Byla 2-496-622/2013
Dėl skolos priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovo AS „Parex banka“ atstovui advokatui A. I., atsakovams A. U., R. S., atsakovų atstovui advokatui T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „Parex banka“ ieškinį atsakovams A. U., R. S. dėl skolos priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovų

3181 624,68 eurų skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo skolininko BUAB „Alrivo prekyba“ kredito grąžinimas buvo užtikrintas asmeniniais atsakovų laidavimais, todėl bankas turi teisę reikšti ieškinį laiduotojams, kaip solidariesiems skolininkams, dėl negrąžintos skolos priteisimo.

4Klaipėdos apygardos teismas 2012-02-24 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų pakanka ieškiniui patenkinti (t. 1, b. l. 42,43).

5Atsakovai pareiškė teismui prieštaravimus, prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog laidavimo sutartimis šalys susitarė, kad laiduotojų įsipareigojimai galioja iki visiško prievolių bankui pagal kreditavimo sutartis įvykdymo. Taigi šalys sutarė, kad laidavimas yra terminuotas. Klaipėdos apygardos teismui 2009-04-21 nutartimi iškėlus UAB „Alrivo prekyba“ bankroto bylą, UAB „Alrivo prekyba“ prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo terminai yra pasibaigę nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl terminuoto laidavimo įvykdymo yra naikinamasis materialinės teisės terminas. Todėl po bankroto bylos UAB „Alrivo prekyba“ iškėlimo ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų atsakovams, nes atsakovų laidavimas laikytinas pasibaigusiu. Be to, banko pateiktos 2008-09-22 laidavimo sutarties Nr. LS/14/512 atsakovė R. S. neturi, parašas sutartyje yra ne jos, todėl ši laidavimo sutartis yra galimai suklastota. UAB „Alrivo prekyba“ bendradarbiavo su banku, pagal galimybes maksimaliai vykdė kreditavimo sutarties nuostatas, tačiau bankas vengė tinkamai bendradarbiauti, nurodinėjo prieštaringas nekilnojamojo turto pardavimo sąlygas bei tvarką, nesuteikdavo prašomos informacijos, dirbtinai sudarinėjo kliūtis laiku grąžinti įmonei suteiktą kreditą. Dėl banko galimai neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų nebuvo parduoti nekilnojamojo turto objektai galimiems pirkėjams, įmonė patyrė nuostolius, kadangi turėjo sumokėti netesybas už preliminarios sutarties nevykdymą (t. 1, b. l. 49-58).

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, atsakovai ir jų atstovas prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

7Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar turi atsakovai, remiantis laidavimo sutartimis, atsakyti už BUAB „Alrivo prekyba“ neįvykdytas sutartines prievoles ieškovui.

8Laidavimas yra vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Kai prievolė neįvykdoma, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank“, AB, (buvęs pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) ieškinį atsakovams P. B., D. B. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „Būsto paskolų draudimas“, ir atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui „Swedbank“, AB, dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis, Nr. 3K-7-229/2009). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, nėra terminuotas laidavimas. Todėl atsakovų teiginiai, kad ginčo santykiui turėtų būti taikomas CK 6.88 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas yra nepagrįsti.

9Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009.). Atsakovų prašymu teismas skyrė rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti ar atsakovė R. S. pasirašė laidavimo sutartį. Atlikus ekspertizę buvo gauta išvada, kad nėra galimybės nustatyti, ar 2008-09-22 laidavimo sutartyje Nr. LS/14/512 R. S. vardu pasirašė pati R. S. (t. 2, b. l. 11). R. S. buvo UAB „Alrivo prekyba“ akcininkė, akcijas pardavė 2009-02-17 (t. 1, b. l. 121-123), t.y. po laidavimo sutarčių sudarymo. Atsakovė neginčija, kad su ieškovu yra sudariusi 2006-12-29 laidavimo sutartį Nr. LS/14/512. UAB „Alrivo prekyba“ pati siekė gauti kreditą, aplinkybė, kad bankas reikalavo iš abiejų bendrovės akcininkų prievolių įvykdymo užtikrinimui sudaryti laidavimo sutartis, buvo įprasta banko praktika. Ieškovas yra pateikęs 2008-09-22 laidavimo sutarties Nr. LS/14/512 originalą (t. 1, b. l. 178-180). Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė R. S. su ieškovu sudarė abi laidavimo sutartis. Atsakovai neįrodė aplinkybės, kad bankas būtų suklastojęs 2008-09-22 laidavimo sutartį. Taip pat nėra įrodyti ieškovo neteisėti veiksmai ir piktnaudžiavimas, dėl kurių ieškovas negalėtų reikalauti vykdyti laisva valia atsakovų prisiimtų įsipareigojimų (CPK 178 straipsnis). Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), atsakovai galėjo ir nesudaryti laidavimo sutarčių, tačiau jas sudarius, atsakovams tenka pareiga vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Dėl negrąžintos skolos dydžio ginčo nekilo, todėl preliminariu sprendimu skola yra priteista pagrįstai ir naikinti preliminarų sprendimą nėra pagrindo.

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalimi,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-24 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

12Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai