Byla 2-182/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Vorobjovos IĮ „JVI Transport“ ir ieškovo UAB „Klaipėdos skuba“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-937-479/2008 pagal ieškovo UAB „Klaipėdos skuba“ ieškinį atsakovui IĮ „JVI Transport“, tretiesiems asmenims LR valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, UAB Medicinos bankui dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Klaipėdos skuba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui IĮ „JVI Transport“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas nurodė, jog atsakovas ilgą laiką neatsiskaito už pateiktas prekes, jo skola su delspinigiais ieškovui – 31208,71 Lt. Atsakovas 2008 m. birželio 27 d. buvo įspėtas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu nebus sumokėtas įsiskolinimas, tačiau iki šiol neatsiskaitė su ieškovu. Kadangi atsakovas yra nemokus, ieškovas prašė iškelti jam bankroto bylą.

42008 m. spalio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. 2008 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patekintas atsakovės atskirasis skundas, 2008 m. spalio 14 d. nutartis panaikinta ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotas nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2008 m. gruodžio 15 d. teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė. Ieškovas nurodė, kad šalių atstovai buvo susitikę ir derėjosi dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo ir tai įrodo, kad atsakovas negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovo atstovas adv. A. Skuolevičius nurodė, kad atsakovas gali įvykdyti įsipareigojimus ir įmonė yra moki. Trečiųjų asmenų atstovai nurodė, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų mokėti mokesčius į valstybės biudžetą ir atsakovui keltina bankroto byla.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškinį patenkino – iškėlė atsakovui bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė Antaną Rimkų. Teismas nurodė, kad bankroto bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, šalims buvo sudaryta galimybė susitarti dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas ieškovui jokių lėšų nesumokėjo. Tai įrodo, kad atsakovas savo įsipareigojimų įvykdyti negali. Visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas bei iš esmės visos atsakovo transporto priemonės yra areštuotos. Atsakovas pateikė teismui 2008 m. gruodžio 1 d. įmonės balansą, kuriame yra nurodyta, kad įmonės turtas yra lygus 5852232,93 Lt, o įmonės skolos sudaro 3119048,07 Lt. Tai įrodo, kad įmonės skolos viršija pusę įmonės turto ir atsakovas yra nemokus. Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą dėl nemokumo. Teismas taip pat nurodė, kad skirdamas administratorių teismas atsižvelgia į tai, kad Įmonių bankroto valdymo departamento internetiniame puslapyje yra nurodyta, jog ieškovo pasiūlytas administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ šiuo metu administruoja 45 įmones, o šioje įmonėje dirba tik 3 administratoriai. UAB Medicinos bankas administratoriumi siūlė fizinį asmenį A.Rimkų. Kadangi teismui sudaryta galimybė pasirinkti, teismas sutiko su UAB Medicinos banko nuostata, kad UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ administruoja daug įmonių ir tai gali turėti neigiamą įtaką administruojant gana didelę ir dar vykdančią veiklą atsakovės įmonę, fizinio asmens administravimas bei jo individuali atsakomybė leis labiau įsigilinti į atsakovo administravimo procedūras, labiau užtikrins įmonės kreditorių interesų apsaugą. Be to, administratoriaus A.Rimkaus kandidatūrai neprieštaravo nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų – valstybinių institucijų atstovai.

6Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, o ieškovo ieškinį atmesti šiais motyvais:

71. Teismas nurodo, kad šalims nepavyko susitarti dėl atsiskaitymo, todėl atsakovui keltina bankroto byla. Derybų metu ieškovas su atsakovu nesusitarė tik dėl to, kad ieškovui netiko atsakovo siūlomi atsiskaitymo terminai ir mokėtinos sumos. Visos skolos atsakovas iš karto mokėti negali, tačiau tai nėra pagrindas kelti bankroto bylą. Atsakovas negali iš karto atsiskaityti todėl, kad su juo laiku neatsiskaito kiti ūkio subjektai, bet tai nereiškia, kad jie neatsiskaitys ir, jog atsakovas negalės atsiskaityti su kreditoriais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo skolos nuolat mažėja.

82. Teismas skirdamas bendrovės administratorių netinkamai įvertino kandidatūras. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ turi didelę patirtį bankroto administravime, o apie paskirto administratoriaus patirtį jokių duomenų nėra.

9Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir prašo paskirti atsakovo siūlomą administratorių UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Jis nurodo, kad:

101. UAB „Medicinos bankas“ nebuvo ir nėra atsakovo kreditorius ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, t.y. kreditorius, turintis teisę kelti bankroto bylą atsakovui, todėl negalėjo būti pripažinta jo teisė siūlyti bankroto administratorių.

112. Skirdamas administratorių teismas rėmėsi tik vienu argumentu, kad ieškovo siūlomas administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ turi tris administratorius ir šiuo metu administruoja 45 bankrutuojančias įmones, o teismo pasirinktas administratorius tik dvi. Tačiau teismas neįvertino kai kurių aplinkybių, tokių kaip A. Rimkaus gyvenamoji vieta, kuri yra Plungės raj., o bankrutuojanti įmonė veiklą vykdo Klaipėdoje.

123. Teismas netinkamai įvertino administratorių kompetenciją. UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ turi daug didesnę patirtį bankroto administravime, todėl šias funkcijas atliktų daug geriau nei paskirtasis administratorius.

13Atsiliepimu į atskiruosius skundus tretysis asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad:

141. Atsakovo finansinė padėtis visiškai atitinka įmonės nemokumo sąvoką, todėl teismas pagrįstai iškėlė atsakovui bankroto bylą.

152. Teismas tinkamai įvertino faktą, kad atsakovas yra skolingas UAB „Medicinos bankas“, kuriam įkeistas turtas, todėl teismas turėjo teisę vertinti UAB „Medicinos bankas“ pasiūlytą administratorių.

16Atsiliepimu į atskiruosius skundus tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė A. Rimkų.

17Atsiliepimu į atskiruosius skundus tretysis asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad jis yra didžiausias kreditorius, todėl turėjo teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą,o teismas pagrįstai jai pritarė.

18Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, o ieškovo tenkintinas iš dalies.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskiruosiuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

20Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo.

21Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Klausimai, susiję su įmonių nemokumu, turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali ex proprio motu (savo iniciatyva) rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Tačiau teismo aktyvumas nereiškia, jog teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12, 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.).

22Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 1 d. atsakovo įmonės balansu, kuriame nurodyta, kad įmonės turtas yra lygus 5852232,93 Lt, o skolos 3119048,07 Lt, padarė išvadą, kad atsakovas yra nemokus ir iškėlė atsakovui bankroto bylą.

23Su tokia teismo išvada, teisėjų kolegija, sutikti negali dėl keleto priežasčių. Pirma, iš bylos medžiagos nebuvo aišku, ar visi atsakovo įsipareigojimai pradelsti, šios aplinkybės teismas netyrė ir dėl jos nepasisakė. Antra, teismas, nevertino atsakovo argumentų dėl to, kad įmonės finansinė padėtis gerėja ir, jog jis neatsiskaito su ieškovu, todėl kad su juo neatsiskaito jo skolininkai. Bankroto bylose teismas turi būti daug aktyvesnis nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje teismui suteikti labai platūs įgaliojimai pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Todėl spręsdamas klausimą apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turėjo išsiaiškinti ir išanalizuoti atsakovo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir turto santykį, aplinkybes, nulėmusias atsakovo finansinės būklės blogėjimą (ar atsakovas susidūrė su laikinais sunkumais, ar ir ateityje jo finansinė padėtis blogės).

24Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas IĮ „JVI Transport“ bankroto bylą, neištyrė visų svarbių šiam klausimui spręsti bylos aplinkybių, pilnai neatskleidė bylos esmės, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas ir priimta nepagrįsta nutartis, todėl ji naikintina. Pagal pateiktus į bylą įrodymus, negalima išnagrinėti iš esmės šio klausimo apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamą nutartį, bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25Panaikinus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas nenagrinėja atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų dėl bankroto administratoriaus paskyrimo.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

27Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.