Byla A-146-1686-14

Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. ir atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui, valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo bei valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas, atsakovas ) ir valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo (toliau – ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atsakovas) 6 293 Lt turtinės žalos ir 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė priteisti 100 Lt žyminio mokesčio, procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo kaštus (b. l. 1-7).

5Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. birželio 19 d. (322 dienas) jis negalėjo naudotis įsigytu automobiliu BMW X5 ir dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą. 2011 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjui VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale pateikus įsigytą automobilį BMW X5 (identifikavimo numeris ( - )) apžiūrai, šio Filialo darbuotojai, įtardami automobilio identifikavimo numerio klastojimą, apie tai informavo policiją. 2011 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjo automobilis buvo paimtas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00958-11. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilio identifikacinis numeris yra originalus, atliktas gamykliniu būdu, nesuklastotas ir autentiškas, prašomo registruoti automobilio visi techniniai duomenys nustatyti. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nutariant automobilį grąžinti pareiškėjui, išskyrus išimtą automobilio valdymo bloką. 2011 m. lapkričio 15 d. atsiėmęs automobilį, pareiškėjas 2011 m. gruodžio 31 d. pakartotinai kreipėsi į VĮ „Regitra“ Kauno filialą su prašymu registruoti automobilį. Šio Filialo 2012 m. sausio 3 d. sprendimu buvo atsisakyta registruoti automobilį remiantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – ir Registravimo taisyklės) 14.6 punktu, nurodant, kad transporto priemonė neidentifikuota. Pareiškėjas šį atsisakymą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu panaikino VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2012 m. sausio 3 d. atsisakymą registruoti automobilį ir įpareigojo šį Filialą registruoti automobilį. Pagal šį teismo sprendimą automobilis buvo įregistruotas 2012 m. birželio 19 d.

6Dėl minėtų VĮ „Regitra“ darbuotojų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą (CK 6.271 ir 6.250 str.). Prašoma atlyginti 6 293 Lt turtinė žala susideda iš: 2 840 Lt už automobilio nuvertėjimą per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas dėl atsakovų kaltės negalėjo naudotis automobiliu; 200 Lt išlaidos už autovežio paslaugas, 700 Lt už garažo nuomą, 1 610 Lt už važiavimą maršrutiniu taksi į darbą ir grįžtant iš jo; 847 Lt už stabdžių sistemos remontą.

7Reikalaudamas atlyginti 2 840 Lt turtinę žalą už automobilio nuvertėjimą, pareiškėjas teigė, kad UAB „Mažasis prekeivis“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjo automobilį įvertino 32 740 Lt vidutine rinkos verte, o 2012 m. birželio mėnesį - 19 900 Lt vidutine rinkos verte. Už grąžinto po tyrimo automobilio pervežimą autovežimu iš Vilniaus į Kauną pareiškėjas sumokėjo 200 Lt. Nuo automobilio grąžinimo dienos (2011 m. lapkričio 15 d.) iki įregistravimo dienos pareiškėjas automobilį turėjo laikyti garaže, už kurio nuomą sumokėjo 700 Lt. Tokį automobilio saugojimo būdą pasirinko, siekdamas jį apsaugoti nuo vagysčių. Pareiškėjas turi individualią įmonę, užsiimančią transporto priemonių remontu, tačiau įsigyto automobilio negalėjo laikyti savo darbo vietoje, kadangi ten stovi remontuojamos transporto priemonės, o garažo nuoma kainuoja pigiau nei šalia esančios stovėjimo vietos kaina. Negalėdamas naudotis įsigytu automobiliu, pareiškėjas vykdavo į darbą ir atgal maršrutiniu taksi, kuriuo vieno važiavimo kaina 2,50 Lt. Už 322 dienas susidaro 1610 Lt (322 dienos x 5 Lt). Kadangi automobilis stovėjo garaže ilgą laiką nenaudojamas, teko remontuoti stabdžių sistemą ir tam išleisti 847 Lt.

8Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl atsakovo kaltės neturėdamas galimybės nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. birželio 19 d. naudotis nusipirktu automobiliu, pareiškėjas patyrė nepatogumus, depresiją, išgyvenimus, miego sutrikimus, gyvenimo kokybės sumažėjimą, pablogėjo santykiai su sutuoktine, bendradarbiais, kadangi nusipirkęs pakankamai brangų automobilį buvo priverstas gyventi be automobilio, negalėjo nei nusipirkti kito, nei parduoti šio, nes VĮ „Regitra“ Kauno filialas nepagrįstai atsisakė jį registruoti.

9Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad neeksploatuojamo automobilio nuvertėjimas apskaičiuotas vadovaudamasis UAB „Mažasis prekeivis“ kas mėnesį leidžiamo leidinio oficialiais duomenimis, nustatytais masinio vertinimo principu. Nors automobilis nebuvo vertintas individualiai, juo pareiškėjas negalėjo naudotis 11 mėnesių ir per tą laiką jis nuvertėjo. Automobilis ilgą laiką stovėdamas vietoje yra pažeidžiamas korozijos, gali atsirandi kitų pažeidimų, todėl buvo reikalingas stabdžių remontas. Techninės apžiūros protokolas patvirtina, kad automobilis įsigyjant buvo techniškai tvarkingas.

10Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas (taip pat ir Lietuvos valstybės atstovas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą (b. l. 18-20) paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą dėl automobilio BMW X5 (identifikavimo numeris ( - )) įregistravimo, tačiau vizualiai apžiūrėjus automobilio identifikavimo žymenis, registratoriui kilo įtarimas, jog automobilio identifikavimo numeris turi klastojimo požymių. Įtarus, kad dokumentai arba transporto priemonių duomenys turi klastojimo požymių, jie perduodami teisėsaugos institucijoms tirti. Pranešimas policijai negali būti laikomas VĮ „Regitra“ neteisėtais veiksmais, nes tokia funkcija yra numatyta VĮ „Regitra“ įstatuose, patvirtintuose Vidaus reikalų ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1V-198. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, elgėsi atidžiai, rūpestingai, tinkamai įvykdė savo pareigas ir dėl pareiškėjo patirtos žalos nėra kaltas. Todėl pareiškėjo reikalavimai VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo atžvilgiu yra nepagrįsti ir atmestini.

12Atsakovas valstybės įmonės VĮ „Regitra“ Kauno filialas (taip pat ir Lietuvos valstybės atstovas) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13Atsiliepime į skundą (b. l. 23-26) nurodė, kad, atsisakydamas atlikti pareiškėjo transporto priemonės registraciją, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes pagal Registravimo taisyklių 14.6 punktą Lietuvos Respublikoje neidentifikuotos transporto priemonės neregistruojamos. Kauno apygardos administracinis teismas VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų atliekant registraciją, nenustatė, tačiau pažymėjo, kad yra pakankamai duomenų, jog automobilis identifikuotas, ir nusprendė panaikinti VĮ „Regitra“ Kauno filialo sprendimą bei įpareigojo įregistruoti transporto priemonę. VĮ „Regitra“ Kauno filialas šį teismo sprendimą įvykdė. VĮ „Regitra“ Kauno filialas savo pareigas įvykdė atidžiai ir rūpestingai.

14Teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti nuostoliai nėra pagrįsti objektyviais įrodymais.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 61-65).

17Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 69-72) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

18Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A520-1673/2013) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b. l. 86-95).

19Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatė, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu atsisakė registruoti pareiškėjo automobilį, vadovaudamasis Registravimo taisyklių 14.6 punktu, ir nurodydamas, kad transporto priemonė neidentifikuota. Šis sprendimas panaikintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu, įpareigojant VĮ „Regitra“ Kauno filialą per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti pareiškėjo automobilį BMW X5, kurio identifikavimo numeris ( - ). VĮ „Regitra“ Kauno filialas, vykdydamas šį teismo sprendimą, pareiškėjo automobilį įregistravo 2012 m. birželio 19 d.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad remiantis įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendime nustatytais faktais, buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog VĮ „Regitra“ Kauno filialas 2012 m. sausio 3 d. priėmė neteisėtą sprendimą bei atliko neteisėtus veiksmus, neregistruodamas pareiškėjo automobilio.

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu teigiama, kad Vilniaus filialas atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 ar 6.271 straipsnių prasme, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas 2011 m. rugpjūčio 3 d. neregistruodamas jo automobilio ir pranešdamas teisėsaugos institucijai apie tai, jog pareiškėjas pageidavo registruoti transporto priemonę su jos identifikavimo numerio klastojimo požymiais, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala.

22Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendime nustatytas faktines aplinkybes, kad po to, kai teisėsaugos institucija atliko tyrimą, pareiškėjas Kauno filialui pateikė visus dokumentus, reikalingus transporto priemonės registravimo procedūrai atlikti, kad automobilio kėbulo numeris, kuris nėra suklastotas, yra pagrindinis automobilio identifikacinis požymis, kuriuo remiantis pareiškėjo automobilis turėjo būti registruotas, nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo nustatyti Kauno filialo neteisėti veiksmai. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime būtent ir yra konstatuoti Kauno filialo neteisėti veiksmai, neregistruojant pareiškėjo automobilio.

23Teisėjų kolegija, išanalizavusi įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendime nustatytas faktines aplinkybes, konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų (CK 6.246 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu. Atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje netyrė ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nurodoma patirta turtine ir neturtine žala, t. y. aplinkybių, ar pareiškėjas patyrė jo nurodyta žalą dėl Kauno filialo veiksmų, neteisėtai 2012 m. sausio 3 d. neregistruojant automobilio, iš kurio buvo išimti valdymo blokai, priklausę kitam BMW X5 modelio automobiliui, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytos patirtos žalos ir Kauno filialo neteisėtų veiksmų, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

24III.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2014 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 116-122) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo 699,98 Lt turtinės žalos 600 Lt neturtinei žalai atlyginti.

26Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamam ginčui yra reikšmingos faktinės aplinkybės, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas 2011 m. rugpjūčio 3 d. pranešė policijos įstaigai apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi su prašymu įregistruoti transporto priemonę BMW X5 su jos identifikavimo numerio ( - ) klastojimo požymiais (b. l. 21). Prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungtoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 yra šiai bylai aktualių rašytinių įrodymų: 2011 m. liepos 28 d. techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 200-0102625, kurioje nurodyta, jog transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų (adm. byla Nr. I-515-406/2012, b. l. 34); Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. lapkričio 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo specialisto pranešimą dėl automobilio BMW X5 identifikavimo numerio ( - ) klastojimo, nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (adm. byla Nr. I-515-406/2012, b. l. 10). Pareiškėjas dėl transporto priemonės BMW X5 įregistravimo 2012 m. sausio 3 d. raštu Nr. 8178093 pakartotinai kreipėsi į VĮ „Regitra“ Kauno filialą (adm. byla Nr. I-515-406/2012, b. l. 27), kuris 2012 m. sausio 3 d. sprendimu atsisakyti registruoti transporto priemonę (adm. byla Nr. I-515-406/2012, b. l. 13). Šis VĮ „Regitra“ Kauno filialo sprendimas panaikintas įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu (adm. byla Nr. I-515-406/2012, b. l. 108-111).

27Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai yra prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti ir pakartotinai jie negali būti ginčijami. Administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 pareiškėjas ginčijo atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo sprendimą atsisakyti įregistruoti jam priklausančią transporto priemonę. Nurodytoje byloje Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu konstatuoti neteisėti VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmai, atsisakant įregistruoti pareiškėjui priklausančią transporto priemonę. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šio fakto pakartotinai nenagrinės, spręsdamas dėl žalos atlyginimo pareiškėjui.

28Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr.A520-1673/2013, kuria apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl neteisėtų VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų ir konstatavo, kad šis filialas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjas negalėjo naudotis automobiliu tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas (b. l. 92), sprendime nurodė, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo pakartotinai nenagrinės (ABTĮ 58 str. 2 d.).

29Teismas pažymėjo, kad konstatavus tik VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtus veiksmus, ribojant transporto priemonės savininko teisę laisvai savo nuožiūra naudotis jam priklausančiu automobiliu, pareiškėjo patirtos žalos atlyginimui aktualaus laikotarpio pradžia yra 2012 m. sausio 3 d., t.y. VĮ „Regitra“ Kauno filialo atsisakymo registruoti pareiškėjo automobilį data (b. l. 13), o pabaiga - 2012 m. birželio 19 d. (automobilio įregistravimo data).

30Nurodė, kad be valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, nustatytų Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-1673/2013, kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala.

31CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala – tai asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė ir neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais veiksmais (neveikimu) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi aiškiai nurodyti, kaip pasireiškė turtinės, neturtinės žalos atsiradimas, pateikti ją patvirtinančius įrodymus.

32Dėl pareiškėjo nurodytų 2 840 Lt nuostolių, patirtų dėl automobilio nuvertėjimo, teismas nurodė, kad pareiškėjo patirta žala nėra preziumuojama, todėl pareiškėjas, siekdamas patirtos žalos atlyginimo, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį ir pateikti įrodymus, patvirtinančius realius nuostolius. Prašydamas priteisti su automobilio nuvertėjimu susijusią žalą ir įvardydamas jos dydį, pareiškėjas vadovavosi UAB „Mažasis prekeivis“ leidinio, kuriame nurodomos naudotų automobilių kainos, duomenimis, tačiau šio leidinio teismui nepateikė ir nurodytos žalos nepagrindė jokiais neginčijamais įrodymais: nepateikė jokių transporto priemonės vertę jos įsigijimo metu ir registracijos metu patvirtinančių įrodymų. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, žala šiuo aspektu neįrodyta.

33Dėl pareiškėjo, argumento, kad jis patyrė 200 Lt išlaidų už automobilio pervežimo paslaugą, teismas nustatė, kad šias išlaidas pareiškėjas įrodinėjo R. S. išrašytu 2012 m. birželio 25 d. pakvitavimu. Teismas nustatė, kad automobilio pervežimo metu VĮ „Regitra“ Kauno filialas nebuvo atlikęs jokių neteisėtų veiksmų. Be to, teismas vertino, kad teismui pateiktas pakvitavimas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis apmokėjimą už suteiktą paslaugą (pakvitavimą išrašęs asmuo dirba pagal verslo liudijimą, todėl už suteiktas paslaugas atliktas mokėjimas turėjo būti įformintas mokėjimą patvirtinančiu dokumentu bei atsispindėti buhalterinės apskaitos dokumentuose, pareiškėją ir pakvitavimą išrašiusį asmenį sieja giminystės ryšiai). Teismas nusprendė, kad pareiškėjas 200 Lt žalos neįrodė.

34Vertindamas pareiškėjo argumento, kad jis patyrė 700 Lt išlaidų, susijusių su garažo nuoma, pagrįstumą, teismas nustatė, jog vykstant teismuose ginčams tarp pareiškėjo ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo, pareiškėjas nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. birželio 19 d. dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmų negalėjo naudotis jam priklausančia transporto priemone BMW X5, kadangi ji nebuvo įregistruota viešajame registre.Teismas vertino, kad siekdamas užtikrinti tokios (neregistruotos) transporto priemonės apsaugą, pareiškėjas pagrįstai ją laikė nuomojame garaže. Duomenų, kad pareiškėjas turėjo jam priklausantį garažą byloje nėra, ir nors pareiškėjas užsiima automobilių remontu, egzistuoja didelė tikimybė, jog savo darbo vietoje jis negalėjo laikyti įsigytos ir neeksploatuojamos jam priklausančios transporto priemonės. Pareiškėjas, pagrįsdamas patirtas išlaidas dėl garažo nuomos, pateikė V. S. IĮ išrašytą 2012 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 13). Nustatęs, kad šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta automobilio BMW saugojimo paslaugos kaina – 699,98 Lt, teismas iš VĮ Regitra“ Kauno filialo priteisė pareiškėjui 699,98 Lt, pažymėdamas, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 6 mėnesių automobilio saugojimo paslaugų kaina atitinka teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 str. 4 d.).

35Dėl pareiškėjo, argumento, kad jis patyrė 847 Lt išlaidų, susijusių su automobilio stabdžių remontu, teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl šios sumos priteisimo įrodinėja 2012 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VDI Nr. 0055 (b. l. 11) ir pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiu 2012 m. rugpjūčio 20 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 0056 (b. l. 12). Iš 2012 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitos faktūros serija VDI Nr. 0055 teismas nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo už įsigytą stabdžių skystį bei suteiktas paslaugas – stabdžių suportų keitimą ir remontą, standžių diskų restauravimą. Atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas užsiima transporto priemonių remonto veikla, teismas vertino, kad pareiškėjas turėjo galimybę pats atlikti savo automobilio stabdžių sistemos remontą jam priklausančioje individualioje įmonėje ir tokiu būdu sumažinti patiriamus nuostolius. Pareiškėjas neįrodė, kad atliktas stabdžių sistemos remontas nebuvo reikalingas automobilio įsigijimo metu. Priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų, toks remontas galėjo būti reikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė buvo eksploatuojama ar ne, o iš administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 esančios 2011 m. liepos 28 d. esančios Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaita) Nr. 200-0102625 nėra galimybės nustatyti, jog transporto priemonės įsigijimo metu ar netrukus po jo nebuvo būtina atlikti nurodytus (pareiškėjo atliktus) stabdžių sistemos remonto darbus. Teismas nusprendė, jog tai, kad atliktos techninės apžiūros metu transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų pagal kelias pozicijas, įskaitant stabdžius, neduoda pagrindo išvadai, jog tai susiję su VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtais veiksmais. Remdamasis šiais argumentais, prašymą priteisti 847 Lt už stabdžių sistemos remontą, teismas atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdamas, kad nenustatytas tiesioginis priežastinio ryšys tarp patirtų nuostolių ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų.

36Pareiškėjo argumentą, kad negalėdamas naudotis automobiliu ir dėl to važinėdamas į darbą ir grįždamas iš jo maršrutiniu taksi patyrė 1 610 Lt išlaidų, teismas pripažino deklaratyviu, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Nesant duomenų nei kiek laiko pareiškėjas naudojosi maršrutinio taksi vykdamas į darbovietę, nei kokia buvo važiavimo kaina, nei nustatyto naudojimosi šiomis paslaugomis fakto, teismas nusprendė, kad žala neįrodyta.

37Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnyje pateiktu neturtinės žalos apibūdinimu.

38Pareiškėjas, prašydamas priteisti 2 000 Lt neturtinę žalą, nurodė, jog ji pasireiškė depresija, išgyvenimu, miego sutrikimu, gyvenimo kokybės sumažėjimu, kadangi nusipirkęs pakankamai prabangų automobilį, neturėjo galimybės juo naudotis gana ilgą laiką. Taip pat nurodė, kad dėl užsitęsusio problemos sprendimo pareiškėjui sutriko miegas, jautė nuolatinę įtampą, išgyveno dėl investuotų santaupų į automobilį, kuriuo negalima naudotis. Pareiškėjas tapo dirglus, pablogėjo santykiai su bendradarbiais ir sutuoktine. Teismas pažymėjo, kad neturtinė, kaip ir turtinė žala, nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais veiksmais (neveikimu) (CK 6.271 str.) privalo įrodyti pareiškėjas.

39Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nusprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįsti iš dalies. Valdžios institucijų veiksmams yra taikytinas maksimalus atsakingo ir rūpestingo elgesio standartas. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 buvo konstatuoti neteisėti VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmai, neregistruojant pareiškėjui priklausančios transporto priemonės, dėl kurių, teismo vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimų, nepatogumų, tačiau, kita vertus, teismui nebuvo pateikta nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas dėl to patyrė sveikatos problemų. Jokių objektyvių duomenų, be paties pareiškėjo paaiškinimo, apie jo patirtą neturtinę žalą nėra.

40Remdamasis nurodytais argumentais, įvertinęs aplinkybę, kad dėl atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo kaltės pareiškėjas pusę metų negalėjo naudotis įsigytu automobiliu, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, teismas priteisė iš atsakovo VĮ „Regitra“ Kauno filialo pareiškėjui 600 Lt neturtinei žalai atlyginti.

41Pareiškėjo prašymo priteisti teismo išlaidas, teismas nesprendė, atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateiktą paaiškinimą, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apskaičiavimą pateiks vėliau.

42IV.

43Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu (b. l. 148-150) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priteisti iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 3142 Lt turtinei žalai atlyginti (1 350 Lt už automobilio nuvertėjimą; 50 Lt išlaidų už eksperto paslaugas; 845 Lt už važinėjimą maršrutiniu taksi; 847 Lt stabdžių sistemos remonto kaštus) ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 100 Lt žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų paruošimo ir atstovavimo pirmosios instancijos teisme kaštus.

44Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl turėtų būti pakeistas.

45Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Be to, pareiškėjas remiasi šiais argumentais:

461. Dėl transporto priemonės nusidėvėjimo nuo 2012 m. sausio 3 d.iki 2012 m. birželio 19 d. nurodo, kad įvardytą automobilio BMW X5 (identifikavimo numeris ( - )) vertės pokytį (1350 Lt) per šį laikotarpį grindžia 2014 m. vasario 25 d. nepriklausomo eksperto išvada Nr. 14/010, už kurią sumokėjo 50 Lt ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo.

472. ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis nenustato pareigos įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, šiuo atveju, kad jog maršrutinio taksi vienkartinio bilieto kaina - 2,5 Lt. Pareiškėjas dėl atsakovo kaltės negalėdamas naudotis automobiliu ir vykdamas į darbą bei grįždamas iš jo nuo 2012 m. sausio 3 d.iki 2012 m. birželio 19 d. turėjo 845 Lt išlaidų (169 dienos x 5 Lt).

483. Dėl 847 Lt standžių sistemos remonto išlaidų teigia, kad šios išlaidos yra įrodytos. Faktą, kad stabdžių sistema buvo tvarkinga, patvirtina privalomosios techninės apžiūros atlikimp dokumentai, esantys administracinėje byloje Nr. 1-515-406/2012. Priežastinis ryšys laikytinas įrodytu, nes nesant neteisėtų veiksmų, minėtos išlaidos nebūtų atsiradę. Techninės apžiūros dokumente nurodytas trūkumas (nebuvo pateiktas transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo polisas) ginčui nėra reikšmingas.Teismas preziumuoja, kad pareiškėjas privalo mokėti pats sutaisyti BMW X5 stabdžių sistemą. Teismo išvados pagrįstos išgalvotais argumentais.

494. Apeliantas nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teismas nemotyvavo, kodėl padaryta žala įvertinta tokia maža pinigų suma.

50Atsakovai VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas ir VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atstovaujantys ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į A. S. apeliacinį skundą (b. l. 156-160) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

51Atsakovas VĮ „Regitra“ Kauno filialas, atstovaujantis ir atsakovą Lietuvos valstybę, apeliaciniu skundu (b. l. 126-129) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – A. S. skundą atmesti visiškai ir priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas.

52Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

531. Teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 699,98 Lt automobilio saugojimo išlaidų. LVAT 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nepripažino pareiškėjo argumentų dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo padarytos žalos pagrįstais, tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-515-406/2012 pagrindu konstatavo, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialas priėmė neteisėtą sprendimą bei atliko neteisėtus veiksmus, neregistruodamas pareiškėjo automobilio, t. y. konstatavo neteisėtus šio filialo veiksmus. Net ir nustačius neteisėtus Kauno filialo veiksmus bei nereikalaujant nustatyti kaltės, teismas, tenkindamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo privalėjo nustatyti kitas civilinės atsakomybės sąlygas - patirtą žalą bei priežastinį ryšį. Atsakovo nuomone, byloje esanti V. S. IĮ išrašyta 2012 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaita faktūra nepatvirtino, kad buvo suteikta automobilio saugojimo paslauga, kaip nurodyta buhalteriniame dokumente. Turto apsaugos paslaugų teikimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo pagrindais. Minėto įstatymo 9 straipsnis numato, kad neginkluota asmens ir turto sauga, jei ji kaip paslauga teikiama klientams yra licencijuojama. Byloje nebuvo pateikta duomenų, jog V. S. IĮ yra suteikta licencija teikti turto saugojimo paslaugas. Informaciniuose šaltiniuose (internetiniuose įmonių kataloguose) nėra nurodyta, jog V. S. IĮ teikia turto saugojimo paslaugas (nurodoma, jog ši įmonė teikia automobilių remonto paslaugas). Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad pareiškėjas turi individualią įmonę, kuri taip pat užsiima automobilių remonto paslaugomis. Be to, net ir įrodžius, kad automobilio saugojimo paslauga buvo suteikta pagrįstai ir teisėtai bei dėl to pareiškėjas patyrė 699,98 Lt žalą, šioje byloje nėra įrodyta, jog tarp automobilio saugojimo ir VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Tai, kad automobilis nėra registruotas Kelių transporto priemonių registre, draudžia jam dalyvauti eisme, bet neriboja jo stovėjimo vietos. Pareiškėjas savo valia pasirinko tokį automobilio laikymo būdą ir dėl savo tokio sprendimo patyrė išlaidas. VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmai nenulėmė žalos pareiškėjui atsiradimo ir tai teismui sudarė pagrindą skundą atmesti visiškai, nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

542. Nesutikdamas su teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlygini, atsakovas pažymėjo, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą taip pat privalėjo konstatuoti visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, o tai nebuvo padaryta. Teismas vadovavosi tik prielaidomis. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo individualios įmonės vardu yra registruotos ir kitos transporto priemonės, todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl ginčui aktualaus jo automobilio neregistravimo nepatyrė nepatogumų ir kitų nurodytų neturtinės žalos apraiškų. Žalos atlyginimas negali būti priteistas remiantis deklaratyviais pareiškėjo teiginiais.

55Pareiškėjas A. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 164-165) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 500 Lt išlaidas atsiliepimo į apeliacinį skundą suruošimui bei patenkinti jo apeliacinį skundą.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57V.

58Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų šiam Filialui 2012 m. sausio 3 d. atsisakius įregistruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pareiškėjo pateiktą registravimui automobilį BMW X5, kurio identifikavimo Nr. ( - ).

59Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytoja – valstybės įmonė „Regitra“. Valstybės įmonė įstatymų leidėjo jai pavestas vykdyti funkcijas, tarp jų transporto priemonių registravimo funkciją, vykdo per atitinkamus savo filialus.

60Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamam ginčui dėl žalos atlyginimo yra aktualus laikotarpis nuo 2012 m. sausio 3 d. (VĮ „Regitra“ Kauno filialo atsisakymo įregistruoti pareiškėjo pateiktą automobilį) iki 2012 m. birželio 19 d. (automobilio įregistravimo vykdant įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.I-515-406/2012).

61CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str.2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės ir/ar neturtinės), pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

62Atsižvelgiant į tai, kad valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

63Pirmosios instancijos teismas pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes pagrįstai taikė ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pagrįstai nenustatinėjo, ar VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmai 2012 m. sausio 3 d. atsisakius registruoti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre pareiškėjo pateiktą automobilį BMW X5 (identifikavimo Nr. ( - )), yra teisėti, nes šių VĮ „Regitra“ veiksmų neteistumas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-515-406/2012) panaikino VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą ir įpareigojo šį Filialą per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti pareiškėjo automobilį BMW X5, kurio identifikavimo numeris ( - ). Šiame sprendime teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuris 2011 m. rugpjūčio 3 d. buvo pradėtas pagal VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo informaciją policijai apie tai, kad pareiškėjo pateiktos įregistravimui transporto priemonės BMW X5 galimai suklastotas identifikavimo numeris. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytos nustatytos aplinkybės, kad: automobilis BMW X5 yra negamykliniu būdu surinktas iš trijų automobilių, tačiau kėbulo bazinės dalies identifikacinis numeris (VIN) atliktas gamykliniu būdu ir nėra suklastotas; variklis ir greičių dėžė yra iš kito, I. Č. priklausiusio automobilio (agregatų numeriai atlikti gamykliniu būdu, jie ir automobilis nepaieškomi); automobilyje sumontuoti valdymo blokai priklausė Didžiojoje Britanijoje paieškomam automobiliui. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog automobilio pirkėjas A. S. yra sąžiningas įgijėjas, todėl automobilis jam grąžintinas išėmus valdymo bloką. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendime nustatė, kad prokuratūrai minėtu nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą ir grąžinus automobilį pareiškėjui, jis pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialui visus dokumentus, reikalingus transporto priemonės registravimo procedūrai atlikti, tačiau Filialas 2012 m. sausio 3 d. sprendime nepagrįstai konstatavo, kad automobilis neidentifikuotas. Atsižvelgdamas į visa tai, Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu panaikino VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą ir įpareigojo įregistruoti automobilį. VĮ „Regitra“ Kauno filialas, vykdydamas šį teismo sprendimą, šį pareiškėjo automobilį Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre įregistravo 2012 m. birželio 19 d.

64Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendime nustatytus faktus, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A520-1673/2013) konstatavo, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėti veiksmai neregistruojant pareiškėjo automobilio yra nustatyti minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjama, ar yra kitos atsakomybės dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų sąlygos - žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

65Nustačius, kad VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėti veiksmai konstatuoti administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 ir turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje, svarstytina, ar pareiškėjas dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė jo nurodytą žalą, o pripažinus, kad pareiškėjas ją patyrė, svarstytina, ar neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo patirtą žalą sieja priežastinis ryšys.

66Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl 6 293 Lt turtinės žalos (2 840 Lt už automobilio nuvertėjimą; 200 Lt išlaidos už autovežio paslaugas, 700 Lt už garažo nuomą, 1 610 Lt už važiavimą maršrutiniu taksi į darbą ir grįžtant iš jo; 847 Lt už stabdžių sistemos remontą) pripažino pagrįstu tik ta apimtimi, kuria pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo garažo nuomos išlaidas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiškė nesutikimo argumentus trim aspektais (apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė žalos atlyginimo už transporto priemonės nuvertėjimą, išlaidų maršrutiniam taksi ir už automobilio stabdžių sistemos remontą), tačiau nepareiškė nesutikimo argumentų su ta teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, kad tinkamais įrodymais nepagrįstos ir priežastiniu ryšiu su VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtais veiksmais nesusietos pareiškėjo nurodyto 200 Lt išlaidos už automobilio pervežimą iš Vilniaus į Kauną.

67Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstytais trim nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu aspektais nurodo atitinkamai mažesnę turtinę žalą - 3142 Lt (1 350 Lt už automobilio nuvertėjimą; 50 Lt išlaidų už eksperto paslaugas nustatant automobilio nuvertėjimą; 845 Lt už važinėjimo maršrutiniu taksi į darbą 169 dienas; 847 Lt stabdžių sistemos remonto kaštus). Iš pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašomą priteisti turtinę žalą dėl transporto priemonės nuvertėjimo ir išlaidų maršrutiniam taksi sumažino nuo 322 dienų (skunde pirmosios instancijos teismui buvo prašoma priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo automobilio paėmimo 2011 m. rugpjūčio 3 d. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale iki įregistravimo dienos VĮ „Regitra“ Kauno filiale pagal pirmiau minėtą teismo sprendimą) iki 169 dienų, kurios siejamos tik su įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytais su VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtais veiksmais (nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m.birželio 19 d.).

68Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš VĮ „Regitra“ Kauno filialo 699,98 Lt turtinei žalai atlyginti už garažo nuomos paslaugas. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas atmestinas visiškai.

69CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis 2006 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjai turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. Konstitucinis Teismas šiame nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

70CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

71Primintina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t.y. pareiškėjui (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. kovo 30 d. Nr. A444-669/2011;2013 m. lapkričio 4 d. Nr.A520-1673/2013,2011 m. lapkričio 21 d. Nr.A525-3063/2011 ir kt.).

72Įstatymas nustato, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str.2 d.6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 57 straipsnyje yra nustatyta įrodymų vertinimo taisyklė, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

73Pagal ABTĮ 57 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šios įstatymo normos prasme įrodymams administracinėje byloje yra keliamas reikalavimas pateikti tam tikrą informaciją apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką, taip pat įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimai.

74Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad galima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria išspręstas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, dalimi tik ta apimtimi, kuria pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės žalos, kuri susideda iš pareiškėjo nurodytų elementų (automobilio nuvertėjimo, jo pervežimo, stabdžių sistemos remonto bei pareiškėjo naudojimosi maršrutiniu taksi išlaidų), pripažinti nepagrįstais ir atmesti, tačiau teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės tesiės normas (ABTĮ 142 str.1 d., 143 str.) ir nepagrįstai priteisė pareiškėjui 699, 98 Lt turtinei žalai atlyginti už garažo nuomą. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su kai kuriais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl koreguoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

75Teisėjų kolegija akcentuoja, kad žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas pareiškėjo, siekiančio žalos atlyginimo, pateiktais leistinais ir su ginčo dalyku susijusiais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtintų informaciją apie žalos atsiradimo faktą, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.

76Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjo reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį, kuria buvo prašoma priteisti atitinkamas sumas už transporto priemonės nuvertėjimą, automobilio pervežimo iš Vilniaus į Kauną, taip pat pareiškėjo važinėjimo maršrutiniu taksi išlaidas. Pareiškėjas automobilio pervežimo išlaidų aspektu apeliacinio skundo nepateikė. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo teiginiai dėl automobilio nusidėvėjimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais apie realius nuostolius. Tokių duomenų (įrodymų) pareiškėjas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2014 m. vasario 25 d. raštą Nr. 14/010, adresuotą advokatui, kuriame pateikti duomenys apie 2001 metų laidos automobilio BMW X5 (2926 cm3 cilindrų darbinis tūris su 135kW galios R.Dyzelio konstrukcijos varikliu) vidutinės rinkos kainų pokyčius 2012 m. sausio –birželio mėn. (~ 4,5 %). Pažymoje yra nuoroda į VŠĮ “Emprekis” elektroninę duomenų bazę ir pastaba, kad autoekspertas automobilio rinkos vertę galėtų nustatyti tik apžiūrėjęs automobilį ir tik vertinimo dienos data. Iš minėto rašto turinio matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualaus automobilio nebuvo pateikęs realiam vertės pokyčio nustatymui. Primintini prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą duomenys, kad ginčui aktualus pareiškėjo automobilis BMW X5 yra negamykliniu būdu surinktas iš trijų automobilių. Taigi jo vertės pokyčio nustatymui individualus vertinimas itin reikšmingas. Pareiškėjas individualaus vertinimo duomenų teismui nepateikė.

77Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog dėl VĮ “Regitra” Kauno filialo veiksmų pareiškėjas realiai patyrė atitinkamas važinėjimo maršrutiniu taksi išlaidas. Atsakovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas priteisti šias išlaidas už 169 dienas, motyvuodamas vykimo į darbą ir grįžimo iš jo išlaidomis, faktiškai nurodo visas kalendorines ginčo laikotarpio dienas.

78Pareiškėjas, teigdamas, kad dėl atsakovo kaltės patyrė 847 Lt išlaidų stabdžių sistemos remontui, pateikė pirmosios instancijos teismui V. S. ĮĮ 2012 m. rugpjūčio 29 d. išrašytas PVM sąskaitos faktūros (serija VDI Nr.0055) ir pinigų priėmimo kvito kopijas. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino 2011 m.liepos 28 d. automobilio techninės apžiūros kortelės (ataskaitos) duomenis, nes šioje kortelėje pateikti techninių reikalavimų įvertinimai fiksuoja faktinę padėtį atitinkamų normatyvų kontekste. Kortelės pastaboje nurodyta, kad trūkumas atliekant minėtą techninę apžiūrą buvo tas, jog nebuvo pateiktas galiojantis civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisas. Pripažinus nepagrįstu šį pirmosios instancijos teismo argumentą, išvadoms, kad pareiškėjas patyrė jo nurodytą 847 Lt žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo dėl kitų priežasčių. Pažymėtina, kad V. S. ĮĮ PVM sąskaitos faktūros (serija VDI Nr.0055) kopijoje nurodyta, jog minėta įmonė (pardavėjas) pardavė pirkėjui A. S. šias prekes ir paslaugas: “stabdžių suportų remontas; stabdžių suportų keitimas; stabdžių skystis; st.diskų restauravimas”, iš viso už 847 Lt (iš jų 147 Lt PVM). Pinigų priėmimo kvito kopijoje nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo pardavėjui už paslaugas 847 Lt. Pateiktose į bylą dokumentų kopijose nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad prekės ir paslaugos buvo suteiktos būtent ginčui aktualiam automobiliui (nėra duomenų nei apie transporto priemonės rūšį, modelį, nei apie konkrečią transporto priemonę). Tik iš parduotų prekių kiekio galima spręsti, kad PVM sąskaita faktūra susijusi su keturratei transporto priemonei suteiktomis paslaugomis. Minėta, kad VĮ “Regitra” Kauno filialas pareiškėjo automobilį BMW X5 (identifikavimo numeris ( - )) įregistravo 2012 m. birželio 19 d. Nuo šios datos pareiškėjui dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo veiksmų ar neveikimo nebebuvo kliūčių naudotis automobiliu.Taigi, net ir pripažinus, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas yra susiję su pareiškėjo automobiliu BMW X5 (identifikavimo numeris ( - )), stabdžių sistemos remonto išlaidas nebūtų pagrindo susieti priežastiniu ryšiu su byloje nustatytais VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtais veiksmais, nes minėtuose dokumentuose nurodytos stabdžių sistemos remonto paslaugos suteiktos pradėjus daugiau nei 2 mėnesiams po to, kai buvo įregistruotas pareiškėjo automobilis ir jis galėjo juo naudotis.

79Pareiškėjas, teigdamas, kad dėl atsakovo kaltės patyrė 700 Lt išlaidų už garažo nuomą, pateikė į bylą V. S. IĮ 2012 m. rugpjūčio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (serija VDI Nr.0056), kurioje nurodyta, kad A. S. (pirkėjui) buvo suteikta a/m BMW saugojimo paslauga už 699, 98 Lt (iš jų 121,48 Lt PVM). Tos pačios datos pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad A. S. sumokėjo įmonei 699,98 Lt. Minėtuose dokumentuose automobilis neidentifikuotas, nenurodytas jo saugojimo laikotarpis. Nagrinėjamam ginčui dėl žalos, kuri kildinama iš VĮ “Regitra” Kauno filialo veiksmų yra aktualus laikotarpis nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. birželio 19 d. Byloje yra duomenys apie tai, kad prokuratūrai 2011 m. lapkričio 8 d. nutraukus ikiteisminį tyrimą ir nutarus automobilį BMW X5 (identifikavimo numeris ( - )) grąžinti pareiškėjui, jis automobilį 2011 m. lapkričio 15 d. atsiėmė. Tokio turinio dokumentai, kuriuos pateikė į bylą pareiškėjas, nelaikytini įrodančiais žalos faktą ir jos priežastinį ryšį su minėtais VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtais veiksmais.

80Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą byloje nustatyta tik viena viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Nenustačius kitų dviejų šios atsakomybės sąlygų reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas. Todėl atsakovo apeliacinio skundo dalis šiuo aspektu tenkintina, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas visiškai.

81Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 600 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti , išskyrus tai, kad ši suma priteista ne iš to atsakovo.

82Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo išspręstas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ginčijo tuo aspektu, kad teismas priteisė pernelyg mažą sumą, o atsakovas tuo aspektu, kad neturtinė žala neįrodyta ir šis pareiškėjo reikalavimas turėjo būti atmestas visiškai.

83Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

84Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos (CK 6.250 str.) įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14 – 653/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 – 619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14, ir kt.). Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

85Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimo. Turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš tų pačių VĮ “Regitra” Kauno filialo veiksmų, kurie Kauno apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyti administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos remiasi ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi ir iš naujo šios sąlygos nenustatinėja. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas dėl VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamų emocijų, išgyvenimų, nepatogumų (CK 6.250 straipsnio prasme tai ir yra neturtinė žala). Taigi, teismo sprendime yra pasisakyta dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų.

86Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjas dėl VĮ „Regitra“ Kauno filialo neteisėtų veiksmų negalėdamas nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m.birželio 19 d.naudotis automobiliu patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus ir neigiamas emocijas, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovas nebūtų atlikęs administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 teismo nustatytų neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog patyrė sveikatos problemų, yra pertekliniai, nes pareiškėjas neteigia, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme pasireiškė ir sveikatos sutrikimais. Neturtinės žalos konstatavimui tokios pasekmės atsiradimas pagal įstatymą nėra būtinoji sąlyga.

87Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjui kilę nepatogumai ir pergyvenimai buvo susiję su pareiškėjo teisės naudotis įsigytu daiktu (automobiliu) suvaržymu atitinkamą laiką, šie nepatogumai galėjo būti kompensuoti įvairiais būdais. Nagrinėjamam ginčui aktualus materialus daiktas (automobilis) pagal visuotinai priimtus vertybių standartus yra mažiau reikšminga vertybė nei žmogiškosios vertybės (pav., laisvė, privatus gyvenimas, garbė, orumas ir pan.). Teismas administracinėje byloje Nr. I-515-406/2012 apgynė pareiškėjo pažeistą teisę ir įpareigojo VĮ “Regitra” Kauno filialą įregistruoti pareiškėjo automobilį. Šios aplinkybės yra svarbios teismui sprendžiant kokia pinigų suma gali būti teisinga ir protinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą. Atsakovo argumentai, kad pareiškėjo individualios įmonės vardu yra registruotos atitinkamos transporto priemonės, todėl tikėtina, kad pareiškėjas dėl ginčui aktualaus jo automobilio neregistravimo nepatyrė nepatogumų ir kitų nurodytų neturtinės žalos apraiškų, nepagrįsti įrodymais, todėl į šiuos argumentus teisėjų kolegija neatsižvelgia. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turi prisiimti rizikos, kad įsigijo automobilį, surinktą negamykliniu būdu iš trijų automobilių, pasekmes, nes registratoriams kilo įtarimų dėl transporto priemonės identifikavimo žymenų autentiškumo. Minėta, kad atlikus ikiteisminį tyrimą iš pareiškėjo automobilio buvo išimtas valdymo blokas, kuris priklausė automobiliu nuo 2005 m. gruodžio 22 d. paieškomam Didžiojoje Britanijoje. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista pareiškėjui 600 Lt suma yra teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti piniginė kompensacija už nepatogumus, neigiamus išgyvenimus ir neigiamas emocijas, kurias pareiškėjas patyrė dėl VĮ “Regitra” Kauno filialo neteisėtų veiksmų.

88Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinę žalą iš netinkamo atsakovo (VĮ “Regitra” Kauno filialo). CK 6.273 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr.932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 punktu įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ “Regitra” Kauno ir Vilniaus filialų į bylą įtraukta atsakovu. Taigi byloje dėl žalos atlyginimo į bylą yra įtrauktas tinkamas atsakovas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama rezoliucinėje dalyje, kad 600 Lt suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjui priteisiama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų.

89Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

90pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

91Atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

92Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo priteista 699, 98 Lt turtinei žalai atlyginti ir pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti visiškai.

93Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo išdėstyti taip: „ Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės „Regitra“ Kauno bei Vilniaus filialų, 600 (šeši šimtai) litų neturtinei žalai atlyginti“.

94Nutartis neskundžiama.