Byla eI-252-643/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja M. S.,

2dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui G. G.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovui VĮ „Regitra“ dėl žalos atlyginimo

Nustatė

4pareiškėja G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“, 1360 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2006-01-25 jai priklausė automobilis TOYOTA RAV4, ( - ) (toliau – automobilis, transporto priemonė). VĮ „Regitra" Vilniaus filialas 2013-02-20 raštu Nr. (l.21)-24-235 pareiškėjos Transporto priemonę kaip neidentifikuotą atsisakė įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-5098-484/2015 2015-05-11 panaikino VĮ „Regitra“ 2013-02-20 sprendimą, pripažinęs jį nepakankamai motyvuotu ir nepagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-09-24 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistu.

6Pasak pareiškėjos, atsakovas, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą 2013-02-20 sprendimą, sukėlė jai žalą, kadangi pareiškėja 2012 m. rudenį buvo nutarusi Transporto priemonę parduoti, tačiau automobilio pirkėjui D. P. atvykus į VĮ „Regitra" Vilniaus filialą dėl automobilio perregistravimo, transporto priemonė buvo sulaikyta bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nenustačius nusikaltimo požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir automobilis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-02-07 nutarimu grąžintas D. P.. Nežiūrint į tai, VĮ „Regitra" Vilniaus filialas 2013-02-20 sprendimu atsisakė registruoti automobilį pirkėjo vardu.

7Pirkėjas D. P., susidūręs su tokiomis problemomis, susitarimą dėl automobilio pirkimo-pardavimo nutraukė ir automobilį grąžino pareiškėjai, o pareiškėja grąžino jam už automobilį gautus pinigus (5000 Eur).

8Pareiškėja pažymi, kad negalėjo laisvai disponuoti jai priklausančiu automobiliu. Kreipiantis tiek žodžiu, tiek raštu į atsakovą buvo nurodyta, kad esant duomenų bazėje įrašui apie priimtą 2013-02-20 raštą Nr. (1.21)-24-235, su automobiliu negalima atlikti jokių veiksmų.

9Pareiškėjos nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtai atsisakius teisės aktų pagrindu perregistruoti transporto priemonę automobilio pirkėjo vardu, kai automobilio tapatumas jau buvo nustatytas.

10Pareiškėjos 2015-10-15 užsakymu UAB „Marleksa“ nustatė, kad pareiškėjai priklausančio automobilio vertė 2013 m. vasario mėn. (neteisėto sprendimo priėmimo metu) buvo 4100 Eur, o 2015 m. rugsėjo mėn. (teismo sprendimo įsiteisėjimo metu) – 3100 Eur. 2016-03-15 pareiškėja transporto priemonę pardavė už 3000 Eur, todėl šiuo metu jos realius nuostolius sudaro 2000 Eur, tačiau siekdama objektyvumo pareiškėja prašo priteisti 1360 Eur žalą, kurią sudaro skirtumas tarp ekspertų nustatytos rinkos kainos, buvusios 2013 m. vasario mėn. ir transporto priemonės pardavimo kainos, bei atlyginti UAB „Marleksa“ vertinimo išlaidas – 260 Eur.

11Pareiškėja nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ji trejus metus patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus ir nepatogumus: pergyveno dėl investuotų visų santaupų į automobilį, išgyveno teisinio netikrumo jausmą, be to, neteisėto sprendimo priėmimo metu buvo 5 mėnesį nėščia, todėl jautė dar didesnę įtampą, tapo dirglia, jai pasireiškė depresija, sutriko miegas. Pareiškėjos nuomone, jos patirtus neigiamus išgyvenimus teisingai kompensuotų 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas.

12Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pareiškėja nepagrindė turtinės žalos buvimo fakto. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėja už automobilį gavo mažesnę kainą nei galėjo gauti dėl atsakovo veiksmų. Automobilio registravimas Kelių transporto priemonių registre yra tik administracinis leidimas dalyvauti transporto priemonei eisme, tačiau pareiškėjos teisės naudotis transporto priemone nebuvo apribotos. Pareiškėja automobiliu naudojosi 3 metus (per metus nuvažiuodavo beveik po 20000 km.), todėl eksploatuojamo automobilio vertė objektyviai mažėjo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog teisminis ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo negalėjo įtakoti Automobilio vertės, bet kuriuo atveju, jis per 2013-02-20–2015-09-24 laikotarpį būtų nuvertėjęs.

13Atsakovo nuomone, pareiškėjos patirtos vertinimo išlaidos taip pat negali būti priteisiamos iš atsakovo, nes jos nėra niekaip susijusios priežastiniu su atsakovo neteisėtais veiksmais. Pareiškėja pati pasirinko įrodymų rinkimo būdą, todėl ji yra pati atsakinga už savo patirtas išlaidas, kurių galėjo nepatirti ir kitais būdais rinkdama įrodymus apie automobilio nuvertėjimą.

14Atsakovas taip pat nesutinka, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Nurodo, kad VĮ „Regitra" Vilniaus filialo 2013-02-20 sprendimas buvo adresuotas ne pareiškėjai, todėl mano, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad kitam asmeniui adresuotas raštas sukėlė jai dvasinius išgyvenimus. Automobilis iš Kelių transporto priemonių registro nebuvo išregistruotas, todėl pareiškėja galėjo jį valdyti, disponuoti ir naudotis.

15Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjos pateikti išrašai iš medicininių dokumentų yra datuojami 2013-09-05, todėl atsakovas abejoja, kad šiame dokumente galėjo būti įvertintas trejus metus užsitęsęs problemos sprendimas. Be to, depresinio sutrikimo simptomai pareiškėjai atsirado po trečio gimdymo 2013-06-14, todėl atsakovo nuomone, jos skunde nurodyti neigiami išgyvenimai ir neturtinė žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmais.

16Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

17Skundas tenkintinas iš dalies.

18Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

192013-02-20 sprendimu Nr. (1.21)-24-235 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas atsisakė registruoti TOYOTA RAV 4, valst. Nr. ( - ) kaip neidentifikuotiną kaip gamintojo pagamintą ir sertifikuotą.

20Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-11 sprendimu Nr. I-5098-484/2015 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013-02-20 sprendimą Nr. (1.21)-24-235 panaikino, kaip neteisėtą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-09-24 nutartimi Nr. A-2814-143/2015 pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

21UAB „Marleksa“, atlikusi transporto priemonės TOYOTA RAV4 (ident. JTEHH20V426015325) vertinimą tikslu rinkos vertei pagrįsti, 2016-01-29 Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 15-210-13 konstatavo, jog transporto vertė 2013-02-28 buvo 4100 Eur, o 2015-09-30 – 3100 Eur.

22Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų, pastarajam 2013-02-20 neteistai atsisakius įregistruoti pareiškėjai priklausiusį automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. ( - ), kaip neidentifikuotiną, atlyginimo.

23Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms. Pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytoja – valstybės įmonė „Regitra“. Valstybės įmonė įstatymų leidėjo jai pavestas vykdyti funkcijas, tarp jų transporto priemonių registravimo funkciją, vykdo per atitinkamus savo filialus.

24Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str.2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (turtinės ir/ar neturtinės), pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25Vertinant VĮ „Regitros“ Vilniaus filialo priimto akto (2013-02-20 sprendimo Nr.(1.21)-24-235) teisėtumą, kaip esminę valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygą, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-11 sprendimu Nr. I-5098-484/2015. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis šiame sprendime dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmų teisėtumo/neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teismas detaliau nepasisako.

26Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl žalos atlyginimo turi būti nagrinėjama, ar yra kitos atsakomybės dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų sąlygos - žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje, svarstytina, ar pareiškėja dėl šių neteisėtų veiksmų patyrė jos nurodytą žalą, o pripažinus, kad pareiškėja ją patyrė, svarstytina, ar neteisėtus veiksmus ir pareiškėjos patirtą žalą sieja priežastinis ryšys.

27Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašomą priteisti turtinę žalą dėl transporto priemonės nuvertėjimo grindžia automobilio vertės sumažėjimu per laikotarpį, kai vyko teisminis ginčas dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013-02-20 sprendimo Nr. (1.21)-24-235 teisėtumo t.y. nuo 2013-02-20 (priimtas neteisėtas aktas) iki 2015-09-24 (įsiteisėjo teismo sprendimas dėl akto neteisėtumo). Žalos dydį pareiškėja įrodinėja UAB “Marleksa” transporto priemonės vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad ginčo automobilio rinkos vertė 2013-02-28 buvo 4100 Eur, o 2015-09-30 – 3100 Eur. VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas su tokiu vertinimu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjai niekada nebuvo suvaržyta nuosavybės teisė į automobilį, pareiškėja automobiliu aktyviai naudojosi 3 metus (per ginčo laikotarpį nuvažiavo apie 60000 km), todėl automobilio vertė mažėjo dėl jo eksploatavimo, o nusprendusi automobilį parduoti pareiškėja gavo realią automobilio rinkos vertę. Šios aplinkybės, atsakovo vertinimu, patvirtina, kad automobilio vertės pokytis negali būti laikomas žala ir juolab jis nėra susijęs priežastiniu ryšiu su VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmais.

28CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis 2006-08-19 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjai turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. Konstitucinis Teismas šiame nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

29CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai. Žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t.y. pareiškėjui (LVAT 2014-08-18 nutartis Nr. A146-1686/2014).

30Žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas pareiškėjos, siekiančios žalos atlyginimo, pateiktais leistinais ir su ginčo dalyku susijusiais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtintų informaciją apie žalos atsiradimo faktą, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo veiksmais.

31Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja poziciją, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (LAT 2016-05-12 nutartis Nr. 3K-3-273-219/2016). Pareiškėjos prašoma atlyginti žala pasireiškė ne sunaikinant ar sužalojant turtą, ne paneigus jos teisę gauti tam tikras pajamas (negautos pajamos), o sumažinus turto, kaip visumos, vertę. Dėl turto nuvertėjimo atsirandantys nuostoliai yra turto vertės sumažėjimas (LAT 2009-02-17 nutartis Nr. 3K-3-69/2009). Tačiau byloje nepakanka nustatyti pareiškėjos automobilio vertės sumažėjimą per tris metus. Būtina tokį sumažėjimą susieti su konkrečiais neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu). Žalos faktas kildinamas iš VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo atsisakymo perregistruoti automobilį kito asmens vardu. Todėl pareiškėjos automobilio vertės sumažėjimas turi būti susietas su neteisėtu pripažintu atsakovo 2013-02-20 priimtu sprendimu. Žalos atlyginimas nagrinėjamoje byloje reiškia turto nuvertėjimo kompensavimą, t. y. turto visumos (jo vertės) atstatymą į padėtį, kuri būtų, jei nebūtų buvę pažeidimo. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalies bendroji taisyklė, pagal kurią žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, skirta tam, kad gavęs žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo pasiektų restitutio in integrum, t. y. jo turto būklė būtų tokia, lyg pažeidimo nebūtų buvę. Tačiau būtina pažymėti, kad turto vertė kinta priklausomai nuo rinkos sąlygų, turto būklės pokyčių ir kitų aplinkybių. Kintant turto vertei, kinta ir dėl neteisėtų veiksmų atsiradusi turto vertės sumažėjimo suma. Kadangi pareiškėjos turtas nebuvo nei sunaikintas, nei sužalotas, reikalaujama žalos atlyginimo suma nebūtų skirta turto fizinės būklės atstatymui į ankstesnę padėtį. Tuo tarpu vien dėl turto vertės pokyčių pakitusi turto nuvertėjimo suma leistų arba nepagrįstai praturtėti žalą patyrusiam asmeniui (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos padidėtų), arba, atvirkščiai, neatlygintų patirtos žalos (jei turto vertė nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo dienos sumažėtų).

32Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėja žalos dydį grindžia išskirtinai tik specialisto išvada apie ginčo automobilio rinkos vertės pokytį per tris metus, tačiau į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų apie patirtus realius nuostolius, kurie turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Pareiškėja į bylą pateikė 2016-03-25 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ji ginčo transporto priemonę pardavė už 3000 Eur (kaina, artima specialisto nurodytai vidutinei rinkos vertei), tačiau į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, už kokią sumą pareiškėja ginčo automobilį būtų pardavusi, jeigu VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas 2013-02-20 nebūtų priėmęs neteisėto sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinė rinkos vertė negali pagrįsti realios žalos dydžio ir tai įrodo aplinkybė, jog 2013 pradžioje pareiškėja buvo sudariusi automobilio perleidimo sandorį už 5000 Eur, kai specialisto nurodyta vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 4100 Eur. Pabrėžtina, kad per ginčo laikotarpį pareiškėja transporto priemonę intensyviai naudojo (tai įrodo per tris metus pasikeitusi automobilio rida), t.y. patyrė ne tik turto nuvertėjimą, bet ir naudą.

33Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įrodinėjamas ne transporto priemonės vidutinės rinkos vertės pokytis, o pareiškėjos realiai patirta žala, vertintinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos reikalavimas atlyginti turto vertinimo išlaidas (260 Eur).

34Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir anksčiau teismo sprendime išdėstyti motyvai suponuoja išvadą, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje neįrodė nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio tarp turto nuvertėjimo ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2013-02-20 sprendimo Nr. (1.21)-24-235.

35Apibendrinant konstatuotina, kad dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti turtinę žalą byloje nustatyta tik viena viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Nenustačius kitų dviejų šios atsakomybės sąlygų reikalavimas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas.

36Be to, pareiškėja skundu teismui prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja nurodo, kad neteisėto VĮ “Regitra” Vilniaus filialo sprendimo priėmimo metu ji laukėsi trečio vaiko, todėl atsakovo neteisėtas sprendimas sukėlė jai didelius išgyvenimus. Dėl trejus metus trukusio teisminio ginčo nagrinėjimo pareiškėjai sutriko miegas, ji juto nuolatinę įtampą, tapo dirgli, pasireiškė depresija. Be to, pareiškėja nurodo, jog 2016 m. kovo mėnesį pardavus automobilį, atsakovas vėl atsisakė jį įregistruoti, tačiau pareiškėjai papildomai pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą, šią problemą pavyko išspręsti. Dėl to pareiškėja patyrė pažeminimą prieš pirkėją. Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nurodo, kad kitam asmeniui adresuotas vėliau neteisėtu pripažintas sprendimas, negalėjo pareiškėjai sukelti jos nurodomų išgyvenimų, pareiškėjos automobilis nebuvo išregistruotas iš registro, ji galėjo automobiliu naudotis, o į bylą pateiktas medicininis dokumentas tik įrodo, kad pareiškėjai diagnozuota depresija yra susijusiu su jos trečiuoju gimdymu, o ne su užsitęsusiu teisminiu ginču.

37Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (LAT 2012-11-29 nutartis Nr. 3K-3-539/2012).

38Kiek tai susiję su neturtine žala, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

40Teismų praktikoje (LVAT 2008-04-16 sprendimas Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010-06-23 nutartis Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

41Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (LVAT 2007-11-15 nutartis Nr. A17-749/2007).

42Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o gero administravimo principas, taikytinas administracinių santykių sferoje, apima ir teisėtumo reikalavimą, t. y. reikalavimą elgtis taip, kaip reikalauja teisės aktai. Byloje vertinamu atveju atsakovui priėmus neteisėtą sprendimą pareiškėja pagrįstai galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, nes šiuo atveju neabejotinai buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėja dėl VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo neteisėtų veiksmų negalėdama laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, patyrė nepatogumus ir neigiamas emocijas, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovas nebūtų atlikęs administracinėje byloje Nr. I-5098-484/2015 teismo sprendimu nustatytų neteisėtų veiksmų. Priešingai nei teigia atsakovas, jos disponavimo teisė vis tik buvo ribojama, nes 2014-09-03 (tebevykstant teisminiam ginčui) atsakovas į pareiškėjos paklausimą ar galiojant 2013-02-20 sprendimui, jai sudarius automobilio perleidimo sutartį šis automobilis bus registruojamas naujo savininko vardu, atsakovas 2014-09-11 raštu pareiškėją informavo, kad perregistruoti pareiškėjos turimą transporto priemonę neturi teisinio pagrindo (adm. byla Nr. I-5098-484/2015), t.y. pareiškėjos teisė buvo ribojama subjekto prasme, kadangi pareiškėja perleisti automobilį galėjo tik tokiam asmeniui, kuris neturėjo ketinimų dalyvauti eisme Lietuvos Respublikoje. Būtina pažymėti ir tai, kad nors automobilis per ginčo laikotarpį buvo registruotas pareiškėjos vardu, tačiau buvo sustabdytas jo leidimas dalyvauti eisme (adm. byla Nr. I-5098-484/2015).

43Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius duomenų apie tai, kad atsakovo veiksmai būtų nulėmę negrįžtamo pobūdžio neigiamus padarinius pareiškėjai, teismo vertinimu 500 Eur suma yra teisinga ir protinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą.

44Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais,

Nutarė

45pareiškėjos G. P. skundą tenkinti iš dalies.

46Priteisti G. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

47Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

48Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja M. S.,... 2. dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui G. G.,... 3. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 4. pareiškėja G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu,... 5. Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2006-01-25 jai priklausė automobilis... 6. Pasak pareiškėjos, atsakovas, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą... 7. Pirkėjas D. P., susidūręs su tokiomis problemomis, susitarimą dėl... 8. Pareiškėja pažymi, kad negalėjo laisvai disponuoti jai priklausančiu... 9. Pareiškėjos nuomone, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtai... 10. Pareiškėjos 2015-10-15 užsakymu UAB „Marleksa“ nustatė, kad... 11. Pareiškėja nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, ji trejus metus... 12. Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo... 13. Atsakovo nuomone, pareiškėjos patirtos vertinimo išlaidos taip pat negali... 14. Atsakovas taip pat nesutinka, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą.... 15. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjos pateikti išrašai iš medicininių... 16. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį... 17. Skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad:... 19. 2013-02-20 sprendimu Nr. (1.21)-24-235 VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas... 20. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-11 sprendimu Nr.... 21. UAB „Marleksa“, atlikusi transporto priemonės TOYOTA RAV4 (ident.... 22. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos... 23. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 24. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 25. Vertinant VĮ „Regitros“ Vilniaus filialo priimto akto (2013-02-20... 26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos skundą dėl žalos... 27. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja prašomą priteisti... 28. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 29. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 30. Žalos padarymo faktas turi būti pagrįstas pareiškėjos, siekiančios žalos... 31. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens... 32. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėja žalos dydį... 33. Teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įrodinėjamas ne... 34. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir anksčiau teismo sprendime... 35. Apibendrinant konstatuotina, kad dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti... 36. Be to, pareiškėja skundu teismui prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur... 37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę... 38. Kiek tai susiję su neturtine žala, kaip būtina deliktinės atsakomybės... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala... 40. Teismų praktikoje (LVAT 2008-04-16 sprendimas Nr. A444 – 619/08;... 41. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip... 42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog... 43. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir nenustačius duomenų apie... 44. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 45. pareiškėjos G. P. skundą tenkinti iš dalies.... 46. Priteisti G. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Regitra“... 47. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.... 48. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...