Byla e2-1621-330/2016
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kyoto LT“ kreditorių 2016 m. balandžio 26 d. susirinkimo nutarimų panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje Nr.eB2-5132-262/2016 pagal kreditorės „Visagino transporto centras“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kyoto LT“ kreditorių 2016 m. balandžio 26 d. susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Kreditorė UAB „Visagino transporto centras“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti BUAB „Kyoto LT“ kreditorių 2016 m. balandžio 26 d. susirinkimo nutarimus, priimtus susirinkimo darbotvarkės klausimais Nr. 1, 3, 5, 6.
  2. Kreditorė UAB „Visagino transporto centras“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti BUAB „Kyoto LT“ kreditorių 2016 m. balandžio 26 d. susirinkimo nutarimų, priimtų darbotvarkės klausimais Nr. 1, 3, 5, 6, vykdymą. Nurodė, kad skundžiamais kreditorių nutarimais gali būti padaryti negrįžtami pakeitimai BUAB „Kyoto LT“ bankroto procese, todėl nebus įmanoma atstatyti prieš pareiškėjo teisių pažeidimą buvusią padėtį.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto bylų nagrinėjimas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl reikia paisyti ne vieno, o visų įmonės kreditorių interesų. Bankroto byla neturi būti vilkinama, visi veiksmai joje turi būti atliekami operatyviai, per protingus (kiek įmanoma trumpesnius terminus). Jeigu šioje byloje būtų pritaikytos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, neapibrėžtam terminui būtų sustabdytos BUAB „Kyoto LT“ bankroto procedūros, todėl neigiamas pasekmes pajustų visi įmonės kreditoriai. Teismas pažymėjo ir tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės beveik visiškai sutampa su pareikštu reikalavimu. Jas pritaikius, priimta teismo nutartis sukeltų iš esmės tokias pačias pasekmes, kokių ir siekia kreditorė savo skundu, o tai suteiktų jai nepagrįstą pranašumą atsakovės BUAB „Kyoto LT“atžvilgiu.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Kreditorė UAB „Visagino transporto centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus kreditorei palankų teismo sprendimą, jo vykdymas pasunkėtų. Per laiką iki teismo sprendimo priėmimo BUAB „INFORMO“, kuris nėra atsakovės BUAB „Kyoto LT“ kreditorius, tačiau yra paskirtas kreditorių susirinkimo pirmininku ir kreditorių komiteto nariu, galėtų daryti įtaką atitinkamiems sprendimams bankroto byloje.
    2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau sudarant BUAB „INFORMO“ atstovams veikti kaip kreditorių susirinkimo pirmininkui bei kreditorių komiteto nariui, būtų programuojami nauji teisminiai ginčai. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų užtikrintas tinkamas bankroto procesas, nes būtų išvengta galimos rizikos dėl kitų ginčų.
    3. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones lemia ir nedidelė atsakovės BUAB „Kyoto LT“ turimo turto apimtis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir išnaudojus BUAB „INFORMO“ balsais padidintas bankroto administravimo išlaidas, būtų sudėtinga grąžinti jas atgal atsakovei. Be to, tai pareikalautų papildomų resursų.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Kyoto LT“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutampa su skundu pareikštais reikalavimais dėl kreditorių nutarimų pripažinimo negaliojančiais, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teisinės pasekmės iš esmės būtų tokios pat, kaip ir pripažinus nutarimus negaliojančiais.
    2. Ginčijami kreditorių nutarimai priimti ne vien kreditoriaus BUAB „INFORMO“ balsais, todėl nutarimų vykdymui taikytini apribojimai darytų įtaką visų įmonės kreditorių teisėms. Kreditorė nenurodė teisinių argumentų, kokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės padėtų pasiekti įmonės bankroto proceso keliamus tikslus.
    3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius apskųstų nutarimų vykdymą, bankroto administratorė privalėtų arba stabdyti visas išlaidų reikalaujančias įmonės bankroto procedūras arba apmokėti išlaidas savo sąskaita. Administratorė inicijavo teismo procesą dėl žalos atlyginimo iš buvusių įmonės vadovo ir akcininko, įmonė dalyvauja kituose teisminiuose ginčuose, todėl sustabdžius įmonės kreditorių nutarimo trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu galiojimą, tinkamas įmonės kreditorių atstovavimas teisiniuose ginčuose būtų itin apsunkintas.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pripažino, jog šioje byloje egzistuojantis viešasis interesas lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kliūtis, be to, nurodė, kad su apeliantės pareikštais reikalavimais sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų jai nepagrįstą pranašumą kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos dėl žemiau nurodomų argumentų.

5Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir apeliantės reikalavimo (ne)tapatumo

  1. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nurodė, kad apeliantės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su jos pareikštais reikalavimais, todėl jas pritaikius priimta nutartis sukeltų iš esmės tokias pačias pasekmes, kokių ir siekia apeliantė. Nustatyta, kad apeliantė reiškė reikalavimą dėl kreditorių 2016 m. balandžio 26 susirinkimo sprendimų, priimtų darbotvarkės klausimais Nr. 1, 3, 5, 6, panaikinimo, o jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės – tai ginčijamų nutarimų vykdymo sustabdymas. Vadinasi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesutampa su materialiaisiais reikalavimais, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ginčijami nutarimai savaime nenustos galioti ir nebus laikomi neteisėtais tol, kol teismas nepriims apeliantei tikėtinai palankaus teismo sprendimo.
  2. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad esama ir tokių situacijų, kai ieškinio specifika lemia, jog laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas (reikalavimai), taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Antai, prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kurio reikalavimais siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui gali būti taikomos tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės.
  3. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog ir tais atvejais, kai nereiškiamas prevencinis ieškinys, neatmestinos išskirtinės situacijos, kai laikinosios apsaugos priemonės (sutampančios su ieškinio dalyku) gali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-123-178/2016). Tai paaiškinama CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtintu reglamentavimu, jog viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tai reiškia, kad byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės galėtų lemtį poreikis taikyti laikinąją apsaugos priemonę, tapačią ar iš dalies sutampančią su ieškinio reikalavimu.

6Dėl apeliantės reiškiamų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
  2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad draudimas vykdyti kreditorių susirinkimo sprendimus, kol bus išspręstas klausimas dėl jų pripažinimo negaliojančiais, gali būti būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinanti laikinoji apsaugos priemonė, padėsianti išvengti interesų konflikto ir užtikrinsianti visų bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1272/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1616/2010).
  3. Nagrinėjamu atveju byloje skundžiami BUAB „Kyoto LT“ kreditorių 2016 m. balandžio 26 d. susirinkimo metu priimti nutarimai, o būtent: dėl įmonės BUAB „INFORMO“ (per)rinkimo kreditorių susirinkimo pirmininku (1 darbotvarkės klausimas); dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo (3 darbotvarkės klausimas); dėl kreditorių komiteto (kurio vienu iš narių išrinkta BUAB „INFORMO“) išrinkimo (5 darbotvarkės klausimas); dėl visų kreditorių susirinkimo teisių perdavimo kreditorių komitetui (6 darbotvarkės klausimas). Apeliantės įsitikinimu, šių nutarimų neteisėtumą lemia tai, kad BUAB „INFORMO“, kreditorių susirinkime naudojusis 44,49 procento balsų suteikiamomis teisėmis, nelaikytina bankrutuojančios įmonės kreditore dėl ginčijamo jos kreditorinio reikalavimo. Taigi apeliantės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo grindžiamas tuo, kad jie buvo priimti įmonės, galbūt neturinčios kreditorės statuso atsakovės BUAB „Kyoto LT“ bankroto byloje, balsais.
  4. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi į BUAB „Kyoto LT“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė BUAB „INFORMO“ su 163 548,20 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, tačiau dėl šio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo kilo teisminis ginčas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, kuria patvirtintas BUAB „INFORMO“ 163 548,20 Eur finansinis reikalavimas, ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nustatyta, kad BUAB „INFORMO“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas Vilniaus apygardos teisme bus sprendžiamas 2016 m. rugsėjo 30 d. posėdyje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
  5. Atsižvelgiant į skunde suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo turinį bei nustatytas aplinkybes dėl šiuo metu vykstančio teisminio ginčo, susijusio su įmonės BUAB „INFORMO“ bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumu bei teisėtumu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės – ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo sustabdymas – atitinka CPK 144 straipsnyje numatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas bei paskirtį – užtikrinti teismo sprendimo (nutarties) įvykdymą skundo dėl BUAB „Visagino transporto centras“ dėl kreditorių susirinkimo panaikinimo tenkinimo atveju.
  6. Ši išvada darytina dėl to, jog ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu įmonei BUAB „INFORMO“ ir toliau dalyvaujant BUAB „Kyoto LT“ bankroto procese ir naudojantis kreditorių komiteto nariui suteiktomis balsavimo ir sprendimų priėmimo teisėmis, teismo nutartis šioje byloje, kurioje gali būti patenkinti apeliantės skundo reikalavimai, nesukeltų jokių teisinių pasekmių (įgytų tik formalią reikšmę), jei būtų nenuginčyti ir vėliau BUAB „INFORMO“ balsų pagrindu priimti kreditorių nutarimai.

7Dėl operatyvumo ir ekonomiškumo principų bankroto byloje

  1. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bankroto byloje vyraujantis viešasis interesas, lemiantis poreikį užtikrinti bankroto procedūrų vykdymo tęstinumą, šiuo konkrečiu atveju dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suponuotų tų procedūrų sustabdymą.
  2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bankroto bylose yra viešojo intereso, kurio egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika; sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo būti įvertinta taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atitiktis įmonės (kaip skolininko) ir jos kreditorių interesų pusiausvyrai, taikomų laikinosiomis apsaugos priemonėmis teisių ribojimų proporcingumas tokiomis priemonėmis siekiamam tikslui. Atskirų kreditorių reikalavimu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių iš esmės būtų sustabdytos bankroto procedūros, būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).
  3. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus (ĮBĮ 23, 24 straipsniai). Būtent kreditorių visuma sprendžia esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kitus įstatymo jiems priskirtus klausimus (ĮBĮ 23straipsnis).
  4. Nagrinėjamu atveju sustabdžius apeliantės ginčijamų nutarimų vykdymą nebūtų apribotos galimybės vykdyti BUAB „Kyoto LT bankroto procedūras. Nutarimų, susijusių su kreditorių susirinkimo pirmininko (per)rinkimu, kreditorių komiteto išrinkimu, jo sudėtimi ir kompetencija, taip pat papildomų administravimo išlaidų patvirtinimu, vykdymo sustabdymas neeliminuos paties kreditorių susirinkimo (kaip kreditorių visumos) teisių ir galimybės spręsti esminius bankroto proceso klausimus (IBI 23 straipsnis). Todėl laikinosios apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesus (kilus abejonėms dėl kreditorių komiteto sudarymo, jo sudėties ir įgaliojimų teisėtumo, patvirtintų administravimo išlaidų apimties koregavimo pagrįstumo), negali buti laikomos neatitinančiomis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
  5. Laikinosios apsaugos priemonės bankroto procese turi užtikrinti realią tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių interesų apsaugą, o kreditorių susirinkimo nutarimų, susijusių su kreditorių komiteto sudarymu ir įgalinimų jam suteikimu, galimas panaikinimas po to, kai dalis visus kreditorių susirinkimo įgalinimus turinčio tokio komiteto nutarimų jau būtų įgyvendinta, taptų formalus, o būtent tai neatitiktų ekonomiškumo principo bankroto procese (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
  6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog sustabdžius kreditorių susirinkimo nutarimo dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo (susirinkimo darbotvarkės 3 klausimas) vykdymą, bankroto procedūros bus iš esmės apsunkintos. Kaip matyti, šiuo ginčijamu nutarimu buvo patvirtintos papildomos administravimo išlaidos bankroto byloje, į kurias įskaičiuotas ir bankroto administratorės atlyginimas. Vadinasi, bankroto byloje jau yra patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kuri turėjo būti parengta įvertinus konkrečias aplinkybes dėl bankroto administratoriaus pareigos įvykdyti būtiniausias BUAB „Kyoto LT“ bankroto administravimo procedūras.
  7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

9Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino transporto centras“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kyoto LT“ kreditorių 2016 m. balandžio 26 d. susirinkimo nutarimų: dėl kreditorių susirinkimo pirmininko perrinkimo (darbotvarkės 1 klausimas); dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo (darbotvarkės 3 klausimas); dėl kreditorių komiteto išrinkimo (darbotvarkės 5 klausimas); dėl visų kreditorių susirinkimo teisių perdavimo kreditorių komitetui (darbotvarkės 6 klausimas) vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl kreditorės reikalavimo panaikinti šiuos nutarimus.

Proceso dalyviai
Ryšiai