Byla e2-32241-854/2019
Dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,

2sekretoriaujant Vitai Grušienei,

3dalyvaujant ieškovės UAB „Hegelmann Transporte“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

4atsakovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą atstovui Martynui Jakštui,

5viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Hegelmann Transporte“ ieškinį atsakovei Balcia Insurance SE, veikiančiai per Balcia Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

6Teismas

Nustatė

71. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 5000 Eur dydžio dalį neišmokėtos draudimo išmokos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

82. Paaiškino, kad ieškovė su atsakove sudarė transporto priemonių draudimo sutartį. 2019-05-13 apdraustam vilkikui važiuojant A6 keliu Anykščių r., į važiuojamąją kelio dalį iššoko briedis, kuris susidūrimo metu apgadino vilkiko priekinę dalį. Bendra transporto priemonės remonto suma paskaičiuota 5 852,50 Eur. Atsakovė priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 852,50 Eur, pritaikiusi nesąlyginę sutartinę 5000 Eur dydžio išskaitą.

93. Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad ,,Transporto priemonės vagystės atveju taikoma 10 proc. dydžio išskaita, kitų draudžiamųjų įvykių atvejais taikoma 5 000,00 Eur besąlyginė išskaita <...> draudikas moka išmoką neišskaičiuodamas išskaitos, jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų (asmenų, padariusių žalą) kaltės, yra nustatyti kaltininkai, jų kaltė įrodyta ir Draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką <...>“.

104. Eismo įvykį sukėlęs briedis yra laukinis gyvūnas, o už laukinių gyvūnų padarytą žalą kyla valstybės civilinė atsakomybė, kuri siejama su jos, kaip šių gyvūnų savininkės, statusu. Be to, valstybės atsakomybė už eismo įvykių, įvykusių dėl laukinių gyvūnų kaltės, metu padarytą žalą suformuota ir teismų praktikoje po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2009.

115. Briedis staiga iššoko prieš važiuojantį vilkiką. Esant tokioms aplinkybėms, net ir atsargiai, protingai, saugiu greičiu važiavęs ieškovės vilkikas nieko negalėjo padaryti, kad išvengtų autoįvykio. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos neteisėti veiksmai yra akivaizdūs. Lietuvos Respublika šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo, elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai. Eismo įvykio metu nebuvo įrengta nei įspėjamųjų ženklų, nei kitų techninių reguliavimo priemonių (tvorų, atitvarų ir kitų), nėra žinomos ir jokios kitos priemonės, kurių Lietuvos Respublika ėmėsi, kad transporto priemonės išvengtų susidūrimų su laukiniais žvėrimis ar bent jau sumažintų jų skaičių. 2018 m. gegužės 13 d. – 2019 m. gegužės 13 d. laikotarpyje magistraliniame kelyje A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis įvyko net 94 eismo įvykiai, iš kurių net 3 eismo įvykių metu buvo 6 žmonės sužeisti, o tai patvirtina minimo kelio ruožo pavojingumą ir avaringumą, dėl ko valstybė papildomai turėjo ir turi imtis prevencinių apsaugos priemonių, taip siekiant išvengti dar daugiau eismo įvykių, dėl kurių vėliau kyla akivaizdi žala. Nedideliu spinduliu nuo eismo įvykio vietos yra įvykę ir kitų įvykių, kurių ir kitų eismo įvykių, kurių metu buvo susidūrimas su laukiniais gyvūnais. Briedžių populiacija minimame kelio ruože, teritorijoje ir aktualiu laiku buvo per didelė, nebuvo siekiama ir skatinama medžioti tiek, kiek yra nustatyta pagal aukščiau pateiktas taisykles, t. y. jeigu 2017-2018 nustatytas sumedžiojimo limitas 118, o buvo sumedžiota tik 96, taip pat matyti, kad 2018-2019 nustatytas sumedžiojimo limitas 128, bet sumedžiota tik 112. Vadinasi, tiek vienu atveju (22 briedžius dar buvo galima sumedžioti), tiek kitu atveju (16 briedžių dar buvo galima sumedžioti), tačiau valstybė nesiėmė reikiamų veiksmų, neskatino medžioklės, todėl nuo 2017 metų iki 2019 metų minimoje teritorijoje lakstė ir ganėsi 38 briedžiais per daug.

126. Ieškovės teigimu šiuo atveju yra nustatytos sąlygos, kuriomis 5000 Eur išskaita netaikoma. Šioje situacijoje kaltininkas yra žinomas – Lietuvos Respublika, todėl aišku, kad draudžiamuoju atveju įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų kaltės, taip draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovės teigimu ginčą kelianti šalių sutarties nuostata negali būti aiškinama taip, kad atsakingo už eismo įvykį subjekto kaltė turėtų būti įrodyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu neginčijamu būdu. Ieškovė ją supranta kaip sąlygą, jog yra aiškus (nustatytas) eismo įvykio kaltininkas (už jį atsakingas subjektas), šiuo atveju tai yra valstybė.

137. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Teigia vykdžiusi savo pareigą ir ištyrusi įvykio aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Tirdama šį eismo įvykį, atsakovė nuodugniai įvertino Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei teisės aktus, reglamentuojančius valstybės atsakomybę dėl jos žinioje esančių laukinių žvėrių padaromos žalos ir nenustačius valstybės kaltę pagrindžiančių duomenų, išskaičiavo besąlyginę išskaitą.

148. Briedžių populiacija Lietuvos Respublikoje yra reguliuojama teisės aktais, o jų sumedžiojimo limitus nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, todėl atsižvelgiant į tai, bei šioje srityje priimtus ir taikomus teisės aktus - Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais Įstatymas, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 Įsakymu, nustatančios medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kt., rodo, kad valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinę gyvūniją bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams. Taip pat, įvertinus Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos (LAKIS) duomenis Kurklių seniūnijoje (viešai prieinami duomenys) (https://gis.eismoinfo.lt/webappbuilder/apps/37/), matyti, kad nuo 2016-05-13 (atskaitos taškas), kelio Kaunas - Zarasai - Daugpilis, 95 kilometre yra įvykę du eismo įvykiai, iš kurių vienas netgi nėra susijęs su laukiniais gyvūnais. Šie įvykiai įvyko: 2017-01-28 (eismo įvykis nesusijęs su laukiniu gyvūnu) ir 2018-04-29 (eismo įvykis susijęs su laukiniu gyvūnu).

159. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė administruodama draudžiamąjį įvykį, nenustatė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų neginčijamai nustatyta Valstybės atsakomybė bei egzistuotų reali galimybė atgauti išmokėtą draudimo išmoką iš Lietuvos Respublikos regreso tvarka, laikydamasi sutarties nuostatų, pagrįstai išmokėjo ieškovei draudimo išmoką, išskaičiavusi išskaitą.

1610. Pagrindo elgtis priešingai nesudaro ir ieškovės į šią bylą pateikti įrodymai. Ieškovė nepateikia svarių argumentų, o tiesiog remiamasi hipoteze, kad eismo įvykio kaltininkas yra aiškus ir visos aplinkybės dėl jo kilimo abejoms šalims žinomos. Ieškovė mano, kad dėl eismo įvykio yra kalta valstybė, nes neužtikrino visų reikiamų priemonių, jog laukinis gyvūnas nepatektų ant važiuojamosios kelio dangos, nebuvo pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 „Laukiniai gyvūnai“, o pats kelio ruožas nėra aptvertas apsaugine tvora ar kito pobūdžio atitvarais, tačiau įrodinėjant valstybės atsakomybę to nepakanka.

1711. Vadovaujantis Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) ir atsižvelgus į realią situaciją kelio ruože Kaunas - Zarasai - Daugpilis, kai 95 kilometre per pastaruosius ketverius metus įvyko vos du eismo įvykiai - 2017-01-28 ir 2018-04-29 (naudojant Metodikoje nurodytą 500 m slenkmenį, kurio pagalba yra nustatomi avaringi ruožai), matyti, jog ginčo eismo įvykio vietoje (95,00 km) nuo 2016-05-13 (eismo įvykio data), buvo 2 eismo įvykiai patenkantys į 500 m. slenkmenį, t.y. 95,00 ir 94,50 kilometruose, kas, pagal Metodikos 4 punktą, neviršijo minimalaus 3 eismo įvykių skaičiaus slenkmenyje, todėl darytina išvada, kad eismo įvykio vieta neturėjo būti pripažinta avaringu ruožu ir paženklina kelio ženklais, įspėjančiais apie laukinius gyvūnus ar kitą pavojų.

1812. Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais ar neveikimu, yra ieškovės pareiga, kurios ieškovė neįvykdė, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp valstybės veiksmų (neveikimo) ir ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

1913. Trečiąjį asmenį – Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Aplinkos ministerija pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tuo tarpu joje nesprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės klausimas.

2014. Valstybės atstovė pažymėjo, kad valstybės kaip laukinės gyvūnijos savininkės atsakomybei kilti būtinas sąlygas nustato teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 str., Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 d.), be to, yra teismų suformuoti teisės aiškinimo ir taikymo precedentai (pavyzdžiui, 2011-07-21 LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-338/2011; 2011-10-04 LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-371/2011; 2012-04-10 LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-133/2012; 2013-12-18 LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-683/2013; 2015-05-25 LAT nutartis c. b. Nr. 3K-330-706/2015).

2115. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priimti teisės aktai: Laukinės gyvūnijos įstatymas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių įstatymas, Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, Kelių priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu, 2000-06-27 aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, nustatančios medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir kt„ rodo, kad valstybė ėmėsi pozityvių veiksmų, reglamentuojant laukinę gyvūniją bei nustatant reikalavimus eismo dalyviams (VAT 2011-11-24 nutartis Nr. 2A-2238-258/2011, VAT 2011-10-25 nutartis Nr. 2A-2093- 258/2011).

2216. Tam, jog būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų. (LAT 2012-04-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-133/2012). Į bylą nėra pateikti įrodymai, jog nagrinėjamu atveju valstybei kilo pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus ir taikyti technines priemones.

2317. Briedžių populiacijos gausa Anykščių rajone 2017 - 2019 m. medžioklės sezonu reguliuota tinkamai ir racionaliai. Pažymėjo, kad nustatant sumedžiojimo limitus atsižvelgiama į turimus objektyvius apskaitos duomenis, per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų žvėrių skaičių, elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir medynams pokytį bei medžioklėtvarkos projektuose pateiktas rekomendacijas.

2418. Ieškovė ginčo kelio ruožo avaringumą įrodinėja iki 13,5 km spinduliu nuo šio kelio 95 kilometro įvykusiais eismo įvykiais, tačiau nepateikia jokios objektyvios priežasties, kodėl turėtų būti pasirenkamas būtent 13,5 kilometro spindulys nuo kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 95 kilometro, kuriame įvyko įvykis. Neaišku, kodėl šiuo atveju reikia nesivadovauti susisiekimo ministro 2011-06-07 įsakymu Nr. 3-342 „Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo”, pagal kurį ginčo kelias neatitinka avaringo ruožo kriterijaus.

2519. Ieškovės įsitikinimas, kad valstybė turėtų įrengti kelio ženklus, tvoras ir taikyti kitas gyvūnus atbaidančias priemones ginčo kelio ruože, kur gali pasitaikyti atsitiktinių pavienių laukinių gyvūnų, kur yra vien teorinės laukinių gyvūnų į kelią išbėgimo galimybės, yra subjektyvus ir neatitinka teisinio reguliavimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų egzistavusios objektyvios aplinkybės, kuriomis remiantis valstybei būtų atsiradusi pareiga įrengti įspėjamuosius kelio ženklus ir taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones.

2620. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovui neatvykus, jo prašymu, šalių atstovams neprieštaraujant, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

27Ieškinys atmestinas.

28Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2921. UAB „Hegelmann Transporte“ ir Balcia Insurance SE atstovaujama Balcia Insurance SE Lietuvos Filialas 2018-06-29 sudarė Transporto priemonių kasko draudimo sutartį Nr. LT18-L99-00000015 (el.b.l. 12-20). Sutartyje numatytas draudimo laikotarpis - nuo 2018-07-01 00:00 val. iki 2019-06-30 24:00 val. Draudimo sutarties pagrindu buvo apdrausta ieškovo transporto priemonė - vilkikas ( - ), valstybinis registracijos Nr. ( - ) (el.b.l. 24-25).

3022. Sutarties specialiojoje dalyje įrašytos nuostatos: Transporto priemonės vagystės atveju taikoma 10% dydžio išskaita, kitų draudžiamųjų įvykių atvejais taikoma 5 000,00 Eur besąlyginė išskaita; Draudikas moka išmoką neišskaičiuodamas išskaitos, jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų (asmenų, padariusių žalą) kaltės, yra nustatyti kaltininkai, jų kaltė įrodyta ir Draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką (el.b.l. 12). Sutarties 12.1.2 punkte nurodyta, kad išskaita netaikoma, jeigu draudžiamasis įvykis Lietuvos Respublikos teritorijoje atsitiko dėl trečiųjų asmenų (asmenų, padariusių žalą) kaltės, yra nustatyti kaltininkai, jų kaltė įrodyta, o kaltę įrodančių dokumentų pakanka tam, kad draudikas įgytų teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką (el.b.l. 17).

3123. 2019-05-13 ties Anykščių raj. Kurklių sen. A6 kelyje ieškovei priklausantis vilkikas, sukabintas sukabintas su puspriekabe, valstybinis registracijos Nr. ( - )pateko į eismo įvykį. Minimai transporto priemonei važiuojant nurodytu keliu, tiek 95 kilometru, į važiuojamąją kelio dalį prieš vilkiką iššoko briedis, kuris susidūrimo metu apgadino vilkiko priekinę dalį. Eismo įvykio faktą ir aplinkybes patvirtina Utenos apskrities VPK Anykščių raj. PK 2019-05-13 pažyma Dėl eismo įvykio, kurio registracijos Nr. 0119000238806, taip pat raštas dėl informacijos pateikimo ieškovės atstovui (el.b.l. 7, 27).

3224. 2019-05-24 atsakovas buvo informuotas apie įvykusį įvykį pranešimu (el.b.l. 9), jame nurodytos eismo įvykio aplinkybės, t.y. tai, kad į važiuojamąją kelio dalį prieš važiuojantį vilkiką iššoko briedis, kuris susidūrimo metu apgadino vilkiko priekinę dalį, kurio pagrindu buvo prašoma pervesti (išmokėti) draudimo išmoką.

3325. Vilkikui padaryta 5 852,50 Eur žala (el.b.l. 22-23). Dėl žalos dydžio ginčo byloje nėra.

3426. 2019-07-12 atsakovė Pranešimu Nr. 19-173428 (el.b.l. 11) pranešė ieškovei apie priimtą sprendimą (Žalos bylos Nr. IL99-13466/45-19), nurodydama, jog paskaičiavo draudimo išmoką ir nusprendė ieškovei išmokėti 852,50 Eur. Pranešime nurodyta, kad buvo taikoma besąlyginė 5 000,00 Eur išskaita. 2019-07-30 ieškovė išsiuntė atsakovei prašymą pakeisti priimtą sprendimą, į ką atsakovė 2019-08-08 elektroniniu laišku atsakė neigiamai (el.b.l. 10).

3527. Atsakydami į ieškovės atstovės prašymus (el.b.l. 26, 28, 30), 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. raštais:

3627.1. Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos nurodė, kad: 1) Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos (LAKIS) duomenimis valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas nuo 94,359 iki 103,186 km patenka į teritoriją, esančią Anykščių raj. Kurklių sen. Šiame ruože pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“ 103,019 km dešinėje kelio pusėje (galioja 500 m). Už minėto kelio ruožo ribų yra įrengti įspėjamieji kelio ženklai Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“ ties 86,038 km dešinėje kelio pusėje (galioja 5 km), 90,257 km kairėje kelio pusėje (galioja 5 km), 90,257 km kairėje kelio pusėje (galioja 500 m). Duomenys apie įspėjamųjų kelio ženklų Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“ vietą ir galiojimo ruožus pateikiami 10 m tikslumu; 2) LAKIS duomenimis minėtame kelio ruože tinklo tvorų ar kitų apsauginių sistemų nuo laukinių gyvūnų nėra įrengta;

3727.2. AB „Kelių priežiūra“ nurodė, kad magistraliniame kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, 95 kilometre nėra galiojančio ar pastatyto fizinio kelio ženklo Nr. 131 ,,Laukiniai gyvūnai“. Taip pat paaiškino, kad šio ženklo šioje kelio atkarpoje ir neturi būti, vadovaujantis valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos (LAKIS) duomenimis.

3828. Aplinkos ministerija pateikė informaciją apie patvirtintus briedžių sumedžiojimo per 2017-2019 sezonus limitus, be kita ko pažymėdama, kad pagal Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, jie tvirtinami komisijai įvertinus medžioklės plotų naudotojų pasiūlymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis ir miškų ūkio specialisto išvadą dėl žvėrių daromo poveikio miško želdynams ir medynams, populiacijų kasmetinio naudojimo dydis apskaičiuojamas pagal patvirtintą formulę (el.b.l. 78-108).

3929. Į bylą pateikti Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos (LAKIS) duomenys apie eismo įvykius Anykščių raj. Kurklių sen. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. (el.b.l.b 117-124). Į bylą taip pat pateiktas Utenos apskrities VPK Anykščių raj. PK raštas, kuriame nurodyti eismo įvykiai dėl susidūrimo su laukiniais gyvūnais, įvykę magistraliniame kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis laikotarpiu nuo 2018-05-13 iki 2019-05-13 (el.b.l. 184-187).

40Dėl ginčo esmės

4130. Šiuo atveju nėra ginčo nei dėl eismo įvykio aplinkybių, fakto, kad eismo įvykio priežastis – į važiuojamąją kelio dalį iššokęs briedis, nei dėl žalos dydžio, nei dėl to, kad įvykis laikytinas draudiminiu pagal šalių sudarytą vilkiko kasko draudimo sutartį.

4231. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Besąlyginės išmokos nustatymas draudimo sutartyje savo esme reiškia, jog dalis rizikos yra neapdrausta.

4332. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės taikyti 5000 Eur dydžio išskaitą ieškovui išmokėtai draudimo išmokai. Taigi nagrinėjamoje byloje vertintina, ar buvo sąlygos teigti, kad šiuo atveju draudiminio įvykio metu padaryta žala buvo apdrausta visiškai, ar draudiko atsakomybė yra ribota, rizikos, dėl kurios kilo ginčas šioje byloje, dalis yra neapdrausta.

44Dėl sutarties sąlygos, numatančios besąlyginės išskaitos taikymą, aiškinimo

4533. Draudiko teisė taikyti besąlyginę 5000 Eur dydžio išskaitą draudimo išmokai aptarta šalių sudarytoje sutartyje (sprendimo 22 p.). Sutarties nuostatas, reglamentuojančias išskaitos taikymą, šalys supranta ir aiškina skirtingai.

4634. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Teismų praktika sutarčių aiškinimo srityje yra plačiai išplėtota, joje pripažįstama, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).

4735. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t.y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

4836. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, šalių konsensuso neįmanoma nustatyti. Byloje nėra duomenų apie šalių derybas dėl sutarties sudarymo, praktiką dėl ginčą keliančios sutartinės nuostatos taikymo kitais analogiškais atvejais. Taigi ginčo sąlyga šiuo atveju aiškintina atsižvelgiant į jos ryšį su kitomis sutarties sąlygomis, sutarties esmę ir tikslą, įprastines kasko sutarčių sudarymo sąlygas (CK 6.193 str. 2 d.). Nors šioje byloje tokių duomenų nepateikta, teismas visuotinai žinoma aplinkybe (CPK 182 str. 1 p.) laiko tai, kad kasko draudimo sutartyse nustatytos išskaitos dydis bei jos taikymo atvejai paprastai lemia draudimo sutarties kainą (įmokos dydį).

4937. Lingvistinis ginčo sutarties nuostatos, įrašytos šalių sudarytos sutarties specialiojoje dalyje, aiškinimas suponuoja išvadą, kad šalys šiuo atveju susitarė, jog besąlyginė išskaita bus netaikoma tik esant keturių sutartyje nurodytų aplinkybių visetui: 1) draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų (asmenų, padariusių žalą) kaltės, 2) yra nustatyti kaltininkai, 3) jų kaltė įrodyta ir 4) draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką.

5038. CK 6.193 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Šiuo atveju šalys nesutaria, ką reiškia sąlyga, jog kaltininko kaltė yra įrodyta. Atsakovė pripažįsta, kad šia nuostata nereikalauja, jog už eismo įvykio atsakingo subjekto kaltė būtų įrodyta neginčijamai, pakanka to, kad ji būtų akivaizdi, o galimybė išieškoti draudimo išmoką būtų pakankamai reali. Teismas sutinka, kad, priešingai nei teigia atsakovė, šiuo atveju nepakanka, kad būtų nustatytas eismo įvykio kaltininkas ir yra teorinė galimybė į jį regresuoti, būtina nustatyti, kad galimybė išieškoti draudimo išmoką yra objektyviai pakankamai reali ir tikėtina.

5139. Sistemiškai vertinant šalių sudarytos sutarties nuostatas, akivaizdu, kad toks aiškinimas atitinka ir šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 12.1.2 punkte išdėstytą formuluotę, kad išskaita netaikoma, jeigu <...> kaltę įrodančių dokumentų pakanka tam, kad draudikas įgytų teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką. Taigi, sutartyje expressis verbis įtvirtintas įrodymų pakankamumo reikalavimas.

5240. Abi nagrinėjamos bylos šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys. Ieškovas, užsiimantis krovinių vežimo verslu, sudarydamas transporto priemonių kasko draudimo sutartis siekia sumažinti galimas išlaidas, įvykus eismo įvykiams, ar/ir jų išvengti.

5341. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka pareiga įvykus draudžiamajam įvykiui atlyginti atsiradusius nuostolius (CK 6.160 straipsnio 3 dalis). Dėl to viena iš privalomųjų ir pagrindinių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 20 d.). Atsižvelgdamas į prisiimamą draudimo riziką, draudikas ne tik nustato draudimo įmokos dydį, bet ir gali nustatyti papildomas sąlygas, mažinančias draudimo riziką, tame tarpe išmokų mokėjimo sąlygas bei dydį. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį.

5442. Šiuo atveju šalių sudarytos sutarties ginčą keliančios sąlygos turinys suponuoja išvadą, kad ja draudikas siekė visais draudiminių įvykių atvejais minimizuoti savo praradimų riziką 5000 Eur sumos ribose, t.y. arba išsiieškoti tokią sumą iš eismo įvykio kaltininko, arba pasilikti ją - mokėdamas draudimo išmoką, išskaityti šią sumą iš draudžiamos žalos dydžio kaip besąlyginę išskaitą. Taigi ginčą kelianti draudimo sutarties sąlyga aiškintina kaip apribojanti draudžiamąją riziką ir draudiko atsakomybę. Aplinkybė, kad išskaitos taikymo sąlyga yra ne tik nurodyta bendrojoje kasko draudimo sutarties dalyje (standartinėse sąlygose), tačiau ir atskirai papildomai aptarta specialiojoje draudimo sutarties dalyje, rodo, jog ši nuostata draudikui buvo ypač svarbi, jis dėjo pastangas, kad draudėjas faktiškai su ja susipažintų, į ją atkreiptų ypatingą dėmesį. Ši aplinkybė taip pat suponuoja aiškinimą, kad besąlyginė išskaita, kuria draudikas apribojo savo riziką, taikytina tik tuomet, kai galimybė išmoką atgauti regreso tvarka yra pakankamai reali ir labiau tikėtina. Sąlygos tinkamo suvokimo nekeičia instituto įvardijimas (regresas ar subrogacija), kadangi jo esmė, atlikus lingvistinę ir sisteminę sutarties nuostatų analizę, pakankamai aiški ir suprantama.

55Dėl sąlygų taikyti išskaitą ginčo atveju egzistavimo

5643. Visi proceso dalyviai sutiko, kad šioje byloje nėra ir neturi būti sprendžiamas valstybės atsakomybės už eismo įvykio metu kilusią žalą klausimas. Byloje kilo ginčas iš draudimo sutarties, todėl joje nustatytinos aplinkybės, susijusios su draudėjo reikalaujamos draudimo išmokos neišmokėjimo pagrįstumu.

5744. Teismas šiame sprendime jau padarė išvadą, kad besąlyginė išskaita neturi būti taikoma tuomet, jei galimybė išsiieškoti žalą iš kaltininko yra pakankamai reali ir tikėtina.

5845. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

5946. Šiuo atveju draudiminio įvykio priežastis buvo briedis, staiga iššokęs į važiuojamąją kelio dalį, apdraustam vilkikui važiuojant keliu.

6047. Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnį laukinių gyvūnų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą siejama su jos, kaip šių gyvūnų savininkės, statusu. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų. Gyvūnai pagal įstatymą prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 str.). Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvūnų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma CPK nustatyta tvarka.

6148. Lietuvos teismų praktika įrodinėjant valstybės civilinės atsakomybės, kylančios už eismo įvykių, sukeltų laukinių gyvūnų, metu padarytą žalą, sąlygas teismuose yra pakankamai išplėtota, nuosekli ir aiški.

6249. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus, kurie lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012). Todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo.

6350. Vienas iš subjekto veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est). Dėl laukinių gyvūnų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja labai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migraciją, todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučią apsaugą nuo jų sukeliamų eismo įvykių. Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turi būti sprendžiama, pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, t.y. vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Nagrinėjamu atveju valstybės veiksmų teisėtumas vertintinas valstybės pareigos užtikrinti eismo saugumą valstybinės reikšmės keliuose pakankamo realizavimo kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, pasisakyta, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

6451. Vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tam, jog būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013).

6552. Valstybės pareigas eismo saugumo užtikrinimo srityje reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 11 straipsnyje nustatyta, kad saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą, įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės; kelio savininkas (valdytojas) privalo tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgdamas į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

6653. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu ginčo kelio ruožas nebuvo pripažintas avaringu. Apie ginčo kelio ruožo avaringumą spręstina vadovaujantis Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika, patvirtinta susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342, o ne subjektyviais ieškovės vertinimais ir skaičiavimais. Į bylą pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad nuo minėtos metodikos buvo nukrypta.

6754. Atsakovė paaiškino, kad spręsdama dėl sutartyje nustatytos besąlyginės išskaitos taikymo šiuo konkrečiu atveju, nustačiusi, kad eismo įvykio vietoje galiojančio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ nebuvo, ji patikrino, ar toks ženklas turėjo būti pastatytas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Tokių aplinkybių nenustačiusi, padarė išvadą, kad įrodymai valstybės atsakomybei už padarytą žalą kilti yra nepakankami.

6855. Byloje nėra ir duomenų, kad valstybė šiuo atveju eismo įvykio vietovėje netinkamai reguliavo briedžių populiaciją, nustatydama jų sumedžiojimo limitus, pažeidė Medžioklės įstatymo ar Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258, nuostatas. Vien tik aplinkybė, kad faktiškai 2017-2019 metų sezonais nebuvo pasiektos briedžių sumedžiojimo maksimalios kvotos, priešingai spręsti savaime pagrindo nesudaro.

6956. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 176, 178, 185 str.), neturi pagrindo daryti išvados, kad valstybės kaltę dėl eismo įvykio metu padarytos žalos ir neteisėtus jos veiksmus pagrindžiantys įrodymai šiuo atveju yra pakankami. O tai reiškia, jog atsakovė turėjo teisę išskaičiuoti besąlyginę 5000 Eur dydžio išskaitą, todėl ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu ir turi būti atmestas.

70Dėl kitų klausimų

7157. Atsakovas ir trečiasis asmuo įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

7258. Teismo turėtos 3,72 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

73Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

Nutarė

74ieškinį atmesti.

75Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Hegelmann Transporte“, juridinio asmens kodas 300022163, 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

76Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,... 2. sekretoriaujant Vitai Grušienei,... 3. dalyvaujant ieškovės UAB „Hegelmann Transporte“ atstovui advokatui... 4. atsakovės Balcia Insurance SE, veikiančios per Balcia Insurance SE Lietuvos... 5. viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB... 6. Teismas... 7. 1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės... 8. 2. Paaiškino, kad ieškovė su atsakove sudarė transporto priemonių draudimo... 9. 3. Šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, kad ,,Transporto priemonės vagystės... 10. 4. Eismo įvykį sukėlęs briedis yra laukinis gyvūnas, o už laukinių... 11. 5. Briedis staiga iššoko prieš važiuojantį vilkiką. Esant tokioms... 12. 6. Ieškovės teigimu šiuo atveju yra nustatytos sąlygos, kuriomis 5000 Eur... 13. 7. Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Teigia vykdžiusi savo pareigą ir... 14. 8. Briedžių populiacija Lietuvos Respublikoje yra reguliuojama teisės... 15. 9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė administruodama draudžiamąjį... 16. 10. Pagrindo elgtis priešingai nesudaro ir ieškovės į šią bylą pateikti... 17. 11. Vadovaujantis Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose... 18. 12. Įrodyti nuostolių atsiradimo ryšį su valstybės veiksmais ar neveikimu,... 19. 13. Trečiąjį asmenį – Lietuvos Respubliką, atstovaujanti Aplinkos... 20. 14. Valstybės atstovė pažymėjo, kad valstybės kaip laukinės gyvūnijos... 21. 15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priimti teisės aktai: Laukinės... 22. 16. Tam, jog būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų... 23. 17. Briedžių populiacijos gausa Anykščių rajone 2017 - 2019 m.... 24. 18. Ieškovė ginčo kelio ruožo avaringumą įrodinėja iki 13,5 km spinduliu... 25. 19. Ieškovės įsitikinimas, kad valstybė turėtų įrengti kelio ženklus,... 26. 20. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovui neatvykus, jo prašymu,... 27. Ieškinys atmestinas.... 28. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 29. 21. UAB „Hegelmann Transporte“ ir Balcia Insurance SE atstovaujama Balcia... 30. 22. Sutarties specialiojoje dalyje įrašytos nuostatos: Transporto priemonės... 31. 23. 2019-05-13 ties Anykščių raj. Kurklių sen. A6 kelyje ieškovei... 32. 24. 2019-05-24 atsakovas buvo informuotas apie įvykusį įvykį pranešimu... 33. 25. Vilkikui padaryta 5 852,50 Eur žala (el.b.l. 22-23). Dėl žalos dydžio... 34. 26. 2019-07-12 atsakovė Pranešimu Nr. 19-173428 (el.b.l. 11) pranešė... 35. 27. Atsakydami į ieškovės atstovės prašymus (el.b.l. 26, 28, 30), 2019 m.... 36. 27.1. Lietuvos Automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos... 37. 27.2. AB „Kelių priežiūra“ nurodė, kad magistraliniame kelyje... 38. 28. Aplinkos ministerija pateikė informaciją apie patvirtintus briedžių... 39. 29. Į bylą pateikti Valstybinės reikšmės kelių informacinės sistemos... 40. Dėl ginčo esmės... 41. 30. Šiuo atveju nėra ginčo nei dėl eismo įvykio aplinkybių, fakto, kad... 42. 31. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 105 straipsnį,... 43. 32. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės teisės taikyti 5000 Eur dydžio... 44. Dėl sutarties sąlygos, numatančios besąlyginės išskaitos taikymą,... 45. 33. Draudiko teisė taikyti besąlyginę 5000 Eur dydžio išskaitą draudimo... 46. 34. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 47. 35. Tačiau kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, jog sutarties šalių... 48. 36. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytais... 49. 37. Lingvistinis ginčo sutarties nuostatos, įrašytos šalių sudarytos... 50. 38. CK 6.193 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu abejojama dėl sąvokų,... 51. 39. Sistemiškai vertinant šalių sudarytos sutarties nuostatas, akivaizdu,... 52. 40. Abi nagrinėjamos bylos šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys.... 53. 41. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikui tenka... 54. 42. Šiuo atveju šalių sudarytos sutarties ginčą keliančios sąlygos... 55. Dėl sąlygų taikyti išskaitą ginčo atveju egzistavimo... 56. 43. Visi proceso dalyviai sutiko, kad šioje byloje nėra ir neturi būti... 57. 44. Teismas šiame sprendime jau padarė išvadą, kad besąlyginė išskaita... 58. 45. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko... 59. 46. Šiuo atveju draudiminio įvykio priežastis buvo briedis, staiga... 60. 47. Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnį laukinių gyvūnų,... 61. 48. Lietuvos teismų praktika įrodinėjant valstybės civilinės atsakomybės,... 62. 49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vertinant valstybės, kaip... 63. 50. Vienas iš subjekto veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo principų civilinės... 64. 51. Vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių... 65. 52. Valstybės pareigas eismo saugumo užtikrinimo srityje reglamentuoja... 66. 53. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu ginčo kelio ruožas nebuvo... 67. 54. Atsakovė paaiškino, kad spręsdama dėl sutartyje nustatytos... 68. 55. Byloje nėra ir duomenų, kad valstybė šiuo atveju eismo įvykio... 69. 56. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 176, 178, 185... 70. Dėl kitų klausimų... 71. 57. Atsakovas ir trečiasis asmuo įrodymų apie patirtas bylinėjimosi... 72. 58. Teismo turėtos 3,72 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių... 73. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 74. ieškinį atmesti.... 75. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Hegelmann Transporte“, juridinio... 76. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...