Byla 2A-1296-413/2018
Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dianos Labokaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-151-717/2018 pagal ieškovo K. S. ieškinį ir atsakovės I. S. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė:

81.1.

9atidalinti turtą iš jo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės pagal M. R. firmos „Lituka“ parengtą atidalinimo projektą, ieškovui priteisiant 2941,50 kv. m sklypą, plane pažymėtą „B“, unikalus ( - ); gyvenamąjį namą, plane pažymėtą 1A1p, unikalus Nr. ( - ); ½ dalį inžinerinių kiemo statinių (šulinį), esančius ( - );

101.2.

11atsakovei priteisti 3466,77 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą „A“, unikalus Nr. ( - ); 59 kv. m ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); 40 kv. m ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); 30 kv. ploto ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ); ½ dalį inžinerinių kiemo statinių (lauko tualetą), ( - ).

121.3.

13nustatyti, kad 144,75 kv. m dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), šalys naudosis bendrai kaip servitutiniu keliu;

141.4.

15priteisti atsakovei iš ieškovo 624,36 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį;

161.5.

17priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

182.

19Ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2005 m. gegužės 26 d. teismo sprendimu, kuriuo po ½ padalintas ir šalių santuokoje įgytas turtas. Pagal šalių žodinį sutarimą buvo nuspręsta, kad ieškovas naudosis neįrengtu gyvenamuoju namu, nes atsakovė dėl savo sveikatos būklės būtų nepajėgi šį namą įrengti iki tokios būklės, kad galėtų jame gyventi. Atsakovė pageidavo, kad jai liktų naudotis vienas iš didžiausių ūkinių pastatų, kuriame praktiškai yra įrengtos gyvenamosios patalpos. Šiuo metu ieškovas yra sukūręs kitą šeimą, todėl jis norėtų pradėti naudotis turtu, esančiu ( - )kaime. Atsižvelgdamas į tai, kaip šalys naudojasi pastatais, ieškovas parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atsakovei jis siūlo didesnį žemės sklypą, nes jame yra ūkio pastatas, kuriuo atsakovė naudojasi. Sau ieškovas nori mažesnės ir tos žemės sklypo dalies, kurioje stovi gyvenamasis namas. Ieškovas atsakovei yra pateikęs keturis turto atidalijimo variantus, tačiau nė vienas iš jų atsakovei netiko. Tokiu būdu atsakovė piktybiškai trukdo ieškovui naudotis jam priklausančia turto dalimi.

203.

21Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tokią, kokią prašė nustatyti ir ieškovas, tačiau nesutiko su ieškovo siūlomu piniginės kompensacijos dydžiu. Atsakovė nurodė, kad jai ieškovas turėtų sumokėti 14 490,06 Eur piniginę kompensaciją, nes ieškovui tenkantis gyvenamasis namas yra didesnės vertės.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

244.

25Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinis patenkintas visiškai.

265.

27Teismas nusprendė:

282.1.

29atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovui K. S. asmeninės nuosavybės teise 2941,50 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą „B“, unikalus Nr. ( - ), gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1p, unikalus Nr. ( - ), ½ dalį inžinerinių kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

302.2.

31atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovei I. S. asmeninės nuosavybės teise 3466,77 kv. m ploto žemės sklypą, pažymėtą „A“, unikalus Nr. ( - ), ūkinius pastatus: unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), ½ dalį inžinerinių kiemo statinių (lauko tualetą ir šulinį), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

322.3.

33nustatyti, kad 144,75 kv. m ploto dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ( - ) šalys naudosis bendrai kaip servitutiniu keliu.

342.4.

35priteisti atsakovei I. S. iš ieškovo K. S. 14 490,06 Eur piniginę kompensaciją už K. S. tenkančią didesnę turto dalį.

362.5.

37priteisti atsakovei I. S. iš ieškovo K. S. 41,00 Eur žyminio mokesčio.

386.

39Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo iš esmės dėl atidalijamo turto vertės. Ieškovas teigė, kad visas dalintinas turtas yra įvertintas 70 000 Eur. Teismas ieškovo pateiktais įrodymais (UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ turto vertinimo ataskaita) atsisakė vadovautis, kadangi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos savo patikrinimo išvadose konstatavo, kad šis turto vertinimas neatitinka LR turto ir verslo įstatymo reikalavimų. Nesant kitų įrodymų apie ginčo turto vertę, teismas nusprendė vadovautis ieškovo į bylą pateiktu Nekilnojamojo turto registro 2016 m. gegužės 18 d. išrašu, kuriame nurodyta, kad viso dalintino turto vertė yra 75 177 Eur. Teismas nustatė, kad į šį turtą ieškovas investavo savo 4 534,67 Eur, todėl laikė, jog tokia pinigų suma ieškovas pagerino dalinamą turtą ir šią sumą atėmė iš bendros dalinamo turto sumos (75 177 Eur – 4 534,66 Eur). Tokiu būdu teismas sprendė, kad galutinė dalinamo turto vertė – 70 642,33 Eur.

407.

41Teismas pažymėjo, kad šalys iš esmės sutarė dėl turto atidalinimo būdo, tačiau ginčas kilo dėl piniginės kompensacijos dydžio nustatymo. Todėl teismas sprendė atidalinti pastatus pagal tarp šalių nuo 2005 metų nusistovėjusią ir teismo sprendimu įtvirtintą naudojimosi jais tvarką, t. y. ieškovui priteisiant nebaigtas statybos gyvenamąjį namą 1A1p – 28 817 Eur vertės, o atsakovei priteisiant ūkinį pastatą 2I1p – 608 Eur vertės. Kadangi kiti ūkiniai pastatai yra prie atsakovei paskirto ūkinio pastato, teismas priteisė atsakovei atitinkamai ir kitus ūkinius pastatus: 4I1m – 137 Eur vertės ir 5I1m – 131 Eur vertės. Nesant įrodymų, kad kiekviena šalis atskirai turi savo šulinį ir tualetą, turto registre įvardintus kaip kitus kiemo statinius (šulinys ir tualetas), 14 Eur vertės teismas paskyrė šalims naudotis bendrai.

428.

43Atsižvelgdamas į pastatų dislokaciją, teismas atitinkamai nustatė ir naudojimosi žemės sklypu tvarką: ieškovui paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“, 2941,50 kv. m ploto, o atsakovei – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, 3466,77 kv. m ploto (b. l. 107). Kita 144,75 kv. m dalimi žemės sklypo šalys naudosis bendrai kaip servitutiniu keliu. Pažymėjo, kad viso žemės sklypo vertė pagal VĮ Registrų centro išrašo duomenis yra 45 470 Eur. Tokiu būdu vieno kvadratinio metro kaina yra 710 Eur (45 470 Eur / 6408 kv. m). Atsakovei paskirto „A“ sklypo vertė sudarys 24 614 Eur, o ieškovo – 20 885 Eur (3466,77 kv. m x 710 Eur ir 291,50 kv. m x 710 Eur).

449.

45Remdamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovui atitenka turto už 49 702 Eur (28 817 Eur + 20 885 Eur), o atsakovei už 25 490 Eur (24 614 Eur + 876 Eur). Atėmus iš ieškovui tenkančio turto vertės 4534,67 Eur, kuriuos jis investavo į atidalintiną turtą, jam tenkančios turto dalies vertė sudarytų 45 167,33 Eur, t. y. 19 677,33 Eur daugiau, negu atsakovei. Todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 14 490,06 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį teismas pripažino pagrįstu ir jį tenkino.

46III.

47Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4810.

49Apeliaciniu skundu ieškovas K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

501.1.

51Apeliantas kreipėsi dėl atidalijamo turto projekto parengimo, o vėliau, siekdamas nustatyti teisingą kompensacijos dydį už prašomą priteisti didesnę turto dalį, – dėl atidalijamo turto rinkos vertės nustatymo. Ieškovo pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaita teismas nusprendė nesivadovauti, nes atsakovė pateikė paklausimą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl pateiktos turto vertės ataskaitos patikrinimo, o Tarnyba, pateikdama savo išvadą dėl minėtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, nurodė, kad pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ išvada dėl turto vertės gali būti klaidinanti. Dėl tokios Tarnybos išvados teismas nutarė ieškovo pateikta turto vertės nustatymo ataskaita nesivadovauti. Tarnybos išvadą atsakovė pateikė 2017 gruodžio 12 d., t. y. faktiškai išnagrinėjus bylą iš esmės ir likus tik baigiamosioms kalboms, dėl ko apeliantas neturėjo laiko kreiptis į turto vertintojus dėl naujos turto vertinimo atskaitos parengimo ir jos pateikimo teismui.

521.2.

53Teismo posėdžio metu apelianto atstovė nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenys yra pasenę, atidalijamo turto vidutinė rinkos vertė nustatyta dar 2011 m. spalio 18 d. masinio vertinimo būdu, kai valstybinė valiuta buvo litas. Kadastriniai matavimai pagal Registro išrašą, kuriuo vadovavosi teismas, atlikti 1995 m. rugpjūčio 1 d. Apeliantas prašė atkreipti teismo dėmesį į tą aplinkybę, jog pagal Registro išrašo 11 punktą (registro pastabos ir nuorodos) buvo atlikti vėlesni turto kadastriniai matavimai, t. y. 2000 m. kovo 22 d., o pastato 211 p, kuris po turto atidalinimo teko atsakovei, – 2004 m. lapkričio 9 d., kur vidutinė šio pastato rinkos kaina nurodyta 4980 Lt. Be to, pastabose nurodyta, kad pastato priestatai lilž ir 2ilž nėra įregistruoti. Iš to seka, kad netgi šiuos duomenis ir turto vertę teismas vertino ir nustatė neteisingai. Nors iš VĮ Registrų centro duomenų nebuvo galima nustatyti viso dalinamo turto rinkos vertės, teismas, priimdamas sprendimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė. Tai reiškia, kad dalinant turtą liko nenustatyta viso turto vertė, dėl to buvo neteisingai apskaičiuotas atsakovei priteistos kompensacijos dydis.

541.3.

55Be to, teismas nevertino ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y. kad vienas iš atsakovei tekusių ūkinių pastatų yra faktiškai įrengtas kaip gyvenamoji patalpa, kurioje atsakovė gyvena. Todėl tokio ūkinio pastato vertė yra žymiai didesnė, nei nurodyta VĮ Registro išraše.

561.4.

57Atsakovė tyčia neįsileido turto vertintojo į vidų, kad jis negalėtų įvertinti ūkinio pastato ir nustatyti jo tikrąją vertę, todėl elgėsi nesąžiningai, tuo siekdama sau kuo didesnės naudos. Ši faktinė aplinkybė taip pat įtakojo neteisingą kompensacijos dydžio nustatymą ir jos priteisimą, kadangi nenustačius tikrosios ūkinio pastato, kuriame gyvena atsakovė, vertės, atsakovei atidalinus turtą ir priteisus kompensaciją, jai atitenka daugiau turto nei apeliantui. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys yra pensininkai, apeliantas teikė atsakovei bent keturis architekto parengtus brėžinius su projektiniais pasiūlymais atidalinti šalims priklausantį turtą be piniginių kompensacijų, tačiau atsakovė nei su vienu pasiūlymu nesutiko. Tą atsakovė pripažino ir teismo posėdžio metu.

581.5.

59Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nustatant kompensacijos dydį.

6011.

61Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

622.1.

63Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas negalėjo vadovautis pasenusiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nes kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vertinant nekilnojamąjį turtą gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Ginčo atveju nesant kitų patikimų rašytinių įrodymų, nustatydamas kompensacijos dydį teismas turėjo teisę remtis viešojo registro duomenimis.

642.2.

65Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis neva neturėjo galimybės pateikti kitos turto vertinimo ataskaitos, nes bylą išnagrinėjus iš esmės kitas teismo posėdis buvo paskirtas net po dviejų mėnesių – 2018 m. vasario 8 d. Per šį laiką ieškovas turėjo visas galimybes tiek atlikinėti nekilnojamojo turto vertinimą, tiek teikti teismui prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu, teigdamas, kad neva apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nerenka ir nepriima. Per penkis mėnesius nepateikus naujų įrodymų dėl nekilnojamojo turto vertės, akivaizdu, kad apeliantas net neketina tokius įrodymus teikti.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV.

68Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6912.

70Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

7113.

72Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1077-97/2005, buvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, paskiriant šalims po ½ dalį turto (b. l. 7–8). Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašo atidalinti turtą iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės pagal M. R. firmos „Lituka“ parengtą atidalinimo projektą. Atsakovė iš esmės sutiko, kad turtas būtų atidalintas pagal ieškovo pateiktą projektą, tačiau šalys nesutarė dėl kompensacijos dydžio. Taigi, byloje kilo ginčas dėl atidalijamo turto vertės ir priteistinos kompensacijos dydžio.

7314.

74Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

7515.

76Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

7716.

78Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

7917.

80Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

8118.

82Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga.

8319.

84Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad namų valdą galima atidalinti pagal šalių nusistovėjusią naudojimosi turtu tvarką, vadovaujantis M. R. firmos „Lituka“ parengtu planu, t. y. ieškovui priteisiant žemės sklypo dalį, plane pažymėtą „B“, 2941,50 kv. m ploto; nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1p; ½ dalį inžinerinių kiemo statinių (šulinio ir lauko tualeto), o atsakovei I. S. priteisiant 3466,77 kv. m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą „A“; ūkinius pastatus: unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ); ½ dalį inžinerinių kiemo statinių (lauko tualetą ir šulinį), esančius ( - ) (b. l. 107–111). Teismas taip pat nusprendė priteisti atsakovei iš ieškovo 14 490,06 Eur piniginę kompensaciją už K. S. tenkančią didesnę turto dalį vadovaudamasis VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 18 d. išrašu.

8520.

86Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra racionaliausias, tačiau ne mažiau svarbesnis yra ir kompensacijos dydžio vienam iš bendraturčių nustatymo klausimas, nes piniginė kompensacija yra teisėta ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos turto dalies vertę.

8721.

88Ieškovas atidalijamo turto vertei nustatyti pateikė UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ 2016 m. atliktą turto vertinimo ataskaitą Nr. 1611/01. Šia ataskaita teismas nusprendė nesivadovauti, kadangi buvo pateiktas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnybos) 2017 m. lapkričio 9 d. raštas Nr. (1.15)D2-3217 ir išvada, kuriuose nurodyta, jog UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atlikta turto vertinimo ataskaita Nr. 1611/01 neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų (b. l. 136–146).

8922.

90Apeliantas K. S. savo skunde nurodo, kad Tarnybos išvada buvo pateikta teismo posėdyje, prieš pradedant baigiamąsias kalbas, todėl jam pritrūko laiko užsakyti kitą vertinimo ataskaitą, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus.

9123.

92Minėta, kad ieškovas UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ turto vertinimo ataskaitą Nr. 1611/01 teismui pateikė kartu su ieškiniu 2016 m. gruodžio 7 d. ir būtent ja grindė atidalijamo turto vertę (b. l. 3–6). Atsakovės I. S. atstovė dėl šios vertinimo ataskaitos patikrinimo į Tarnybą kreipėsi 2017 m. liepos 18 d., patikrinimas atliktas ir išvada surašyta 2017 m. lapkričio 6 d., kuri teismui pateikta 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu (b. l. 147). Bylą teismas tą dieną nagrinėjo iš esmės, tačiau posėdis buvo atidėtas 2018 m. vasario 8 d., o dėl atsakovės ligos – atidėtas dar kartą 2018 m. kovo 12 d., kurio metu įvyko šalių baigiamieji pasisakymai (b. l. 152–154). Taigi, nuo Tarnybos išvados pateikimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės praėjo 3 mėnesiai, todėl sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti naują turto vertinimo ataskaitą.

9324.

94Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės svarbiausia yra tai, kad turtas būtų teisingai įvertintas ir priteista teisinga kompensacija.

9525.

96Atsakovė atidalijamo turto vertei nustatyti pateikė 2017 m. gegužės 23 d. išrašus iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, tačiau teismas jais taip pat nesivadovavo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turto vertę, vadovavosi VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 18 d. išrašu, kuriuo rėmėsi ir turto vertintojai – UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ (b. l. 10-12). Minėtame išraše turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2011 m. spalio 18 d. masinio vertinimo būdu. Šio išrašo 11 punkte yra VĮ Registrų centro pastaba, kurioje nurodyta, kad 2000 m. kovo 22 d. kadastro matavimų duomenimis, 2I1p užstatytas plotas 91 kv. m, tūris 230 kub. m, 2004 m. lapkričio 9 d. vidutinė rinkos vertė 4980 Lt; 4I1m užstatytas plotas 156 kv. m, tūris 374 kub. m, 2004 m. lapkričio 9 d. vidutinė rinkos vertė 3230 Lt; priestatų 1i1ž, 2i1ž dokumentai įregistravimui nepateikti.

9726.

98Taigi, nustatydamas ginčo turto vertę, teismas rėmėsi duomenimis, kurie yra neišsamūs, prieštaringi (kai kurių pastatų plotai nesutampa su kadastrinių matavimų duomenimis), o statinių vertė apskaičiuota 2011 metų duomenimis. Todėl, vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 18 d. duomenimis nustatant kompensacijos dydį nebuvo galima vadovautis, nes iš minėtų duomenų negalima nustatyti viso atidalinamo turto tikrosios rinkos vertės. Tai reiškia, kad nustatant priteistinos kompensacijos dydį liko nenustatyta viso turto vertė, dėl ko galėjo būti neteisingai apskaičiuotas atsakovei priteistos kompensacijos dydis.

9927.

100Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs vadovautis ieškovo pateiktais įrodymais ir dėl šios nutarties 25-26 pastraipose nurodytų aplinkybių negalėdamas remtis VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 18 d. duomenimis, nepasiūlė šalims pateikti teismui papildomus įrodymus atidalijamo turto tikrajai vertei nustatyti (CPK 179 straipsnio 1 dalis), be to, apeliantui iki sprendimo priėmimo nebuvo žinoma, kad teismas nesivadovaus jo pateikta turto vertinimo ataskaita. Atsižvelgiant į ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl vieno iš atsakovei atitekusio ūkinio pastato tikrosios paskirties, galima išvada, kad VĮ Registrų duomenys šiuo metu yra netikslūs, nes vienas iš ūkio pastatų yra galimai gyvenamosios patalpos, tačiau ši bylai svarbi aplinkybė nebuvo nustatinėjama.

10128.

102Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir sprendimui priimti šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Pareikalavus tokių įrodymų, dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

10329.

104Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo nustatant tikrąją turto vertę. Minėtiems pažeidimams pašalinti byloje turi būti renkami nauji įrodymai – turto vertinimo ataskaitos ar atliekama turto vertės nustatymo ekspertizė, renkami nauji ir ginčui spręsti aktualūs turto viešojo registro ir kadastro duomenys. Minėti procesiniai veiksmai turi būti atliekami pirmosios instancijos teisme, nes teismas iš esmės neišnagrinėjo ginčijamo klausimo dėl kompensacijos dydžio nustatymo, todėl nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ji turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties.

10530.

106Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl 2018 m. kovo 30 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

107Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

108Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

109Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė:... 8. 1.1.... 9. atidalinti turtą iš jo ir atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės pagal M.... 10. 1.2.... 11. atsakovei priteisti 3466,77 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą „A“,... 12. 1.3.... 13. nustatyti, kad 144,75 kv. m dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio... 14. 1.4.... 15. priteisti atsakovei iš ieškovo 624,36 Eur piniginę kompensaciją už... 16. 1.5.... 17. priteisti ieškovui iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.... 18. 2.... 19. Ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2005 m. gegužės 26 d.... 20. 3.... 21. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 4.... 25. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinys... 26. 5.... 27. Teismas nusprendė:... 28. 2.1.... 29. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovui K. S.... 30. 2.2.... 31. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovei I. S.... 32. 2.3.... 33. nustatyti, kad 144,75 kv. m ploto dalimi žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ( -... 34. 2.4.... 35. priteisti atsakovei I. S. iš ieškovo K. S. 14 490,06 Eur piniginę... 36. 2.5.... 37. priteisti atsakovei I. S. iš ieškovo K. S. 41,00 Eur žyminio mokesčio.... 38. 6.... 39. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo iš esmės dėl atidalijamo turto... 40. 7.... 41. Teismas pažymėjo, kad šalys iš esmės sutarė dėl turto atidalinimo būdo,... 42. 8.... 43. Atsižvelgdamas į pastatų dislokaciją, teismas atitinkamai nustatė ir... 44. 9.... 45. Remdamasis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovui... 46. III.... 47. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 48. 10.... 49. Apeliaciniu skundu ieškovas K. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 50. 1.1.... 51. Apeliantas kreipėsi dėl atidalijamo turto projekto parengimo, o vėliau,... 52. 1.2.... 53. Teismo posėdžio metu apelianto atstovė nurodė, kad VĮ Registrų centro... 54. 1.3.... 55. Be to, teismas nevertino ir kitos byloje nustatytos aplinkybės, t. y. kad... 56. 1.4.... 57. Atsakovė tyčia neįsileido turto vertintojo į vidų, kad jis negalėtų... 58. 1.5.... 59. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo... 60. 11.... 61. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. S. prašo apeliacinį skundą... 62. 2.1.... 63. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas negalėjo vadovautis... 64. 2.2.... 65. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis neva neturėjo galimybės pateikti... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV.... 68. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 69. 12.... 70. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 71. 13.... 72. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m.... 73. 14.... 74. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir... 75. 15.... 76. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios... 77. 16.... 78. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant... 79. 17.... 80. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas,... 81. 18.... 82. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esminis reikalavimas... 83. 19.... 84. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad namų valdą... 85. 20.... 86. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju toks atidalijimo... 87. 21.... 88. Ieškovas atidalijamo turto vertei nustatyti pateikė UAB „Turto ir verslo... 89. 22.... 90. Apeliantas K. S. savo skunde nurodo, kad Tarnybos išvada buvo pateikta teismo... 91. 23.... 92. Minėta, kad ieškovas UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ turto vertinimo... 93. 24.... 94. Tačiau, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atidalijant turtą iš... 95. 25.... 96. Atsakovė atidalijamo turto vertei nustatyti pateikė 2017 m. gegužės 23 d.... 97. 26.... 98. Taigi, nustatydamas ginčo turto vertę, teismas rėmėsi duomenimis, kurie yra... 99. 27.... 100. Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs vadovautis ieškovo pateiktais... 101. 28.... 102. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 103. 29.... 104. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios... 105. 30.... 106. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju... 107. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 108. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti... 109. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....