Byla e2A-112-480/2020

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1286-454/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“, uždarajai akcinei bendrovei „Resko“, uždarajai akcinei bendrovei „Dotekas“ dėl nuomos sutarties pakeitimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dujų spektras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Granito“ tarpininkai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pakeisti 2015 m. gegužės 1 d. tarp UAB „Granito“ tarpininkai ir UAB „Granitas“ sudarytos patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 1 punkto nuostatą, kurioje numatyta, jog „šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis nuomotojas išnuomoja nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypu, esančiu ( - )“, nustatant, jog „šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis nuomotojas išnuomoja nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypo, esančio ( - ), dalimis UAB ( - ) paruoštame plane, pažymėtomis indeksais A1-118 kv. m, A2-3 875 kv. m., A3-2 296 kv. m ir A4-120 kv. m plotos. Bei bendro naudojimo žemės dalimis – C-166 kv. m, C2-2 240 kv. m ir C3-664 kv. m ploto“. Pakeisti 27 punktą, kuriame numatyta, jog „metinis žemės nuomos mokestis pagal žemės nuomos deklaraciją, kuria pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas“, nustatant, jog „metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas proporcingai suteiktam naudotis žemės sklypui“ (2019 m. rugsėjo 10 d. posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad šio ieškinio reikalavimo atsisako ir prašė bylą nutraukti); 2) pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančiomis: 2016 m. gegužės 16 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 44-16, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“ punktą Nr. 1 dalyje, kuria leista UAB „Resko“ naudotis žemės sklypu, esančiu ( - ), prie nuomojamų patalpų Nr. 17F1 m; 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalies žemės sklypo, esančio ( - ), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros sutartį, sudarytą tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, 2017 m. gruodžio 15 d. dalies žemės sklypo, esančio ( - ), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros 2016 m. rugpjūčio 12 d. sutarties priedą Nr. 2; 2015 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 66-15, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Dotekas“ punktą Nr. 1 dalyje, kuria leista UAB „Dotekas“ naudotis žemės sklypu, esančiu ( - ); 3) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.

72.

8Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2008 m. balandžio mėn. 30 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 52/08 pagrindu iš UAB „Granitas“ išsinuomojo patalpas, esančias ( - ). Siekiant naudoti nuomojamas patalpas pagal paskirtį, minėtos nuomos sutarties 1 punkte UAB „Granitas“ suteikė teisę UAB „Granito“ tarpininkai naudotis visu žemės sklypu, kuriame buvo nuomojamos patalpos. 2010 m. liepos 29 d. atsakovė valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išsinuomojo iš valstybės 50 metų laikotarpiui 1,4969 ha komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kuris buvo suformuotas būtent prie statinių, taip pat ir nuomojamų statinių jų eksploatacijai. Nors 2008 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutartimi patalpos išnuomotos 3 (trijų) metų terminui, jį skaičiuojant nuo išnuomotų patalpų perdavimo dienos, tačiau vėliau nuomos sutartis su UAB „Granitas“ buvo eilę kartų keista ir buvo sudaryta kitos terminuotos sutartys, kurių pagrindu ieškovė iš UAB „Granitas“ nuomojosi ir nuomojasi minėtas patalpas. 2015 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskutinė patalpų nuomos sutartis Nr. 45-15, kuri pakeista dalyje 2015 m. spalio 29 d. susitarimu, ir šios sutarties pagrindu ieškovė valdo minėtas patalpas ir žemę. Be visų kitų sąlygą, sutarties 1 punkte yra nustatyta UAB „Granito“ tarpininkai teisė naudotis visu žemės sklypu, o 27 punkte numatyta, jog „metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas“. Minėta sutartimi ir jos pakeitimu UAB „Granito“ tarpininkai patalpos, esančios ( - ), buvo išnuomotos sutartyje nustatytomis sąlygomis iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nors ieškovė visada vykdė sutartį tinkamai, tačiau atsakovė UAB „Granitas“ pažeisdama sutarties sąlygas išnuomodama kitas patalpas, esančias ( - ), tretiesiems asmenims, tuo pačiu leido naudotis žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo suformuotas statinių eksploatacijai ir jis yra reikalingas vystant UAB „Granito“ tarpininkai veiklą, aukščiau UAB „Granitas“ sudarytos sutartys ir susitarimai su UAB „Resko“ ir UAB „Dotekas“ akivaizdžiai pažeidžia bendrovės teisėtus interesus ir nepagrįstai suvaržo bendrovės galimybę naudoti sutartimi nuomojamas patalpas pagal paskirtį. Atsakovė, sudarydama su UAB „Granito“ tarpininkai sutartį, pagal kurią UAB „Granito“ tarpininkai buvo leista naudotis visu žemės sklypu, kuris yra reikalingas nuomojamų patalpų eksploatacijai, ir tuo pačiu sudarydama su kitais asmenimis sutartis, kuriomis taip pat buvo nustatyta kitiems asmenims teisė naudotis visu arba didžiąja dalimi to paties žemės sklypo, elgiasi akivaizdžiai nesąžiningai ir pažeidžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.532 straipsnio nustatytą pareigą patalpų nuomininkui perduoti naudoti patalpoms eksploatuoti būtinu žemės sklypo plotu. Atsakovė UAB „Granitas“ atliko 2015 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutartį esmingai pažeidžiančius veiksmus: atsakovė 2016 m. gegužės 16 d. patalpų nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, išnuomojo UAB „Resko“ patalpas, esančias ( - ), leido naudotis – žemės sklypu, nors tokia teisė jau nuo 2008 metų pagal galiojusią nuomos sutartį buvo suteikta UAB „Granito“ tarpininkai; atsakovė 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“ sudaryta sutartimi ir šios sutarties 2017 m. gruodžio 15 d. priedu Nr. 2 dėl dalies žemės sklypo, esančio ( - ), išnuomoto UAB „Granitas“ panaudojimo ir priežiūros, papildomai leido UAB „Resko“ naudotis 2/3 dalimis žemės sklypo, kas atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo suformuotas būtent jame esančių statinių eksploatacijai ir jis yra reikalingas vystant UAB „Granito“ tarpininkai veiklą patalpose, akivaizdžiai pažeidžia teisėtus interesus; atsakovė UAB „Granitas“ 2015 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 66-15, sudaryta tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Dotekas“, leido naudotis žemės sklypu, nors tokia teisė jau nuo 2008 metų pagal galiojusią nuomos sutartį buvo suteikta UAB „Granito“ tarpininkai. Taigi atsakovė UAB „Granitas“, sudarydama aukščiau nurodytas sutartis, iš esmės pažeidė sutarties sąlygas, tokiu būdu padarant sutarties 1 punkto nuostatą faktiškai neįgyvendinamą ir nepagrįstai apsunkinant bei suvaržant UAB „Granito“ tarpininkai teisę vykdant nuomojamose patalpose veiklą, t. y. patalpas naudojant pagal paskirtį, naudotis būtent patalpų eksploatavimui suformuotu žemės sklypu. Atsižvelgiant į UAB „Granitas“ byloje pateiktus prieštaravimus dėl sutarties 1 punkto pakeitimo pagal 2018 m. vasario 14 d. UAB „Geomatininkai“ parengtą žemės sklypo planą, UAB „Granito“ tarpininkai kreipėsi į UAB „Geomatininkai“, kuri parengė 2018 m. spalio 28 d. žemės sklypo planą, kuriame pažymėjo pagal UAB „Granitas“ pateiktus prieštaravimus patikslintą UAB „Granito“ tarpininkai priskirtiną nuomojamų patalpų eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį, adresu ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo suformuotas būtent jame esančių patalpų eksploatacijai pagal jų tikslinę paskirtį, sutarties 1 punkto pakeitimas, jį patikslinant pagal 2018 m. spalio 28 d. žemės sklypo planą, yra būtinas siekiant toliau nevaržomai naudotis sutartimi UAB „Granito“ tarpininkai nuomojamomis patalpomis pagal jų tikslinę paskirtį ir tai atitinka tiek atsakovės UAB „Granitas“ (nuomotojo), tiek UAB „Granito“ tarpininkai (nuomininko) interesus, nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo. Nurodytų sutarčių bei sutarčių punktų Nr. 1 turinys patvirtina, jog minėtomis sutartimis ir sutarčių punktais UAB „Granitas“ neteisėtai perleido UAB „Resko“ bei UAB „Dotekas“ teisę naudotis visu arba didžiąja dalimi ginčo žemės sklypo, kas pažeidžia UAB „Granito“ tarpininkai, kaip nuomininko, teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju 2016 m. gegužės 16 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 44-16, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, punkto Nr. 1 dalis, kuria leista UAB „Resko“ naudotis ginčo žemės sklypu, 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalies žemės sklypo, esančio ( - ), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros sutartis, sudaryta tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, 2017 m. gruodžio 15 d. dalies žemės sklypo, esančio ( - ), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros 2016 m. rugpjūčio 12 d. sutarties priedas Nr. 2, bei 2015 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 66-15, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Dotekas“, punkto Nr. 1 dalis, kuria UAB „Dotekas“ leista naudotis ginčo žemės sklypu, pripažintinos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, kadangi minėtos sutartys bei sutarčių punktai akivaizdžiai pažeidžia teisės doktrinoje vyraujantį principą, jog iš neteisėtų veiksmų (ne teisės) negali atsirasti teisė. Taip pat ginčijamos nurodytos sutartys ir sutarčių punktų dalys pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes verslą vykdantis juridinis asmuo, kuris turi patirtį sutarčių sudaryme, t. y. UAB „Granitas“, 2015 m. gegužės 1 d. sutartimi įsipareigodama leisti UAB „Granito“ tarpininkai naudotis visu ginčo žemės sklypu iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. sutartimi terminuotam laikotarpiui atsisakydama savo teisės naudotis ginčo žemės sklypu, nepasibaigus sutarties terminui, sudarė su kitais asmenimis (UAB „Resko“ ir UAB „Dotekas“) sutartis, kuriomis taip pat įsipareigojo leisti naudotis didžiąja dalimi ar visu ginčo žemės sklypu, nors tokios teisės neturėjo.

93.

10Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Resko“ nurodė, kad patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas, prašė priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė prašo pakeisti patalpų nuomos sutartį vadovaujantis 2018 m. vasario 14 d. UAB ( - ) atliktais paskaičiavimais ir brėžiniais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2018 m. kovo 5 d. (ieškinio surašymo data) ji būtų kreipusis į atsakovę su prašymu pakeisti patalpų nuomos sutartį, todėl ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Ieškovė teigia, kad tik ji viena turi teise naudotis visu žemės sklypu. Tokie ieškovės argumentai neatitinka tikrovės. Žemės sklypas atsakovei buvo išnuomotas atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype stovi atsakovei nuosavybes teise priklausančių pastatų kompleksas. Bendras atsakovei priklausančių pastatų plotas – 6 202,95 kv. m. Ieškovė iš atsakovės išsinuomojo ne visus atsakovei priklausančius statinius, o tik dalį šiuose statiniuose esančių patalpų. Bendras išnuomotas plotas ieškovei – 2 965,66 kv. m, tai tik 47,81 proc. viso atsakovei priklausančių pastatų ploto. Išsinuomodama mažiau kaip pusę atsakovei priklausančių patalpų, ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog nuomodamasi ji viena galės naudotis visu žemės sklypu. Akivaizdu, kad ir kitų ieškovei neišnuomotų patalpų naudotojai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė neturėjo teisės leisti naudotis žemės sklypo dalimi, ieškovės elgesys prieštarauja tokiems jos teiginiams. Kad ieškovė neturi teisės viena naudotis visu žemės sklypu, netiesiogiai pripažįsta ir pati ieškovė savo elgesiu – ieškiniais prašo ne viso, o dalies atsakovės nuomojamo žemės sklypo panaudos. UAB „Resko“ leista naudotis konkrečia žemės sklypo dalimi, o ieškovės interesai nebuvo pažeisti, kadangi ieškovės teisė naudotis žemės sklypu nebuvo apribota ir ieškovė galėjo ir vis dar gali naudoti patalpas pagal paskirtį. Ieškovė nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai prieštarauja ginčijami sandoriai, ieškovė taip pat nenurodė, kaip ir kokias geros moralės normas pažeidė atsakovės, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti sandorius negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 1.81 straipsniu, yra nepagrįsti.

114.

12Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Granitas“ prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu nurodo, jog atsakovė sudarydama nuomos sutartis su UAB „Resko“ ir UAB „Dotekas“ sudarė neteisėtus susitarimus ir todėl ieškovė tariamai turi teisę reikalauti, kad sutartys ir/ar jų dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Atsakovė su tokiais ieškovės teiginiais nesutinka ir pažymi, kad visi susitarimai sudaryti tiek su UAB „Resko“, tiek su UAB „Dotekas“ yra teisėti, galiojantys ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti šias sutartis ir/ar jų dalis negaliojančiomis. Šiuo atveju nėra svarbu tai, kad ginčas vyksta dėl to paties žemės sklypo naudojimo kaip ir ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei, esminė aplinkybė, kad atsakovė niekada neleido ir neketino leisti ieškovei naudotis visu žemės sklypu, o nesant tokiam leidimui atsakovė turėjo teisę leisti kitiems nuomininkams taip pat naudotis ginčo žemės sklypu. Atitinkamai ieškovė negali reikšti reikalavimų nuginčyti kitų asmenų tiesėtai sudarytas ir vykdomas sutartis nebūdama nei vienos iš ginčijamų sutarčių šalimi. Pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės sudarytoje patalpų nuomos sutartyje numatyta, kad „leidžia naudotis žemės sklypu“, taigi iš sutarties nuostatų akivaizdu, kad atsakovė leidžia ieškovei naudotis žemės sklypu, tačiau sutartyje nėra expressis verbis (lot. aiškiai) pasakyta, kad atsakovė leidžia ieškovei naudotis visu žemės sklypu. Atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo nuostatas bei sutarties lingvistinį tekstą, akivaizdu, kad šalys susitarė būtent dėl patalpų nuomos, o tam, kad atsakovė galėtų tinkamai eksploatuoti jai išnuomotas patalpas buvo numatytas leidimas naudotis ir žemės sklypo dalimi. Atsakovė nenumatė sutartyje ir neturėjo tokių ketinimų leisti ieškovei naudotis absoliučiai visu žemės sklypu ar kokia nors konkrečia dalimi žemės sklypo. Tokia nuostata prieštarautų elementariai logikai. Atsakovė pažymi, kad kaip jau buvo minėta atsakovei priklauso ne tik patalpos, kurios yra išnuomotos ieškovei, ginčo žemės sklype yra dar eilės statinių, kuriuos naudoja kiti juridiniai asmenys, atitinkamai žemės sklypo paskirtis yra užtikrinti tinkamą patalpų eksploatavimą ir patekimą į patalpas, ko pasekoje akivaizdu, kad žemės sklypas yra būtinas visoms jame esančioms patalpoms, o ne tik toms patalpoms kurias naudoja ieškovė. Taigi atsakovė neleido ir neketino leisti ieškovei naudotis visus žemės sklypu. Kadangi atsakovė ieškovei leido naudotis tik dalimi žemės sklypo, tai atsakovė nuomodama kitas patalpas turėjo teisę kitiems nuomininkams taip pat naudotis žemės sklypu ir užtikrinti galimybę naudotis patalpomis. Be to, pati ieškovė patikslintu ieškiniu reikalaudama pakeisti sutarties nuostatas, nurodant sutartyje kokia žemės sklypo dalimi atsakovė gali naudotis, pripažįsta, kad tarp šalių nebuvo susitarimo leidžiančiu ieškovei naudotis visu žemės sklypu ieškovės nuožiūra, nes tokiu atveju ieškovė gintų savo tariamą teisę naudotis visu žemės sklypu, o ne jo dalimi. Tačiau ieškovė nepateikia jokių argumentų, kodėl būtent tokia dalis ir tose vietose turėtų būti priskirta naudotis ieškovei. Ieškovės iniciatyva rengiami žemės sklypo planai nėra suderinti nei su kitais patalpų nuomininkais, nei yra pagrįsti kokiais nors argumentais susijusiais su patalpų naudojimo apsunkinimu. Taigi akivaizdu, kad ieškovė siekia ne užtikrinti tinkamą sudarytų sutarčių vykdymą, o teismo keliu sudaryti visai naują sutartį, dėl kurios šalys nėra susitarę. Ieškovės pateiktas ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė neįrodė, jog atsakovė atliko veiksmus, iš esmės pažeidžiančius šalis siejančią patalpų nuomos sutartį. Ieškovė taip pat neįrodė, jog ji tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Dar daugiau, ieškovė taip pat neįrodė ir faktinių sąlygų priverstiniam patalpų nuomos sutarties keitimui. Pažymėjo, jog žemės sklypo naudojimas išnuomotų patalpų eksploatavimui neįpareigoja atsakovės sudaryti galimybę ieškovei žemės sklype vykdyti su patalpų eksploatavimu nesusijusią ūkinę komercinę veiklą ir jos pagrindu generuoti pajamas. Ieškovės teisė žemės sklype vykdyti ūkinę komercinę veiklą patalpų nuomos sutartyje nebuvo numatyta nei kaip paprasta, nei juo labiau kaip esminė patalpų nuomos sutarties sąlyga. Taigi teisė laisvai disponuoti visu ar dalimi žemės sklypo ieškovei niekad nebuvo suteikta.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovės prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų dalies pakeisti 2015 m. gegužės 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Granitas“ sudarytos patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 1 punkto nuostatą, kurioje numatyta, jog „šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis nuomotojas išnuomoja nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypu, esančiu ( - )“, nustatant, jog „šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis nuomotojas išnuomoja nuomininkui patalpas ir leidžia naudotis žemės sklypo, esančio ( - ), dalimis UAB „Geomatininkai“ paruoštame plane pažymėtomis indeksais A1-118 kv. m, A2-3875 kv. m, A3-2296 kv. m ir A4-120 kv. m ploto, bei bendro naudojimo žemės dalimis – C1-166 kv. m, C2-2240 kv. m, C3-664 kv. m ploto“; pakeisti 27 punktą, kurioje numatyta, jog „metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas“, nustatant, jog „metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas, sumoka nuomininkas proporcingai suteiktam naudotis žemės sklypui“ ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; 2) patikslintą ieškinį atmetė; 3) priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Resko“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisė iš ieškovės atsakovei UAB „Granitas“ 8 817,27 Eur bylinėjimosi išlaidas; 5) priteisė iš ieškovės valstybei 6,92 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; 6) ieškovei grąžino 112,50 Eur žyminį mokestį.

166.

17Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Granitas“ 2010 metų liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos pagrindu iš valstybės išsinuomojo 1,4969 ha žemės sklypą. Šiame sklype yra statiniai, priklausantys atsakovei. Atsakovė ieškovei patalpas nuomojo nuo 2008 metų. Visos galiojusios nuomos sutartys sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės buvo įvardintos kaip patalpų nuomos sutartys. Šiose sutartyse buvo nurodyta, kokios perduodamos ieškovei patalpos nuomai, numatytas nuomos mokestis už vieną kvadratinį metrą, išskiriant nuomos kainą už sandėlių patalpas, administracines – buitines, patalpas. Iki sutarties nutraukimo, sutartyje šalys numatė, jog ieškovei leidžiama naudotis žemės sklypu, sumokant metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją.

187.

19Teismas sutiko su atsakovės UAB „Granitas“ nurodyta aplinkybe, jog sklypas nuomininkams nėra nuomojamas, teritorija gali naudotis tiek nuomininkai, tiek pas nuomininkus atvažiavę klientai, tiek galėjo naudotis ir ieškovė.

208.

21Teismas sprendė, kad ieškovės vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus. Ieškovė nenurodė, kokio konkretaus įstatymo pažeistos imperatyvios normos.

229.

23Teismas laikė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovė sudarė išskirtines teises naudotis žemės sklypu kuriems nors patalpų nuomininkams. Taip pat nenustatyta, kad su nuomininkais buvo sudarytos žemės sklypo nuomos sutartys pagal kurias būtų mokamas nuomos mokestis už konkrečias sklypo dalis.

2410.

25Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir nurodė, jog patenkinus palaikomą reikalavimą, ji turės galimybę reikšti atsakovei UAB „Granitas“ ieškinį dėl žalos, tačiau ieškovė neįrodinėjo žalos dydžio, priežastinio ryšio. Ieškovė taip pat nebuvo ginčijamų sutarčių šalis. Ieškovė tik abstrakčiai nurodė, jog dėl atsakovės UAB „Granitas” sudarytų sutarčių su kitais nuomininkais atsirado žala, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą šioje byloje ir šiuo pagrindu.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2711.

28Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Granito“ tarpininkai prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Granito“ tarpininkai patikslintą ieškinį patenkinti; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje – 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

29Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3011.1.

31Teismas, netinkamai vertindamas byloje surinktus duomenis bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 1.80 ir 1.81 straipsnių nuostatas faktinių aplinkybių kontekste, neteisingai nustatė, jog neva nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.

3211.2.

33Teismas, vien dėl to, kad sutartis 2019 m. gegužės mėn. buvo nutraukta, sprendime sugebėjo nustatyti, jog priimtas teismo sprendimas, patenkinus ieškinį, nesukels ieškovei teisinių pasekmių, su kuo UAB „Granito“ tarpininkai nesutinka.

3411.3.

35Priešingai teismo sprendimo motyvams, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti sutarties uždarumo principo išimtį.

3611.4.

37Priimdamas sprendimą teismas akivaizdžiai neatliko tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Granito“ tarpininkai per eilę metų sudarytų sutarčių bei jų pakeitimų dėl patalpų, esančių ( - ), nuomos turinio analizės bei nevertino šalių veiksmų tarp šalių sudarytų sutarčių galiojimo laikotarpiu, o tik priėmė išvadą, kad UAB „Granitas“ sutartimis neva nesuteikė UAB „Granito“ tarpininkai jokių išimtinių teisių į žemės sklypą, kas neatitinka bylos medžiagos.

3811.5.

39Teismas iš ieškovės priteisęs visas kitų proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad byla buvo nagrinėjama labai ilgą laiką, net du kartus teismo iniciatyva bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas ir praktiškai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, per kurį susidarė proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ir ieškinio reikalavimai dėl sutarties pakeitimo.

4011.6.

41Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl sutarties pakeitimo ne dėl dalies ieškinio reikalavimų nepagrįstumo ieškinio pareiškimo metu, bet dėl to, kad 2019 m. gegužės mėn. (užsitęsus bylos nagrinėjimui) abiem šalims kaltinant viena kitą sutartis buvo nutraukta, dėl ko ieškinio reikalavimai nebeteko prasmės, todėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas tik iš ieškovės neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

4212.

43Atsakovė UAB „Resko“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 786,50 Eur patirtas išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

44Nurodo šiuos argumentus:

4512.1.

46Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovei buvo suteikta išimtinė teisė naudotis visu žemės sklypu.

4712.2.

48Už naudojimąsi žemės sklypu ieškovė nemokėjo jokios subnuomos nuomotojui, t. y. iš esmės naudojosi žemės sklypu neatlygintinai ir tik kompensuodavo nuomotojui jo mokėtino žemės nuomos mokesčio dalį.

4912.3.

50Kadangi ieškovė neįvykdė pareigos nurodyti konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai prieštarauja ginčijami sandoriai, teismas pagrįstai netenkino tokio ieškovės reikalavimo.

5112.4.

52Ieškovė nenurodė kokius teisingumo kriterijus ar moralės normas pažeidė atsakovės. Ieškovė taip pat nenurodė, kokie padariniai neva pažeidus teisingumo kriterijus ar moralės normas atsirado visuomenei, valstybei ir būtent ieškovei.

5312.5.

54Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl UAB „Granitas“ sudarytų ginčijamų sandorių negalėjo tinkamai naudotis žemės sklypu ir vykdyti savo veiklos. Tokių motyvų ieškovė nebuvo nurodžiusi per visą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl jie neturėtų būti apeliacinio teismo vertinami.

5512.6.

56Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas, o ieškovė pasinaudojo savo teise atsisakyti dalies ieškinio reikalavimų, teismas, teisingai įvertinęs visas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, priėmė teisingą sprendimą ir tinkamai paskirstė susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Be to, bylos nagrinėjimas užtruko dar ir dėl to, kad ieškovė ne kartą keitė savo reikalavimus.

5713.

58Atsakovė UAB „Granitas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

59Nurodo šiuos argumentus:

6013.1.

61Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, sprendime yra aptarta ir įvertinta faktinė situacija, išnagrinėti šalių pateikti rašytiniai įrodymai, sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika.

6213.2.

63Teismas sprendime pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų ir jų atmetimą pagrindė teisės aktų bei teismų praktikos nuostatomis. Byloje neliko jokių neatsakytų esminių klausimų, kas tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

6413.3.

65Sprendimas grindžiamas objektyviai įvertintais abiejų šalių pateiktas rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais.

6613.4.

67Ieškovės argumentai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, ieškovė deklaratyviais teiginiais bando įrodyti, kad atsakovių sudaryti sandoriai yra neteisėti, tačiau ieškovė neįrodė privalomų sąlygų sutarčių nuginčijimui taikyti. Pirmosios instancijos teismas bylą ištyrė išsamiai ir visapusiškai, nėra jokių pagrindų ginčyti teismo sprendimą.

6813.5.

69Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo iniciatyva atsisakė dalies reikalavimų, o likusioje dalyje patikslintas ieškinys buvo pilna apimtimi atmestas, laikytina, kad atsakovė yra laimėjusi bylą šalis ir pagrįstai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl ieškovės nepagrįsto ieškinio, atlyginimą.

70Teisėjų kolegija

konstatuoja:

71IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

72ir išvados

7314.

74Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7515.

76Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

7716.

78Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Granitas“ (toliau – atsakovė) priklauso pastatų kompleksas, esantis žemės sklype adresu ( - ). Atsakovę ir ieškovę UAB „Granito“ tarpininkai (toliau – ieškovė arba apeliantė) sieja ilgalaikiai patalpų nuomos teisiniai santykiai: nuo 2008 m. balandžio 30 d. šalys sudarė ne vieną patalpų nuomos sutartį. Atsakovė 2010 metų liepos 29 d. valstybinės žemės nuomos pagrindu iš valstybės išsinuomojo 1,4969 ha žemės sklypą, esantį adresu ( - ). 2015 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 45-15, kuri 2015 m. spalio 29 d. papildyta priedu Nr. 1, iki 2019 m. gruodžio 31 d. sutartyje nurodytomis sąlygomis atsakovė išnuomojo ieškovei patalpas (1793,57 kv. m sandėlių patalpas, esančias pastate 4G2b; 1131,28 kv. m sandėlių patalpas, esančias pastate 15G1p; viso 333,02 km. M administracines–buitines patalpas, esančias pastatuose 4G2b ir 1b2p; 12,23 kv. m patalpas, esančias pastate 18H1p) ir leido naudotis žemės sklypu, esančiu ( - ). Pagal patalpų nuomos sutarties 8 straipsnio, kuriame šalys aptarė mokėjimus ir atsiskaitymus pagal sutartį, 27 punktą metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia nuomotojas (t. y. atsakovė), sumoka nuomininkas (t. y. ieškovė). 2019 m. liepos 23 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. vienašališkai nutraukia 2015 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir pareikalavo padengti susidariusį 26 527,03 Eur įsiskolinimą. 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktu ieškovė perdavė atsakovei patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 ir jos priede Nr. 1 įvardintas patalpas. 2015 m. gruodžio 10 d. atsakovė ir UAB „Dotekas“ sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 66–15, pagal kurią iki 2019 m. sausio 31 d. sutartyje nurodytomis sąlygomis atsakovė išnuomojo UAB „Dotekas“ patalpas (339,46 kv. m sandėlių patalpas, esančias pastate 15G1p) ir leido naudotis žemės sklypu, esančiu ( - ). 2016 m. gegužės 16 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. 44/16 ir vėlesniais jos papildymais – 2016 m. liepos 1 d. priedu Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 12 d. priedu Nr. 2, 2016 m. rugsėjo 1 d. priedu Nr. 3 ir 2017 m. gegužės 31 d. priedu Nr. 4, atsakovė išnuomojo UAB „Resko“ sutartyje nurodytomis sąlygomis patalpas (76,95 kv. m sandėlių patalpas, esančias pastate 17F1m; 99,75 kv. m sandėlių patalpas, esančias pastate 20F1p; 36,55 kv. m sandėlių patalpas, esančias pastate 13F1p; 81,15 kv. m administracines patalpas, esančias pastate 14Bp2) ir leido naudotis žemės sklypu, esančiu ( - ), prie nuomojamų patalpų. Patalpų nuomos sutarties 8 straipsnio 21 punktas ir priedas Nr. 1 numato, kad už naudojimąsi žeme prie pastato 17F1m, 20F1p UAB „Resko“ moka atsakovei Kauno miesto savivaldybės nustatytą žemės mokestį, taikant koeficientą 1,3. 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarp atsakovės ir UAB „Resko“ sudaryta panaudojimo ir priežiūros sutartimi ir 2017 m. gruodžio 15 d. šios sutarties priedu Nr. 2, atsakovė suteikė teisę UAB „Resko“ naudotis žemės sklypo dalimi, esančia ( - ), ir apibrėžta prie šios sutarties pridėtoje schemoje ir vykdyti šiame žemės sklype veiklą nesusijusią su gamyba ar prieštaraujančia LR įstatymams. Šia sutartimi UAB „Resko“ įsipareigojo ne tik užtikrinti žemės sklypo plote tvarką, švarą, šalinti menkaverčius augalus ir želdinius, prižiūrėti privažiuojamus kelius (esančius sklype) (sutarties 2 punktas), bet ir nesudaryti jokių kliūčių privažiuoti prie statinių priklausančių UAB „Granitas“ šios bendrovės patalpų nuomininkams ir nepažeisti AB ( - ) servitutinių teisių (sutarties 3 punktas).

7917.

80Ieškovė pareikštu reikalavimu prašė pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančiomis: 2016 m. gegužės 16 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 44-16, sudarytos tarp UAB „Granitas“ (t. y. atsakovės) ir UAB „Resko“ punktą Nr. 1 dalyje, kuria leista UAB „Resko“ naudotis žemės sklypu, esančiu ( - ), prie nuomojamų patalpų Nr. 17F1 m; 2016 m. rugpjūčio 12 d. dalies žemės sklypo, esančio ( - ), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros sutartį, sudarytą tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Resko“, 2017 m. gruodžio 15 d. dalies žemės sklypo, esančio ( - ), išnuomoto UAB „Granitas“, panaudojimo ir priežiūros 2016 m. rugpjūčio 12 d. sutarties priedą Nr. 2; 2015 m. gruodžio 10 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 66-15, sudarytos tarp UAB „Granitas“ ir UAB „Dotekas“ punktą Nr. 1 dalyje, kuria leista UAB „Dotekas“ naudotis žemės sklypu, esančiu ( - ), CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu, tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas jos ieškinį atmetė.

8118.

82Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertindamas byloje surinktus duomenis bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 1.80 ir 1.81 straipsnių nuostatas faktinių aplinkybių kontekste, neteisingai nustatė, jog neva nėra pagrindo ieškinio tenkinimui. Ieškovė kaip nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde laikosi nuoseklios pozicijos, kad pagal jos su atsakove UAB „Granitas“ sudarytas sutartis tik ji viena turi (turėjo) išimtinę teisę naudotis visu žemės sklypu, esančiu ( - ). Teisėjų kolegija su šiais ir juos detalizuojančiais argumentais nesutinka.

8319.

84Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad žemės sklypu ieškovei buvo leista naudotis atsižvelgiant į tai, jog žemės sklype stovi atsakovei UAB „Granitas“ nuosavybes teise priklausančių pastatų kompleksas. Bendras atsakovei priklausančių pastatų plotas – 6 202,95 kv. m. Ieškovė iš atsakovės išsinuomojo ne visus atsakovei priklausančius statinius, o tik dalį šiuose statiniuose esančių patalpų. Bendras išnuomotas ieškovei plotas – 2 965,66 kv. m, tai tik 47,81 proc. viso atsakovei priklausančių pastatų ploto. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad išsinuomodama mažiau kaip pusę atsakovei priklausančių patalpų, ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, jog tik ji viena galės naudotis visu žemės sklypu. Akivaizdu, kad ir kitų ieškovei neišnuomotų patalpų naudotojai turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi. Į bylą pateiktų šalių nuomos sutarčių (2008 m. balandžio 30 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 52/08 ir jos 2009 m. birželio 29 d. pakeitimas Nr. 1, 2012 m. vasario 1 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 04/12, 2015 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutartis Nr. 45-15) turinio analizės neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė UAB „Granitas“ suteikė ieškovei išimtinę teisę naudotis visu žemės sklypu, esančiu ( - ). Tiek tarp šalių sudarytų patalpų nuomos sutarčių (ginčui aktualios 2015 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutarties Nr. 45-15 1 straipsnio 1 punktas), tiek ir CK 6.532 straipsnio 1 dalies nuostatos leido ieškovei naudotis žemės sklypu, kad ji galėtų naudotis išnuomotomis patalpomis pagal šių patalpų paskirtį. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir atsakovės su UAB „Dotekas“, UAB „Resko“ sudarytose patalpų nuomos sutartyse. Vadovaujantis sutarčių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad sklypas nuomininkams nėra nuomojamas, teritorija gali naudotis tiek nuomininkai, tiek pas nuomininkus atvykę klientai, tiek galėjo naudotis ir ieškovė. Teisėtumo pirmosios instancijos teismo išvados, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovė sudarė išskirtines teises naudotis žemės sklypu kuriems nors patalpų nuomininkams, nepaneigia nei bylos medžiaga, nei apeliacinio skundo argumentai. Ieškovė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių įrodymų, kad tik jai vienai buvo suteikta išimtinė teisė naudotis visu žemės sklypu. Šalių 2015 m. gegužės 1 d. patalpų nuomos sutarties 8 straipsnio 27 punkto nuostata, kad ieškovė sumoka metinį žemės nuomos mokestį pagal žemės nuomos deklaraciją, kurią pateikia atsakovė, taip pat neįrodo ieškovės išimtinės teisės vienai naudotis visu žemės sklypu, nes, viena vertus, tokia sutarties sąlyga patenka į mokėjimus už išnuomotas patalpas ir skirta kompensuoti atsakovei jos mokėtiną žemės nuomos mokestį (ar jo dalį), ir antra vertus, iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir atsakovės su UAB „Dotekas“ 2015 m. gruodžio 10 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties 8 straipsnio 25 punkte, atsakovės su UAB „Resko“ 2016 m. gegužės 16 d. sudarytos patalpų nuomos sutarties 8 straipsnio 21 punkte (netgi taikant koeficientą 1,3). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nėra pateikusi į bylą įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, jog ji viena visą laiką mokėjo viso žemės sklypo, esančio ( - ), žemės nuomos mokestį, kas, jos teigimu, suteikia jai teisę vienai naudotis visu žemės sklypu (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

8520.

86Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

8721.

88Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

8922.

90CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

9123.

92Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės ir UAB „Dotekas“, UAB „Resko“ sudarytų sandorių punktų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu.

9324.

94Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nenurodė, kokio konkretaus įstatymo pažeistos imperatyvios normos, todėl pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijami sandoriai yra negaliojantys. Ieškovė ir apeliaciniame skunde nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo ar kito teisės akto normos, kuriai prieštarauja ginčijami sandoriai. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats jų turi ir iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti teisė, nėra imperatyviose teisės normose įtvirtinti principai, todėl ir negali būti pagrindu pripažinti sandorius (atskiras jų dalis) negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi.

9525.

96Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino, jog bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė sudarė išskirtines teises naudotis žemės sklypu kuriems nors patalpų nuomininkams. Vadovaudamasis faktinių bylos aplinkybių visetu teismas teisingai sprendė, kad ir CK 1.81 straipsnio pagrindu ieškovės ieškinys neįrodytas ir atmestinas. Nutarties 19 pastraipoje jau konstatuotos faktinės aplinkybės ir padarytos teisinės išvados, kad atsakovė visiems savo nuomininkams leido naudotis žemės sklypu, tiek, kiek jis buvo reikalingas, kad nuomininkai galėtų naudotis išnuomotomis patalpomis pagal šių patalpų paskirtį. Ieškovė teigdama, kad atsakovė su UAB „Dotekas“, UAB „Resko“ sudarytais sandoriais pažeidė teisingumo kriterijus ar geros moralės normas, konkrečiai nenurodė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, kokie padariniai dėl tokio pažeidimo atsirado visuomenei, valstybei ar pačiai ieškovei. Ieškovės abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai, kad ji negalėjo tinkamai vykdyti veiklos, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

9726.

98Sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme įtvirtinti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms (CK 6.190 straipsnio 1 dalis, 6.191 straipsnis, kt.). Civilinių santykių subjektai veikia inter alia lygiateisiškumo, autonomijos, nesikišimo į privačius reikalus principų pagrindu, civiliniams santykiams nebūdingas pavaldumas, iš to išplaukia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-367/2011). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai įtvirtinta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2004; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014).

9927.

100Faktinės bylos aplinkybės (aptartos nutarties 16 ir 19 pastraipose) patvirtina teisėtumą pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo taikyti sutarties uždarumo principo išimtį. Tiek tarp ieškovės ir atsakovės, tiek tarp atsakovės ir UAB „Dotekas“, UAB „Resko“ sudarytų patalų nuomos sutarčių nuostatos dėl naudojimosi žemės sklypu yra iš esmės tapačios: atsakovė leido naudotis žemės sklypu ieškovei kaip ir kitiems jai priklausančių patalpų nuomininkams. Ieškovė nenurodė nei įstatymo nuostatų, nei įrodė faktinių aplinkybių, kad ji turi reikalavimo teisę reikšti reikalavimus dėl atsakovės ir UAB „Dotekas“, UAB „Resko“ sudarytų sutarčių (ar jų dalių) pripažinimo negaliojančiomis.

10128.

102Į esminius apeliacinio skundo argumentus materialiniu teisiniu aspektu atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

10329.

104Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (CPK 185 straipsnis).

10530.

106Kitas apeliantės argumentas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimą ji laiko neteisingu, yra tas, kad teismas priteisdamas visas kitų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, visiškai neatsižvelgė, jog byla buvo ilgai nagrinėjama ir jeigu nebūtų užsitęsęs bylos nagrinėjimas, ieškovė nebūtų atsisakiusi reikalavimų dėl sutarties pakeitimo, kurie dėl sutarties nutraukimo 2019 m. gegužės mėnesį neteko prasmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigdama argumentus nagrinėjamu aspektu, apeliantė iš esmės kelia klausimą, ar pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, jai atsisakius vieno iš dviejų byloje pareikštų reikalavimų. Pažymėtina, kad dėl UAB „Resko“ priteistų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame skunde argumentų nepateikta, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau ir nepasisako.

10731.

108CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

10932.

110Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 straipsnis) duomenų matyti, kad ieškovė pradinį ieškinį dėl nuomos sutarties pakeitimo ir sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareiškė 2018 m. kovo 6 d., vėliau – 2018 m. gruodžio 10 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, kaip jau minėta (nutarties 16 pastraipa), 2019 m. liepos 23 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. vienašališkai nutraukia 2015 m. gegužės 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir pareikalavo padengti susidariusį 26 527,03 Eur įsiskolinimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal šį pranešimą nuomininko (t. y. ieškovės) įsiskolinimas nuomotojui (t. y. atsakovei) 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 13 688,56 Eur. Pranešime nurodyta, kad nuomininkas (t. y. ieškovė) savo sutartinių prievolių, numatytų Nuomos sutartyje, tinkamai nevykdė ir iki šiol nevykdo, savalaikiai nemokėdamas priklausančio nuomos mokesčio, todėl atsakovė, atsižvelgdama į susidariusį reikšmingo dydžio įsiskolinimą ir nuomininko akivaizdžiai nesąžiningą elgesį, šiuo pranešimu nurodo, kad vienašališkai nutraukia šalių sudarytą Nuomos sutartį. 2010 m. rugsėjo 10 d. pareiškime dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ieškovė nurodo, kad Patalpų nuomos sutartis 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo abiejų proceso šalių nutraukta, dėl sutarties nutraukimo šalims kaltinant vieną kitą, todėl nėra pagrindo toliau palaikyti ieškinio reikalavimo dėl minėtos sutarties pakeitimo. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad teisminių ginčų dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo nėra; Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-379-949/2020 pagal UAB „Granitas“ patikslintą ieškinį UAB „Granito“ tarpininkai dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo, kurioje 2019 m. gruodžio 19 d. yra pateiktas UAB „Granito“ tarpininkai priešieškinis dėl dalies sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir piniginių lėšų priteisimo ir jų įskaitymo.

11133.

112Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės, bet ne atsakovės procesinių veiksmų. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą dėl netinkamo atsakovės naudojimosi procesinėmis teisėmis ar nesąžiningo pareigų atlikimo. Ir nors ieškovė vieno iš dviejų reikalavimų atsisakė po to, kai atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, tačiau tokį sutarties nutraukimą nulėmė pačios ieškovės veiksmai – netinkamas nuomos sutartimi prisiimtos prievolės vykdymas, todėl laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta ieškovė, ir todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

11334.

114Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11535.

116Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

11736.

118Atsakovėms iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – UAB „Resko“ 786,50 Eur ir UAB „Granitas“ 1 239,04 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

119Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

120Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

121Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai, juridinio asmens kodas 135739849, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Resko“, juridinio asmens kodas 302505659, 786,50 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

122Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“ tarpininkai, juridinio asmens kodas 135739849, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Granitas“, juridinio asmens kodas 132084071, 1 239,04 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt devynis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

123Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Granito“... 7. 2.... 8. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2008 m. balandžio mėn. 30 d.... 9. 3.... 10. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Resko“ nurodė, kad... 11. 4.... 12. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė UAB „Granitas“ prašė... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu: 1) priėmė... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Granitas“ 2010 metų liepos 29 d.... 18. 7.... 19. Teismas sutiko su atsakovės UAB „Granitas“ nurodyta aplinkybe, jog sklypas... 20. 8.... 21. Teismas sprendė, kad ieškovės vien privalomojo teisės normos pobūdžio... 22. 9.... 23. Teismas laikė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog atsakovė sudarė... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad nors ieškovė ir nurodė, jog patenkinus palaikomą... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 27. 11.... 28. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Granito“ tarpininkai prašo: 1)... 29. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 30. 11.1.... 31. Teismas, netinkamai vertindamas byloje surinktus duomenis bei netinkamai... 32. 11.2.... 33. Teismas, vien dėl to, kad sutartis 2019 m. gegužės mėn. buvo nutraukta,... 34. 11.3.... 35. Priešingai teismo sprendimo motyvams, nagrinėjamu atveju yra pagrindas... 36. 11.4.... 37. Priimdamas sprendimą teismas akivaizdžiai neatliko tarp UAB „Granitas“ ir... 38. 11.5.... 39. Teismas iš ieškovės priteisęs visas kitų proceso šalių patirtas... 40. 11.6.... 41. Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl sutarties pakeitimo ne dėl... 42. 12.... 43. Atsakovė UAB „Resko“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį... 44. Nurodo šiuos argumentus:... 45. 12.1.... 46. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovei buvo suteikta... 47. 12.2.... 48. Už naudojimąsi žemės sklypu ieškovė nemokėjo jokios subnuomos... 49. 12.3.... 50. Kadangi ieškovė neįvykdė pareigos nurodyti konkrečią imperatyvią... 51. 12.4.... 52. Ieškovė nenurodė kokius teisingumo kriterijus ar moralės normas pažeidė... 53. 12.5.... 54. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl UAB „Granitas“ sudarytų... 55. 12.6.... 56. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas ieškovės reikalavimas nebuvo... 57. 13.... 58. Atsakovė UAB „Granitas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį... 59. Nurodo šiuos argumentus:... 60. 13.1.... 61. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka visus jam keliamus... 62. 13.2.... 63. Teismas sprendime pasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų ir jų atmetimą... 64. 13.3.... 65. Sprendimas grindžiamas objektyviai įvertintais abiejų šalių pateiktas... 66. 13.4.... 67. Ieškovės argumentai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti, ieškovė deklaratyviais... 68. 13.5.... 69. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo iniciatyva atsisakė dalies... 70. Teisėjų kolegija... 71. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 72. ir išvados... 73. 14.... 74. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 75. 15.... 76. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 77. 16.... 78. Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „Granitas“ (toliau – atsakovė)... 79. 17.... 80. Ieškovė pareikštu reikalavimu prašė pripažinti nuo sudarymo momento... 81. 18.... 82. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 83. 19.... 84. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad žemės sklypu... 85. 20.... 86. Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1... 87. 21.... 88. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra sutarties laisvės principo išimtis,... 89. 22.... 90. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei... 91. 23.... 92. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis... 93. 24.... 94. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nenurodė,... 95. 25.... 96. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino, jog bylos... 97. 26.... 98. Sutarties uždarumo principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas... 99. 27.... 100. Faktinės bylos aplinkybės (aptartos nutarties 16 ir 19 pastraipose)... 101. 28.... 102. Į esminius apeliacinio skundo argumentus materialiniu teisiniu aspektu... 103. 29.... 104. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai... 105. 30.... 106. Kitas apeliantės argumentas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimą... 107. 31.... 108. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo... 109. 32.... 110. Iš byloje esančių bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (CPK... 111. 33.... 112. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė... 113. 34.... 114. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais nėra... 115. 35.... 116. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 117. 36.... 118. Atsakovėms iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK... 119. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 120. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 121. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“... 122. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Granito“... 123. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....