Byla 2A-1194-467/2016
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui E. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė M. L. 2015 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5092-131/2013, iš atsakovo E. G. nepilnamečiams vaikams B. ir D., gim. ( - ), priteisto 300 Lt (86,88 EUR) išlaikymo dydį, padidinant jį iki 150 EUR kiekvienam vaikui. Nurodė, kad nuo priimto sprendimo įsiteisėjimo iki ieškinio teismui pateikimo praėjo daugiau nei pusantrų metų, padidėjo prekių ir paslaugų kainos, vienam vaikui per mėnesį vidutiniškai išleidžiama: maisto, higienos poreikiams 72,40 EUR (250 Lt), sveikatos priežiūrai 17,37 EUR (60 Lt), aprangai 34,75 EUR (120 Lt), komunaliniams mokesčiams 17,37 EUR (60 Lt), darželiui 31,85 EUR (110 Lt), pratyboms iki 10 EUR. Tai reiškia, jog per mėnesį vienam vaikui išleidžiama 175 EUR (600 Lt). Ieškovės gaunamos pajamos neleidžia daugiau prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, bet atsakovas yra darbingo amžiaus ir nėra objektyvių aplinkybių trukdančių jam susirasti geriau apmokamą darbą.

5Atsakovas E. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog neturi pastovaus darbo, pagal galimybes teikia vaikams išlaikymą, tačiau prašoma priteisti 300 EUR suma yra per didelė. Pažymėjo, jog jam nėra žinoma apie tai, kad nuo 2013 metų iš jo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Su ieškove palaiko ryšį telefonu. Pusmetį vaikams išlaikymo neteikė, nes neturėjo pajamų.

6Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškinio reikalavimui iš esmės neprieštarauja.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams B. ir D. buvo priteistas periodinis kasmėnesinis išlaikymas - kiekvienam po 300 Lt nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo išieškojimui yra išduotas vykdomasis raštas. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymo dydį grindžia aplinkybe, kad pabrango pragyvenimas, tačiau ieškinyje nurodo, kad vaikų poreikiai yra tokie patys, kaip ir 2012 m. gruodžio 5 d. teismui pateiktame ieškinyje, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla ir priimtas sprendimas. Abiejuose ieškiniuose ieškovė nurodė, kad vaikų poreikiams patenkinti kiekvienam reikalinga 600 Lt (86,88 EUR) suma, kuri per pusantrų metų laikotarpį padidėjo 10 EUR. Teismo posėdyje ieškovė buvo klausinėjama apie vaikų poreikių pasikeitimą, tačiau ji negalėjo paaiškinti, kaip jie pasikeitė. Iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas periodinėmis išmokomis, todėl, pritaikius indeksaciją, atsakovo mokėtino, teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis bylos nagrinėjimo metu yra atitinkamai apie 308,04 Lt (89,31 EUR). Indeksacija taikoma, atsižvelgiant į infliaciją, todėl nėra pagrįsti ieškovės argumentai, kad išlaikymo dydis turi būti padidintas, nes pabrango vaikams perkamų daiktų, maisto produktų kaina. Taip pat nėra pagrįsti ieškovės argumentai, kad pratyboms per metus reikalinga išleisti 120 EUR suma. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2004 m. gegužės 6 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, 2012 m. balandžio 26 d. - transporto priemonę. Šis turtas tebėra ieškovės nuosavybė. Atsakovo vardu 2010 m. lapkričio 9 d. buvo registruota transporto priemonė. SODROS duomenimis šalių pajamos taip pat iš esmės nepasikeitė. Dėl to teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, jog pasikeitė vaikų poreikiai, nesant įrodymų, kad pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, teismas ieškinį atmetė.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Ieškovė M. L. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, jog teismas nukrypo nuo teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, neišsiaiškino ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantės teigimu, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą (tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti), tačiau teismas neištyrė ir neišsiaiškino tikrosios atsakovo turtinės padėties, t.y., kokio dydžio yra jo tikrosios mėnesinės pajamos ir kokį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą jis turi Anglijoje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi pakankamai didelį potencialą užsidirbti pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, nes gyvena Anglijoje (periodiškai įsidarbina per įdarbinimo agentūrą), bet išlaikymo daugiau negu pusę metų nemoka, taip faktiškai visą išlaikymo naštą perkeldamas ieškovei. Jis yra sveikas, darbingas, trisdešimt dvejų metų amžiaus vyras. Teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nesivadovavo prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, neįvertino, kad išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas, taip pat sudaryti materialines sąlygas pramogauti, dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įsigyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, atsižvelgiant į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia vaiko gebėjimai, polinkiai. Teismas neįvertino, kad prašoma priteisti 150 EUR išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra protinga, teisinga ir sąžininga, nes vaikai auga, vystosi, jų poreikiai keičiasi, o nuo padidinto išlaikymo priteisimo praėjo daugiau negu pusantrų metų.

11Atsakovas E. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės M. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir bylai perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

15CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

16Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali vaiko tėvo (motinos) prašymu sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Taigi pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų; kt.), ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

17Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-5092-131/2013, iš atsakovo E. G. nepilnamečiams vaikams B. ir D., gimusiems ( - ), priteisiant po 300 Lt (86,88 EUR) periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Pareikštu ieškiniu M. L. prašė padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 150 EUR kiekvienam vaikui, motyvuodama tuo, kad pabrango pragyvenimas, taip pat padidėjo vaikų poreikiai, atsakovas gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, todėl turi galimybę teikti didesnį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė nei padidėjusių vaikų poreikių, nei pablogėjusios savo turtinės padėties. Ieškovė apeliaciniame skunde su tokia išvada nesutinka ir teisėjų kolegija iš esmės jai pritaria, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrinde rėmėsi įrodymais ir aplinkybėmis, esančiais civilinėje byloje Nr. 2-5092-131/2013, o nagrinėjamoje byloje faktinių aplinkybių nenustatinėjo ir įrodymų pateikti nereikalavo, nors šioje byloje (iš šeimos teisinių santykių) teismas privalėjo būti aktyvus.

18Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2008, 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008, 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Šių bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja aktyvaus teismo vaidmens. Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t.y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.).

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad ieškovė negali nei žodžiu, nei raštu pagrįsti padidėjusių nepilnamečių vaikų poreikių, pats jų taip pat nesiaiškino, nerinko ir nesiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, taip akivaizdžiai pažeisdamas nepilnamečių vaikų interesus. Matydamas, jog ieškovė negali pati tinkamai suformuluoti ieškinio bei pagrįsti jo tinkamais įrodymais, teismas turėjo pareigą pasiūlyti jai kreiptis teisinės pagalbos. Be to teismas nesiaiškino tikrosios atsakovo turtinės padėties, neįpareigojo jo pateikti realią turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, nevertino potencialo dirbti bei galimybių prisiimti ne tik jam, kaip tėvui, tenkančias teises, bet ir pareigas. Pažymėtina ir tai, jog nors teismas sprendė, kad augančioms prekių ir paslaugų kainoms kompensuoti skirtas priteisto išlaikymo indeksavimo mechanizmas, akivaizdu, jog jis negali užtikrinti realaus šių kainų bei augančių vaikų poreikių padidėjimo ir būti pagrįstu pagrindu ieškinį atmesti.

20Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tinkamos formos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, su teismu susirašinėjo elektroninėmis ryšių priemonėmis, tačiau įrodymų apie savo gaunamas pajamas (tiek įsidarbinant per įdarbinimo agentūras, tiek privačiai) ir tikrąją turtinę padėtį nepateikė (duomenų apie kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, santaupas banke ir pan.). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nors tokių duomenų neturėjo. Be to atsakovas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius, kitas pagrįstas išlaidas ir pan. Taigi nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

21Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).

22Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimą ir pagrindą bei byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė esminių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla. Šių aplinkybių negalima nustatyti apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti naujus, byloje nesančius įrodymus. Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė M. L. 2015 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 5. Atsakovas E. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog neturi pastovaus darbo,... 6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Ieškovė M. L. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti... 11. Atsakovas E. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 15. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo... 16. Pagal CK 3.201 straipsnį teismas gali vaiko tėvo (motinos) prašymu... 17. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d.... 18. Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad... 20. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko, tinkamos... 21. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui... 22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje pareikšto... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą...