Byla e2A-463-372/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30175-599/2019 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 870,00 Eur turtinės žalos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) pakeitė 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria N. P. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo grąžinant butą natūra paliktas nenagrinėtu ir priėmė naują sprendimą – remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, butą, esantį adresu ( - ), natūra priteisė N. P., nors šio buto teisėtu savininku buvo ieškovas – A. K.. Be to – teismas, priimdamas nurodytąjį nuosprendį, kuriuo ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausęs butas natūra buvo priteistas N. P., neįtraukė ieškovo į bylos nagrinėjimą, kas lėmė BPK normų pažeidimą, nes priimtasis nuosprendis sukėlė materialiuosius teisinius padarinius asmeniui, kuris buvo suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. ieškovui buvo atimtos procesinės galimybės apginti savo, kaip sąžiningo ir teisėto buto savininko, interesus.

93.

10Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, neatsižvelgdamas į įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2015 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28908-779/2016, nepagrįstai 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu butą, esantį adresu ( - ), grąžino N. P. ir jos sutuoktinio nuosavybėn, pažymėdamas, jog butas, kurį dėl nusikalstamų veikų prarado nukentėjusieji, turi būti grąžintas jiems natūra pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Tokiais savo veiksmais apeliacinis teismas sukūrė netoleruotiną situaciją – priėmė sprendimą, kuris prieštarauja kitiems galiojantiems ir nenuginčytiems teismų sprendimams. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas minėtąjį nuosprendį, neteisėtai panaikino aukštesnės instancijos teismo, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi sukurtas materialines teisines pasekmes, t. y. be jokio teisėto pagrindo paneigė ieškovo A. K. turimą nuosavybės teisę į butą.

114.

12Ieškovas pažymėjo, kad minėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje ieškovo buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuris 2019 m. kovo 7 d. nutartimi skundą tenkino. Išplėstinė kasacinio teismo kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019 konstatavo, jog 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ieškovui A. K. sukėlė civiliniam atsakovui būdingus materialiuosius teisinius padarinius, o kadangi ieškovas nebuvo įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą, tai atitinkamai jam nebuvo suteikta ir teisė apginti savo pažeistus interesus. Apeliacinis teismas, priimdamas sprendimą ir BPK 95 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu grąžindamas butą N. P., neįtraukęs ieškovo A. K. į bylos nagrinėjimą, padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, todėl kasacinis teismas sprendė, jog ieškovo kasacinis skundas turi būti priimtas. Ta pačia nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta N. P., reikšdama civilinį ieškinį BPK 109 straipsnio pagrindu, negalėjo reikalauti grąžinti buto natūra, nes BPK įtvirtinta teisė reikšti civilinį ieškinį reiškia, kad tokio ieškinio pagrindu galima reikalauti tik žalos atlyginimo, tad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžiu baudžiamojoje byloje grąžinęs butą nukentėjusiąja pripažintai N. P., akcentuodamas, jog šis butas gražinamas kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmės turėjęs daiktas, padarė esminį baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimą, todėl ginčijama 2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria minėtasis butas buvo priteistas natūra N. P., kasacinio teismo buvo panaikinta.

135.

14Ieškovas nurodė, jog dėl minėtųjų neteisėtų Vilniaus apygardos teismo veiksmų jis patyrė žalą (išlaidas advokato pagalbai už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme), taip pat patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. Ieškovas iš viso patyrė 870 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šias išlaidas sudaro kasacinio skundo parengimas, pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine tvarka, kelionėse į teismo posėdžius sugaištas laikas.

156.

16Ieškovas nurodė, jog dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo veiksmų, jis patyrė ir neturtinę žalą. Pažymėjo, jog apie tai, kad jis nėra buto savininkas, jis sužinojo iš N. P., kuri jam paskambino ir pareikalavo išsikelti iš buto. Ieškovas iš karto pasitikrino viešą nekilnojamojo turto registrą ir patyrė šoką – butas, kuris jam priklausė nuosavybės teise, buvo registruotas ne jo, o N. P. vardu. Ieškovas nebuvo įtrauktas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą (buvo apklaustas tik liudytoju pirmosios instancijos teisme), jis nebuvo supažindintas su pareikštu N. P. ieškiniu, jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti, pateikti savo argumentus ir nuomonę. Ieškovo vertinimu, tokie Vilniaus apygardos teismo veiksmai, kuriais be savininko žinios buvo nusavinta ieškovo nuosavybė, sukėlė jam didžiulį šoką, dvasinį sukrėtimą. Ieškovas patyrė nusivylimą teisine sistema, teisminės valdžios institucijomis, išgyveno nerimą dėl savo turto likimo, nepatogumus, vykdamas į teismo posėdžius, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Tokia situacija sukėlė ieškovui didelę žalą, todėl jis prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

177.

18Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, jog baudžiamajame procese ieškovas dalyvavo kaip liudytojas, o žalą jis kildina iš apeliacinės instancijos teismo netinkamai išnagrinėto nukentėjusiosios civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, kurį patenkinus, nuosavybės teisė į butą buvo pripažinta nukentėjusiai. Atsakovė nurodė, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra vienas iš būdų atlyginti dėl nusikaltimo padarytą žalą, o jo įgyvendinimo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo kokybiškai atlikto ikiteisminio nusikaltimo tyrimo, kur visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bylos aplinkybės. Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę. Civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Tai suteikia civiliniam ieškovui geresnes galimybes ginti savo teisėtus interesus. Ieškinio dalyką įrodinėja kompetentinga institucija, kuri tiria nusikalstamą veiką. Civilinis ieškovas gali panaudoti visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę sprendžiant civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, išimtinai sprendžiami turtinio pobūdžio klausimai, kurie nėra susiję su neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu ar kitais veiksmai (neveikimu), kurie taikomi tokiems baudžiamojo proceso dalyviams kaip įtariamasis ir kaltinamasis, iš netinkamai teismo išnagrinėto civilinio ieškinio kildinamai žalai neturėtų būti taikoma CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostata.

198.

20Atsakovė nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi teismas nusprendė perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai bei siūlyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui bylai nagrinėti sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinę septynių teisėjų kolegiją. Toks procesinis sprendimas buvo priimtas, nes teismas padarė išvadą, kad tinkamas įstatymo taikymas byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą ir būti svarbus formuojant vienodą teismų praktiką. Taip pat teisėjų kolegija nustatė, kad sprendžiant kasaciniame skunde suformuluotus klausimus, būtina pasisakyti: dėl BPK 94 straipsnyje numatytų priemonių taikymo apimties ir ribų, taip pat ir dėl daiktų, kuriems galėtų būti taikomos 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos; dėl daikto (buto) grąžinimo natūra galimumo sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą; dėl civilinių teismų sprendimų prejudicijos nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Atsižvelgiat į tai, kad aiškinimas ir taikymas BPK 94 straipsnyje numatytų priemonių taikymo apimties ir ribų, taip pat ir dėl daiktų, kuriems galėtų būti taikomos 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos naujai buvo suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartyje, nėra jokio pagrindo civilinėje byloje pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, kitaip vertindamas ir taikydamas teisės aktų nuostatas, atliko neteisėtus veiksmus. Taip pat darytina išvada, kad teismų praktika dėl BPK 94 straipsnio aiškinimo ir taikymo buvo nevienareikšmiška, todėl teismams skirtingai taikant normą, negalima spręsti, jog toks taikymas sąlygojo neteisėto veiksmo atlikimą.

219.

22Atsakovė pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad už atstovavimą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019 jis sumokėjo 290 Eur sumą, todėl neaišku, kodėl prašoma atlyginti turtinės žalos suma yra 870 Eur. Faktas, kad baudžiamojo proceso metu ieškovas patyrė žalą, susijusią su jo atstovavimu, neturėtų būti pagrindu reikšti naują ieškinį žalai atlyginti iš valstybės, nes ieškovo procese patirtų išlaidų klausimas turėjo būti įspręstas baudžiamojo proceso metu, tačiau iš turimų dokumentų matyti, kad ieškovas baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atlyginimo neprašė.

2310.

24Atsakovė nurodė, kad ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą, sudarančią 500 Eur, neturtinės žalos atsiradimą grindžia tuo, kad jis patyrė šoką ir dvasinius sukrėtimus, nes buvo nusavinta jo nuosavybė, patyrė nusivylimą teisine sistema, teisminėmis valdžios institucijomis. Atsakovė pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovo nuosavybė buvo perduota kitam asmeniui, buvo panaikintas nepraėjus 10 mėnesių, todėl satisfakcija dėl prarasto turto įvyko. Duomenų, kad dėl to ieškovas turėjo išsikelti iš buto ar būtų patyręs kažkokių didelių išgyvenimų, nėra. Aplinkybės, kad dėl priimto apeliacinės instancijos nuosprendžio jis turėjo inicijuoti kasacinio skundo teikimą, negali būti pagrindu priteisti asmeniui neturtinę žalą. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovas žinojo, kad vyksta baudžiamasis procesas, kuris gali turėti įtakos jo iš varžytynių įsigytam butui. Be to, situacija, kada instancine tvarka aukštesnės instancijos teismas panaikina ar pakeičia žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra normali ir galima.

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2611.

27Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė išieškoti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovo A. K. naudai 870 Eur turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019-08-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 715,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

2812.

29Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą ir kitais CK 6.272 straipsnio nuostatose nenurodytais atvejais.

3013.

31Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo grąžinant butą natūra buvo paliktas nenagrinėtu ir priteisdamas butą natūra N. P., padarė esminių BPK normų pažeidimų, dėl ko buvo pažeisti teisėto buto savininko, t. y. ieškovo, interesai. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas butą natūra N. P., be jokio teisinio pagrindo ieškovą, kuris sąžiningai įsigijo butą varžytinėse, padarė materialiai atsakingą už nuteistųjų V. L. bei S. L. neteisėtus veiksmus, be to, nagrinėdamas baudžiamąją bylą su kartu joje pareikštu civiliniu ieškiniu, apeliacinės instancijos teismas ieškovo į minėtos bylos nagrinėjimą apskritai neįtraukė, nors ieškovas šiuo atveju turėjo akivaizdų teisinį suinteresuotumą šios baudžiamosios bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, kad dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl buto priteisimo natūra N. P. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi buvo panaikinta, nurodant, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio patenkinimo, grąžinant butą natūra N. P., lėmė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir tai teismui sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

3214.

33Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąja bylą Nr. ( - ), turėjo nustatyti, jog N. P. reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, grąžinant jai butą natūra, yra negalimas pagal BPK nuostatas ir, vadovaudamasis aktyvaus teismo funkcija bei atsižvelgdamas į bylos situaciją, turėjo apie tai informuoti N. P., sudarant jai galimybę tikslinti ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, išaiškinti, jog ginti pažeistas teises būtent reikalaujant grąžinti daiktą natūra galima tik pareiškiant atitinkamą ieškinį (vindikacinį arba dėl sandorio nuginčijimo) atskiroje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismui to nepadarius ir šiuo atveju grąžinus butą natūra nukentėjusiajai, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės grubiai pažeidė ieškovo teisėtus interesus bei paneigė ieškovo nuosavybės teisę į minėtąjį butą.

3415.

35Teismas nurodė, jog ieškovo patirtos išlaidos advokato suteiktoms paslaugoms (t. y. kasacinio skundo surašymui, atstovavimui teismo posėdžiuose, išlaidoms kelionėms, vykstant į procesinius veiksmus ir kt.) apmokėti, yra išieškotinos iš valstybės CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu, kadangi ieškovas minėtas išlaidas patyrė tik dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo veiksmų, kai 2018 m. gegužės 4 d. priimtu nuosprendžiu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių ieškovas buvo priverstas kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuriame ir buvo patirtos prašomos išieškoti išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Be to, šios ieškovo patirtos išlaidos yra realios, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir neviršija rekomendacijose numatytų ribų.

3616.

37Teismas akcentavo, kad ieškovas nebuvo įtrauktas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nebuvo informuotas apie N. P. pareikštą civilinį ieškinį (t. y. ieškovas tik buvo apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme), todėl jam nebuvo suteikta jokia galimybė apsiginti, pateikti savo argumentus bei nuomonę. Teismo vertinimu, ieškovas patyrė šoką, buvo pamintas ieškovo pasitikėjimas Lietuvos teisine sistema bei konstituciškai svarbių vertybių apsauga, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso jausmą ir ši situacija neigiamai paveikė jo emocinę būklę, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas darė išvadą, jog ieškovo prašoma išieškoti iš atsakovės 500 Eur neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.

3817.

39Teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys yra tenkintinas visiškai, kadangi atsižvelgus į tai, kad ieškovui žala yra padaryta Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu padarius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl ko byla nebuvo išsamiai išnagrinėta ir buvo priimtas neteisingas sprendimas, sukėlęs materialiuosius teisinius padarinius su baudžiamąja byla niekaip nesusijusiam asmeniui (t. y. ieškovui), darytina išvada, jog atsakovės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo veiksmų, klausimas gali būti sprendžiamas vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu.

40III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

4118.

42Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4318.1.

44Tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl civilinei ieškovei priteisto natūra buto, nes kitaip, nei apeliacinė instancijos teismas, vertino, taikė bei naujai suformavo tokio pobūdžio bylose praktiką, nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo veiksmus neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

4518.2.

46Nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, sprendžiami turtinio pobūdžio klausimai, kurie nėra susiję su neteisėtu nuteisimu, neteisėtu suėmimu, neteisėtu sulaikymu, neteisėtu procesinės prievartos priemonių pritaikymu ar kitais veiksmais (neveikimu), kurie taikomi tokiems baudžiamojo proceso dalyviams kaip įtariamasis ir kaltinamasis. Iš netinkamai teismo išnagrinėto civilinio ieškinio kildinamai žalai turėtų būti taikoma CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostata, reglamentuojančia atvejus, kada žala padaroma nagrinėjant civilinio pobūdžio ginčą, kuris iš esmės ir egzistavo, nes baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas civilinio ieškinio klausimas dėl nuosavybės teisės į ieškovo butą. Pats baudžiamasis procesas buvo vykdomas ne ieškovo atžvilgiu, be to, ieškovas jame nedalyvavo, todėl būtų neteisinga ieškovui galimai padarytos žalos atlyginimo klausimą spręsti per minėto straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios iš esmės nustato atsakomybę už baudžiamojo proceso metu padarytus neteisėtus veiksmus, kurie susiję su procesinių priemonių skyrimu, neteisėtu asmens nuteisimu ir proceso delsimu. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, kuris susijęs su neteisingai išspęstu civiliniu ieškiniu, žalos atlyginimui turi būti taikomos CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias deliktinė atsakomybė yra galima esant visoms keturioms deliktinės atsakomybės sąlygoms. Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo (teismo) kaltės įrodymas. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių atsakovės argumentų ir dėl jų nepasisakė.

4718.3.

48Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, privalėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovas apie baudžiamąjį procesą žinojo, taip pat žinojo, kad byloje nagrinėjamas klausimas ir dėl jo iš varžytinių įsigyto turto, baudžiamojoje byloje buvo apklausiamas kaip liudytojas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti šią aplinkybę, o siekdamas bylą išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, turėjo išreikalauti ir prijungti prie šios civilinės bylos ir baudžiamąją bylą, tačiau to nepadarė. Teismas neįvertino fakto, kad jokie priverstinio vykdymo veiksmai dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčijamo turto nebuvo vykdomi, bute ieškovas negyveno ir neketino gyventi, turtą įsigijo, turėdamas tikslą jį perparduoti. Teismas neįvertino, kad ieškovo teiginiai apie šoką ir jo paveiktą emocinę būklę yra visiškai deklaratyvūs ir nepagrįsti, nei po teismo sprendimo, nei vėliau ieškovas dėl medicininės pagalbos nesikreipė. Tikėtina, kad ieškovas rūpesčių dėl turto turėjo, tačiau tokie rūpesčiai atsirado jau nuo pat turto įsigijimo, nes po varžytynių jis negalėjo faktiškai perimti buto, kadangi jame gyveno nukentėjusioji N. P., kuri procese įrodinėjo, kad ieškovas jos iškeldinimo metu sugadino jos turtą, vėliau pareikalavo atlaisvinti butą. Toks tarpusavio asmenų ginčas neabejotinai turėjo įtakos ieškovo išgyvenimams, tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Ieškovo rūpesčiai neperžengė įprastų pastangų, aplinkybė, kad jis turėjo kreiptis į advokatą, siekdamas apginti savo pažeistas teises, nelaikytina neįprastu rūpesčiu. Ginčijamo turto iš varžytinių įsigijimas, buvusios savininkės iškeldinimas iš nupirkto turto bei vėlesnės ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos turėjo leisti ieškovui suprasti, kad ateityje dėl nupirkto turto galimi ginčai.

4919.

50Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5119.1.

52Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje nesuformavo naujos, kitokios BPK 94 straipsnio taikymo praktikos. Kasacinis teismas nustatė ir kitų apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK normų pažeidimų, lėmusių nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą, apie kuriuos atsakovė apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli.

5319.2.

54Ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą ir kitais CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais, o siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Vilniaus apygardos teismas esminius baudžiamojo proceso pažeidimus padarė ne tik netinkamai taikydamas BPK 109 straipsnio normas (susijusias su baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu), bet ir netinkamai taikydamas BPK 95 straipsnio normas. Byloje buvo įrodytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos bei nustatyti ne tik neteisėti Vilniaus apygardos teismo veiksmai, grąžinant teisėtai ieškovui priklausantį butą nukentėjusiajai, bet ir akivaizdi Vilniaus apygardos teismo kaltė, mažų mažiausia, pasireiškusi nerūpestingumu.

5519.3.

56Tokie Vilniaus apygardos teismo veiksmai, kuriais be savininko žinios buvo nusavinta ieškovo nuosavybė, sukėlė ieškovui stresą, didžiulį dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, ieškovas patyrė nusivylimą teisine sistema, prarado pasitikėjimą teisminės valdžios institucijomis. Ieškovas išgyveno stresą ir nerimą dėl savo turto likimo, nepatogumus, vykdamas į teismo posėdžius, patyrė dvasinius išgyvenimus, tokia situacija sukėlė ieškovui didelę neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui simbolinę 500 Eur neturtinę žalą dėl akivaizdžių ir grubių Vilniaus apygardos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

5719.4.

58Atsakovės teiginiai, kad ieškovas bute negyveno ir neketino gyventi, o jo veikla yra susijusi su turto perpardavimu, dėl ko ieškovo rūpestis ir pastangos siekiant neprarasti turto ir galimo pelno, negalėjo nesukelti ieškovui dvasinio sukrėtimo ar emocinės depresijos, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Jie nesuponuoja išvados, kad asmens, kaip verslininko, nuosavybė teismo neturi būti ginama ir gali būti nusavinta, nesant tam jokio teisinio pagrindo. Ieškovas, įgydamas turtą varžytynėse, žinojo, kad jo realizavimo varžytynėse teisėtumo klausimas jau yra išspręstas galutine ir neginčijama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Be to, ieškovas negalėjo tikėtis, kad klausimas dėl jo nuosavybės panaikinimo bus sprendžiamas jo neinformavus apie bylą bei nesuteikus galimybės atsikirsti į reiškiamus reikalavimus, o būtent tokie teismo veiksmai ir sukėlė ieškovui dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus bei nusivylimą teisine sistema.

5919.5.

60Ieškovo patirtos išlaidos advokato suteiktoms paslaugoms (kasacinio skundo surašymui, atstovavimui teismo posėdžiuose, kelionės išlaidoms vykstant į procesinius veiksmus) apmokėti, pagrįstai priteistos iš valstybės CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovas minėtąsias išlaidas nagrinėjamu atveju patyrė dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo veiksmų, kai 2018 m. gegužės 4 d. priimtu nuosprendžiu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių ieškovas buvo priverstas kreiptis į kasacinį teismą, ir kuriame buvo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

63Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

6420.

65Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

66Dėl faktinių bylos aplinkybių

6721.

68Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) V. L. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalies nuostatose ir jam buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; S. L. pagal BK 182 str. 2 d. nuostatas buvo išteisinta, kadangi buvo nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių; N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo grąžinant butą, esantį adresu ( - ), natūra buvo paliktas nenagrinėtas; N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl 12 303 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo buvo atmestas; N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies ir buvo priteista iš V. L. 2500 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajai N. P.; nuspręsta laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. K. nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu ( - ), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

6922.

70Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo panaikinta 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria S. L. buvo išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažįstant S. L. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatose bei jai paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę; pakeista 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, grąžinant butą natūra paliktas nenagrinėtu, o dėl 12 303 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestas, ir buvo priimtas naujas sprendimas – N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl 12 303 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu; priteistas natūra N. P. butas, esantis adresu ( - ); pakeista 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl N. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo ir nustatyta, jog N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant N. P. naudai solidariai iš V. L. ir S. L. 2500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

7123.

72Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kuria N. P. buvo natūra priteistas butas, esantis adresu ( - ), ir bylos dalį dėl civilinio ieškinio perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; kitas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis paliko nepakeistas.

7324.

74Iš 2017-05-29 PVM sąskaitos – faktūros už teisines paslaugas, 2018-05-29 mokėjimo nurodymo Nr. 3345, 2018-10-22 PVM sąskaitos – faktūros už teisines paslaugas Nr. 87/2018, 2018-10-22 mokėjimo nurodymo Nr. 3561, 2019-01-23 mokėjimo nurodymo Nr. 3696 bei 2019-09-17 advokato išlaidų pagrindimo turinio nustatyta, kad ieškovas minėtoje baudžiamojoje byloje iš viso patyrė 870 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1) 300 Eur suma už kasacinio skundo rengimą; 2) 160 Eur suma už atstovavimą 2018-10-23 teismo posėdyje bei pasiruošimą šiam posėdžiui; 3) 120 Eur išlaidos už kelionėje į 2018-10-23 teismo posėdį sugaištą laiką; 4) 85 Eur už pasiruošimą 2019-01-24 teismo posėdžiui; 5) 85 Eur už atstovavimą 2019-01-24 teismo posėdyje; 6) 120 Eur išlaidos už kelionėje į teismo posėdį sugaištą laiką; iš viso – 870 Eur.

75Dėl ginčo esmės

7625.

77Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovei atsiranda deliktinė atsakomybė. Teismas, priteisdamas ieškovui neturtinės žalos dydį, vertino ieškovo nurodytus deklaratyvus ir jokiai įrodymais nepagristus teiginius, visiškais nepasisakė dėl atsakovės nurodytų kriterijų, kurie ir konstatavus galimai padarytą neturtinę žalą, būtų pagrindas mažinti priteisiamos žalos dydį.

7826.

79Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu grąžinti nukentėjusiajai N. P. A. K. teisėtai priklausantį turtą – butą, esantį adresu ( - ), natūra, padarė jį materialiai atsakingą už nuteistųjų V. L. ir S. L. neteisėtus veiksmus, kam nebuvo jokio teisinio ar faktinio pagrindo (BPK 111 straipsnis). A. K. byloje dalyvavo tik kaip liudytojas, tačiau teismo nuosprendis jam sukėlė civiliniam atsakovui būdingus materialiuosius teisnius padarinius. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad net jeigu ir būtų pagrindas pripažinti butą grąžintinu BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytomis sąlygomis, butas turėtų būti grąžintas savininkui, t. y. asmeniui, kuris turėjo nuosavybės teisę į šį butą teismo procesinio sprendimo priėmimo metu, o bylos duomenimis nustatyta, kad buto savininkas yra A. K.; nuosavybės teisė įregistruota 2016 m. balandžio 29 d.; nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2016 m. balandžio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. ( - ), kuris nei šioje, nei kitose bylose nebuvo nuginčytas. Teisėjų kolegija nurodė, jog A. K. yra buto savininkas, įgijęs butą nuosavybėn turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, šis juridinis faktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; iš varžytynių nupirkęs turtą asmuo yra savininkas, ir jeigu turto pardavimo iš varžytynių aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, tokio asmens nuosavybės teisės yra teismo pripažįstamos ir ginamos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, apeliacinės instancijos teismui nesant teisinio pagrindo nusprendus grąžinti butą natūra nukentėjusiajai N. P., buvo paneigta buto savininko A. K. nuosavybės teisė. Teismas pažymėjo, kad BPK nustatyta galimybė baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį tik dėl žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis), kuris negali būti aiškinamas kaip reikalavimas grąžinti daiktą natūra. Teismas nurodė, kad žemesniųjų instancijų teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami įstatymų normas, padarė esminius proceso normų pažeidimus, o tai sutrukdė priimti tinkamus sprendimus byloje (apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas buto grąžinimo natūra klausimą, nenagrinėjo nei jo atitikimo daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui, grupei klausimo, nei tinkamai nustatė teisėtą savininką sprendimo priėmimo momentu, nei sprendė klausimą dėl prarasto daikto vertės (visos ar dalinės) išieškojimo iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai, kas būtų leidę tinkamai, nepažeidžiant teisėtų asmenų interesų bei įstatymo nuostatų, išspręsti šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį).

8027.

81CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).

8228.

83Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

8429.

85CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta.

8630.

87Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 28, 29 punktus; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 22, 25–27, 30 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 43, 59–61 punktus; kt.).

8831.

89Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

9032.

91Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9233.

93Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9434.

95Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria N. P. civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo grąžinant butą natūra buvo paliktas nenagrinėtu ir priteisdamas butą natūra N. P., padarė esminių BPK normų pažeidimų, dėl ko buvo pažeisti teisėto buto savininko, t. y. ieškovo, interesai; teismas be jokio teisinio pagrindo ieškovą, kuris sąžiningai įsigijo butą varžytinėse, padarė materialiai atsakingą už nuteistųjų neteisėtus veiksmus; nagrinėdamas baudžiamąją bylą su kartu joje pareikštu civiliniu ieškiniu, apeliacinės instancijos teismas ieškovo į minėtos bylos nagrinėjimą apskritai neįtraukė, nors ieškovas šiuo atveju turėjo akivaizdų teisinį suinteresuotumą šios baudžiamosios bylos baigtimi; apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus ir tai teismui sutrukdė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą; grąžinęs butą natūra nukentėjusiajai, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas iš esmės grubiai pažeidė ieškovo teisėtus interesus bei paneigė ieškovo nuosavybės teisę į minėtąjį butą.

9635.

97Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teisino 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl civilinei ieškovei priteisto natūra buto, nes kitaip, nei apeliacinė instancijos teismas, vertino, taikė bei naujai suformavo tokio pobūdžio bylose praktiką, nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo veiksmus neteisėtais.

9836.

99Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad būtų nustatyti teismo neteisėti veiksmai, byloje turi būti įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

10037.

101Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartyje konstatavo, kad, apeliacinės instancijos teismui nesant teisinio pagrindo nusprendus grąžinti butą natūra nukentėjusiajai buvo paneigta buto savininko A. K. nuosavybės teisė; žemesniųjų instancijų teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami įstatymų normas, padarė esminius proceso normų pažeidimus, o tai sutrukdė priimti tinkamus sprendimus byloje; apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas buto grąžinimo natūra klausimą, nenagrinėjo nei jo atitikimo daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui, grupei klausimo, nei tinkamai nustatė teisėtą savininką sprendimo priėmimo momentu, nei sprendė klausimą dėl prarasto daikto vertės (visos ar dalinės) išieškojimo iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai, kas būtų leidę tinkamai, nepažeidžiant teisėtų asmenų interesų bei įstatymo nuostatų, išspręsti šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį.

10238.

103Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismo padarytas teisės normų pažeidimas (netinkamai aiškinant ir taikant įstatymų normas ir taip pažeidžiant teisėtus asmenų interesus, įstatymų nuostatas bei priimant netinkamą procesinį sprendimą) šiuo konkrečiu atveju prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai taikant teisės normas, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose. Nustatyti neteisėti procesiniai veiksmai (netinkamai aiškinant ir taikant įstatymų normas, padaryti esminiai proceso pažeidimai) negali būti pripažinti vien tik žmogišku apsirikimu ir (ar) suklydimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms baudžiamojo proceso metu.

10439.

105Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, netinkamai aiškinamos ir taikomos teisės aktų normos, dėl kurių buvo paneigta ieškovo nuosavybės teisė. Dėl teismo padarytų neteisėtų veiksmų netinkamai aiškinant ir taikant įstatymų normas, buvo priimtas procesinis sprendimas, grubiai pažeidžiantis ieškovo teises ir teisėtus interesus, o tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nesuderinama su teisinės valstybės principu, todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui.

10640.

107Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsižvelgus į tai, kad ieškovui žala yra padaryta Vilniaus apygardos teismui 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu padarius esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl ko byla nebuvo išsamiai išnagrinėta ir buvo priimtas neteisingas sprendimas, sukėlęs materialiuosius teisinius padarinius su baudžiamąja byla niekaip nesusijusiam asmeniui (t. y. ieškovui), spręstina, jog atsakovės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo veiksmų, klausimas gali būti sprendžiamas vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu.

10841.

109Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, privalėjo atsižvelgti į tai, jog ieškovas apie baudžiamąjį procesą žinojo, taip pat žinojo, kad byloje nagrinėjamas klausimas ir dėl jo iš varžytinių įsigyto turto. Atsakovės nuomone, teismas neįvertino fakto, kad jokie priverstinio vykdymo veiksmai dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčijamo turto nebuvo vykdomi, bute ieškovas negyveno ir neketino gyventi, turtą įsigijo, turėdamas tikslą jį perparduoti; teismas neįvertino, kad ieškovo teiginiai apie šoką ir jo paveiktą emocinę būklę yra visiškai deklaratyvus ir nepagrįsti, nei po teismo sprendimo, nei vėliau ieškovas dėl medicininės pagalbos nesikreipė. Atsakovės vertinimu, ieškovo rūpesčiai neperžengė įprastų pastangų, aplinkybė, kad jis turėjo kreiptis į advokatą, siekdamas apginti savo pažeistas teises, nelaikytina neįprastu rūpesčiu, o ginčijamo turto iš varžytinių įsigijimas, buvusios savininkės iškeldinimas iš nupirkto turto bei vėlesnės ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos turėjo leisti ieškovui suprasti, kad ateityje dėl nupirkto turto galimi ginčai.

11042.

111CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

11243.

113Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

11444.

115Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

11645.

117Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

11846.

119Ieškovas nurodė, kad apie tai, kad jis nėra buto savininkas, jis sužinojo iš N. P., kuri jam paskambino ir pareikalavo išsikelti iš buto. Ieškovas iš karto pasitikrino viešą nekilnojamojo turto registrą ir patyrė šoką – butas, kuris jam priklausė nuosavybės teise, buvo registruotas ne jo, o N. P. vardu. Ieškovas akcentavo, jog nebuvo įtrauktas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nebuvo supažindintas su pareikštu N. P. ieškiniu, jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti, pateikti savo argumentus ir nuomonę. Ieškovo vertinimu, tokie Vilniaus apygardos teismo veiksmai, kuriais be savininko žinios buvo nusavinta ieškovo nuosavybė, sukėlė jam didžiulį šoką, dvasinį sukrėtimą, jis patyrė nusivylimą teisine sistema, teisminės valdžios institucijomis, išgyveno nerimą dėl savo turto likimo, nepatogumus, vykdamas į teismo posėdžius, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12047.

121Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovas nebuvo įtrauktas į baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nebuvo informuotas apie baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, ieškovui nebuvo suteikta galimybė apsiginti, pateikti savo argumentus bei nuomonę, ieškovas patyrė šoką, buvo pamintas ieškovo pasitikėjimas Lietuvos teisine sistema bei konstituciškai svarbių vertybių apsauga, ieškovas išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso jausmą ir ši situacija neigiamai paveikė jo emocinę būklę, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas darė išvadą, jog ieškovo prašoma išieškoti iš atsakovės 500 Eur neturtinė žala atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus.

12248.

123Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, lemiančias atlygintiną neturtinę žalą. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (kad jokie priverstinio vykdymo veiksmai dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčijamo turto nebuvo vykdomi, bute ieškovas negyveno ir neketino gyventi, turtą įsigijo, turėdamas tikslą jį perparduoti, tikėtina, kad ieškovas rūpesčių dėl turto turėjo, tačiau tokie rūpesčiai atsirado jau nuo pat turto įsigijimo) laikytini neturinčiais esminės reikšmės bei įtakos, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Kaip nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, jie nesuponuoja išvados, kad asmens, kaip verslininko, nuosavybė teismo neturi būti ginama ir gali būti nusavinta, nesant tam jokio teisinio pagrindo.

12449.

125Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, vadovavosi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, šiai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo reikšmingais pripažintais kriterijais, vadovavosi protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą; mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimą nėra jokio pagrindo.

126Dėl bylos procesinės baigties

12750.

128Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė iš pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti.

129Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13051.

131Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

13252.

133Teisėjų kolegijai nutarus, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsti klausimą dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturi pagrindo.

134Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

135Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

136Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d.... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, neatsižvelgdamas į... 11. 4.... 12. Ieškovas pažymėjo, kad minėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis... 13. 5.... 14. Ieškovas nurodė, jog dėl minėtųjų neteisėtų Vilniaus apygardos teismo... 15. 6.... 16. Ieškovas nurodė, jog dėl neteisėtų Vilniaus apygardos teismo veiksmų, jis... 17. 7.... 18. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 19. 8.... 20. Atsakovė nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d.... 21. 9.... 22. Atsakovė pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad už... 23. 10.... 24. Atsakovė nurodė, kad ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą,... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 11.... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą ir kitais CK... 30. 13.... 31. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d.... 32. 14.... 33. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas... 34. 15.... 35. Teismas nurodė, jog ieškovo patirtos išlaidos advokato suteiktoms paslaugoms... 36. 16.... 37. Teismas akcentavo, kad ieškovas nebuvo įtrauktas į baudžiamosios bylos... 38. 17.... 39. Teismas sprendė, jog ieškovo ieškinys yra tenkintinas visiškai, kadangi... 40. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 41. 18.... 42. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) Lietuvos valstybė, atstovaujama... 43. 18.1.... 44. Tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi... 45. 18.2.... 46. Nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, sprendžiami turtinio... 47. 18.3.... 48. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio,... 49. 19.... 50. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 51. 19.1.... 52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamojoje... 53. 19.2.... 54. Ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą ir kitais CK 6.272 straipsnio 1... 55. 19.3.... 56. Tokie Vilniaus apygardos teismo veiksmai, kuriais be savininko žinios buvo... 57. 19.4.... 58. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas bute negyveno ir neketino gyventi, o jo... 59. 19.5.... 60. Ieškovo patirtos išlaidos advokato suteiktoms paslaugoms (kasacinio skundo... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 63. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.... 64. 20.... 65. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 66. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 67. 21.... 68. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis... 69. 22.... 70. Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo... 71. 23.... 72. Nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi... 73. 24.... 74. Iš 2017-05-29 PVM sąskaitos – faktūros už teisines paslaugas, 2018-05-29... 75. Dėl ginčo esmės... 76. 25.... 77. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 78. 26.... 79. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartyje išplėstinė... 80. 27.... 81. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl... 82. 28.... 83. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra... 84. 29.... 85. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo,... 86. 30.... 87. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas... 88. 31.... 89. Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų... 90. 32.... 91. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais... 92. 33.... 93. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios... 94. 34.... 95. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018... 96. 35.... 97. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog tai, kad Lietuvos... 98. 36.... 99. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad būtų nustatyti teismo... 100. 37.... 101. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartyje... 102. 38.... 103. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismo padarytas teisės normų pažeidimas... 104. 39.... 105. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje buvo... 106. 40.... 107. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 108. 41.... 109. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas,... 110. 42.... 111. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 112. 43.... 113. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos... 114. 44.... 115. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos... 116. 45.... 117. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais... 118. 46.... 119. Ieškovas nurodė, kad apie tai, kad jis nėra buto savininkas, jis sužinojo... 120. 47.... 121. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovas... 122. 48.... 123. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 124. 49.... 125. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 126. Dėl bylos procesinės baigties... 127. 50.... 128. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 129. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 130. 51.... 131. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 132. 52.... 133. Teisėjų kolegijai nutarus, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas,... 134. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 135. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti... 136. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....