Byla e2A-650-265/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys I. Š., V. N

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovams K. M., V. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys I. Š., V. N..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1 714,55 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 303,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. spalio 24 d. iš atsakovui priklausančio buto, esančio Duomenys neskelbtini, buvo užlietas ieškovui priklausantis butas, adresu Duomenys neskelbtini. Tai nustatyta 2015 m. spalio 24 d. UAB „Šildymo priežiūros servisas“ darbų akte. 2015 m. spalio 30 d. ieškovo butą apžiūrėjo atestuotas inžinierius Ž. P. ir nustatė drėgmės padarytus defektus lubose, sienose ir grindyse. Bendra remonto ir apdailos kaina yra 1 200 Eur. Nurodė, jog kreipėsi su pretenzija į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos fakto nepripažino. 2017 m. lapkričio 28 d. ekspertas V. Š. pateikė buto, esančio Duomenys neskelbtini, koreguotą lokalinę sąmatą, kurios suma 1 954,39 Eur. Ieškovas iš šios sumos išskaičiuoja sąmatoje nurodytas papildomas išlaidas – 239,84 Eur, todėl prašomas iš atsakovų priteisti žalos atlyginimas – 1 714,55 Eur.
  2. Atsakovas K. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo bute visi vamzdynai yra techniškai tvarkingi, ieškovo nurodomu laiku nebuvo įvykių, susijusių su galimu žemiau esančio ieškovo buto užliejimu. Teigė, jog ieškovas neįrodė, kad užliejimas įvyko būtent iš atsakovo buto, nors tokią pareigą jis turi. Pas atsakovą nebuvo atvykusi avarinė tarnyba, kuri būtų nustačiusi tikrąją užliejimo priežastį ir kaltininką.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų K. M. ir V. M. 1 714,55 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 714,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 651,74 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. R..
  2. Teismas nurodė, jog aplinkybę, kad butą užliejo atsakovai, teismo posėdyje patvirtino ir namą eksploatuojančios organizacijos atstovas, apžiūrėjęs ieškovo ir atsakovų butus, ir bendrijos pirmininkas. Žalos faktą, teismo vertinimu, patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, ieškovo buto ekspertinio tyrimo akto Nr. 108K papildymas, kuriame užfiksuoti pažeisti kambarių plotai ir buto remonto medžiagų ir darbų kainos. Nurodė, jog nenustatyti jokie kiti ieškovo buto užliejimo šaltiniai, išskyrus viršuje esantį atsakovų butą. Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog jo buto užliejimas įvyko iš viršuje esančio atsakovui priklausančio buto, esančio Duomenys neskelbtini.
  3. Nurodė, kad byloje įrodytas ir ieškovui padarytos turtinės žalos faktas bei dydis. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovo buto apžiūrą atliko ir remonto kaštus nustatė nepriklausomas teismo ekspertas V. Š.. Lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai atitinka ieškovo, liudytojų nurodytus buto apdailos apgadinimus vandens užliejimu.
  4. Pažymėjo, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir faktą, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos (būtent atsakovų netinkamas turto valdymas ir tvarkymas sukėlė žalą ieškovui), ir tai, jog atsakovai nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi naudodami ir valdydami jiems priklausantį turtą, todėl yra kalti dėl žalos atsiradimo. Todėl, teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad ieškovui padaryta turtinė 1 714,55 Eur žala.
  5. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, ieškovui iš atsakovų priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

108.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai padarė ieškovui žalą, taip pat nepagrįstai laikė įrodytu ieškovo nurodomą žalos dydį, be to, teismas neįvertino kai kurių esminių bylos aplinkybių ir įrodymų, kurie patvirtino atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą.

118.2. Ieškovas neįrodė esminių civilinės atsakomybės taikymo pagrindų – atsakovo neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos, t. y. užliejimo fakto, o jei užliejimas buvo – kad jis įvyko iš atsakovui priklausančio buto.

128.3. Nors teismas žalos padarymo faktą laikė nustatytu, tačiau byloje apklaustų liudytojų parodymai leidžia teigti, kad iš atsakovo buto apskritai nebuvo jokio užliejimo.

138.4 Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad liudytojas L. B. vienareikšmiškai patvirtino, jog visiškai nebuvo tikrinami butų vamzdynai. Nustačius, jog butų vamzdynai net nebuvo tiriami, ir negalint padaryti kategoriškos išvados, jog butas užlietas vandeniu iš skalbimo mašinos, tenka konstatuoti, kad įrodymų visuma neleidžia teigti, jog buto užliejimo židinys buvo atsakovo bute. Todėl neįrodyta, kad ieškovo turtas sugadintas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieškovo butas buvo užlietas vandeniu. Ieškovas žalos atsiradimą grindė tik remdamasis buto remonto darbų aktais, kuriuose nėra jokiu nuorodų į 2015 m. spalio 24 d. užliejimo faktą.

148.5. Sąmatoje nurodomi tokie darbai, kaip parketlenčių dangos keitimas, nors akte nurodoma apie laminato pakeitimą tik koridoriuje, o virtuvės grindų pagrindą galima prapūsti (išdžiovinti), nes pačios dangos (laminato) pažeidimai yra nežymūs. Šis aktas teismo turėtų būti vertinamas kritiškai, kaip surašytas neobjektyviai ir neatitinkantis tikrovės.

158.6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-465-163/2017 pagal atsakovo K. M. apeliacinį skundą, buvo nurodyta, kad nustatydamas žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir tai, ar į išlaidas yra įtrauktas nusidėvėjimas, ar priteisiant ieškovo patirtas išlaidas remontui, kuris reikalingas buto užliejimo padariniams pašalinti, bus atkurta tik iki žalos atsiradimo buvusi buto padėtis, ar atliekant remontą buto būklė bus pagerinta iš esmės, taip suteikiant teisę ieškovui galimai nesąžiningai pasipelnyti iš priteisto atlyginimo už padarytą žalą. Teismas, nagrinėdamas šią bylą iš naujo, nurodytų aplinkybių netyrė.

168.7. Byloje neįrodyta, kad atsakovas padarė žalą ar atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Taip pat nesutiktina su teismo priteisto žalos atlyginimo dydžiu – neįtikėtina, kad dėl vandens palašėjimo būtų galėjusios kilti pasekmės, kurioms pašalinti būtų reikalinga 1 714,55 Eur suma. Be to, teismas, spręsdamas šį klausimą, taip pat rėmėsi tik vienu ieškovo pateiktu apskaičiavimu – apžiūros aktu, iš kurio negalima spręsti, ar drėgmės poveikis iš tiesų buvo padarytas 2015 m. spalio 24 d.

  1. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

179.1. Ieškovo butą užliejus vandeniu iš viršuje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo butas yra virš ieškovo buto.

189.2. Teismas teisingai konstatavo, kad butą užliejo atsakovai, o žalos faktą patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, ieškovo buto ekspertinio tyrimo akto Nr. 108K papildymas. Byloje nenustatyti jokie kiti ieškovo buto užliejimo šaltiniai, išskyrus viršuje esantį atsakovų butą.

199.3. Užliejimo faktą akivaizdžiai patvirtina atliktos dvi ekspertizės: 2015 m. spalio 30 d. atestuoto inžinieriaus Ž. P. ir 2017 m. lapkričio 28 d. eksperto V. Š.. Apklausti kaip liudytojai jie patvirtino užliejimo faktą.

209.4. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo butas yra virš ieškovo buto, 2015 m. spalio 24 d. nebuvo užlietas joks kitas butas, nebuvo žinoma apie jokiame kitame bute įvykusią avariją. Byloje nenustatyta, jog užliejimo metu buvo išsikeliama iš atsakovų buto, buvo atjungiama santechnikos įranga, galėjusi lemti užliejimą.

219.5. 2017 m. liepos 13 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 108K nepriklausomas teismo ekspertas V. Š. nustatė, kad piniginė žala (tikrasis padarytos žalos dydis grąžinant į buvusią padėtį prieš užliejimą) pagal 2017 m. liepos 11 d. lokalinę sąmatą – 2 238,41 Eur. Taigi atlikus naują ekspertizę buvo įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo nurodymai ir įvertinta žala pagal būklę, buvusią iki užliejimo. Atsakovai neteikė jokių įrodymų, paneigiančių 2017 m. liepos 13 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. 108K išvadas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

26Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

  1. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užliejimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
  3. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas įrodyti, jog jam priklausančio buto, esančio Duomenys neskelbtini, užpylimo židinys buvo viršuje esantis butas, adresu Duomenys neskelbtini, pateikė UAB „Šildymo priežiūros servisas“ darbuotojo L. B. surašytą 2015 m. spalio 24 d. darbų aktą, kuriame nurodyta, kad Duomenys neskelbtini buto savininkas apipylė 45 buto savininką. Bylą nagrinėjant pirmą kartą apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu L. B. paaiškino, kad ieškovo bute ties įėjimu į vonios kambarį nuo lubų lašėjo vanduo. Nuėjus į viršuje esantį butą buvo matyti, kad virš ieškovo buto esančiame bute kraustėsi nuomininkai, o vanduo galėjo ištekėti iš skalbimo mašinos, kadangi skalbimo mašina jau buvo atjungta ir stovėjo koridoriuje. Panašias aplinkybes nurodė ir kaip liudytojas apklaustas įvykio vietoje buvęs bendrijos pirmininkas S. P., paaiškinęs, kad ieškovo bute vanduo lašėjo nuo lubų, buvo matyti ant lubų ir sienų dėmės, o atsakovo bute matėsi keli vandens lašai virtuvės viduryje ir einant link koridoriaus buvo išlašėję iš skalbimo mašinos žarnelės.
  4. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog liudytojas L. B. bylą nagrinėjant antrą kartą vienareikšmiškai patvirtino, jog visiškai nebuvo tikrinami butų vamzdynai, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, kad buto užliejimo židinys buvo atsakovo bute.
  5. Teisėjų kolegija liudytojo L. B. parodymų, duotų bylą nagrinėjant antrą kartą, negali laikyti visiškai patikimais, kadangi antrą kartą duoti parodymai neatitinka parodymų, duotų bylą nagrinėjant pirmą kartą, taip pat prieštarauja jo paties surašytam 2015 m. spalio 24 d. darbų aktui. Byloje pateikti ir kiti įrodymai, patvirtinantys užliejimo faktą, t. y. 2015 m. spalio 30 d. atestuoto inžinieriaus Ž. P. ir 2017 m. lapkričio 28 d. eksperto V. Š. atliktų ekspertizių aktai. Minėti asmenys užliejimo faktą patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojas L. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčo įvykio metu namo vandentiekio sistemos pažeidimų nebuvo, t. y. kitų galimų užliejimo šaltinių nebuvo. Įvertinęs visų ištirtų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio buto užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovų butas.
  6. Nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie nesugebėjo užtikrinti, jog nebūtų daroma žala ieškovo butui. Ieškovas žalą patyrė dėl to, kad atjungus skalbimo mašiną iš atsakovams priklausančio buto ištekėjo vanduo, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą.
  7. Atsakovai apeliaciniame skunde kritikuoja į bylą pateiktus 2015 m. spalio 30 d. Ž. P. ir 2017 m. liepos 13 d. V. Š. ekspertinio tyrimo aktus. Pažymėtina, kad įrodymų, paneigiančių ieškovo apskaičiuotos žalos dydį, teismui nepateikė nei bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą, nei antrą kartą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai nepasinaudojo pirmosios instancijos teismo siūlymu apsvarstyti galimybę skirti ekspertizę. Pažymėtina, jog žalos dydis tokiuose ginčuose, kaip nagrinėjamu atveju, gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.) laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas jo turtui padarytos žalos dydį grindė į bylą pateiktais įrodymais – atestuoto inžinieriaus sąmata, o atsakovai, nesutikdami su apskaičiuotu žalos dydžiu, jokių priešingų įrodymų nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktais ieškovo įrodymais.
  8. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar ieškovas į išlaidas įtraukė nusidėvėjimą, ar priteisiant ieškovo patirtas išlaidas remontui, kuris reikalingas buto užliejimo padariniams pašalinti, bus atkurta tik iki žalos atsiradimo buvusi buto padėtis, ar atliekant remontą buto būklė bus pagerinta iš esmės. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-465-163/2017 grąžino bylą nagrinėti iš naujo ir nurodė, kad nuostoliai turi būti apskaičiuoti pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, įtraukiant nusidėvėjimą, kad atliekant remontą buto būklė nebūtų pagerinta ir ieškovas taip nesąžiningai nepasipelnytų. Iš byloje esančio 2017 m. liepos 13 d. ekspertinio tyrimo akto Nr. 108K matyti, kad nepriklausomas teismo ekspertas V. Š. nustatė, kad piniginė žala (tikrasis padarytos žalos dydis grąžinant į buvusią padėtį prieš užliejimą) pagal 2017 m. liepos 11 d. lokalinę sąmatą yra 2 238,41 Eur. Ši nurodyta aplinkybė patvirtina, kad žala buvo įvertinta pagal būklę, buvusią iki užliejimo. Iš teismo posėdžio, vykusio 2017 m. lapkričio 9 d., garso įrašo nustatyta, kad teismas po eksperto V. Š. apklausos pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimą. Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 28 d. ekspertas V. Š. pateikė buto, esančio Duomenys neskelbtini, koreguotą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta 1 954,39 Eur suma remonto darbams, grąžinant į buvusią būklę, o ieškovas 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškimu minusavo sąmatoje nurodytas pridėtines išlaidas 30,00 proc. (98,22 Eur + 41,62 PVM, iš viso 239,84 Eur), todėl prašė teismo priteisti tik 1 714,55 Eur žalos atlyginimą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai neanalizavo žalos dydžio pagrįstumo klausimo, tačiau tai neturėjo įtakos teisingo žalos dydžio konstatavimui.
  9. Apeliantų pasvarstymus, jog priteisto žalos atlyginimo dydis apskritai kelia abejonių, nes neįtikėtina, kad dėl vandens palašėjimo būtų galėjusios kilti pasekmės, kurių ištaisymas kainuotų 1 714,55 Eur, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius ir plačiau dėl jų nepasisako, kadangi apeliantai nepateikė jokių konkuruojančių su byloje pateiktais ieškovo apskaičiavimais įrodymų.

27Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovų apeliacinio skundo netenkinus jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl klausimas nespręstinas.

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

30Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų K. M. ir V. M.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. 8.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nepagrįstai... 11. 8.2. Ieškovas neįrodė esminių civilinės atsakomybės taikymo pagrindų –... 12. 8.3. Nors teismas žalos padarymo faktą laikė nustatytu, tačiau byloje... 13. 8.4 Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad liudytojas L. B.... 14. 8.5. Sąmatoje nurodomi tokie darbai, kaip parketlenčių dangos keitimas, nors... 15. 8.6. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje... 16. 8.7. Byloje neįrodyta, kad atsakovas padarė žalą ar atliko kokius nors... 17. 9.1. Ieškovo butą užliejus vandeniu iš viršuje esančių patalpų asmens... 18. 9.2. Teismas teisingai konstatavo, kad butą užliejo atsakovai, o žalos... 19. 9.3. Užliejimo faktą akivaizdžiai patvirtina atliktos dvi ekspertizės: 2015... 20. 9.4. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo butas yra virš ieškovo buto, 2015 m.... 21. 9.5. 2017 m. liepos 13 d. ekspertinio tyrimo aktu Nr. 108K nepriklausomas... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 26. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
            27. Dėl bylos procesinės baigties
            1. Teisėjų... 28. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme
                29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti...