Byla 1-63-805/2011
Dėl ko nukentejusysis neteko trisdešimt ir daugiau procentu bendrojo darbingumo, t.y. tokiu budu padare nukentejusiajam J. M. sunku sveikatos sutrikdyma

1

2Prienu rajono apylinkes teismo teiseja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant prokurorei J. P., nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui J. M., jo atstovei - advokatei R. M., viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje:

3P. K., gimes 1992-06-28, Prienu r., a.k. ( - ) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, registruotas darbo biržoje gyvenantis Dukurnoniu k., Jiezno sen., Prienu r., (deklaruota gyvenamoji vieta - Kamaines k., Prienu r., Jiezno sen.), praeityje neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,

5

6Teismas, išnagrinejes byla,

7n u s t a t e:

8kad kaltinamasis P. K. 2010-09-29 apie 21 val. Prienu r., savo namuose, esanciuose Dukurnoniu k., Jiezno sen., Prienu raj., po tarpusavio konflikto su J. K. ir J. M., tycia virtuviniu peiliu dure viena karta J. M. i kaire aki, padarydamas jam kiaurine kaires akies skleros žaizda, del ko nukentejusysis neteko trisdešimt ir daugiau procentu bendrojo darbingumo, t.y. tokiu budu padare nukentejusiajam J. M. sunku sveikatos sutrikdyma.

9K. P. Karpavicius kaltu prisipažino. Parode, kad 2010-09-29 apie 21 val. paskambines J. M. pasikviete užeiti pasikalbeti. Pradžioje abu pasišnekejo, o kai atsikele jo brolis J. K. virtuveje gere. Parode, kad išgeres pora stikliuku degtines nuejo i savo kambari atsigulti. Po kurio laiko išgirdo, kad J. K. kojomis beldžia i jo kambario duris. Paaiškino, jog keikdamasis atrakino duris, jas atidare. Parode, kad atidarius duris smurto jo atžvilgiu niekas nevartojo. Jis stume J. K., kuris nuo postumio atsireme i J. M.. Tada ji puole brolis Jonas, po to J. M., paemes nuo šaldytuvo magnetola, mete i ji, taciau nepataike, kadangi jis pasilenke, po to smauge. Kai nukrito ant grindu, nemate kas jam spyre i nugara ir galva. Jonas su Juozu nuejo i virtuve. Tada jis užeme virtuves duris, nuo kuriu mama ji patrauke. Parode, kad Jonui su Juozu nuejus i Jono kambari, jis vel užreme duris iš virtuves puses, tuo metu jo atžvilgiu niekas smurto nevartojo. Kai šie brovesi atgal i virtuve, kurios duris buvo užremes, jis paeme virtuveje ant stalo buvusi melynos spalvos plastmasiniu kotu peili, kuriuo smoge nukentejusiajam. Parode, kad išgeres degtines jautesi šiek tiek apsvaiges, taciau alkoholis itakos jo pykciui neturejo, del to savo veiksmus suprato ir galejo valdyti. Nukentejusiajam dure be priežasties, tai darydamas apie pasekmes negalvojo. Supranta, kad negerai pasielge. Mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis.

10Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais matyti, kad i savo namus, esancius Dukurnoniu k., Jiezno sen., Prienu raj., pasikviete išgerti degtines kaimynysteje gyvenanti pažistama J. M.. Truputi išgeres jis pats nuejo i kita kambari, po to ivyko konfliktas su broliu J. K. ir J. M., po kurio supykes paeme peili ir juo smoge J. M.. Mate, kad pataike i aki. Dure todel, kad pyko del vykusio konflikto. Nei J. K., nei J. M. smugiu jam nesudave. Nukentejusysis smurto jo atžvilgiu nenaudojo.

11Nukentejusysis J. M. parode, kad 2010-09-29 apie 20.30 val. paskambines i jo sesers telefona draugas P. K. pasikviete ateiti pas ji i svecius. P. K. turejo buteli degtines, kuri trise Povilo kambaryje gere. Visi trys išgere puse butelio. Išgertuviu metu P. K. sukonfliktavo su savo broliu J. K., tarpusavyje susimuše, jis bande apginti Jona nuo Povilo. Prieš tai jis pats Povilo nemuše, su juo nekonfliktavo. Parode, jog jis tik skyre Povila su Jonu. Prieš P. K. iduriant peiliu i aki, jis su J. K., siekdami išvengti P. K. agresijos, buvo užsidare J. K. kambaryje ir neisileido P. K., kuris geležiniu kastuveliu iš virtuves puses dauže i J. K. kambario duris. P. P. paleido i Jona stikline pelenine, kuri sudužo, mete i Jona magnetola. Tik tada, kai P. K. nurimo, jis, stovedamas J. K. kambaryje prie duru, vedanciu i virtuve, norejo pažiureti ar kaltinamasis aprimo, todel jas pravere i J. K. kambario vidu. Jam stovint J. K. kambaryje, P. K., stovedamas virtuveje prie J. K. kambario duru, staiga pro duru kampa peiliu dure jam i kaire aki. Jis nemate kaip P. K. pasieme peili, peili pamate tik durio metu. P. K. ir J. K. tarpusavio konflikto metu jis juos abu išskyre, juos atitraukdamas viena nuo kito, taciau jokiu smugiu P. K. nesudave, jo nepuole. Patikino, kad tarpusavyje konfliktavo tik abu broliai, o jis bande juos skirti. Parode, jog P. K., budamas apsvaiges nuo alkoholio, buvo agresyvus ir pats ieškojo dingsties konfliktui. Parode, jog kuomet jis pravere Jono kambario duris, Povilas tiesiog iš po kampo jam dure peiliu ir pataike i kaire aki. Nurode, kad kaltinamajam sumušimo žymes galejo atsirasti mušantis tarpusavyje su Jonu. Parode, jog prieš ši ivyki P. K. buvo peiliu idures jam i koja. Paaiškino, jog kaltinamasis, budamas neblaivus, linkes smurtauti. Pareikšta civilini ieškini 40000 Lt sumai palaiko, prašo ji tenkinti. Del durio peiliu i kaire aki jis penkias dienas buvo gydomas ligonineje, jam buvo atlikta akies operacija, po to gydesi vaistais. Prieš tai neturejo regos sutrikimu, buvo visiškai sveikas, po ivykio kaire akimi visiškai nemato. Anksciau dirbo sezonini darba, traktorininku. Jis yra baiges devynias klases, igijes traktorininko teises, po šio ivykio del prarastos regos negali vairuoti, šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna 315 Lt socialine pašalpa. Pradžioje del jam padaryto sveikatos sužalojimo buvo netekes trisdešimt procentu darbingumo, o šiuo metu netektas darbingumas nustatytas penkiasdešimties procentu, jis yra neigalus. Darbingumo dydis po 2011-06-02 gali keistis i mažesniaja puse, kadangi spresis akies išemimo klausimas. Paaiškino, kad neigalumo pensijos negauna, nes neišdirbes reikiamo darbo stažo. Civilini ieškini del 40000 Lt neturtines žalos atlyginimo palaiko, prašo ji tenkinti, nes akis sužalota neatstatomai, kas perspektyvoje trukdys susirasti darba, netekus akies pablogejo jo visavercio gyvenimo kokybe tiek emocionaliai, tiek sveikatos požiuriu. Turtinei žalai pagristi irodymu neturi, todel ieškinio šioje dalyje nereiškia.

12Liudytojas J. K. parode, kad tikslaus laiko neprisimena, buvo naktis, tamsus paros metas kuomet jo brolis Povilas i namus pasikviete J. M.. Povilo kambaryje visi trys baliavojo. Išgertuviu metu ivyko konfliktas tarp jo ir brolio. Atidares savo kambario duris Povilas i ji mete pelenine, bet nepataike, po to mete i ji magnetola, kuria taip pat nepataike, tuomet jis mete magnetola jam atgal. Parode, kad jis pats prireme prie spinteles Povila, klausdamas kas vyksta. I kampa pastumes Povila laike suemes už peciu kokias dvi minutes. J. M. juos skyre. T. P., pasiemes iš spinteles peili, pradejo grasinti Juozui. Jis su Juozu nubego i savo kambari, o Povilas pasiliko virtuveje. Mate kaip J. M., pradarius duris, vedancias i virtuve, P. K. dure peiliu, pataikydamas i kaire aki. Patvirtino, kad J. M. i Povila nieko nemete, tarpusavyje jiedu nesimuše, J. P. nesmauge. Parode, kad P. K., budamas apsvaiges nuo alkoholio, tampa agresyvus, ji prieš kokius penkerius metus buvo sužalojes, suduodamas i smilkini. Paaiškino, jog praejus po ivykio 2 - 3 dienoms Povilas jam sake, neva susimuše su Juozu. Nežino ar iš karto po ivykio brolis kreipesi pas medikus. Mano, kad, budamas blaivus, Povilas nebutu taip pasielges.

13Valstybine ligoniu kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiške 1947,32 Lt civilini ieškini del gydymo išlaidu priteisimo (b.l.42-43), kuri palaiko ir prašo tenkinti. Civilinio ieškovo atstovas teisiamajame posedyje nedalyvauja, civilini ieškini palaiko pagal pateiktus byloje duomenis, prašo byla nagrineti atstovui nedalyvaujant (t.1, b.l.106).

14Kaltinamojo kalte be jo prisipažinimo irodyta nukentejusiojo, liudytojo parodymais, specialisto išvada, kitais faktiniais bylos duomenimis, kurie, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis, laikytini patikimais bei tinkamais irodymais:

152010-09-30 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2010-09-30 1.54 val. i Kauno MUK priemimo skyriu del akies sužalojimo (durtine žaizda) pristatytas J. M. (b.l.2).

162010-09-30 ivykio vietos apžiuros protokole ir fotolentelese užfiksuota ivykio vieta, esanti Dukurnoniu k., Jiezno sen., Prienu r., D. K. priklausanciame vieno aukšto muriniame name. Iš prieangio patenkama i virtuve, kurioje stalo kaireje puseje padetas plastikine melynos spalvos rankena peilis. Virtuves vakarineje sienoje yra durys, pro kurias patenkama i miegamaji kambari, kuriame yra lova ant kurios padeti vyriški drabužiai - džinsines kelnes ir balti marškiniai, ant kuriu matosi rusvos demes, panašios i kraujo pedsakus.

17Daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti - ivykio vietos apžiuros metu paimtas virtuvinis peilis ir kaltinamojo drabužiai - bliuzonas ir kelnes, kurie apžiureti daiktu apžiuros metu, ir tolimesniam saugojimui perduoti Kauno AVPK Prienu rajono PK (b.l.3-8, 13-18).

182010-11-15 parodymu patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelese užfiksuota nukentejusiojo J. M. parodytas Karpaviciu gyvenamasis namas, esantis Dukurnoniu k., Jiezno sen., Prienu r., kuriame 2010-09-29 ji sužalojo P. K.. Vieta, kurioje stovedamas P. K. dure peiliu jam i kaire aki, virtuves ir J. K. duru tarpduryje, kurioje jam P. K. dure peiliu (b.l.33-36).

19Iš 2010-10-27 parodymu patikrinimo vietoje protokolo ir fotolenteliu matyti vieta namuose, esanciuose Dukurnoniu k., Jiezno sen., Prienu r., kurioje P. K. 2010-09-29 apie 21 val. sužalojo J. M., užfiksuota vieta virtuveje, spintele, nuo kurios paimtu peiliu, ir vieta prie J. K. kambario duru, kurioje stovedamas P. K. dure J. M. i kaire aki (b.l.68-71).

20Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. 887/10 (06) konstatuota, kad J. M. padaryta kiaurine kaires akies skleros žaizda. Sužalojimas padarytas aštraus duriamai pjaunancio daikto poveikyje, galimai peiliu. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekoje nukentejusysis neteko trisdešimt ir daugiau procentu bendrojo darbingumo (b.l.23-24).

21Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. 914/10 (06) nurodyta, kad P. K. padaryta poodines kraujosruvos kaktoje, prie kaires ausies, kakle, nugaroje, paviršiniai odos nubrozdinimai kairio peties srityje, kairiajame dilbyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kurie galejo buti padaryti nemažiau šešiu poveikiu pasekoje (b.l.58-59).

22Teisminio baudžiamosios bylos nagrinejimo metu ištyrus visus byloje surinktus irodymus, nustatyta, kad P. K. padare nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., nes veikdamas nusikalstamai padare nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma. Tai patvirtina paties kaltinamojo P. K. parodymai, nukentejusiojo J. M. parodymai, liudytojo J. K. parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmu protokolai, kiti faktiniai bylos duomenys, ištirti teisiamojo posedžio metu. K. P. Karpavicius, darydamas nusikalstama veika, suvoke atliekamu veiksmu pavojinguma, smugiuojant peiliu nukentejusiajam i aki suprato, kad tokiais veiksmais kesinasi i nukentejusiojo sveikata ir gyvybe, norejo taip veikti, suvoke kilsiancias pasekmes. Tarp kaltinamojo veiksmu ir atsiradusiu pavojingu padariniu yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors irodymu tyrimo metu kaltinamasis keite parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu neva vykusio konflikto pasekoje buvo pats sužalotas, taciau esminiu bylos aplinkybiu, durio peiliu nukentejusiajam i aki, negincijo. Teismas kaltinamojo parodymus, jog kaltinamasis nusikalstamai elgesi, atsakydamas i nukentejusiojo J. M. smurta jo atžvilgiu prieš tai vykusio konflikto metu, vertina kritiškai ir jais netiki, nes teisminio bylos nagrinejimo metu tokius kaltinamojo parodymus paneige nukentejusysis J. M., ju nepatvirtino ir liudytojas J. K., paneigdamas kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad i ji nukentejusysis mete magnetola, smauge, kažkas spyre i nugara bei galva, ir parodydamas visiškai priešingai kaltinamajam, kad nukentejusysis nei fizinio, nei psichologinio smurto P. K. atžvilgiu nevartojo. Vienok, teisiamajame posedyje, aiškindamas nusikalstamos veikos aplinkybes, pats kaltinamasis patvirtino, kad jo atžvilgiu iki durio peiliu i nukentejusiojo aki, niekas smurto nevartojo. Pažymetina ir tai, kad ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos P. K. patvirtino teisiamajame posedyje, užfiksuota, kad konflikto metu J. M. jokiu smurto veiksmu neatliko. Taigi, seka išvada, kad kaltinamasis, pasitelkdamas gynybos pozicija ir pradžioje teigdamas, jog J. M. mete i ji magnetofona bei pelenine, kuriais jam nepataike ir jo nesužalojo, savo broliui teige neva po dvieju - triju dienu buvo sužalotas nukentejusiojo, tuo paciu teismo posedyje patvirtindamas, kad jo parodymai, duoti atliekant ikiteismini tyrima, yra teisingi, prieštaravo pats sau ir klaidino teisma. Kaip matyti iš byloje pateiktos specialisto išvados kaltinamajam padaryti išoriniai sužalojimai medicinineje dokumentacijoje neaprašyti, gydymas del nežymaus sveikatos sutrikdymo P. K. nereikalingas, po apžiuros Jiezno PSPC daugiau i medikus jis nesikreipe, pas eksperta apžiurai asmeniškai nuvykes nebuvo. Šiu aplinkybiu visuma duoda pagrindo, kad kaltinamasis buvo nenuoseklus, jo parodymai prieštaringi kitiems faktiniams bylos duomenims, todel vertintini kaip gynybiniai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes, ir paneigtini J. M., J. K. parodymais, kurias netiketi teismas neturi jokio teisinio pagrindo ir kitais faktiniais bylos duomenimis. Duomenys, užfiksuoti specialisto išvadose, medicininiuose dokumentuose patvirtina nukentejusiajam padaryto sužalojimo pobudi ir laipsni bei aplinkybes, nurodant, kad kaires akies skleros žaizda padaryta duriamai pjaunancio daikto poveikyje, galimai peiliu, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo veiksmu protokoluose taip pat užfiksuotos faktines bylos aplinkybes atitinka teisiamajame posedyje ištirtiems irodymams.

23Tiriant irodymus nustatyta, kad tarp J. K. ir P. K. vyko tarpusavio konfliktas, kurio metu, noredamas nuraminti broli, J. K. rankomis sueme ji už peciu, prispaude prie sienos, del ko, jo manymu, galejo atsirasti melynes, to neneige ir pats J. K., tuo paciu patvirtindamas, kad nukentejusysis jo brolio atžvilgiu smurto nevartojo. Kaltinamajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. požymius, del kurio ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir asmuo igyja teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka. Lietuvos Respublikos BK 28 str. 1 d. yra nustatyta asmens teise i butinaja ginti. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamaji kodeksa, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Teismu praktikoje butinosios ginties situacijos buvimas konstatuojamas tada, kai pavojingas kesinimasis i asmeni yra realus, t.y. egzistuoja objektyviai, o ne besiginanciojo vaizduoteje, yra akivaizdus, t.y. pradetas ar tiesiogiai gresiantis besiginanciojo ar kito asmens teisems. Menka, abstraktaus pobudžio tikimybe, kad asmuo galetu buti užpultas, negali buti vertinama kaip akivaizdus kesinimasis i ji. Butinosios ginties situacijos nera ir tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurta naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudeties požymiams, kvalifikuojama kaip tycinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Aptarti irodymai leidžia daryti išvada, kad nukentejusysis nesikesino i kaltinamojo gyvybe ar sveikata, jis neatliko veiksmu, kelusiu P. K. realia gresme - jo nepuole, negrasino, jo atžvilgiu smurto nevartojo, jokio irankio savo rankose neturejo. Priešingai, pats kaltinamasis tese, toliau provokavo konflikta, pykcio vedamas peiliu dure nukentejusiajam, nors realaus pavojaus jo gyvybei nebuvo. Taigi, bylos duomenimis daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyciniai, todel negali buti vertinami kaip butinoji gintis. Nesant butinosios ginties situacijos, negalimas ir jos ribu peržengimas. Nenustacius tokiu aplinkybiu, P. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.).

24Byloje pareikštas Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys už nukentejusiojo gydymo išlaidas yra pagristas ir pilnai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žala, padaryta asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ja padares asmuo. Del kaltinamojo tyciniu nusikalstamu veiksmu buvo sunkiai sutrikdyta J. M. sveikata, del ko nukentejusysis nuo 2010-09-30 iki 2010-10-05 buvo gydomas VšI Kauno medicinos universiteto kliniku II akiu ligu skyriuje del kiaurines akies obuolio žaizdos be svetimkunio, atliktas kiauriniu akies obuolio sužeidimu gydymas chirurginiame skyriuje. Gydymo išlaidos sudaro iš viso 1947,32 Lt, jos yra apmoketos iš Valstybines ligoniu kasos PSDF biudžeto, todel kaltinamasis privalo jas atlyginti.

25Civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (( - ) str. 1 d.). Asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise gauti žalos atlyginima (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Sprendžiant klausima del neturtines žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Istatymas nustato kriterijus, i kuriuos atsižvelgia teismas apskaiciuodamas neturtines žalos atlyginimo dydi, t.y. i žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, nukentejusiojo asmens patirtu fiziniu ir dvasiniu kanciu pobudi, individualias nukentejusiojo savybes (amžiu, profesija ir kt.), ju itaka žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui, pasveikimo galimybe, liekamuosius reiškinius. Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikata, yra sužalojimo pasekmes ir del to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Respublikos A. T. Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2005-04-18 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Pažymetina ir tai, kad Lietuvos A. T. nutartyse yra ne karta akcentaves, kad asmeniui veikiant tycia yra padaroma didesne neturtine žala nei neatsargios kaltes atveju. Šiuo požiuriu pasisakyta Lietuvos A. T. nutartyse 2006-09-19 Nr. 2K-470/2006; 2007-02-20 Nr. 2K-228/2007. P. K. kalte pasireiške tycine forma, nes kaltinamasis galejo ir privalejo numatyti, kad del tokio jo veikimo gali atsirasti itin sunkus padariniai.

26Žala padariusio asmens turtine padetis sveikatos sužalojimo ar gyvybes atemimo atveju negali buti lemiamu kriterijumi nustatant neturtines žalos dydi (Lietuvos A. T. Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003-03-26 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004-10-04 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-511/2004), taciau teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai reikalauja, kad konkrecioje situacijoje butu užtikrinta protinga priešingu interesu - nukentejusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptu nepakeliama našta nusikalstama veika padariusiam asmeniui. Taigi, sprendžiant neturtines žalos atlyginimo dydi butina atsižvelgti ir i kaltinamojo turtine padeti (šiuo metu nedirba, gyvena su motina, nekilnojamojo ir kito registruotino turto neturi, šeimos nesukures), taciau pažymetina ir tai, kad priteisiant neturtine žala, ivertinamos ne tik tos aplinkybes, kurios rodo kaltininko turtine padeti žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia teismui spresti apie turtines padeties pasikeitima ateityje (žala padares darbingo amžiaus, taciau niekur nedirbantis asmuo gali isidarbinti, igyti turto) bei realios galimybes žala atlyginti. Kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, neigalumo neturi, todel aplinkybe, jog nuo N. M. nedirba ir yra registruotas darbo biržoje, išmoku negauna, negali buti laikoma išskirtine ir pateisinancia aplinkybe sprendžiant neturtines žalos dydžio, padarius nusikalstama veika, nustatymo klausima, ir leisti minimalizuoti kaltinamojo pareiga atlyginti nusikaltimu padaryta neturtine žala, vertinant ir ta aplinkybe, kad kaltinamasis tyciniais veiksmais, nukreiptais prieš asmeni, sunkiai sutrikde nukentejusiojo sveikata. Kaltinamasis turi galimybe, o tuo paciu ir pareiga, laisvai pasirinkti toki darba ar versla, kuris sudarytu salygas atlyginti nusikaltimu padaryta žala. Taigi, aukšciau nurodytos aplinkybes leidžia teismui manyti, kad jaunas ir darbingas asmuo dirbs ir gaus pajamas, atitinkancias amžiu bei išsilavinima (Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-81/2006).

27Nukentejusysis del nusikalstamos veikos patyre didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, jo atžvilgiu padarytas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Patirtu išgyvenimu sunkuma ir pasekmes liudija teismui pateikti duomenys - specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad nukentejusysis neteko trisdešimt ir daugiau procentu bendrojo darbingumo, darbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, jog nukentejusiajam nuo 2010-12-03 netektas bendrasis darbingumas sudaro penkiasdešimt procentu, išvada del darbo pobudžio ir salygu ribojimo.

28Padarytos žalos dydis ivertintas pagal nukentejusiojo vidinius isitikinimus, taciau sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausima, butina vadovautis teisingumo, sažiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti i socialini pažeistu vertybiu reikšminguma (Lietuvos Respublikos A. T. nutartys baudžiamojoje byloje 2K-63/2006, civilineje byloje Nr. 3K-7-225/2005, 3K-3-351/2007). Neturtine žala yra padaroma del sukeliamu išgyvenimu paveikiant skirtingus gerius, turincius didesne ar mažesne verte asmeniui. Asmens sveikata - yra viena svarbiausiu ir ne visada atkuriamu vertybiu, todel yra itin saugoma. Pasekmes vertintinos ne tik fakto, bet ir ateities požiuriu, kaip jos paveikia tolimesni nukentejusiojo gyvenima. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobudžio, kad iš karto nepašalinamos ju pasekmes, tai, be išgyvenimu del sužalojimo fakto, prie neturtines žalos gali buti priskiriami išgyvenimai kaip susirupinimas busimomis pasekmemis - kaip sužalojimas paveiks sveikata ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti. Iš nukentejusiojo paaiškinimu, medicininiu dokumentu matyti, kad del durio peiliu i aki, neatstatomai sugadinta nukentejusiojo sveikata. Praradus regejima kairiaja akimi, t.y. netekus akies, kaip svarbiausio jutimo organo, priimancio, aplinkos informacija, kurios deka žmogus orientuojasi aplinkoje, pažista pasauli, mokosi, dirba ir kt., akivaizdu, jog J. M. gyvenimo kokybe suprastejo. Nukentejusysis šeimos nesukures, baiges 9 klases, igijes vairuotojo teises, taciau del kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos negali gyventi pilnavercio socialinio gyvenimo, jam apribota galimybe mokytis, dirbti norima darba, tinkamai pasirupinti savimi socialiai, jis emocionaliai išgyvena del tolimesnes savo ateities, turi baimes ir nesaugumo jausma, jaucia skausmus akyje, vengia lankytis kulturiniuose renginiuose, del ko sumažejusios bendravimo galimybes. J. M., budamas jauno amžiaus, tapo neigaliu, sužalojimo pasekmes neišnyks. Jeigu išgyvenimai sukeliami del asmeniui gyvybiškai svarbiu dalyku - sveikatos sužalojimo, laikytina, kad išgyvenimai yra ypac dideli, sunkus ir skaudus.

29Teismas pasisako ir del to, kad bylos duomenimis, nukentejusysis, anksciau bendraudamas su kaltinamuoju ir žinodamas, kad P. K., budamas neblaivus, yra agresyvaus ir impulsyvaus budo, atsižvelgiant i aplinkybe, kad, kaip patvirtino pats J. M. teismo posedyje, praeityje buvo kaltinamojo sužalotas nuo durio peiliu i koja, taciau i teisesaugos institucijas nesikreipe, leidžia manyti, kad nukentejusysis, žinant toki kaltinamojo buda, kartu vartodamas alkoholinius gerimus, elgesi neapdairiai ir saves nesaugojo.

30Taigi, teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i pasekmes, žala padariusio asmens kalte ir i kaltes forma, turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas, aukšciau aptartas ir turincias reikšmes bylai, aplinkybes, taip pat i protingumo, sažiningumo ir teisingumo kriterijus, i visos šalies nudienos ekonomini pragyvenimo lygi. Teismas mano, kad priteisus iš kaltinamojo nukentejusiajam prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti nukentetu kaltinamojo padetis ir netgi perspektyvoje preziumuojant P. K. turtines padeties pagerejima, ivertinus istatymo numatytus kriterijus, aukšciau aptartas bylos aplinkybes, labiausiai šiuos principus atitinkanti suma, užtikrinanti teisinga pinigine kompensacija už padaryta skriauda bei balansa tarp padarytos veikos ir jos sukeltu padariniu bus pasiekta nukentejusiajam J. M. iš kaltinamojo P. K. priteisus 25000 Lt neturtines žalos. Likusioje dalyje ieškinys del neturtines žalos atlyginimo atmestinas.

31Skiriant bausme, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Atsižvelgiama i padaryto nusikaltimo pobudi, jo pavojingumo laipsni, padarinius, kaltinamojo asmenybe. Pažymetina, kad skiriama bausme priklauso nuo pažeistos baudžiamojo istatymo saugomos vertybes reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobudžio, jos padariniu, teise pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitu svarbiu aplinkybiu (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padaryma, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), o taip pat nukentejusiojo padeties ir pozicijos. K. P. Karpavicius padare tycini nusikaltima žmogaus sveikatai, priskiriama sunkiu nusikaltimu kategorijai (BK 11 str.). P. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Teismas nelaiko kaltinamojo prisipažinima jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nes kaltinamasis nebuvo nuoseklus ir nuoširdus, nukentejusiojo neatsipraše, padarytos žalos neatlygino, teisminio bylos nagrinejimo metu, siekdamas suklaidinti teisma, keite parodymus. Sunkinanciu P. K. atsakomybe aplinkybiu nenustatyta. P. K. administracine tvarka nebaustas, praeityje neteistas, Prienu rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro iskaitoje neirašytas, VšI Kauno ligonines Mariu ligonines stacionare nesigyde, ambulatoriškai nesilanke, šeimos nesukures. Prienu rajono savivaldybes administracijos Jiezno seniunijos seniuno duomenimis charakterizuojamas iš neigiamos puses - konfliktiškas, turintis žalingu iprociu. Tokias kaltinamojo asmenines savybes, kaip agresyvus elgesys, ivardijo ir teisiamajame posedyje apklausti nukentejusysis ir liudytojas, kas duoda pagrindo manyti, kad P. K. yra umaus budo, linkusi smurtauti asmenybe.

32Baudžiamasis istatymas, nustatydamas bausmiu sistema, turi paskirti ne tik padaryti atitinkama poveiki nusikaltusiam asmeniui, bet ir užtikrinti nukentejusiojo bei visuomenes interesu gynima, vykdyti nusikalstamu veiku prevencija, užtikrinti teisinguma ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos prizme, bet ir atsižvelgiant i visuomenes interesa. P. K. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta tik vienintele bausmes rušis - terminuotas laisves atemimas iki dešimties metu. Savo elgesiu bei veiksmais kaltinamasis nesistenge sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsižvelgiant i tai kas išdestyta bei vertinant tai, kad kaltinamasis sunkiai ir neatstatomai sutrikde viena svarbiausiu istatymo ginamu geriu - nukentejusiojo sveikata, o jokiu išskirtiniu aplinkybiu, kurios, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis butu pagrindas taikyti kita nei sankcijoje nustatyta bausmes ruši, nustatyta nera, todel teismas sprendžia, kad bausmes paskirtis - nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti ji pataisyti, užtikrinant teisingumo principo igyvendinima - bus pasiekta P. K. paskiriant istatymo sankcijoje numatyta vienintele bausmes ruši - terminuota laisves atemima, kurios dydis mažesnis nei vidurkis.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 303 str. 2 d., 307 str. 1 d. teismas

Nutarė

34P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti ji 2 (dvieju) metu 6 (šešiu) šešiu menesiu terminuoto laisves atemimo bausme.

35Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

36Bausmes pradžios laika pradeti skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

37Nukentejusiojo J. M. civilini ieškini tenkinti iš dalies. Priteisti P. K. 25000 Lt J. M. neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilini ieškini atmesti.

38Priteisti P. K. 1947,32 Lt Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Kalvariju g. 147, Vilnius a.s. Nr. ( - ) ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, imones kodas 191351679) už J. M. gydyma.

39Nuosprendžiui isiteisejus daiktinius irodymus - peili, kaip menkaverti daikta sunaikinti, o džinsines kelnes ir bliuzona, saugomus Kauno apskrities VPK Prienu rajono PK, gražinti P. K..

40Kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti palikti iki nuosprendžio isiteisejimo.

41Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos

42gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui per ši Prienu rajono apylinkes teisma.

Ryšiai
1. ... 2. Prienu rajono apylinkes teismo teiseja L. R.,... 3. P. K., gimes 1992-06-28, Prienu r.,... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.,... 5. ... 6. Teismas, išnagrinejes byla,... 7. n u s t a t e:... 8. kad kaltinamasis 9. K. P.... 10. Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais... 11. Nukentejusysis J. M. parode, kad 2010-09-29 apie 20.30... 12. Liudytojas J. K. parode, kad tikslaus laiko neprisimena,... 13. Valstybine ligoniu kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiške 1947,32... 14. Kaltinamojo kalte be jo prisipažinimo irodyta nukentejusiojo, liudytojo... 15. 2010-09-30 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2010-09-30 1.54 val. i... 16. 2010-09-30 ivykio vietos apžiuros protokole ir fotolentelese užfiksuota... 17. Daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti - ivykio vietos... 18. 2010-11-15 parodymu patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelese užfiksuota... 19. Iš 2010-10-27 parodymu patikrinimo vietoje protokolo ir fotolenteliu matyti... 20. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo... 21. Valstybines teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo... 22. Teisminio baudžiamosios bylos nagrinejimo metu ištyrus visus byloje surinktus... 23. Tiriant irodymus nustatyta, kad tarp J. K. 24. Byloje pareikštas Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys už... 25. Civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ( 26. Žala padariusio asmens turtine padetis sveikatos sužalojimo ar gyvybes... 27. Nukentejusysis del nusikalstamos veikos patyre didelius skausmus, dvasinius... 28. Padarytos žalos dydis ivertintas pagal nukentejusiojo vidinius isitikinimus,... 29. Teismas pasisako ir del to, kad bylos duomenimis, nukentejusysis, anksciau... 30. Taigi, teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i pasekmes,... 31. Skiriant bausme, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais,... 32. Baudžiamasis istatymas, nustatydamas bausmiu sistema, turi paskirti ne tik... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ( - ) str., 303 str. 2... 34. P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta... 35. Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.... 36. Bausmes pradžios laika pradeti skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.... 37. Nukentejusiojo J. M. civilini ieškini tenkinti iš... 38. Priteisti P. K. 1947,32 Lt... 39. Nuosprendžiui isiteisejus daiktinius irodymus - peili, kaip menkaverti daikta... 40. Kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti palikti iki... 41. Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos... 42. gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui per ši...