Byla 2S-901-622/2012
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Audrius Saulėnas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-01-27 nutarties pagal ieškovo UAB „Ribena“ ieškinį atsakovui UAB „Unipakas“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Nustatė

2Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas ieškovo UAB „Ribena“ ieškinys atsakovui UAB „Unipakas“. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 302,50 Lt įsiskolinimą pagal 2009-10-30 nuomos sutartį, 13582,01 Lt įsiskolinimą pagal 2010-02-18 nuomos sutartį, 3757,37 Lt delspinigių, 1509,18 Lt nuostolių už nuomos patalpų sugadinimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas.

3Teismas nutarė tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB „Unipakas“ priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, neviršijant 19151,06 Lt reikalavimo sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. Nesant areštuojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovui UAB „Unipakas“ priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijančias 19151,06 Lt reikalavimo sumos, leidžiant išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, įvykdyti prievolę kreditoriui. Teismas pabrėžė, jog atsakovo pozicija, taip pat jo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje dar nėra žinomas, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įvertinus ginčo dalyką, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Taip pat įvertinęs faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl areštuotinas atsakovui priklausantis turtas, neviršijant reikalavimo sumos.

4Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti 2012-01-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį, o teismui nepanaikinus 2012-01-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį, įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl paskirtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t.y. 22000 Lt, šią pinigų sumą įnešant į teismo depozitinę sąskaitą iki 2011 m. vasario 14 d. Atsakovas nurodo, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėjo, ar yra pagrįsta būtinybė taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, neprašė ieškovo pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašymą ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo ekonominė būklė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas. Teismo paskirtos laikinosios apsaugos priemonės trukdo vykdyti darbinę veiklą, dėl to atsakovas patirs nuostolius, taip pat menkina įmonės prestižą ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Teismas nevertino ir neužtikrino šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, nenagrinėjo galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimo.

5Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Su atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2012-01-27 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo argumentai, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes reikalaujama iš atsakovo nuomos mokesčio pagal sutartį, kuri yra pasibaigusi, vertinami kaip argumentai, sudarantys dalį šios bylos objekto, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepanaikina abejonių, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimas teismo prendimas bus sklandžiai įvykdytas, kadangi atsakovo finansinė padėtis neaiški.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010, 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2010). Vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė minėtas teisės normas. Paskirta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

9Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo nėra apeliacijos dalyko – nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo - tikrinimo objektas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamiems tikslams. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus, teismas gali nuspręsti, ar reiškiami reikalavimai yra pagrįsti.

10Jeigu dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas patiria realius nuostolius, jis, remiantis CPK 146 straipsnio nuostatomis, turi teisę motyvuotai prašyti pirmosios instancijos teismo įpareigoti ieškovus pateikti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, pateikdamas įrodymus, pagrindžiančius nuostolių atsiradimo tikimybę, bei preliminarius nuostolių dydžio paskaičiavimus. Taip pat įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, jis turės teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareikšdamas ieškinį bendra tvarka (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

11Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turės neigiamos įtakos UAB „Unipakas“ veiklai, kadangi turto arešto įregistravimas menkina UAB „Unipakas“ prestižą tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Pažymėtina, kad CPK 148 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jeigu, kaip teigia apeliantas, jo turtinė padėtis yra gera, jis gali atlikti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos.

12Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

Nutarė

14Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai