Byla 2A-1260-520/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai N. Š., Marijonas Greičius, sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei, dalyvaujant ieškovei J. G., ieškovės atstovei advokatei Renatai Janušytei, atsakovo atstovui advokatui Rimvydui Raciui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo negaliojančiu, grąžinimo į darbą, motinystės pašalpos priteisimo pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui UAB „Teniso pasaulis“,

Nustatė

2Ieškovė J. G. 2009-08-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2009-07-30 nutarimą atšaukti ją – UAB „Teniso pasaulis“ vadovę – direktorę iš pareigų nuo 2009-07-31, grąžinti ją į UAB „Teniso pasaulis“ vadovės – direktorės pareigas, priteisti iš atsakovo motinystės (tėvystės) pašalpą už visą laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad ji dirbo pas atsakovą nuo 2002-12-02 pagal 2002-11-28 neterminuotą darbo sutartį, nuo 2007-01-23 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu buvo išrinkta į atsakovo vadovės – direktorės pareigas, visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-07-18 nutarimu jai buvo nustatytas 4420 Lt darbo užmokestis, 2009-05-05 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu buvo išleista vaiko priežiūros atostogų nuo 2009-05-05 iki 2009-11-30. Tačiau atsakovas, jai būnant vaiko priežiūros atostogose, neteisėtai 2009-07-31 nutraukė su ja sudarytą darbo sutartį pagal DK 124 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., jai nuo 2009-07-31 nebemokama motinystės (tėvystės) pašalpa.

3Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė J. G. nuo 2002-12-02 buvo priimta dirbti administratore, nuo 2003-05-01 ieškovė buvo paskirta dirbti vadybininke, 2007-01-22 akcininkų visuotinio susirinkimo nutarimu ieškovė buvo paskirta į atsakovo vadovės – direktorės pareigas, 2009-05-05 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu ieškovė buvo išleista vaiko priežiūros atostogų nuo 2009-05-05 iki 2009-11-30. Atsakovas darbo sutartį su ieškove nutraukė 2009-07-31 DK 124 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. pagrindu pagal 2009-07-30 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė iš darbo buvo atleista tuo metu, kai buvo vaiko priežiūros atostogose. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, administracijos vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reguliuojančios teisės normos, vadovaudamasis DK 124 str. 1 p., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., konstatavo, kad bendrovės vadovą renkančio asmens teisė atšaukti bendrovės vadovą iš einamų pareigų yra absoliuti, nepriklauso nuo bendrovės vadovo kaltės, todėl svarbu yra tik tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas būtų priimtas laikantis nustatytų procedūros reikalavimų. Įvertinęs ieškovės atleidimo iš darbo procedūrą, teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog akcininkų sprendimas atšaukti ieškovę iš vadovo pareigų būtų priimtas neteisėtai, pažeidžiant nustatytas priėmimo procedūras, todėl pripažino, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atleido ieškovę. Teismas nepripažino pagrįstu ieškovės argumento, kad atsakovas nenurodė darbo sutarties pasibaigimo konkretaus pagrindo, nes atsakovas nurodė, kad ieškovė iš darbo atleista DK 124 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. pagrindu. Teismas nurodė, kad bendrovės vadovo, kaip vienasmenio bendrovės valdymo organo, reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad DK 131 str. 1 d. 1 p., 132 str. 2 d., 180 str. numatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, esančiu vaiko priežiūros atostogose, nėra socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti ieškovė, kaip bendrovės vadovė, todėl nurodytos nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

4Ieškovė J. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir nukelti jos atleidimo iš darbo datą iš 2009-07-31 į 2009-11-30, įpareigoti atsakovą informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių apie jos atleidimo iš darbo datos perkėlimą iš 2009-07-31 į 2009-11-30, priteisti jai iš atsakovo 2 mėnesių dydžio (8840 Lt) išeitinę pašalpą, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-11-30 iki visiško atsiskaitymo, 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad sprendimas yra iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, Konstitucijos 38 str., įtvirtinantį visokeriopos paramos šeimai principą. Teismas, taikydamas ir aiškindamas DK 124 str., 131 str. 1 d. 1 p., 132 str. 2 d., 180 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., nepagrįstai neatsižvelgė į DK 417, 418 str. ir netaikė kitų jos, kaip darbuotojos, teisių gynimo būdų, t. y. teismas privalėjo spręsti klausimą dėl jos atleidimo iš darbo datos nukėlimo iki to laiko, kol pasibaigs vaiko priežiūros atostogos, bei kitų socialinių garantijų taikymo, išmokų mokėjimo. Tai reiškia, kad teismas nebuvo aktyvus, sistemiškai netaikė DK, kitų teisės šakų ir institutų normų, ginančių šeimą, ignoravo jos galimybes pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, užtikrinimo ateityje aspektu ir kt., t. y. neužtikrino jos garantijų, numatytų DK 140 str. 2 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 str. 1, 6 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 44, 49 p. Atsižvelgiant į tai, kad faktiniai darbo santykiai nutrūko dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, jai priteistina 2 mėnesių dydžio išeitinė pašalpa, po atleidimo iš darbo motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas turi būti tęsiamas, taip pat atsakovas privalėjo jos atleidimo iš darbo dieną nukelti ne anksčiau kaip 2009-11-30, kad ji galėtų pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu. Kadangi atsakovas su ja neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną ne dėl jos kaltės, todėl jai, vadovaujantis DK 141 str. 1, 2 d., turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką nuo 2009-08-01 iki visiško atsiskaitymo. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.37 str., DK 1 str. 1 d., 248 str. 4 p., 250 str., CK 1.1 str. 3 d., 6.250 str. Dėl darbdavio kaltės ji patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes buvo pažeistos jos socialinės garantijos, teisėti lūkesčiai, kadangi ji viena augina vaiką, todėl dėl atsakovo veiksmų ji buvo palikta be pragyvenimo šaltinio, negalėjo užtikrinti vaiko poreikių tenkinimo, turėjo skubiai ieškotis darbo, skolintis pinigus, išvyko į JAV, o mažametį vaiką paliko seneliams. Pablogėjo jos emocinė būklė, pasijuto nepilnaverčiu visuomenės nariu, neapsaugotu nuo darbdavio neteisėtų veiksmų ir savivalės. Dėl to iš atsakovo priteistina 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, todėl prašo neperduoti bylos nagrinėti iš naujo, bet panaikinti sprendimą ir priimti naują.

5Atsakovas UAB „Teniso pasaulis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą. Nurodo, kad ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo skųsti sprendimą, nes sprendimas priimtas nenukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ieškovė nepateikė įrodymų dėl sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo savo iniciatyva ieškovės atleidimo iš darbo datą nukelti į ne anksčiau kaip 2009-11-30, nes bendrovės organas turi absoliučią teisę atšaukti bendrovės vadovą, todėl DK 132 str. 2 d., Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose įtvirtinta teisė į pašalpą nėra tos socialinės garantijos, kuriomis gali pasinaudoti bendrovės vadovas. Apeliaciniame skunde ieškovė iškėlė naują reikalavimą dėl 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, nors jis su ieškove galutinai atsiskaitė 2009-08-05, iki apeliacinio skundo padavimo ieškovė nesikreipė į jį dėl tariamai nesumokėtų sumų, nereiškė pretenzijų ar reikalavimų, CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Tai reiškia, kad ieškovė savo veiksmais siekia komplikuoti bei tęsti bylinėjimąsi, eikvoja teismo ir jo (atsakovo) laiką, lėšas, t. y. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pažeidžia ekonomiškumo principą. Dėl to yra atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jis yra tinkamai įvykdęs DK 140 str. 2 d. numatytus įpareigojimus darbdaviui – sumokėjęs 2 mėn. vidutinę darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką apeliantei. Ieškovė klaidina teismą, nurodydama, kad jis su ieškove pilnai ir laiku nėra atsiskaitęs, ieškovė po atleidimo iš įmonės vengė susitikti su juo, nepasirašė darbo sutarties egzemplioriaus, neteikė prašymo atsiskaityti su ieškove, jis savo iniciatyva išmokėjo ieškovei visas mokėtinas sumas.

6Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

7

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjama darbo byla, daro išvadą, kad ieškovės J. G. argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jos ieškinio reikalavimus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimą (CPK 410-418 str.), bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, suteikimą, atsiskaitymą su atleidžiamu iš darbo darbuotoju (DK 180, 141 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

9 Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės J. G. ir atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ 2002-11-28 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 07, kurios pagrindu ieškovė nuo 2002-12-02 buvo priimta dirbti administratore, 2003-05-01 darbo sutartis pakeista ir ieškovė pradėjo dirbti vadybininke (b. l. 9-10). Atsakovo akcininkai 2007-01-22 išrinko nuo 2007-01-23 atsakovo vadove – direktore ieškovę, nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis yra 3450 Lt (b. l. 17-18). Neeilinio visuotinio akcininkų 2008-07-18 susirinkimo metu ieškovės darbo užmokestis buvo padidintas iki 4420 Lt (b. l. 20). Atsakovo neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2009-05-05 nusprendė išleisti ieškovę vaiko priežiūros atostogų nuo 2009-05-05 iki 2009-11-30 (b. l. 13-14). Atsakovo neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2009-07-30 nusprendė atšaukti ieškovę iš bendrovės vadovės pareigų nuo 2009-07-31 (b. l. 4). Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2009-07-31 DK 124 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. pagrindu (b. l. 11).

10Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2009-07-30 nutarimą atšaukti ją – UAB „Teniso pasaulis“ vadovę – direktorę iš pareigų nuo 2009-07-31, grąžinti ją į UAB „Teniso pasaulis“ vadovės – direktorės pareigas, priteisti iš atsakovo motinystės (tėvystės) pašalpą už visą laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino, kadangi konstatavo, jog bendrovės vadovą renkančio asmens teisė atšaukti bendrovės vadovą iš einamų pareigų yra absoliuti, nepriklauso nuo bendrovės vadovo kaltės, kad DK 131 str. 1 d. 1 p., 132 str. 2 d., 180 str. numatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, esančiu vaiko priežiūros atostogose, nėra socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti ieškovė, kaip bendrovės vadovė, todėl nurodytos nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

11Ieškovė J. G. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą atšaukti ją iš bendrovės vadovės pareigų, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas turėjo nukelti jos atleidimo iš darbo datą į 2009-11-30, atsižvelgiant į tai, kad ji buvo jai suteiktose vaiko priežiūros atostogose, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 417,418 str. turėjo taikyti kitą jos pažeistų teisių gynimą, t. y. nukelti jos atleidimo iš darbo datą į 2009-11-30. Šis ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas tenkintinas, nes byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad atsakovas ieškovės atleidimo iš darbo datą privalėjo nukelti iš 2009-07-31 į 2009-11-30, kad su ieškove nebuvo visiškai atsiskaityta, atleidžiant ją iš darbo, o pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, ar ieškovės teisės nėra pažeistos, nustatęs ieškovės (darbuotojos) teisių pažeidimą turėjo apginti pažeistas teises kitu būdu, nei kad prašė ieškovė (CPK 417, 418 str.). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant labiau apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo santykių šalies, interesus. Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Vienas tokių ypatumų yra teismo pareiga būti aktyviam. CPK 414 str. nustatyta, kad darbo bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. CPK 417 str. teismui suteikiama teisė išplėsti ieškinio pagrindą, t. y. savo iniciatyva įtraukti į įrodinėjimo dalyką faktus, kuriais šalys nesiremia. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus tiek siekdamas apsaugoti privatų darbuotojo interesą, tiek ir siekdamas apsaugoti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2015).

12Ieškovės J. G. apeliacinio skundo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo, išeitinės pašalpos priteisimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo yra neatsiejamai susiję su pareikštu ieškinio reikalavimu dėl jos atleidimo iš darbo 2009-07-31, dėl motinystės (tėvystės) pašalpos sumokėjimo (CPK 312 str.). Ieškovė pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusi reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, o CPK 410 str. 2 d. numato, kad ginčams dėl žalos atlyginimo netaikomos DK 410-418 str. taisyklės, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo savo iniciatyva spręsti klausimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas neturėjo savo iniciatyva spręsti klausimo dėl palūkanų, numatytų CK 6.37 str., priteisimo, nes ieškovė, prašydama priteisti motinystės (tėvystės) pašalpą už visą laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, nereiškė reikalavimo dėl palūkanų pagal CK 6.37 str. priteisimo, DK nuostatos nenumato, kad priteisiamos palūkanos (DK 141 str. 3 d. numato vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už uždelstą atsiskaityti laiką). Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia gauti ir vidutinį darbo užmokestį už visą neatsiskaitymo laiką, ir procesines palūkanas, t. y. siekia, kad atsakovui būtų pritaikyta dviguba finansinė sankcija, o privatinėje teisėje dvigubos palūkanos draudžiamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.37 str. netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Dėl to apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliacinio skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos, palūkanų priteisimo.

13Kaip jau buvo minėta, atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2009-07-30 nusprendė atšaukti ieškovę iš bendrovės vadovės pareigų nuo 2009-07-31, darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2009-07-31 DK 124 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino atsakovo teisę atšaukti ieškovę iš bendrovės vadovės pareigų, nes jam tokią teisę suteikia specialus Akcinių bendrovių įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo ir bendrovės sutartiniai santykiai yra atstovavimo teisiniai santykiai, kuriems būdingas dualizmas. „Vidiniuose“ santykiuose vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis (vidinis atstovavimas), o „išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas) (išorinis atstovavimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3, 4 d. nuostatas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-123/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007; kt.). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Dėl to, kad nutraukiant darbo sutartį su bendrovės vadovu taikomi ne DK, o specialiojo Akcinių bendrovių įstatymo įtvirtinti pagrindai (bendrovės vadovo atšaukimas), netaikomos DK nuostatos, susijusios su darbo sutarties nutraukimo konkrečiu DK nustatytu pagrindu tvarkos reikalavimais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad netaikomos DK 130, 131 str. nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nesutikdama su jos atšaukimu iš bendrovės vadovo pareigų tuo metu, kai ji buvo vaiko priežiūros atostogose, ieškinį grindė tuo, kad ją atsakovo visuotinis akcininkų susirinkimas 2009-05-05 išleido vaiko priežiūros atostogų nuo 2009-05-05 iki 2009-11-30. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs iš „vidinių“ bendrovės ir vadovo santykių, kuriuose, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, vadovas vertinamas kaip darbo teisinių santykių subjektas. Darbo teisiniai santykiai savo esme yra sutartiniai teisiniai santykiai, kurių atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, išreikšta ir įforminta darbo sutartyje. Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK nuostatos. DK 164 str. numato darbuotojui suteikiamų atostogų rūšis, t. y. yra numatyta, kad atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. Atostogas suteikia darbdavys. Bendrovės vadovas taip pat turi teisę gauti šias atostogas. DK 180 str. numato, kad motinai yra suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Iš atsakovo 2009-05-05 visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovo aukščiausias valdymo organas svarstė klausimą dėl ieškovės išleidimo vaiko priežiūros atostogų ir nutarė išleisti ieškovę vaiko priežiūros atostogų nuo 2009-05-05 iki 2009-11-30. Tokiu būdu ieškovė ir atsakovas suderino valią dėl darbo teisinių santykių, t. y. atsakovas išleido ieškovę tikslinių atostogų, aiškiai žinodamas, kiek ieškovė atostogaus (ieškovė, norėdama grįžti anksčiau į darbą, būtų turėjusi prieš keturiolika dienų įspėti atsakovą), o ieškovė užsitikrino teisę atostogauti ir gauti įstatymų garantuojamą motinystės (tėvystės) pašalpą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė buvo atšaukta iš jai suteiktų atostogų. Pagal DK 173 str. galima atšaukti tik iš kasmetinių atostogų darbuotojo sutikimu. Atsakovas, suteikęs ieškovei tikslines atostogas konkrečiam laikotarpiui, privalėjo laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų ir darbo sutartį su ieškove nutraukti nuo 2009-11-30, o ne nuo 2009-07-30. Atsakovas, nesilaikydamas savo įsipareigojimų ir atšaukdamas ieškovę iš jai suteiktų tikslinių atostogų, pažeidė ieškovės teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Ieškovė teisę į pašalpą įgijo būtent atsakovo 2009-05-05 sprendimo pagrindu, o ne kitu pagrindu. 2009-05-05 atsakovo sprendimas nėra panaikintas, pripažintas negaliojančiu. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad J. G. 2009-05-05 –2009-07-31 gavo motinystės (tėvystės) pašalpą (b. l. 12). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie J. G. 2009-03-01 – 2010-01-27 valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovė, kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų, nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 negavo jokių pajamų, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 ieškovė gavo 17901 Lt pajamų, nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31 – 9432,28 Lt, nuo 2010-01-01 iki 2010-01-27 negavo jokių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos (b. l. 57). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2009-11-16 rašte Nr. (11.1)1-6974 paaiškino, kad po atleidimo iš darbo motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas tęsiamas, jeigu asmuo atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, dėl to, kad pasibaigė terminuotos sutarties terminas. Kadangi ieškovė iš UAB „Teniso pasaulis“ bei VšĮ „Vito Gerulaičio vardo teniso akademija“ 2009-07-31 buvo atleista iš darbo (atitinkamai nutrauktos ir vaiko priežiūros atostogos) ne dėl įmonės įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, ar pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius pagrįstai 2009-09-03 sprendimu Nr. 6-32-624 nuo 2009-08-01 nutraukė ieškovei motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimą (b. l. 59). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2010-04-07 rašte Nr. (10.4)3-24333 paaiškino, kad J. G. pratęstas motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas, nes iš Vito Gerulaičio vardo teniso akademijos 2009-07-31 buvo atleista pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai.

14Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovės reikalavimas dėl atleidimo iš darbo datos perkėlimo tenkintinas, atsakovas įpareigotinas informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių apie ieškovės atleidimo iš darbo datos perkėlimą, kad ieškovei būtų išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpa.

15Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, atleisdamas ją iš darbo, su ja nevisiškai atsiskaitė, t. y. jai nebuvo išmokėta DK 140 str. numatyta dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Pagal bylos duomenis ieškovė iš bendrovės vadovės pareigų buvo atšaukta nesant jos kaltės, todėl atsakovas turėjo ieškovei išmokėti 8840 Lt dydžio išeitinę išmoką. Atsakovas nurodo, kad ieškovei tokia išmoka buvo išmokėta. UAB „Teniso pasaulis“ laikinai einančio direktoriaus pareigas 2009-07-31 įsakymu Nr. 09-07-31/KS-21 buvo pavesta išmokėti ieškovei J. G. 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, sutikrinti, jog J. G. būtų pilnai atsiskaičiusi su įmone (b. l. 80). Iš 2010-05-21 atsakovo buhalterinės pažymos matyti, kad visiškai atsiskaitant su atleista iš darbo J. G., ieškovei buvo išmokėta: 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (8840 Lt), 592,28 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, išskaičiavus visus privalomus mokėti mokesčius ir mokėjimus už mobilaus ryšio paslaugas, į J. G. asmeninę sąskaitą buvo pervesta 6928,57 Lt (b. l. 81). Atsiskaitymo lapelyje nurodyta, kad ieškovei buvo išmokėta kompensacija už 2,75 dienų nepanaudotas atostogas (b. l. 82), tačiau mokėjimo nurodyme atsakovas nenurodė, kad išmoka ieškovei kompensaciją, t. y. AB SEB banko išraše ir mokėjimo nurodyme nurodyta, kad mokėjimo paskirtis: „nepanaudotos atostogos, galutinis atsiskaitymas“ (b. l. 83). Byloje pateikta UAB „Teniso pasaulis“ PVM sąskaita – faktūra, kurioje nurodyta, kad ieškovė už mobilaus ryšio paslaugas UAB „Teniso pasaulis“ turėjo sumokėti 239,96 Lt (b. l. 84). Ieškovė J. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jai turėjo būti išmokėta kompensacija už 60 dienų nepanaudotų atostogų ir ši kompensacija jai buvo išmokėta (b. l. 96). Atsakovas UAB „Teniso pasaulis“ pateikė „STEKAS“ personalo modulio duomenis – darbuotojų, nepanaudojusių atostogų, sąrašą 2009-07-31, kuriame nurodyta, kad ieškovė turėjo nepanaudotų atostogų 2,75 dienų, laikotarpis 2007-12-02 – 2008-12-01 (b. l. 104-105). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad ieškovė būdama direktorė, nerašė įsakymų dėl atostogų sau suteikimo, todėl atsakovas negali pateikti tokių įsakymų, atsakovas, patikrinęs buhalterinius duomenis, nustatė, jog ieškovė yra nepanaudojusi 2,75 dienų atostogų. Į bylą buvo pateikti tokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovei suteiktas kasmetines atostogas: ieškovės 2003-06-03 prašymas išleisti ieškovę atostogų nuo 2003-07-07 iki 2003-07-21 (14 kalendorinių dienų), atsakovo 2003-07-04 įsakymas dėl pareigų perdavimo atostogų metu, kuriame nurodyta, kad vadybininkės J. G. atostogų metu nuo 2003-07-07 iki 2003-07-20 vadybininkės pareigas ėjo įmonės administratorė, 2003-07-04 kasos išlaidų orderiai Nr. 230, 231, ieškovės 2004-01-05 prašymas išleisti apmokamų atostogų nuo 2004-01-06 iki 2004-01-19, 2004-01-05 įsakymas dėl kasmetinių atostogų ieškovei suteikimo, 2004-01-05 kasos išlaidų orderis Nr. 05, 2004-07-08 ieškovės prašymas išleisti apmokamų atostogų nuo 2004-07-12 iki 2004-07-25, 2004-07-08 įsakymas Nr. 04-07-08 dėl kasmetinių apmokamų atostogų ieškovei suteikimo, 2004-07-08 vietinis pinigų pervedimas, 2005-06-29 ieškovės prašymas išleisti apmokamų atostogų nuo 2005-07-08 iki 2005-08-04 (įskaitytinai), 2005-06-30 įsakymas Nr. 05-06-30A dėl eilinių kasmetinių atostogų ieškovei suteikimo nuo 2005-07-08 iki 2005-08-04 (įskaitytinai) (28 kalendorinių dienų), 2005-07-05 vietinis mokėjimo nurodymas, 2005-12-19 ieškovės prašymas išleisti apmokamų atostogų nuo 2005-12-20 iki 2006-01-03, 2005-11-19 įsakymas Nr. 05-11-19A dėl eilinių apmokamų atostogų ieškovei suteikimo nuo 2005-12-20 iki 2006-01-03 (įskaitytinai), 2005-12-22 vietinis mokėjimo nurodymas, 2005-07-05 vietinis mokėjimo nurodymas, 2006-01-19 ieškovės prašymas išleisti apmokamų atostogų nuo 2006-01-23 iki 2006-01-27, 2006-01-20 įsakymas Nr. 06-01-20A dėl eilinių apmokamų atostogų ieškovei suteikimo nuo 2006-01-23 iki 2006-01-27 (įskaitytinai), 2006-01-20 vietinis mokėjimo nurodymas, 2006-06-28 ieškovės prašymas išleisti apmokamų atostogų nuo 2006-07-01 iki 2006-07-05, 2006-06-28 įsakymas Nr. 06-06-28A dėl atostogų ieškovei suteikimo nuo 2006-07-01 iki 2006-07-05 (įskaitytinai), 2006-07-01 vietinis mokėjimo nurodymas, 2006-10-24 įsakymas Nr. 06-01-24A dėl atostogų ieškovei suteikimo nuo 2006-10-23 iki 2006-10-24 (įskaitytinai), 2006-11-03 vietinis mokėjimo nurodymas, 2006-12-12 ieškovės prašymas išleisti apmokamų atostogų nuo 2006-12-18 iki 2006-12-28, 2006-12-12 įsakymas Nr. 06-12-12A dėl atostogų ieškovei suteikimo nuo 2006-12-18 iki 2006-12-22 (įskaitytinai), 2006-12-28 vietinis mokėjimo nurodymas (b. l. 135-163). Taip pat buvo pateiktas UAB „Teniso pasaulis 2007-05-03 kasos išlaidų orderis Nr. 54, kuriame nurodyta, kad ieškovei buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2007 m. balandžio – gegužės mėn. ir atostoginiai (b. l. 169).

16Kaip jau buvo minėta, atsakovas UAB „Teniso pasaulis“ pateikė „STEKAS“ personalo modulio duomenis – darbuotojų, nepanaudojusių atostogų, sąrašą, kuriame nurodyta, kad ieškovė turėjo nepanaudotų atostogų 2,75 dienas už laikotarpį nuo 2007-12-02 iki 2008-12-01 (b. l. 104-105). Šiame dokumente nėra nurodyta koks skaičius nepanaudotų atostogų ieškovei priklauso už laikotarpį iki 2008-12-02 ir už laikotarpį nuo 2008-12-02 iki 2009-05-04, t. y. iki ieškovei buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Laikotarpis nuo 2009-05-05 iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos neįskaičiuojamas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (DK 170 str. 1 d. 3 p.). Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomas laikas, kai darbuotojas gavo motinystės arba tėvystės pašalpą, o pagal byloje esančius įrodymus ieškovė gavo ne šias pašalpas, o motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri yra numatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo 5 str. 3 d. 3 p. Ieškovė pateikė AB SEB banko pažymą apie įplaukas, iš kurios matyti, kad paskutinį kartą atostoginiai ieškovei pervesti 2007-08-10, darbo užmokestis paskutinį kartą buvo išmokėtas 2009-05-11. Įvertinus tai, kad paskutinį kartą ieškovei atostoginiai yra mokėti 2007-08-10, tai, kad ieškovė J. G. yra pasirašiusi 2007 m. kovo mėn., 2007 m. balandžio mėn., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose yra pažymėtos atostogos, t. y. 2007 m. kovo mėn. pažymėtos 2 atostogų dienos, balandžio mėn. yra pažymėtos 2 atostogų dienos, 2007 m. gegužės mėn. yra pažymėtos 6 atostogų dienos, 2007 m. rugpjūčio mėn. yra pažymėtos 4 atostogų dienos, todėl darytina išvada, kad ieškovė panaudojo 14 kasmetinių atostogų dienų. 2008 m. spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad ieškovė atostogavo 16 dienų, 2008 m. gruodžio mėnesį nurodyta, kad atostogavo 10 dienų (b. l. 173-174, 176-177). Šių žiniaraščių ieškovė nėra pasirašiusi, už šiuos mėnesius ieškovei išmokėtas darbo užmokestis, nenurodant, kad yra mokami atostoginiai, byloje nepateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė buvo kasmetinėse atostogose. Dėl to apskaičiuojant ieškovės nepanaudotų kasmetinių atostogų dienas atleidimo iš darbo dieną neatsižvelgiama į minėtas 16 ir 10 dienų. Pagal bylos duomenis ieškovei priklausė 28 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jai priklausė 35 kalendorinių dienų atostogos, nes ji viena augina vaiką. Kadangi ieškovė šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ji viena augina vaiką iki keturiolikos metų, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui ji pateikė duomenis apie tai, jog ji viena augina vaiką, ir dėl to atsakovas nuo tam tikro laiko turėjo pradėti skaičiuoti atostogas po 35 kalendorines dienas, todėl skaičiuojant nepanaudotas atostogas atsižvelgiama į tai, kad ieškovei priklausė 28 kalendorinės dienos.

17Iš byloje pateikto atsakovo 2005-06-30 įsakymo apie atostogų suteikimą matyti, kad ieškovei buvo suteiktos visos atostogos už laikotarpį nuo 2002-12-02 iki 2004-12-01 (b. l. 144). Už laikotarpį nuo 2004-12-02 iki 2009-05-04 ieškovė panaudojo 61 kalendorinę dieną. Už laikotarpį nuo 2004-12-02 iki 2009-05-04 ieškovei priklausė 123,81 kalendorinė atostogų diena, t. y. už laikotarpį nuo 2004-12-02 iki 2008-12-01 priklausė 112 dienos, už laikotarpį nuo 2008-12-02 iki 2009-05-04 priklausė 11,81 diena. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovei nepriklausė atostogos už laikotarpį nuo 2008-12-02 iki ieškovė buvo išleista atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Netgi tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad ieškovė naudojosi kasmetinėmis atostogomis 2008 m. spalio mėn., 2008 m. gruodžio mėn. (26 dienos), tai nepanaudotų atostogų dienų skaičius yra ne 2,75. Dėl to atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovei buvo išmokėta dviejų mėnesių išeitinė išmoka ir užmokestis už nepanaudotas 2,75 dienas, yra nepagrįstos. Tai, kad ieškovei nebuvo išmokėta išeitinė išmoka, patvirtina atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ vadovo 2010-01-25 išduota pažyma Vilniaus darbo biržai, kurioje nurodyta, kad apdraustajai J. G. atleidžiant iš darbo išeitinė darbo išmoka arba kompensacija nebuvo išmokėta (priskaičiuota) (b. l. 91). Atsakovas pateikė 2010-11-23 Dokumentų audito išvadą, kurioje nurodyta, kad toks dokumentas nebuvo išduotas ir neregistruotas siunčiamų dokumentų sąraše, jame nurodyti neteisingi duomenys apie tai, kad J. G., atleidžiant ją iš darbo, išeitinė išmoka nebuvo išmokėta (b. l. 106), tačiau dėl šių aplinkybių nesiremti atsakovo vadovo pasirašyta pažyma nėra pagrindo. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pažyma suklastota, kad ją pasirašė ne atsakovo vadovas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išeitinės išmokos priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteitina 8840 Lt išeitinė išmoka (išmokos suma nurodoma, neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)).

18DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, jai nesumokėjo išeitinės išmokos, t. y. nesilaikė nurodytų įstatymo nuostatų. DK 141 str. 3 d. nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Ieškovė, vadovaudamasi DK 141 str. 3 d., remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose nurodyta, kad pagal DK 141 str. 3 d. priteisiamos išmokos dydis yra konkretus darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, nustatytas įstatymu ir negali būti pripažintas neprotingai dideliu, nes, teigiant priešingai, būtų paneigiamas įstatymas (apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-02, 2006-09-20, 2007-08-22 nutartys, priimtos civilinėse bylose 3K-3-523/2006, Nr. 3K-3-491/2006, Nr. 3K-3-260/2007). Šių apeliantės argumentų pagrindu jos reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą laiką atsiskaityti nuo 2009-11-30 iki visiško atsiskaitymo visa apimtimi netenkintinas, t. y. šis reikalavimas tenkintinas iš dalies: ieškovei iš atsakovo priteistinas dviejų mėnesių vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (8840 Lt suma neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)).

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). Taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra taikomas proporcingumo principas, kuris yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-09-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, nurodė, kad DK 141 str. 3 d., kuria nustatyta konkretaus dydžio darbuotojo vidutinis darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmoka ir šioje normoje nereglamentuojama tokios išmokos sumažinimo galimybė, turi būti aiškinama pagal jos paskirtį, ne atskirai, o sistemiškai, atsižvelgiant į viso teisės akto, kuriame išdėstyta tam tikra teisės norma, struktūrą, taip pat į santykį su teisės principais, kitomis teisės normomis, siekiant, kad tam tikros teisės normos aiškinimu ir taikymu būtų išvengta prieštaravimų teisės principams ir teisės normų paskirčiai. Tai, kad DK nustatytos teisės normos turinys, jos prasmė atskleidžiama atsižvelgiant į teisės normos vietą kitų teisės normų kontekste ir įstatymo leidėjo numatytą jos paskirtį, taip pat per suderinamumą su teisės principais, tai nelaikytina teisės spragos šalinimu ar egzistuojančia įstatymo kolizija. Kadangi į DK 2 str. įtvirtintus principus nukreiptas visas darbo teisinių santykių reglamentavimas, tai aiškinant darbo teisės normas reikia užtikrinti, kad jų turinys ne tik neprieštarautų principams, bet ir atitiktų jų prasmę.

20Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovę, iš esmės atsiskaitė su ieškove, t. y. neliko skolingas darbo užmokesčio, sumokėjo kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovei nebuvo išmokėta dviejų vidutinių mėnesių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kuri ieškovei turėjo būti sumokėta dėl to, kad ji buvo atšaukta iš bendrovės vadovės pareigų. Ieškovė bendrovės vadove dirbo trumpą laiką, t. y. nuo 2007-01-23, realiai pareigas vykdė iki 2009-05-04. Ieškovei kompensacija priklauso ne dėl jos vykdytų darbinių pareigų, atlikto konkretaus darbo, o dėl atleidimo iš darbo pagrindo, todėl remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl DK 141 str. 3 d. aiškinimo, proporcingumo principo taikymo, kad nebūtų tarp pažeidimo ir sankcijos nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, ieškovei nepriteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą laiką nuo 2009-11-30 iki atsakovas atsiskaitys su ieškove. Už atsakovo padarytą pažeidimą ieškovei priteistina dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio sankcija (8840 Lt). Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nustatydama šią sankciją, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė aplinkybę apie jai neišmokėtą išeitinę išmoką nurodė tik apeliaciniame skunde.

21Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nepripažintini pagrįstais atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kurių pagrindu prašoma atmesti visus apeliacinio skundo reikalavimus. Kadangi pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį pakeistinos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybei priteistina 530,40 Lt žyminio mokesčio. Priteista atsakovui iš ieškovės 1512,50 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų suma sumažintina iki 500 Lt, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį ir pobūdį, į bylos pobūdį, t. y. į tai, kad nagrinėjama darbo byla, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovės atsakovui priteistina 300 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).

22Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl nurodytos išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

23Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

25Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: “Ieškinį tenkinti iš dalies.

26Perkelti ieškovės J. G. (a. k. ( - ) atleidimo iš darbo UAB „Teniso pasaulis“ (į. k. 125915284) datą iš 2009 m. liepos 31 d. į 2009 m. lapkričio 30 d. Įpareigoti atsakovą UAB „Teniso pasaulis“ informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių apie ieškovės J. G. atleidimo iš darbo datos perkėlimą.

27Priteisti ieškovei J. G. iš atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ 8840 Lt išeitinę išmoką (pinigų suma nurodoma neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)) ir 8840 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką (pinigų suma nurodoma neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)).

28Priteisti atsakovui UAB „Teniso pasaulis“ iš ieškovės J. G. 500 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.

29Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ 530,40 Lt žyminio mokesčio“.

30Priteisti atsakovui UAB „Teniso pasaulis“ iš ieškovės J. G. 300 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš ieškovės J. G. ir atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ po 6,27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Ieškovė J. G. 2009-08-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė... 3. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 21 d. sprendimu... 4. Ieškovė J. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir nukelti... 5. Atsakovas UAB „Teniso pasaulis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 6. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 7. ... 8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 9. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės J. G. ir atsakovo UAB „Teniso... 10. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti... 11. Ieškovė J. G. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo... 12. Ieškovės J. G. apeliacinio skundo reikalavimai dėl atleidimo iš darbo datos... 13. Kaip jau buvo minėta, atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ visuotinis akcininkų... 14. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovės reikalavimas dėl atleidimo... 15. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas, atleisdamas ją iš... 16. Kaip jau buvo minėta, atsakovas UAB „Teniso pasaulis“ pateikė... 17. Iš byloje pateikto atsakovo 2005-06-30 įsakymo apie atostogų suteikimą... 18. DK 141 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra... 20. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovę, iš esmės... 21. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovės apeliacinis skundas... 22. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 23. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. sprendimą... 26. Perkelti ieškovės J. G. (a. k. ( - ) atleidimo iš darbo UAB „Teniso... 27. Priteisti ieškovei J. G. iš atsakovo UAB „Teniso pasaulis“ 8840 Lt... 28. Priteisti atsakovui UAB „Teniso pasaulis“ iš ieškovės J. G. 500 Lt... 29. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 30. Priteisti atsakovui UAB „Teniso pasaulis“ iš ieškovės J. G. 300 Lt...