Byla 2-16908-800/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, suinteresuotam asmeniui ir įgaliotai pareiškėjo atstovei V. V., suinteresuotiem asmenim D. Ž., J. P., A. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., D. Ž., N. P., E. P., J. P., A. P. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Nustatė

2pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos K. P. mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

3Pareiškime nurodo, kad ( - ) mirė jo motina K. P.. Tėvas J. P. mirė dar anksčiau ( - ). Motina iki mirties gyveno ( - ) kaime (dabar ( - )). Kartu su motina iki jos mirties nurodytu adresu gyveno ir iki šiol gyvena pareiškėjas. Mama, būdama gyva, testamento nesurašė ir užgyvento turto niekam nepaliko. Pareiškėjas po jos mirties name liko gyventi vienas, jos palikimą faktiškai priėmė. Naudojausi mamos paliktais visais kilnojamais, namų apyvokos daiktais, - lova, šaldytuvu, spintomis, spintelėmis, komoda ir kt. Taip pat naudojasi jos paliktais asmeniniais daiktais, - laikrodžiu ir kt. Gyvendamas tame pačiame name priėmė ir nekilnojamąjį turtą, pastoviai mokėjo mokesčius, remontavo namus. Po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo metu kreipėsi į notarų biurą ir sužinojo, kad po K. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjo tėvai santuokoje turėjo dar keturis vaikus. Suinteresuotais asmenimis byloje įtraukė seseris V. V. ir D. Ž., mirusio brolio H. P. vaikus – E. P. ir N. P. bei mirusio A. P. vaikus – J. P. ir A. P.. Kitu būdu paveldėjimo dokumentų susitvarkyti negali, kadangi yra praleidęs visus terminus. Pareiškėjo seserys ir brolių vaikai palikimo priėmimo aplinkybes žino, neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų suteikta galimybė paveldėjimo dokumentus susitvarkyti įstatymo nustatyta tvarka.

4Pareiškėjas teismo posėdžio palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.

5Pareiškėjo įgaliota atstovė ir suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio metu sutiko su pareiškime išdėstytomis aplinkybėms. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas visad gyveno kartu su savo mama K. P. ( - ) kaime. Po mamos mirties pareiškėjas (K. P. sūnus) toliau liko gyventi jos namuose, kur gyvena iki šiol. Namus prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, priėmė visus asmeninius daiktus pareiškėjas. K. P. testamento nebuvo surašiusi. Po mamos mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš galimų įpėdinių nesikreipė į notarą, dėl palikimo priėmimo ir pretenzijų pareiškėjui nereiškė.

6Suinteresuoti asmenys D. Ž., J. P., A. P. su pareiškimu sutiko.

7Suinteresuoti asmenys E. P., N. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose į pareiškimą (b.l. 53, 54) sutiko su pateiktu pareiškimu.

8Pareiškimas tenkintinas visiškai.

9Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant nurodytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

10Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo A. P. motina K. P. mirė ( - ) (b.l. 6), todėl darytina išvada, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas. Palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti būdas įtvirtintas 1964 m. CK 587 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

11Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo A. P. motina K. P. mirė ( - ) (b.l. 6, 7). Iš giminystės ryšį patvirtinančių įrodymų (b.l. 9, 10, 11, 12, 13, 16, 17, 18, 19, 20, 21) nustatyta, jog kiti įstatyminiai K. P. pėdiniai yra suinteresuoti asmenys - dukros V. V., D. Ž., anūkai - N. P., E. P., J. P., A. P.. Kauno rajono notarės R. S. 2014-04-01 pažyma (b.l. 24) patvirtina aplinkybę, jog mirus K. P. Kauno rajono 1-ame notaro biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Kauno rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos 2014-04-01 pažymoje apie pastatų nuosavybę Nr. T3-107 (b.l. 22) nurodyta, jog pagal įrašus Kauno rajono savivaldybės ( - ) apylinkės 1992-1995 m. ūkinėje knygoje, K. P. gyveno ir iki mirties savo vardu turėjo užregistruotą mūrinį gyvenamąjį namą, mūrinį ūkio pastatą, medinį ūkio pastatą, mūrinį garažą, esančius adresu ( - ), kuriuos statėsi pati. Po K. P. mirties šiame name liko gyventi ir iki šiol gyvena sūnus A. P..

12Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

13Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų, nustatyta, jog pareiškėjas priėmė jo mamos K. P. palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas K. P. būste, šį būstą prižiūrėdamas, mokėdamas mokesčius, darydamas remontą ir pan., tokiu būdu išreikšdamas valią priimti mamos palikimą. Suintereusoti asmenys – kiti įpėdiniai po K. P. mirties, teismo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybes, jog pareiškėjas A. P. atliko aktyvius veiksmus, siekdamas priimti mamos palikimą.

14Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas A. P. (K. P. sūnus) turi teisę paveldėti mamos turtą pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).

15Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.

16Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėju įgyjant teisę priimti palikimą po motinos mirties, todėl pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 8 p.).

17Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 44 str. 2 d. 8 p. ir 448 str., teismas

Nutarė

19Pareiškimą patenkinti visiškai.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a.k. ( - ) priėmė palikimą po K. P., gim. ( - ) (mirusios ( - )), mirties, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

21Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant... 2. pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti... 3. Pareiškime nurodo, kad ( - ) mirė jo motina K. P.. Tėvas J. P. mirė dar... 4. Pareiškėjas teismo posėdžio palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes.... 5. Pareiškėjo įgaliota atstovė ir suinteresuotas asmuo V. V. teismo posėdžio... 6. Suinteresuoti asmenys D. Ž., J. P., A. P. su pareiškimu sutiko.... 7. Suinteresuoti asmenys E. P., N. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimuose... 8. Pareiškimas tenkintinas visiškai.... 9. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra... 10. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo A. P. motina K. P.... 11. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo A. P.... 12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio... 13. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, bei paaiškinimų,... 14. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjas A. P.... 15. Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų... 16. Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas... 17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263... 19. Pareiškimą patenkinti visiškai.... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., a.k. ( - ) priėmė... 21. Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...