Byla e2-115-178/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1999-262/2015, bei dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5627-450/2015, pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PriceOn“ ieškinį atsakovams J. L., A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Argo energy“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei nuostolių atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškinyje, pateiktame 2014 m. lapkričio 13 d., prašė: 1. Solidariai iš atsakovų ieškovės naudai priteisti 124 248,55 Lt nuostolių; 2. Įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovės domeną priceon.lt, kainų palyginimo sistemos programinio kodo, kuris patalpintas Bitbucket sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninių pašto dėžučių valdymą; 3. Jei nėra galimybės atsakovus įpareigoti ieškovei grąžinti domeną priceon.lt, kainų palyginimo sistemos programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninių pašto dėžučių valdymą, priteisti iš atsakovų solidariai ieškovės naudai 2 869 641,01 Lt (831 105,48 Eur) nuostolių. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1. Areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turto nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos, t.y. 831 105,48 Eur; 2. Įpareigoti UAB „Agro Energy“, J. L. ir A. P. grąžinti UAB „PriceOn“ UAB „PriceOn“ priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje UAB „PriceOn“ paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6285-262/2014, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo solidariai visą atsakovams UAB „Agro Energy“, J. L. ir A. P. priklausantį 2 869 641,01 Lt (831 105,48 Eur) vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o nesant turto - pinigines lėšas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas taip pat įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą.

6Ieškovė 2015 m. kovo 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, papildomai prašė įpareigoti atsakovus UAB „Agro Energy“, J. L. ir A. P. grąžinti ieškovei domeną priceon.lt, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose UAB „PriceOn“ paskyrose, valdymą. Taip pat prašė pakeisti nagrinėjamoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovus grąžinti išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose ieškovės paskyrose, valdymą. Pažymėjo, kad ieškinio tikslinimo būtinybę nulėmė naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovai neteisėtai perėmė ne tik ieškovės darbuotojų elektroninio pašto dėžutes (pažymėtas išplėtiniu @priceon.lt) ir programinį kodą (kompiuterių programas), kurios buvo patalpintos Bitbucket (bitbucket.org/priceon) turinio talpinimo sistemoje, bet ir ieškovės paskyras kitose virtualiose sistemose, įskaitant AppHarbor bei Amazon, susijusiose su kainų palyginimo sistemos veikimui reikalingų serverių nuoma.

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo ir įpareigojo atsakovus grąžinti UAB „PriceOn“ domeną priceon.lt, pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose UAB „PriceOn“ paskyroje valdymą.

8Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį – panaikino nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą ir šį klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo nepagrindė.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taip pat sprendė ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria papildytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo klausimą ir, panaikinęs 2015 m. kovo 25 d. nutartį, klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, jog apskųstos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties galiojimas nėra savarankiškas, o tiesiogiai priklausomas nuo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties galiojimo.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1999-262/2015, atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą.

12Pirmosios instancijos teismas, palyginęs ieškinio reikalavimus ir prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatė, jog jie yra identiški. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas taikytą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. įpareigojimą grąžinti ieškovei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą, nurodė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturėtų būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad klausimas, ar yra pagrindas atsakovus įpareigoti grąžinti ieškovei programinį kodą išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą, bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Taip pat akcentavo, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui pakanka vienos laikinosios apsaugos priemonės: atsakovų turto ir/ar lėšų arešto už prašomos priteisti 831 105,48 Eur kompensacijos sumą, tuo tarpu kitos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu būtų perteklinės.

13Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-5627-450/2015, ieškovės prašymą dėl papildomų (išplėstinių) laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1999-262/2015, netaikius ieškovo prašytų (pagrindinių) laikinųjų apsaugos priemonių, nėra teisinio pagrindo jų papildomai išplėsti taikant papildomas laikinąsias apsaugos priemones.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai

15Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties.

16Ieškovė UAB „PriceOn“ (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. priimtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje ieškovės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, motyvuodamas tuo, jog įpareigojimas atsakovams grąžinti apeliantės turtą sutampa su vienu iš ieškinio reikalavimų, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių, tapačių ieškinio reikalavimams, taikymo galimybę pripažįsta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad tam tikrais atvejais laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, pasisako dėl bylos esmės.

182. Teismas nepakankamai įvertino riziką, kylančią teismo sprendimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. aplinkybių, kad programinis kodas, reikalingas kainų palyginimo sistemos veikimui, gali būti nesunkiai perkeliamas iš vienos turinio talpinimo sistemos į kitą; neteisėtas programinio kodo valdymas sudaro prielaidas modifikuoti arba ištrinti tam tikras kodo dalis arba visą programinį kodą; atsakovai turi galimybę neteisėtai kopijuoti ir naudoti informaciją, sudarančią apeliantės komercinę paslaptį.

193. Teismas nepagrįstai nurodė, kad galiojant atsakovų turto areštui yra užtikrinamas apeliantei palankaus teismo sprendimo vykdymas, o kita laikinoji apsaugos priemonė atsakovų atžvilgiu būtų perteklinė. Apeliantė yra suinteresuota atgauti atsakovų neteisėtai perimtą turtą ir tik tuo atveju, jei paaiškėtų, jog egzistuoja kliūtys, dėl kurių negalėtų būti įgyvendintas reikalavimas grąžinti turtą apeliantei, kainų palyginimo sistemos praradimas turėtų būti laikomas apeliantės patirta žala.

204. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės nesukels jokių ribojimų ar nepatogumų teisėtai atsakovų veiklai, kadangi atsakovai neturi teisės valdyti kainų palyginimo sistemos ir ją sudarančių elementų.

215. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, užtikrinančių apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, taigi sprendimo neįvykdymo rizika nėra išnykusi. Be to, ieškinio prima facie pagrįstumo bei atsakovų turto arešto taikymo pagrįstumo klausimai jau yra išspręsti ir patvirtinti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis.

22Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

231. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis šioje konkrečioje byloje, tiek bendras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas nurodo, kad tapačių ieškinio reikalavimui laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas tik išskirtiniais atvejais. Tačiau apeliantė, nei teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išskirtinės sąlygos, dėl kurių turėtų būti taikomos ieškinio reikalavimui tapačios laikinosios apsaugos priemonės.

242. Visas ieškinio reikalavimas jau yra užtikrintas pritaikius turto areštą, todėl teiginiai apie neva egzistuojančią sprendimo neįvykdymo riziką vertintini kaip siekis suklaidinti teismą.

253. Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindžia teiginių, kad atsakovai perėmė programinio kodo bei išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą. Tuo tarpu atsakovai yra pateikę įrodymus, kad domeno perdavimas įvyko teisėtai, nes jį perdavė tikrasis jo savininkas (J. L.); po perleidimo, nekeičiant jokių domeno nustatymų, nebuvo perimtas nei programinio kodo, nei pašto dėžučių valdymas; visas paskyras ir duomenis valdo pati apeliantė.

26Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties.

27Apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-5627-450/2015, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1999-262/2015, ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovus grąžinti išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose apeliantės paskyrose, valdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

281. Teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje išimtinai rėmėsi neįsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, todėl vien ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis buvo apskųsta, sudaro pagrindą panaikinti 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

292. Skundžiama nutartimi nėra paneigta būtinybė taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Įvertinus apeliantės turto, kurį prašoma išreikalauti iš atsakovų neteisėto valdymo, specifiką, t. y. nematerialų pobūdį, galimybę jį lengvai kopijuoti, modifikuoti ar sunaikinti, būtent prašoma laikinoji apsaugos priemonė galėtų užtikrinti apeliantės interesų apsaugą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.

303. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų apeliantės kreditorių interesus bankroto procese.

31Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą, nurodo iš esmės tapačius argumentus, kurie buvo pateikti atsiliepime į atskirąjį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties.

32IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

33CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

34Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti apeliantės prašytą laikinąją apsaugos priemonę, bei 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti papildomas (išplėstines) laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Kadangi tiek 2015 m. rugsėjo 1 d., tiek 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartys susijusios su iš esmės to paties klausimo išsprendimu – laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrinant apeliantės reiškiamus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas dėl šių nutarčių pagrįstumo pasisako vienoje nutartyje.

35Atskirieji skundai tenkinami iš dalies.

36Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi, visų pirma preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be kita ko, ir viena iš nagrinėjamai bylai aktualių, ar prašomi taikyti laikini apribojimai yra susiję su pareikštais reikalavimais tiek, kad jų netaikymas gali ženkliai apsunkinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šiame kontekste pastebėtina, kad nagrinėjant šioje byloje klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės nebespręstina dėl apeliantės reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, kadangi jis buvo nustatytas taikant laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi.

37Dėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio dalyko tapatumo.

38Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą grąžinti apeliantei priklausančio programinio kodo, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje apeliantės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninio pašto dėžučių valdymą, konstatavo, kad ieškinio reikalavimas ir prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė yra identiški, bei nurodė, kad klausimas, ar yra pagrindas atsakovus įpareigoti grąžinti apeliantei programinį kodą, kuris patalpintas Bitbucket sistemoje apeliantės paskyroje, ir išplėtiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninių pašto dėžučių valdymą bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje, sprendžiant klausimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. įpareigojimo atsakovus grąžinti ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose apeliantės paskyrose, valdymą, taikymo, buvo nurodyta, kad netaikius pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių, nėra pagrindo jų papildomai išplėsti.

39Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturėtų būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgos Nr. AC-34-2 1.3 punkte nurodė, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str. 1 d.). Taigi pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju apeliantė nereiškia prevencinio ieškinio, o prašo įpareigoti atsakovus grąžinti programinio kodo bei elektroninių pašto dėžučių valdymą; nesant galimybės atsakovus įpareigoti grąžinti ginčo objektus, priteisti iš atsakovų solidariai apeliantės naudai nuostolius, lygius 831 105,48 Eur. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatmestinos ir kitos išskirtinės situacijos, kai tokios (sutampančios su ieškinio dalyku) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, juo labiau, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra įpareigojimas (taip pat) atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Nagrinėjamu atveju galima būtų sutikti, kad išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų būtinumą taikyti tapačią ieškinio reikalavimui laikinąją apsaugos priemonę, nėra, nes apeliantės nurodomus veiksmus (programinio kodo perkėlimą, modifikavimą) atsakovai jau ir šiaip iki šiol galėjo atlikti, taip pat įvertintinos žemiau šioje nutartyje nurodomos aplinkybės, susijusios su ginčo objekto valdymu. Tačiau bet kuriuo atveju, inter alia net ir padarius išvadą apie negalimumą taikyti sutampančios su ieškinio dalyku laikinosios apsaugos priemonės, tai savaime nereiškia, kad visais atvejais prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai netenkintinas - jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir nutaręs, jog prašoma taikyti konkreti laikinoji apsaugos priemonė dėl kokių nors priežasčių netaikytina, tačiau ieškinio reikalavimų užtikrinimas iš esmės reikalingas ir tam gali būti taikoma kita laikinoji apsaugos priemonė (ar prašyta gali būti taikoma iš dalies), teismas turėtų svarstyti tokią galimybę. Todėl ir šiuo atveju, net ir sutikus, kad tapati reikalavimui laikinoji apsaugos priemonė negalėjo būti pritaikyta, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir galimai palankaus apeliantei teismo sprendimo vykdymą, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, ar nėra pagrindo ir galimybės reikalavimo įvykdymų užtikrinimui taikyti kitą nei apeliantės nurodytą priemonę.

40Dėl apeliantės reiškiamų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.

41Skundžiamoje 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė prašo arba grąžinti turtą, arba sumokėti piniginę kompensaciją. Todėl sprendė, kad reikalavimo užtikrinimui pakanka vienos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovų turto ir/ar lėšų arešto už prašomos kompensacijos sumą. Iš tikrųjų, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6285-262/2014, areštavo atsakovams priklausantį turtą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo besąlygiškai sutikti su teiginiu, jog šios laikinosios apsaugos priemonės visiškai pakanka apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė, reikšdama du reikalavimus, nurodė, jog tik tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad nėra galimybės įpareigoti atsakovus grąžinti domeną priceon.lt, išplėstiniu @priceon.lt pažymėtų elektroninių pašto dėžučių, programinio kodo (kompiuterinių programų) ir kitų duomenų, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose apeliantės paskyrose, valdymą, priteisti iš atsakovų nuostolius. Taigi, apeliantė akcentavo visų pirma suinteresuotumą atgauti iš atsakovų neteisėtai perimtą turtą ir taikyti kitą pažeistų teisių gynimo būdą tik nesant šios galimybės. Tuo tarpu teigti, jog reikalavimo, apeliantės nurodomo būtent kaip aktualesnio, - įpareigoti grąžinti ginčo objektą - įvykdymas yra užtikrintas areštavus atsakovų turtą, nėra pagrindo. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog prašomo išreikalauti iš neteisėto valdymo turto specifika, t. y. nematerialus pobūdis, kopijavimo, modifikavimo, sunaikinimo galimumas, potencialus žalos atsiradimo pavojus sudaro būtinumą užtikrinti apeliantės interesų apsaugą (ar bent jau tam tikru laipsniu). Pažymėtina ir tai, jog apeliantė yra bankrutuojanti įmonė, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas jos reiškiamo reikalavimo užtikrinimui yra susijęs ir su viešojo intereso apsauga (CPK 144 str. 2 d.)

42Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apeliantės prašymą tenkinti iš dalies - taikyti atsakovams draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), t. y. uždrausti atsakovams naudotis apeliantei priklausančiu programiniu kodu, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje apeliantės paskyroje, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtomis elektroninio pašto dėžutėmis ir kitais duomenimis, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose apeliantės paskyrose.

43Dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.

44Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

45Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nurodė, jog esant pritaikytam areštui, kitos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų atžvilgiu būtų perteklinės, o atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą akcentavo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie pirmosios instancijos teismo ir atsakovų teiginiai nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taiko ne įpareigojimą grąžinti ginčo objektą apeliantei, o draudimą atsakovams naudotis ginčo objektu. Ši laikinoji apsaugos priemonė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, užtikrins proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė teigia, jog atsakovai neteisėtai perėmė programinio kodo ir pašto dėžučių valdymą, tuo tarpu atsakovai atsiliepime nurodo, jog visas paskyras valdo pati apeliantė, o atsakovai nėra perėmę nei programinio kodo, nei pašto dėžučių valdymo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje šalių nurodytų aplinkybių pagrindu nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą dėl ginčo objekto faktinio valdymo, todėl būtent draudimas atsakovams naudotis ginčo objektu, t. y. programiniu kodu, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje apeliantės paskyroje, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtomis elektroninio pašto dėžutėmis ir kitais duomenimis, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose apeliantės paskyrose, užtikrins šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jei ginčo objektą valdo apeliantė, taikomos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo atsakovų teisių, o jeigu ginčo objektą vis dėl to valdo atsakovai, draudimas juo naudotis užtikrina galimai palankaus apeliantei sprendimo įpareigoti atsakovus grąžinti ginčo objektą įvykdymą. Teigti, jog šis draudimas atsakovų atžvilgiu yra perteklinis ir dėl to neteisėtas, nėra pagrindo, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės visada susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą. Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, suvaržymai daugeliu atvejų yra būtini ir negali būti visais atvejais vertinami kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas.

46Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai įvertino aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartys naikintinos ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.)

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Nutarė

48Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės: uždrausti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Agro Energy“ (juridinio asmens kodas 302505292, buveinės adresas Sodo al. 9-7, Naujasodis, Molėtų rajonas), J. L. ( - ) ir A. P. ( - ) naudotis apeliantei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „PriceOn“ (juridinio asmens kodas 302506337, buveinės adresas Žalgirio g. 114, Vilnius) priklausančiu programiniu kodu, kuris buvo patalpintas Bitbucket.org sistemoje apeliantės paskyroje, išplėtiniu @priceon.lt pažymėtomis elektroninio pašto dėžutėmis ir kitais duomenimis, kurie buvo patalpinti Bitbucket, AppHarbor, Amazon ir kitose sistemose apeliantės paskyrose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškinyje, pateiktame 2014 m. lapkričio 13 d., prašė: 1.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta... 6. Ieškovė 2015 m. kovo 16 d. pateikė patikslintą ieškinį, papildomai... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi tenkino ieškovės... 8. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi pakeitė... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi taip pat... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje... 12. Pirmosios instancijos teismas, palyginęs ieškinio reikalavimus ir prašymą... 13. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai... 15. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d.... 16. Ieškovė UAB „PriceOn“ (toliau ir – apeliantė) atskirajame skunde... 17. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti apeliantės... 18. 2. Teismas nepakankamai įvertino riziką, kylančią teismo sprendimo dėl... 19. 3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad galiojant atsakovų turto areštui yra... 20. 4. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas iš esmės nesukels... 21. 5. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, užtikrinančių apeliantei palankaus... 22. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl... 23. 1. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis šioje... 24. 2. Visas ieškinio reikalavimas jau yra užtikrintas pritaikius turto areštą,... 25. 3. Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindžia teiginių, kad atsakovai... 26. Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d.... 27. Apeliantė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 28. 1. Teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje išimtinai rėmėsi... 29. 2. Skundžiama nutartimi nėra paneigta būtinybė taikyti prašomą... 30. 3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrintų apeliantės... 31. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį... 32. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 33. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 34. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d.... 35. Atskirieji skundai tenkinami iš dalies.... 36. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų... 37. Dėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio dalyko... 38. Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakydamas... 39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 40. Dėl apeliantės reiškiamų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. ... 41. Skundžiamoje 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas... 42. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 43. Dėl proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.... 44. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės... 45. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje... 46. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 48. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį bei...