Byla 2YT-3579-213/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,

2sekretoriaujant Sandrai Baširovai,

3dalyvaujant pareiškėjai I. B.,

4pareiškėjos atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei

5suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui Antanui Česlauskui,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

8pareiškėja I. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose ( - ) buvo sodyba (gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai) laikotarpiu tarp 1935-1950 metų.

9Pareiškime nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys ( - ): 1) žemės sklypas 1.0363 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ), Kariotiškių k. v. nekilnojamojo turto registro Nr.44/1357057; 2) žemės sklypas 0.9200 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Kariotiškių k. v. nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1357091. Abu sklypus 2011 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimi padovanojo jos motina A. Z. (notarinio reg. Nr. 660). Žemės sklypai yra buvusio Mačiuliškių kaimo teritorijoje. A. Z. nuosavybės teisė buvo atkurta Vilniaus apskrities viršininko 2011 m. kovo 18 d, sprendimu Nr. 2.7-79-18664 ir V. Z. 2010 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 2.7-79- 18763 ekvivalentine natūra suteikiant lygiaverčius sklypus. Žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties žemė. Nurodė, kad Abu paminėti žemės sklypai yra Naujojo Lentvario botaninio draustinio teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015-08-05 rašte Nr. A51-75403/15 (2.3.1.13-MP9) nurodė, kad LR Saugomų teritorijų valstybės kadastro statistinės ataskaitos duomenimis į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją patenka tik 20,813 ha Ploto Naujojo Lentvario botaninio draustinio, o likusioji 164,219 ha ploto dalis yra Trakų rajonosavivaldybės teritorijoje. Buvęs Mačiuliškių kaimas patenka į Naujojo Lentvario botaninio draustinio teritoriją. Papildomai nurodė, jog kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją 2015-09-29 pateikdama prašymą reg. Nr. AP2-2030 dėl sklypo kadastrinis Nr. 7940/0004:644 ir prašymą 2015-09-29 reg. Nr. AP2-2031 dėl sklypo kadastrinis Nr. 7940/0004:648, kad jai būtų išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai, kad galėtų pasistatyti naują gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus. 2015 m. spalio 20 d. gavo neigiamus atsakymus, kuriuose rašoma, kad norint atkurti sklypuose buvusias sodybas, reikia kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apie sodybos sklypuose buvimą.

10Nurodė, kad istoriniuose žemės sklypų tyrimuose J. V. 2014 m. istorinėje pažymoje dėl sklypo kadastro Nr. 7940/0004:644, apžiūrėjusi vietoje ir ištyrusi Mačiuliškių kaimo istorinius fragmentus užfiksavo, kad sklypo vizualinės apžiūros metu jo šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose aptikta krūmų sankaupa, primenanti sunykusios sodybos kiemo apželdinimo fragmentus. Sklypo pietryčių dalies viduryje išlikę istorinei sodybvietei būdingų požymių ir liekanų: senas ąžuolas, šalia - sulaukėję vaismedžiai, serbentų krūmai. Pastarieji vertintini kaip sunykusio buvusio sodybos sodo fragmentai. Šalia ąžuolo prie vaismedžių ir gudobelės krūmo ir kituose krūmų brūzgynuose yra didelių lauko riedulių, užfiksuotų nuotraukose. Sklype išlikę minėti požymiai būdingi istorinei sodybvietei, kurios sodyba sunykusi. Sodyba įsikūrusi apie XX a. 4 dešimtmečio pabaigą nugriauta pokaryje, tai yra galėjo stovėti tarp 1935-1950 metų. Iš žemės sklypo savininkų raidos aprašymo matyti, kad nemažai žemės sklypų XX a. pirmoje pusėje valdė Z. šeimos. Istorinėje pažymoje dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. 7940/0004:648 parašyta, kad sklypas suplanuotas į vakarus nuo buvusio Mačiuliškių kaimo centro, teritorijoje, kuri istoriniu atžvilgiu priklauso XIX a. šaltiniuose minimo valdiškos žemės Mačiuliškių užusienio vakarų pusėje. Sklypo vizualinės apžiūros metu jo pietryčiuose ir šiaurės vakarų dalyje išlikę stambių lauko riedulių. Dalis jų išstumdyta ant šlaito už sklypo šiaurės rytų ribos su sklypu kadastrinis Nr. 7940/0004:644, kur gana aiškiai matoma vieta, panaši į sunykusios sodybos teritoriją. Stambūs rieduliai - būdinga senųjų sodybų pastatų pamatų medžiaga. Gali būti, kad pamatų rieduliai yra per abiejų sklypų (Nr. 7940/0004:644 ir Nr. 7940/0004:648) teritorijas nenustatytu istoriniu laikotarpiu (pagal turimos kartografijos lyginamąją analizę, tarp 1935-1950 m. stovėjusios sodybos pastatų pamatų liekanos). Sklype išlikę sulaukėjusių vaiskrūmių. Šiuo metu teritoriją užima krūmų priaugusi pieva. Iš žemės sklypo Nr. 7940/0004:648 istorinės pažymos matyti, kad yra archyviniai dokumentai, suteikiantys žinių apie Mačiuliškių kaimo gyventojus. Pažymoje rašoma, kad 1920 m. po M. Z. mirties jo žemė atiteko sūnums A., P., ir A. Z., kad iš tėvo M. Z. laikų stovėjo gyvenamasis namas, tvartas, klojimas ir mūrinis alaus bravoras, kad per žemę ėjo servitutinis kelias. Taip pat matyti, kad Z. žemės sklypai buvo rėžiniai. Tiksliai nurodoma rėžių ribos, kad vienas iš rėžių buvo vadinamas sodybinis, kur buvo išdėstyti gyvenamieji pastatai.

11Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą pareiškimą ir papildomai nurodė, jog žemę paveldėjo iš mamos. Žemė priklausė jos tėvams, kurią turėjo Zarasų rajone, nuosavybės teisės iš vieno rajono į kitą perkeltos 2010 metais. Sklypus, kuriais naudojasi pasiūlė žemėtvarkininkai, bendras plotas 2 ha. Apie turimų žemės sklypų apribojimus sužinojo atsitiktinai, kai pradėjo domėtis ir sužinojo, kad turimuose žemės sklypuose negalima statyti naujų statinių. Nurodė, kad nori vystyti savo poilsio zoną, statytis gyvenamą namą. Iš savivaldybės gavo atsakymą, jog naujos statybos turimuose sklypuose yra negalimos, nors mato kaip aplinkiniuose sklypuose statomi nauji namai. Apie buvusias sodybas sužinojo iš ekspertų ir atliktų tyrimų. Pradėjus naikinti krūmus rado sulaukėjusius serbentus ir ąžuolyną. Pagal ekspertų tyrimus žemėje matomos baltos dėmės iš kurių galima išvada, jog tose vietose buvo pastatai. Iki 1944 metų sodybose gyveno lenkų tautybės piliečiai, vėliau tos sodybos buvo apleistos, o į jas pradėjo keltis prašalaičiai. Pradėjo ieškoti liudininkų ir surado žmonių, kurie prisimena ten anksčiau buvusias sodybas. Ten seniau buvo Mačiuliškių kaimas, rėžinio tipo.

12Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjai priklausantys žemės sklypai yra vienas šalia kito, kuruos jungia 197 metrų ilgio riba ir atitinka rėžinio kaimo tipą. Abu sklypai pateko į vienos sodybos teritoriją. Apžiūrint vietą vizualiai matyti daug riedulių, matoma gyvatvorė, yra likę serbentų krūmai, auga gudobelės medelis. Archyvo dokumentuose nurodomas per senąją sodybą ėjęs servitutinis kelias. Vieno iš sklypų ribose, augančiame miške matomas minėtas servitutinis išlikęs kelias. Senojo kaimo buvimą rodo seni žemėlapiai, sklype gausiai randami rieduliai. Žemės priklausė lenkams. Išanalizavus archyvinius duomenis nustatyta, jog iš tų vietų laikotarpiu nuo 1945 iki 1947 metų masiškai išvyko žmonės, pagal susitarimą tarp Tarybų Sąjungos, Lietuvos ir Lenkijos. Lentvario regione buvo palikti 705 gyvenamieji namai, Maciuliškių kaime – 175 namai, iš viso Lietuvoje 10 260 namų, ūkinių pastatų virš 24 tūkstančių. Sklypuose daugiausia gyveno Z. giminės asmenys. Visi šie įrodymai patvirtina, kad buvusioje Mačiuliškių kaimo teritorijoje, šiuo metu Naujojo Lentvario botaniniame draustinyje pareiškėjai priklausančiuose sklypuose buvo sodybos.

13Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas Antanas Česlauskas paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymus dėl sodybos atkūrimo buvo pateikti neigiami atsakymai. Sklypai, priklausantys pareiškėjai yra Lentvario botaninio draustinio apsaugos zonoje, kurioje nauja statyba negalima. Paaiškino, jog pareiškėjos pateiktos ekspertinės išvados būtų pakankamos konstatuoti, jog priklausančiuose sklypuose buvo rėžinis kaimas, o istorinis tyrimas pagrindžia, jog minėtose vietose buvo sodybos. Kadangi ekspertinės išvados paremtos didžiąja dalimi prielaidomis, todėl esant neužtikrintiems faktiniams įrodymams savivaldybė neišdavė leidimo. Pagal susiformavusią praktiką, esant tokioms situacijoms, savivaldybė reikalauja faktus patvirtinti teismo tvarka.

14Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų tenkinamas byloje esant pakankamai ir patikimų įrodymų apie sodybos egzistavimo faktų laikotarpiu nuo 1935 iki 1950 metų jai priklausančių žemės sklypų ribose. Nurodė, jog senoji sodyba išnykusi, todėl jos buvimo faktą būtina nustatyti teismo sprendimu. Pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvusios sodybos faktą įrodo UAB „Klaipėdos projektas“ istorinių žemės sklypų tyrimų pažyma, kurioje nurodyta, kad vizualinės apžiūros metu nustatyta, jog sklypo šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose aptikta krūmų sankaupa, primenanti sunykusios sodybos kiemo apželdinimo fragmentus, sklypo pietryčių dalies viduryje išlikę istorinei sodybvietei būdingų požymių ir liekanų: senas ąžuolas, sulaukėję vaismedžiai, serbentų krūmai, šalie ąžuolo ir vaismedžių yra išlikę didelių lauko riedulių – šie požymiai, manytina, yra būdingi istorinei sodybvietei, kurios sodyba sunykusi.

15Pareiškimas tenkintinas.

16Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. V. v. Labanoro regioninis parkas ir kt., bylos Nr. 3K-3-562/2004; 2008m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2008 ir kt.).

17Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (toliau – NTR) išrašų matyti, kad pareiškėjai I. B. priklauso du žemės sklypai: 1.0363 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), Kariotiškių k. v., ir 0.9200 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) Kariotiškių k. v., esantys, ( - ). (b. l. 10-12, 58-59). Iš NTR išrašų matyti, jog šiems žemės sklypams taikomos specialios naudojimo sąlygos – miško naudojimo apribojimai (b. l. 6). Iš 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento rašto Nr. A51-75403/15(2.3.1.13-MP9) matyti, kad sklypai patenka į saugomą Lentvario botaninio draustinio teritoriją (b. l. 48).

18Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, jog prie draustinių priskiriami botaniniai draustiniai skirti retoms bei nykstančioms laukinių augalų ir grybų rūšims bei jų bendrijoms ir buveinėms saugoti.

19To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti) ir kt.Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte reglamentuojama, jog leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai. Straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Įstatymo sąvokų išaiškinime nurodyta, jog Buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

20Pareiškėja siekia jos turimuose žemės sklypuose statyti naujus statinius atkuriant iki tol buvusius pastatus – sodybą bei pagalbinius statinius. Iš bylos duomenų – 2015 m. rugsėjo 29 d. rašto (b. l. 7-8) matyti, jog pareiškėja kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų / specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, gauti sodybos su priklausiniais statybai išdavimo. Iš 2015 m. spalio 20 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. AP3-3965 matyti, jog institucija vadovavosi tuo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatomis, nustatančiomis, jog draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, kai sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu.

21Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

22Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėja prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jai priklausančiuose žemės sklypuose buvo sodyba, dokumentų neturi ir negali jų gauti. Pareiškėja remiasi 2014 m. UAB „Klaipėdos projektas“ istorinių tyrimų istorinėmis pažymomis, archyviniais dokumentais, bylojančiais, jog anksčiau minėtuose žemės sklypuose buvo sodyba, ūkiniai pastatai, sodas. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis; šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais. Todėl vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, laikytina, kad pareiškėja prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis.

23Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos – 2014 m. UAB „Klaipėdos projektas“ istorinių tyrimo pažymos (tyrimo objektas – žemės sklypas, kadastro Nr. 7940/0004:644), išvadoje nurodyta, jog tiriamoje 19a. 2 pusės, 20a. 4-6 dešimtmečio pradžios kartografijoje aprašomo žemės sklypo vietoje apstatymas nenumatytas, tačiau vizualinės apžiūros metu sklype rasti senas ąžuolas, sulaukėję vaismedžiai, vaiskrūmiai, prie jų išlikę stambių lauko riedulių, būdingų sunykusių pastatų pamatų akmenims, sklypo šiaurės vakaruose, šiaurės rytuose išlikę tikslingai formuoto apželdinimo fragmentai (išlikę krūmai panašūs į buvusios sodybos kiemo gyvatvorės fragmentus, visa tai istoriniu požiūriu vertinama kaip sunykusios sodybos požymiai ir liekanos (b. l. 21). Taip pat 2014 m. istorinių tyrimo pažymos (tyrimo objektas – žemės sklypas, kadastro Nr. 7940/0004:648) išvadoje nurodyta, jog tiriamoje 19a. 2 pusės, 20a. 4-6 dešimtmečio pradžios schematiškoje kartografijoje aprašomo žemės sklypo vietoje apstatymas nepažymėtas, tačiau sklypo vizualinės apžiūros metu jo pietryčiuose ir prie šiaurės rytų ribos su gretimu sklypu, kadastro Nr. 7940/0004:644 rasti stambūs rieduliai, kurie galimai yra sunykusių pastatų, sienų akmenys, su besiribojančiu sklypu matyti sumedėjusių vaiskrūmių kamienai, lygiagrečiai išsidėstę vaiskrūmių (juodieji serbentai) kamienai vertintini kaip sunykusio sodo liekanos.

24Istorinių tyrimų pažymose nurodoma Mačiuliškių kaimo istorija iš kurios matyti, jog kaimas 19 a. yra buvęs už 18 km nuo Vilniaus įsikūrusio Lentvario dvaro palivarkas, o pakraščiai į vakarus ir pietvakarius nuo palivarko centro vadinti Mačiuliškių užusieniu. Pareiškėjai priklausantys žemės sklypai išsidėstę į vakarus nuo buvusio Mačiuliškių kaimo centro.

25Iš byloje esančių archyvinių dokumentų matyti, kad Mačiuliškių kaime gyveno asmenys, kuriems priklausė žemės sklypai, kuriuose buvo gyvenamieji namai, tvartai, sandėliavimo patalpos ir kt. Pastatų statybos metai 1937-1945 m. (b. l. 83, 98, 104, 126). Vėliau, t. y. nuo 1946 metų iš Mačiuliškių kaimo pradėjus traukti ten gyvenusiems asmenims, liko negyvenamos sodybos, jų pagalbiniai pastatai ir kt.

26Konstatuotina, jog pareiškėjos paaiškinimai, pateikti įrodymai ir juose užfiksuoti duomenys leidžia daryti juridinio fakto nustatymui reikšmingą išvadą, jog I. B. priklausančiuose žemės sklypuose 1935-1950 metų laikotarpiu buvo sodyba, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (buvo nugriauta, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko). Nustatyta, jog istorinėse pažymose nurodyta bei kaip patvirtino Trakų rajono savivaldybės atstovas, nustatyti kokioje tiksliai pareiškėjai priklausančių žemės sklypų vietoje buvo sodyba– objektyviai nėra galimybės, kadangi egzistuoja nemažos paklaidos, tačiau iš esamų duomenų: teritorijos reljefo, išlikusių vaiskrūmių, riedulių sankaupos konkrečiose vietose leidžia spręsti, jog sodyba ir kiti pastatai pareiškėjai priklausančiuose sklypuose buvo.

27Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.)

28Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų (tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjos duotus parodymus, daro išvadą, kad I. B. pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl jį tenkina pilnumoje, nes kitokiu būdu pareiškėja negali įrodyti tos aplinkybės, jog jai priklausančių žemės sklypų teritorijoje nuo 1935 m. iki 1950 m. buvo sodyba – gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas buvusios sodybos atkūrimo tikslu.

29Vadovaujantis LR CPK 268 str., 270 str., 444 str., 448 str., teismas

Nutarė

30pareiškimą patenkinti:

31nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose 1.0363 ha ploto, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 7940/0004:644, Kariotiškių k.v., ir 0.920 ha ploto unikalus Nr. ( - ) kadastrinis Nr. ( - ), Kariotiškių k. v., esančiuose ( - ) buvo sodyba (gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai) laikotarpyje tarp 1935-1950 metų.

32Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas buvusios sodybos atkūrimo tikslu.

33Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė,... 2. sekretoriaujant Sandrai Baširovai,... 3. dalyvaujant pareiškėjai I. B.,... 4. pareiškėjos atstovei advokatei Irenai Slavinskaitei... 5. suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovui... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I.... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą... 8. pareiškėja I. B. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 9. Pareiškime nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai,... 10. Nurodė, kad istoriniuose žemės sklypų tyrimuose J. V. 2014 m. istorinėje... 11. Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą pareiškimą ir... 12. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą. Papildomai... 13. Suinteresuoto asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas... 14. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja,... 15. Pareiškimas tenkintinas.... 16. Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso... 17. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 18. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalies... 19. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draustiniuose... 20. Pareiškėja siekia jos turimuose žemės sklypuose statyti naujus statinius... 21. Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas... 22. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatyta, jog... 23. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos – 2014 m. UAB „Klaipėdos... 24. Istorinių tyrimų pažymose nurodoma Mačiuliškių kaimo istorija iš kurios... 25. Iš byloje esančių archyvinių dokumentų matyti, kad Mačiuliškių kaime... 26. Konstatuotina, jog pareiškėjos paaiškinimai, pateikti įrodymai ir juose... 27. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir... 28. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas, įvertinęs visumą ištirtų... 29. Vadovaujantis LR CPK 268 str., 270 str., 444 str., 448 str., teismas... 30. pareiškimą patenkinti:... 31. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B., a. k. ( - )... 32. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas buvusios sodybos atkūrimo... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...