Byla 2-341-874/2015
Dėl nuostolių atlyginimo, iškeltą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei L. D

1Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, sekretoriaujant Romutei Braslauskienei, dalyvaujant ieškovei L. J., ieškovės atstovui advokatui Valdui Falkauskui, atsakovei L. D., atsakovės atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo, iškeltą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei L. D.,

Nustatė

2ieškovė ieškinį palaikė iš dalies, prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės 728,75 Lt (211,06 Eur) nuostolių, patirtų laidojant atsakovės motiną J. V., ir priteisti valstybės naudai ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad ieškovė prižiūrėjo močiutę J. V., kuri mirė 2014-11-11. Močiutė jai buvo kaip motina, atsakovė ją tik pagimdė, augino močiutė. 2013 m. spalio mėnesį močiutei buvo operuota koja, gulint ligoninėje močiutei įvyko insultas. Po ligoninės ji močiutę pasiėmė pas save į namus. Pagerėjus sveikatai, močiutė išvyko į savo namus. Tada įvyko antras insultas, gulinčią močiutę rado paštininkė. Močiutės kaimynė paskambino atsakovei. Ši atvažiavusi nunešė močiutę į lovą ir paliko be sąmonės vieną per naktį. Ji liepė savo sūnui nueiti pas močiutę. Pastarasis iškvietė greitąją pagalbą, kuri išvežė močiutę į ligoninę. Močiutė po ligoninės buvo dar silpna, todėl 2014 m. vasario mėnesį ji pagulė močiutę į slaugos ligoninę. Per keturis mėnesius močiutė sustiprėjo. 2014 m. birželio mėnesį ji pasiėmė močiutę ir iki mirties prižiūrėjo namuose. Atsakovė aplankyti atvažiuodavo labai retai. Mirus močiutei, laidotuvėmis rūpinosi ji. Pranešė dėdei apie močiutės mirtį ir paprašė apie tai pranešti atsakovei. Už gedulingus pietus pas B. ji mokėjo 500 Lt, dalyvavo 21 žmogus. Laidojimo namams mokėjo per du kartus 2652 Lt, duobkasiams 450 Lt. Be to, samdė vairuotoją į kapines nuvežti, kuriam už nuvežimą iš Joniškio į Juodeikius mokėjo 100 Lt. Tas žmogus vežiojo ir po Joniškį, už kelią nuo Jakiškių iki Joniškio prašė 20 Lt. Per 3 dienas už transportą sumokėjo apie 100 Lt. Gautas išmokas panaudojo močiutės laidotuvėms. Iš Sodros gavo 1948,32 Lt pensiją, iš savivaldybės gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą. Vainikas yra jos asmeninis, tačiau jo vertė (85 Lt) įskaičiuota į laidojimo namų bendrą išlaidų sumą. Reikšdama ieškinį 3602 Lt (1044,05 Eur) šių sumų neišskaičiavo, tačiau sutinka, kad minėtas sumas galima išskaičiuoti, todėl prašo iš atsakovės 728,75 Lt (211,06 Eur). Bendradarbės D. U. ir socialinė darbuotoja A. buvo atėję į laidotuves ir davė vokelį, kuriame buvo 50 Lt. Už giedotojus mokėjo dėdė, kas mokėjo už bažnyčią – nežino. Duobkasius pasiūlė laidojimo įmonė. Dėdė atsisakė palikimo, todėl ji ieškinį reiškia tik atsakovei. Kai ieškiniu kreipėsi į teismą, dar nežinojo, kad atsakovė viena paveldės močiutės palikimą, tačiau jeigu atsakovės brolis ir nebūtų atsisakęs palikimo, pastarajam ieškinio nereikštų. Jaučia moralinę nuoskaudą, kad atsakovė jos neaugino, kaip tai susiję su reiškiamu ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo paaiškinti negali. Ji ėmė močiutės pensiją 4 mėnesius, kai ši gulėjo slaugos ligoninėje. Močiutei pirko sulčių, higienos priemonių, išleisdavo apie 200 Lt per mėn. Likusius pinigus panaudojo savo reikmėms, laidotuvėms netaupė, nors suprato, kad močiutė gali ilgai negyventi. Močiutė seniau jai duodavo po 100-200 Lt iš pensijos. Grįžus močiutei iš slaugos ligoninės, ji taip pat paimdavo pastarosios pensiją, bet ją panaudodavo močiutės reikmėms. Su atsakove jokių laidojimo išlaidų nederino, tik su dėde. Geruoju iš atsakovės pinigų neprašė, nes su pastarąja nebendrauja. Už kokį transportą laidojimo įmonei sumokėjo 50 Lt, nežino.

3Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės 728,75 Lt (211,06 Eur) nuostolių atlyginimą ir teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra ne kaip palikėjos kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo. Ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui pagal CK 6.245-6.249 str. yra 3 metai. Teismui nurodė, kad ieškovė yra patyrusi papildomai apie 200 Lt (57,92 Eur) transporto išlaidoms – važinėjimui į kapines, po miestą tvarkant įvairius laidojimo reikalus. Sutinka, kad iš sumos būtų išskaičiuota iš Sodros gauta senatvės pensijos suma 1948,25 Lt (564,25 Eur), laidojimo pašalpa 1040 Lt (301,20 Eur). Liktų 613,75 Lt (177,75 Eur), tačiau reikia pridėti 200 Lt (57,92 Eur) transporto išlaidų. Iš jų išskaičiuotina 85 Lt (24,62 Eur) už vainiką. Lieka 728,75 Lt (211,06 Eur). Vokeliuose buvusios sumos yra neaiškios, todėl neturėtų būti skaičiuojamos.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovę augino ir nuo mažens auklėjo jos mama – ieškovės močiutė. Ji jas lankydavo. Ji negalėjo ieškovės paremti finansiškai, nes augino mažamečius vaikus, todėl santykiai su dukra nutrūko. Ieškovė močiutę J. V. lankydavo, kai pastaroji gaudavo pensiją. Močiutė jai skųsdavosi, kad ieškovė paima pinigus. Ieškovė močiutės neprižiūrėjo, pastarajai buvo užpūliavusi koja. Ji vežė močiutę į ligoninę. Po to, J. V. buvo insultas. Ieškovė po insulto buvo parsivežusi močiutę į namus, bet ten gyveno ir ieškovės vyro motina, jos nelabai sutarė, todėl močiutė buvo parvežta namo. Paštininkė močiutę rado po antro insulto. Ji tuoj pat atvažiavo, pasikvietė brolį, kuris liko saugoti mamos, o ji išvažiavo, nes draugo sūnus buvo sunkios psichinės būklės, todėl ji turėjo būti namuose. Lankė mamą ligoninėje ir slaugos ligoninėje, kurioje pastaroji gulėjo 4 mėnesius. Ieškovė močiutę lankė labai retai. Po slaugos ligoninės, ieškovė su ja nepasitarusi, močiutę parsivežė pas save. Mamą ji lankė kiekvieną savaitgalį. Apie mamos mirtį jai pasakė brolis 8 val. ryte, nors mama mirė naktį. Kai mama gulėjo slaugoje, ieškovė pagal įgaliojimą paimdavo pastarosios pensiją. Tuos pinigus J. V. prašė kaupti laidotuvėms. Per laidotuves ji sumokėjo kunigui 150 Lt, kuriuo gavo vokeliuose. Jos brolis sumokėjo 500 Lt giedotojams. Nežino ar J. V. turėjo pinigų laidotuvėms, nes visus pinigus atiduodavo ieškovei. Pastarajai tikrai turėjo pakakti pinigų laidotuvėms. Jie patys būtų palaidoję motiną, bet ieškovė labai greitai pradėjo viską tvarkyti pati. J. V. turėjo du vaikus – ją ir jos brolį. Brolis palikimą pavedė tvarkyti jai. Per laidotuves ieškovė nesakė, kad reikalaus atlyginti J. V. laidojimo išlaidas.

5Atsakovės atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kuris šioje byloje turėtų būti tris mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK palikimas atsiranda mirties dieną. Todėl ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti 2014-11-11 ir baigėsi 2015-02-10. Ieškinio senatis baigėsi iki ieškinio padavimo teismui. Šalis turi pareigą ieškinį įrodyti. Išlaidos turi būti privalomos ir jos atlyginamos tada, kai atsakovas nesutinka jų atlyginti ir tam nėra skirta pinigų. Prie privalomų išlaidų negali būti priskirtos tos išlaidos, kurias šalis prisiima savo nuožiūra. Ieškovė visai nederino laidojimo išlaidų su atsakove, už kokią kainą pirkti karstą, puokštes. Gedulingų pietų išlaidos nėra privalomos išlaidos. Ieškovė pati dėl jų nusprendė. Paaiškėjo, kad ieškovė gavo Sodros išmoką, laidojimo pašalpą, 50 Lt vokelyje. Paimdama J. V. pensiją, ieškovė neišleisdavo mirusiajai apie 200 Lt per mėnesį, taigi per 5 mėn. ieškovei liko apie 3500 Lt. Akivaizdu, jog ieškovė ne tik nepatyrė išlaidų, bet jai dar liko pinigų. Pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai yra nieko verti. Pateikti byloje du G. P. įmonės kasos aparato čekiai – 2014-11-14 mokėta 2000 Lt ir 2014-12-09 mokėta 652 Lt. Negalima nustatyti, ar tikrai ieškovei duoti šie kvitai, nes paprastai mokama yra po laidotuvių, o pagal antrą kvitą mokėta tik 2014-12-09. Paprastai yra išduodama sąskaita. Ieškovė dar pateikė lentelę, kur surašytos paslaugos ir pinigų sumos, tačiau neaišku nei kada, nei kam šis dokumentas yra išduotas. Išlaidos turi būti pagrindžiamos buhalterinės apskaitos dokumentais. Turėtų būti išrašoma detali sąskaita. Dėl gedulingų pietų – yra sąskaita, kuri nepatvirtina jokio apmokėjimo, neaiškus kiekis. Bylose paprastai būna pateikiami pinigų priėmimo kvitai, detalios sąskaitos. Taip pat ir dėl duobės kasimo, neaišku, kodėl atsiranda K. ir Š. kvitai, kai ieškovė nurodo, kad šią paslaugą pirko per įmonę. Todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškinys atmestinas.

7Ieškovės, atsakovės, jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais – ieškovės asmens dokumento kopija (3 b. l.), J. V. mirties liudijimo kopija (4 b. l.), Pažyma apie mirusiajam asmeniui neišmokėtas išmokas ir (ar) jo įsiskolinimą (5 b. l.), kasos aparato kvitais, prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitais ir sąskaita (9-10 b. l.), G. P. individualios įmonės išduota lentele apie laidojimo paslaugas, suteiktas velionei J. V. (26 b. l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2015-04-27 raštu (31 b. l.), Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2012-04-16 pažyma (32 b. l.) nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 11 d. mirė ieškovės senelė ir atsakovės mama J. V.. Ieškovė, būdama antros eilės įpėdinė pagal įstatymą, organizavo senelės laidotuves, todėl reikalauja atlyginti laidojimo išlaidas iš savo mamos – pirmos eilės įpėdinės. Nurodė, kad už laidojimo namų paslaugas sumokėjo 2652,00 Lt (768,69 Eur), už gedulingus pietus – 500 Lt (144,92 Eur), už kapo duobės iškasimą – 450 Lt (130,43 Eur), t. y. 3602,00 Lt (1044,05 Eur). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu, palaikydama ieškinį iš dalies, pradinę ieškinio sumą 3602 Lt (1044,05 Eur) sumažino pinigų suma, kurią pripažino gavusi iš SODROS bei Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir išleidusi laidojimo išlaidoms padengti, t. y. ieškovė gavo 974,16 Lt (282,14 Eur) senelės pensiją už 2014 m. lapkričio mėn. ir 974,16 Lt (282,14 Eur) vienkartinę išmoką bei 1040,00 Lt laidojimo pašalpą, iš viso 2988,32 Lt (865,48 Eur). Taip pat iš pradinės sumos išskaičiavo už asmeninio vainiko įsigijimą 85 Lt (24,62 Eur) patirtas išlaidas, kurios buvo įskaičiuotos į laidojimo namams sumokėtas sumas. Prie likusios 528,68 Lt (153,12 Eur) išlaidų sumos ieškovė pridėjo už transporto paslaugas patirtas 200 Lt (57,92 Eur) išlaidas, nes kaip nurodė posėdžio metu, samdė vairuotoją važinėti į kapines bei po miestą tvarkant įvairius su J. V. laidojimu susijusius reikalus. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti iš viso 728,75 Lt (211,06 Eur) laidojimo išlaidų.

8Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismas konstatuodamas, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį, nurodo, kad atsakovės atstovės nurodytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1 d). Pažymėtina, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas palikėjo sugyventinės reikalavimas priteisti iš paveldėtojos palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimą, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad reikalavimas atlyginti laidojimo išlaidas yra ne kaip palikėjo kreditorės, bet kaip įpėdinės kreditorės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo, ir kad tokiam reikalavimui pareikšti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (LAT 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi trijų metų ieškinio senaties termino.

9Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad CK nėra normos, reglamentuojančios laidojimo <...> išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, t. y. egzistuoja teisės spraga. Todėl tokiu atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (LATeismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Teismas vertina, kad ieškovės ieškinys būtų tenkintinas, jei teismas taikydamas teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgdamas į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, nustatytų, kad ieškovė apmokėjo palikėjos laidojimo išlaidas iš savo asmeninių lėšų. Nustačius šią aplinkybę, būtų galima konstatuoti, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, kur atsakovė (skolininkė prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos reikalaujamas palikėjos laidojimo išlaidas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

10Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos, neperžengiant nuosaikumo ribų ir, kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai. Pateiktus įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.).

11Teismas nesutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad gedulingų pietų išlaidos yra neprivalomos, todėl neatlygintinos. Mirusioji buvo palaidota pagal krikščioniškus papročius, laikantis lietuvių laidojimo papročių. Vaišės mirusiojo garbei yra istoriškai susiklosčiusi tradicija, kai palaidoję mirusįjį lydintieji grįždavo šermenų puotos į mirusiojo namus, gedulingi pietūs reiškia valgio dalijimąsi su gyvaisiais ir mirusiaisiais bei į šermenis sukviestomis dievybėmis. Senieji rašytiniai šaltiniai kalba apie lietuvių šermenis kaip apie vėlės vaišinimą, organizuojamą mirusiojo garbei. Ši tradicija išlikusi iki šiol. Teismų praktikoje išlaidos gedulingiems pietums priskiriamos prie atlygintinų, ką yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2006).

12Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos už laidojimo namų paslaugas, atskaičius asmeninio vainiko pirkimą, už gedulingus pietus, už kapo duobės iškasimą, buvo būtinos ir atitinka protingumo kriterijų. Atsakovės atstovės teigimu, jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai yra nieko verti. Teismas, nesutikdamas su šiuo atsakovės argumentu, nurodo, kad kapo duobės kasimo išlaidas pagrindžia duobkasių L. K. ir A. Š. 2014-11-11 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai Nr. 5271766 ir Nr. 29 (10 b. l.), šiuos duobkasius ieškovei pasiūlė laidojimo namai. Laidojimo namų paslaugų apmokėjimą pagrindžia G. P. įmonės 2014-11-14 ir 2014-12-02 kasos aparato čekiai ir savininkės E. P. pasirašyta bei įmonės antspaudu patvirtinta suteiktų paslaugų, laidojant velionę J. V., detalizacija, kurioje nurodyta pinigų suma sutampa su kasos aparato čekiuose nurodyta pinigų suma (9, 26 b. l.). Gedulingų pietų išlaidoms, kurios, ieškovės teigimu, sudarė 500 Lt, pagrįsti ieškovė pateikė R. B. individualios įmonės „Ranvilė“ 2014-11-13 išrašytą ir įmonės anspaudu patvirtintą sąskaitą Nr. 30 (9 b. l.), kuri, teismo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų – sąskaitoje nenurodytas ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, kodas, apskaitos dokumentą pasirašiusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone padaryti minėti įstatymo pažeidimai, išrašant buhalterinės apskaitos dokumentus nereiškia, jog šių dokumentų turinys neatitinka tikrovės ir paneigia ieškovės patirtų išlaidų faktą. Teismo manymu, prekes ir paslaugas teikiančios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų atitikimas buhalterinės apskaitos norminių aktų reikalavimams yra mokesčių administravimo dalykas, nesudarantis teisinio pagrindo mažinti nuostolių dydį, kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Juo labiau, atsakovė neneigė pačių gedulingų pietų būvimo fakto ir kad būtent šios įmonės maitinimo paslaugos buvo teikiamos gedulingų pietų metu. Tačiau visiškai nepagrįstas posėdžio metu ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti 57,92 Eur (200 Lt) išlaidų, patirtų samdant vairuotoją važinėti į kapines bei po miestą, tvarkant įvairius su J. V. laidotuvėmis susijusius reikalus, nes ieškovė byloje nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų ar kitokių įrodymų. Be to, ieškovė pripažino, kad iš kolegų laidotuvėms gavo vokelį su 50 Lt. Vertindamas paskutiniu laiku Lietuvoje besiformuojančią tradiciją paremti pinigine auka mirusiųjų artimuosius, kad pastarieji paaukotais pinigais galėtų apmokėti laidojimo išlaidas, teismas sprendžia, kad minėti 50 Lt taip pat išskaičiuotini iš prašomos priteisti pinigų sumos. Todėl, teismas įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendžia, kad J. V. laidojimo išlaidos, išskaičiavus ieškovės iš SODROS ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos gautas išmokas, išlaidas asmeniniam vainikui bei vokelyje gautą 50 Lt auką, sudaro 478,68 Lt (138,64 Eur). Teismas, spręsdamas jų priteisimo klausimą, vertina, ar jos buvo apmokėtos iš asmeninių ieškovės lėšų.

13Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad J. V. nuo 2014 m. vasario mėnesio gulint slaugos ligoninėje, 4 mėnesius pagal įgaliojimą paimdavo pastarosios pensiją 974,16 Lt (282,14 Eur), iš kurios tik apie 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį išleisdavo pačios J. V. poreikiams tenkinti, o likusius pinigus panaudojo savo reikmėms, taip pat nepranešė atsakovei apie pastarosios motinos mirtį, nederino su atsakove laidojimo išlaidų, neprašė atsakovės geranoriškai prisidėti prie laidojimo išlaidų atlyginimo, o kreipėsi tiesiogiai į teismą. Teismas vertina ieškovės elgesį pagal tai, ar ji tinkamai įgyvendino rūpestingumo pareigą, kuriai nustatyti yra taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovė, nederinusi su atsakove, senelę pasiėmė namo iš slaugos ligoninės, išreikšdama ketinimą pati ją slaugyti. Ieškovė, žinodama senelės garbingą amžių, sveikatos būklę, netaupė iš senelės pensijos likusių pinigų ateityje neišvengiamoms laidotuvėms, todėl nesilaikė iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai. Teismo skaičiavimu, ieškovei liko apie 3000 Lt (868,86 Eur) J. V. pensijos pinigų, kuriuos ieškovė galėjo panaudoti laidojimo išlaidoms dengti, todėl teismo nuomone neteisinga būtų 138,64 Eur sumą, išleistą ieškovės J. V. laidotuvėms, priteisti iš atsakovės.

14Ieškovė savo iniciatyva ėmėsi ją užauginusios senelės laidojimo organizavimo, tačiau ieškinį dėl laidojimo išlaidų atlyginimo pareiškė jos neauginusiai motinai, kuri kreipėsi dėl J. V. palikimo priėmimo. Tuo tarpu atsakovės broliui ieškovė ieškinio nepareiškė, nors posėdžio metu patvirtino, kad kreipimosi į teismą metu nežinojo, jog pastarasis atsisakys priimti J. V. palikimą. Todėl šioje situacijoje akivaizdu, kad ieškinio pareiškimą lėmė nuoskaudos ir dukros bei motinos tarpusavio nesutarimai, sprendžiami nepaisant pagarbos mirusiajai.

15Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 211,06 Eur (728,75 Lt) nuostolių, patirtų laidojant atsakovės motiną J. V., yra nepagrįstas, todėl ieškinys atmestinas.

16Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šalis, sudarydama su advokatu sutartį, gali susitarti dėl bet kokio mokėtino honoraro advokatui, tačiau tai nereiškia, kad teismas tokias išlaidas privalo priteisti iš kitos šalies.

17Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovė advokato pagalbai apmokėti patyrė 700,88 Eur išlaidų – 350,44 Eur sumokėjo už atsiliepimo surašymą ir 350,44 Eur už atstovavimą teisme (20, 37 b. l.). Teismas, vertindamas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius ir sprendžia, kad prašoma atsakovės naudai priteisti 350,44 Eur suma už atstovavimą teisme viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą maksimalų užmokesčio dydį. Remiantis minėtu punktu už vieną atstovavimo valandą teisme apskaičiuotinoms bylinėjimosi išlaidoms taikytinas 0,1 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 699,80 Eur. Todėl maksimalus užmokesčio dydis už vieną atstovavimo teisme valandą siekia 69,98 Eur (Rekomendacijų 8.19 punktas). Teisinių paslaugų teikimo laikas skaičiuojamas valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 min. atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Atsakovės atstovė dalyvavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 val. 48 min., todėl šiuo atveju teisinių paslaugų teikimo trukmė laikytina dvi valandos ir maksimalus užmokesčio dydis už dvi valandas yra 139,96 Eur be PVM. Remdamasis minėtomis Rekomendacijų nuostatomis teismas priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovavimą teisme mažina iki rekomenduojamo dydžio – 169,35 Eur (139,96 Eur + 29,39 Eur PVM). 350,44 Eur išlaidos už atsiliepimo surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio. Iš viso priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą sudaro – 519,79 Eur (350,44 Eur už atsiliepimo surašymą ir 169,35 Eur už atstovavimą teisme). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

18Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263–268 str., 270 str., 271 str., 307 str. 1 d., teismas

Nutarė

19ieškinį atmesti.

20Priteisti iš ieškovės L. J., a. k. ( - ) 519,79 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. D., a. k. ( - ) naudai.

21Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.

Ryšiai
1. Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė,... 2. ieškovė ieškinį palaikė iš dalies, prašydama jos naudai priteisti iš... 3. Ieškovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas prašė ieškinį tenkinti iš... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovę augino ir nuo mažens... 5. Atsakovės atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašė ieškinį atmesti ir... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Ieškovės, atsakovės, jų atstovų paaiškinimais, byloje esančiais... 8. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.... 9. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl laidojimo išlaidų priteisimo,... 10. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių,... 11. Teismas nesutinka su atsakovės atstovės argumentu, kad gedulingų pietų... 12. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos už laidojimo namų paslaugas,... 13. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad J. V. nuo 2014 m. vasario... 14. Ieškovė savo iniciatyva ėmėsi ją užauginusios senelės laidojimo... 15. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis teisingumo,... 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – 17. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovė advokato pagalbai apmokėti... 18. Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263–268 str., 270... 19. ieškinį atmesti.... 20. Priteisti iš ieškovės L. J., a. k. ( - ) 519,79 Eur (penkis šimtus... 21. Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui,...