Byla 2-100/2014

Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „NT ir Investicijų valdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NT ir Investicijų valdymo grupė“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-2536-260/2013 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „NT ir Investicijų valdymo grupė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

5Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ iškelta bankroto byla, teisėtumo klausimas.

6Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas atsakovui UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ iškelti bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Kirkiliavas“. Nurodė, kad UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų privalomųjų mokėjimų biudžetui, jos įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 313 544,05 Lt. Ši mokestinė nepriemoka susidarė pagal bendrovės pateiktas deklaracijas nuo 2009 metų. Kadangi paskutinė UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ deklaracija pateikta tik už 2009 metus, o VSDFV duomenimis įmonėje dirba trys apdraustieji valstybiniu socialiniu draudimu asmenys, darytina išvada, kad atsakovė nuo 2009 m. nemoka atlyginimų darbuotojams, nes nevykdo veiklos, yra nemoki.

7Atsakovas UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra nemoki. Įmonės įsipareigojimai siekia 527 384,08 Lt, tačiau iš jų pradelsti įsipareigojimai tesudaro tik 338 657,04 Lt, jie neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Į įmonės balansą 2013 m. spalio 1 dienai įrašyto turto balansinė vertė yra 562 376 Lt. Iš jo 400 037 Lt finansinis turtas yra restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ paprastosios vardinės akcijos (66,6 procentų). Šios akcijos apskaitytos įsigijimo verte, tačiau jų rinkos vertė yra 3 740 959,20 Lt, debitoriai įmonei yra skolingi 137 953,53 Lt.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ bankroto bylą.

10Teismas įvertino, kad 2013 m. spalio 1 dienai įmonės balanse apskaityto turto vertė yra 562 376 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 338 657 Lt. Kadangi įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas pripažino, kad atsakovas UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ yra nemoki įmonė, kuriai keltina bankroto byla (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas atsižvelgė į tai, kad įmonė nevykdo veiklos, nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, mokesčių). Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja teismą vertinti įmonės balanse įrašyto turto duomenis, o kitokius duomenis apie įmonės turtą privalu vertinti tik tuo atveju, jei kyla pagrįstos abejonės, kad įmonės balanse turto vertė nurodyta nepagrįstai. Kadangi šiuo konkrečiu atveju duomenis apie turto vertę įmonės balanse nurodė pats atsakovas, jų niekas neginčija, teismas sprendė, jog įmonės balanse atsakovas nurodė teisingus duomenis.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu atsakovas UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį ir atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija nesilaikė išankstinės pranešimo apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą tvarkos, numatytos ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Ieškovas du kartus siuntė atsakovui pranešimus, tačiau jam kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovui buvo žinoma, jog abu pranešimai nėra įteikti atsakovui.
2. Teismas nepagrįstai nustatė įmonės nemokumo būklę. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovo įsipareigojimai sudaro 527 384, 08 Lt, iš jų pradelsti tėra 338 657, 04 Lt. Į įmonės balansą 2013 m. spalio 1 dienai įrašyto turto vertė yra 562 376 Lt. Iš jo 400 037 Lt finansinis turtas yra restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ paprastosios vardinės akcijos (66,6 procentų). Šios akcijos apskaitytos įsigijimo verte, tačiau jų rinkos vertė yra 3 740 959,20 Lt, debitoriai įmonei yra skolingi 137 953,53 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad įmonė turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais.
3. Šioje situacijoje paminėtina Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1983-485/2011, pagal BUAB „Daliktos statyba“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Šioje byloje atsisakyta iškelti bankroto bylą, o Lietuvos apeliaciniam teismui patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi priėmė atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė. Ieškovas ieškinio atsisakė todėl, kad teismui buvo pateikti įrodymai apie RUAB „SVP namai“ tikrąją rinkos vertę, kuri po akcijų įsigijimo yra kelis kartus didesnė už akcijų įsigijimo vertę.
4. Teismas tik formaliai įvertino atsakovo balanse įrašyto turto vertę ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nevykdo veiklos. Balanse turto vertė nurodoma atsižvelgiant ne į turto vertę, o į kainą, kurią bendrovė yra sumokėjusi už turtą. Teismų praktikoje turto vertė ir balanse nurodyta turto vertė yra netapatūs terminai. Vertinant bendrovės mokumą aktuali ne įmonės balanse nurodyta, o tikroji turto vertė, kuri gali skirtis nuo balanse nurodytosios. UAB „SVP namai“ eilę metų verčiasi nekilnojamojo turto objektų įsigijimu, statyba ir pardavimu, todėl jos turto vertė nuolat didėjo (šiuo metu ji yra 3 740 959, 20 Lt). UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo byla pradėta po to, kai bendrovės turtas dėl nepagrįstų BUAB „Daliktos statyba“ ieškinių buvo areštuotas ir bendrovė apie du metus negalėjo vykdyti sutarčių. Šiuo metu restruktūrizavimo planas vykdomas pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, o atsakovas, kaip pagrindinis akcininkas, iki šiol yra atlikęs visus veiksmus, kad restruktūrizavimo procesas pasibaigtų tinkamu restruktūrizavimo plano įvykdymu. Akcijų valdymas taip pat yra veikla, todėl teismas be pagrindo nustatė, kad atsakovas veiklos nevykdo.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis, kuria atsakovui UAB „NT ir investicijų valdymo grupė“ iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta.

15Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

16Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

17Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė, negu pusė įmonės turto vertės. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1113/2009).

18Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje pateiktu įmonės nemokumo sąvokos apibrėžimu, viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę sprendžiant dėl įmonės mokumo – tai į įmonės balansą įrašyto turto vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę. Įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1187/2013). Vadinasi, kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė.

19Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Tai, kad bankroto byloje vyrauja viešasis interesas nereiškia, kad teismas, o ne proceso šalys turi įrodinėti su ginčo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes.

20Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį įrodinėdamas, kad jo finansinė padėtis neatitinka nemokumo būklės, kadangi bendrovė valdo 66,6 proc. RUAB „SVP namai“ akcijų, kurių rinkos vertė 2011 m. sudarė 3 740 959, 20 Lt, o įmonės balanse šios akcijos apskaitytos pagal jų įsigijimo vertę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 1 dienai įmonės balanse apskaityto turto vertė yra 562 376 Lt, o pradelsti įsipareigojimai sudaro 338 657 Lt. Kadangi įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, teismas pripažino, kad atsakovas UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ yra nemoki įmonė ir jai iškėlė bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pažymėjo, kad pagal ĮBĮ teismas vertina įmonės balanse įrašyto turto duomenis, o kitokius duomenis apie įmonės turtą privalu vertinti tik tuo atveju, jei kyla pagrįstos abejonės, kad įmonės balanse turto vertė nurodyta nepagrįstai, tačiau nepadarė išvados, kad šiuo atveju bylos faktinės aplinkybės kaip tik ir lemia būtinybę ne tik formaliai įvertinti atsakovo balanse nurodytą turto vertę, bet ir kitus duomenis apie atsakovo finansinę padėtį, iš kurių galima spręsti apie realią atsakovo turto rinkos vertę.

21Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, RUAB „SVP namai“ finansinės padėties klausimas turi reikšmės nustatant atsakovo „NT ir Investicijų valdymo grupė“ mokumą, nes didžioji dalis atsakovo ilgalaikio turto yra investicija į UAB „SVP namai“ akcijas (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-615/2011). Teismui pareikalavus, atsakovas pateikė naujus duomenis apie RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo plano vykdymą, turto ir įsiskolinimų sąrašus, finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad restruktūrizavimo planas Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi ir 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi du kartus buvo pakeistas dėl ekonominės situacijos ir rinkos veiksnių pokyčių. 2013 m. lapkričio 20 d. ataskaitoje apie restruktūrizavimo plano vykdymą nurodyta, kad bendrovė retsruktūrizavimo laikotarpiu vykdė veiklą tiksliai pagal patvirtintą planą, užbaigė visus statybos darbus, išskyrus elektros TP statybą ir butų pajungimą pastoviems abonentams, vykdė plane numatytus rinkodaros ir pardavimų organizavimo darbus. Visi einamieji mokėjimai vykdomi laiku, bendrovės finansinių metų nuostoliai sumažinti beveik dvigubai: nuo 459 148 Lt 2012 metais iki 233 130 Lt 2013 metais. Nors atsakovas nepateikė naujais duomenimis remiantis atliktos RUAB „SVP namai“ akcijų įvertinimo ataskaitos, tačiau esant vykdomam RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo planui, nėra pagrindo spręsti, kad šios bendrovės akcijų vertė nuo 2011 m. galėjo sumažėti tiek, kad atsakovo UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ pradelstos skolos (338 657 Lt) viršytų pusę jos valdomo turto vertės (24 284 Lt vertės materialusis turtas ir RUAB „SVP namai“ akcijų rinkos vertė, 2011 m. duomenimis, sudariusi 3 740 959, 20 Lt dydžio sumą). Net ir tuo atveju, jei akcijų vertė būsų sumažėjusi du ar tris kartus, pagal valdomo turto ir pradelstų įsiskolinimų santykį, įmonė neatitiktų nemokumo būklės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad įmonė nevykdo veiklos, kadangi kitos įmonės akcijų valdymas taip pat yra veikla. Kaip minėta, sprendžiant dėl konkrečios įmonės nemokumo, pirmenybė teiktina reabilitaciniam arba atkuriamajam bankroto proceso tikslui, siekiui išsaugoti įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį sudarant jam sąlygas toliau veikti. Šiuo atveju esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas neatitinka nemokumo būklės kriterijų, o turi tik laikinų finansinių sunkumų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir nepagrįstai iškėlė atsakovui UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo (CPK 330 str.), todėl konstatuojamas pagrindas šią nutartį panaikinti. Nesant aplinkybių, dėl kurių klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui turėtų būti perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ir į operatyvumo reikalavimus bankroto bylose, klausimą išsprendžia iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

22Atskirojo skundo argumentą apie ikiteisminės bankroto bylos iškėlimo tvarkos nesilaikymą (ĮBĮ 6 str. 2 d.) dėl to, kad du kartus siųstas pranešimas apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovui nebuvo įteiktas, teismas atmeta kaip nepagrįstą. Byloje esančiais duomenimis, atsakovas du kartus neatsiėmė registruotos ieškovo pašto siuntos, todėl ji buvo grąžinta siuntėjui. Antroji siunta atsakovui jo registruotos buveinės adresu buvo išsiųsta 2013 m. balandžio 8 d. (b. l. 15-17, t. 1), o siuntėjui grąžinta 2013 m. gegužės 13 d. (b. l. 21, t. 1), t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po išsiuntimo. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai pranešimo įteikti nepavyksta registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pranešimas siunčiamas įmonės buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pažymėtina, kad atsakovo teisės nebuvo pažeistos, savo poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo jis pateikė atsiliepime į pareiškimą, taip pat atskirajame skunde. Be to, šio argumento vertinimas neturi esminės teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „NT ir Investicijų valdymo grupė“.