenis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, plačiau dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, susijusių su visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese procedūrų pažeidimu, nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

48Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai BUAB „Junesta“ ir A. S. ieškiniu prašė:... 5. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. įpareigoti projekto organizatorių - atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės... 7. Ieškovai nurodė, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 8. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškinį prašė... 9. Atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu... 10. Dėl ieškovų patikslinto ieškinio 3 punkto reikalavimo pažymėjo, kad tuo... 11. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 14. Teismas nesutiko su ieškovais, kad skundžiamas Įsakymas priimtas pažeidus... 15. Teismas nesutiko su ieškovais, kad Projekto rengėjas (atsakovas VĮ... 16. Teismo vertinimu, ieškovų argumentai, kad su jais nebuvo aptartos žemės... 17. Teismas pažymėjo, kad patekimo į ieškovams priklausančias ir likusias... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 19. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Junesta“ prašo skundžiamą Vilniaus... 20. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra... 21. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad patekimo į likusias... 22. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl turto,... 23. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju faktinis turto nusavinimas dar nėra... 24. Be to, Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyta, kad paimamo... 25. Nors teisės aktai nustato, kad turi būti įvertinami ir statiniai bei... 26. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino, jog buvo pažeistos... 27. Ieškovas A. S. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą Vilniaus apygardos... 28. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas,... 29. Apeliantas pažymi, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra... 30. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba... 31. Atsiliepimu į ieškovo A. S. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Junesta“... 32. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. Apeliaciniai skundai atmestini.... 35. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 36. Apeliantas A. S. pateikė prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio... 37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių,... 38. Dėl naujo įrodymo priėmimo ... 39. Ieškovas A. S. apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naują... 40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas BUAB „Junesta“ nuosavybės teise... 41. Dėl žemės sklypų dalių, likusių nuo paimtų visuomenės poreikiams... 42. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai,... 43. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš pareikštų reikalavimų, ieškovai... 44. Dėl visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymo... 45. Taip pat nesutiktina su apelianto BUAB „Junesta“ apeliacinio skundo... 46. Tuo pačiu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis,... 47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 48. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 50. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą....