Byla eB2-1913-259/2016

Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonginsta“

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonginsta“,

Nustatė

2Ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašoma iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Jonginsta“. Nurodė, kad atsakovės įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pareiškimo pateikimo teismui dieną sudarė 27140,45 Eur. Tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas ir po pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įteikimo.

3Atsiliepime atsakovė UAB „Jonginsta“ prašo atmesti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip nepagrįstą, nesant LR įmonių bankroto įstatyme numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų. Nurodo, kad teikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovė nutyli apie jai žinomas faktines aplinkybes, ką patvirtina pateiktos atsakovės 2012-06-01 ir 2016-02-26 raštų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui kopijos, t. y. kad UAB „Jonginsta” ne kartą yra informavusi tiek mokesčių administratorių, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie tai, kad bendrovė turi didelį skolininką - statybos ir remonto darbų užsakovą G. C., kurio įsiskolinimas šią dieną už bendrovės atliktus statybos ir remonto darbus sudaro 289 285,78 Eur (998 845,94 Lt). Šio skolininko įsipareigojimas UAB „Jonginsta“ yra didelis ir ženklus, kuris ir sąlygojo ne tik negautą pelną, bet ir skolas valstybės biudžetui bei socialiniam fondui. Kauno apygardos teismas 2016-02-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-515-264/2016 patenkino iš dalies ieškinį ir priteisė UAB „Jonginsta” iš atsakovų Ž. C. ir G. C. 182 739,16 Eur skolos už atliktus darbus, 6578,60 Eur delspinigių ir 8,4 procentų dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtas teismo sprendimas šią dieną nėra įsiteisėjęs, šalims pateikus apeliacinius skundus, byla šiuo metu yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei dėl jos nemokumo, nes 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir, kad bendrovė yra moki.

4Klausimas iškelti atsakovės įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti 2016 m. gegužės 11 nutartimi paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. gegužės 23 d. 10.00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.). Prieštaravimų negauta.

5Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

6Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-182/2009, 2013 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-869/2013).

7Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.

8Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne) moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Pagal bendrą taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis. Pažymėtina, jog atsakovė kartu su atsiliepimu teismui pateikė nepilną finansinių ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio prasme, tačiau teismas tai vertina kaip įmonės finansinės apskaitos trūkumą, neįtakojantį bankroto bylos iškėlimui esminės aplinkybės – atsakovės aktualių pradelstų skolų santykio su į balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įmonės direktorius J. A. yra atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str.).

9Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė, negu pusė įmonės turto vertės vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-100/2014).

10Iš byloje kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės pateikto 2016 m. kovo 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės įmonėje minėtai dienai buvo apskaitoma turto iš viso už 289 292 Eur, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas. Registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių įmonė neturi. Įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos kreditoriams balanso duomenimis minėtai dienai sudarė 244774 Eur, iš kurių pradelsti įsipareigojimai valstybės biudžetui sudaro 141 399 Eur. Iš to skaičiaus 116929,58 Eur įsiskolinimas sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos. Tačiau, kaip patvirtina teismo iniciatyva pareikalauti ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys, UAB „Jonginsta“ 2016 m. balandžio 28 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais. Todėl atsakovės nurodytas 116929,58 Eur įsiskolinimas nelaikytinas kaip pradelstas įsipareigojimas šiam kreditoriui. Be to, kaip patvirtino iš esmės pati atsakovė atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, be skolos valstybės biudžetui, didžiausias atsakovės kreditorius yra pats bendrovės akcininkas ir jos vadovas J. A., kuriam bendrovės skola sudaro 48090,26 Eur, kaip atskaitingam asmeniui, ir 24834,88 Eur pagal suteiktą paskolą, tačiau jų nereikalaujama dengti, todėl pastarosios sumos atsakovės ir kreditorių santykiuose bei tarpusavio požiūriu taip pat nelaikytinos pradelstos. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė į kreditorių sąrašą įtraukė VSDFV su 24939,11 Eur finansiniu reikalavimu, tačiau kaip patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos viešai skelbiami duomenys, 2016-05-19 atsakovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo 27184,83,64 Eur. Taigi, net ir įvertinus pastarąjį atsakovės įsipareigojimą valstybės biudžetui, pagal teismui pateiktą UAB „Jonginsta“ kreditorių sąrašą šią dieną pradelsti šios įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro iš viso 57165,00 Eur, t. y. neviršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu nėra iškeltos nė vienos bylos, kurioje jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovės darbuotojų pretenzijas atsakovės įmonei dėl neatsiskaitymų ar duomenų, besąlygiškai patvirtinančių, kad atsakovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

11Taigi, įvertinus atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei nenustačius akivaizdžių atsakovės įmonės nemokumo požymių ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme, teismas spendžia, jog prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui, dėl ko bankroto bylą atsakovei atsisakytina iškelti.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1, 13 dalimis,

Nutarė

13Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Jonginsta“ (juridinio asmens kodas 135963092) pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą.

14Įsiteisėjus šiai nutarčiai, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai specialioje interneto svetainėje.

15Nutartį išsiųsti šalims.

16Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.