Byla 2-11704-734/2013
Dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko Snoras ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių,

Nustatė

2Ieškovas nurodė, kad 2008-07-16 su atsakovu S. S. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui bendrą 2914,93 Lt dydžio kreditą su sąlyga, kad atsakovas laiku grąžins panaudoto kredito sumą, kas mėnesį mokėdamas sutartyje nustatytas įmokas, palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2804,68 Lt negrąžinto kredito, 1275,82 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar parengiamojo procesinio dokumento, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių.

3Atsakovui S. S. ieškinio su priedais kopijos, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti LR CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b.l. 14). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neinformavo teismo apie atsiliepimo negalėjimo pateikti priežastis, todėl, ieškovo prašymu, sprendimas priimtinas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

4Ieškinys tenkintinas visiškai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

5Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas BAB bankas Snoras su atsakovu S. S. sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui bendrą 2914,93 Lt dydžio kreditą (b.l. 3-4) su sąlyga, kad atsakovas laiku grąžins panaudoto kredito sumą, kas mėnesį mokėdamas sutartyje nustatytas įmokas, palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius. Atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas ieškovui 2804,68 Lt negrąžinto kredito.

6Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.881 str., kredito gavėjas (atsakovas) privalo grąžinti kreditoriui (ieškovui) gautą sumą ir mokėti palūkanas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl iš atsakovo priteistina 2804,68 Lt negrąžintas kreditas ieškovo naudai (CPK 178 str.).

7Pagal CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai). CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Pagal Sutarties 9.10 p., atsakovas, praleidęs bet kokius mokėjimus, įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną (b.l. 4). Sutarties 10.1 p. numatyta ieškovo teisė vienašališkai keisti sutarties sąlygas ir/arba įkainius, apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dienų paskelbus banko interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kaip matyti iš ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ne 0,1 proc., o 0,25 proc. dydžio delspinigius už 182 dienas, viso 1275,82 Lt (b.l. 9).

8Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnį 16 punktą vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs esminius vartojimo sutarties požymius, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įgyja fizinis asmuo; antra fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniais (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis civilinėje byloje 2012 m. gruodžio 19 d., civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012). Skolininkui kilo prievolė mokėti skolą ir delspinigius pagal vartojimo kredito sutartį.

9Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

10Pažymėtina, kad vartojimo sutartys, kaip sutarčių grupė, išskiriamos atsižvelgiant į specifinę sutarties šalių (vartotojo ir verslininko) padėtį bei vartotojo tikslus. Vartojimo sutarties instituto tikslas – dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties iškreiptos sutarties šalių interesų pusiausvyros atkūrimas, specialiu teisiniu reguliavimu užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Vartojimo sutartims greta bendrųjų prievolių teisės bei sutarčių teisės normų taikomos specialios taisyklės sutarčių sudarymo, aiškinimo, sutarties šalių teisių ir pareigų, nesąžiningų sutarčių sąlygų, sutarčių pabaigos ir kt. klausimams reguliuoti, palyginus su kitomis sutartimis, nustatomos platesnės silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) interesų garantijos ir pažeistų teisių gynimo būdai. Teismai, spręsdami iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartojimo sutartys būtų identifikuotos, o vartotojo teisės tinkamai ginamos. Teismas ginčo sutartį turi kvalifikuoti vartojimo sutartimi ex officio (CPK 265 str. 1 d.)- (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga sutartiniuose teisiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismo praktikos apžvalga II Nr. AC-33-1 (Teismų praktika Nr. 33)).

11Nagrinėjamu atveju, Sutarties 10.1 p. įtvirtinta ieškovo teisė vienašališkai keisti sutarties sąlygas ir/arba įkainius. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra vartotojas, kuris Sutartį su ieškovu sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, pagal kurias jis yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Įvertinant tai, kad vartotojui sudarant Sutartį nėra išaiškinamos visos sąlygos, todėl jis negali visapusiškai įvertinti riziką ir Sutarties neįvykdymo pasekmes, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėta sąlyga prieš Sutarties pasirašymą su atsakovu buvo aptarta individualiai, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei prioritetinės vartotojų teisių apsaugos principu, laikytina nesąžininga ir pažeidžiančia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, todėl pripažintina negaliojančia (CK 6.188 str. 2 d. 5 p. ir 10 p.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo taikomą 0,25 proc. dydžio delspinigių normą (CPK 178 str.).

12Teismas taip pat konstatuoja, kad reikalavimas išieškoti iš atsakovo 0,25 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, kadangi netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002, 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-1070/2003, 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2005, 2005-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005, 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2006). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, jog remdamasis CPK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Be to, pažymėtina ir tai, kad siekiant apsaugoti silpnesniosios finansinio susitarimo šalies, t.y. vartotojo, interesus mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas esant dviem pagrindams: kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. (Lietuvos Aukščiausio Tesimo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012).

14Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti prašomų priteisti delspinigių dydį taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto dydžio delspinigių normą, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 255,23 Lt (2804,68 Lt x 0,0005 x 182 d.) delspinigių.

15Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.37 str. numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutarties 9.11 p. numatyta, kad tuo atveju, jei bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo, kita šalis turi pareigą mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos (b.l. 4). Tokiu atveju iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 proc. dydžio sutartinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.).

16Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinas 92 Lt žyminis mokestis valstybės naudai.

17Teismas, vadovaudamasis LR CPK 285 - 288 str.,

Nutarė

18ieškinį tenkinti visiškai.

19Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), Alytus, 2804,68 Lt negrąžinto kredito, 255,23 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3059,91 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2013-02-19) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BAB bankui Snoras, į.k. 112025973.

20Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), Alytus, 92 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

21Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau - pareiškimas). Pareiškime turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data; pareiškimo ir jo priedų kopijos, įrodymai, patvirtinantys įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už pareiškimo padavimą sumokėjimą.

22Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio... 2. Ieškovas nurodė, kad 2008-07-16 su atsakovu S. S. sudarė Naudojimosi pirkimo... 3. Atsakovui S. S. ieškinio su priedais kopijos, pranešimas dėl atsiliepimo į... 4. Ieškinys tenkintinas visiškai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas... 5. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas BAB bankas Snoras su... 6. Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo privalo... 7. Pagal CK 6.71 str. 1 d., netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 8. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnį 16 punktą vartojimo kredito... 9. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju... 10. Pažymėtina, kad vartojimo sutartys, kaip sutarčių grupė, išskiriamos... 11. Nagrinėjamu atveju, Sutarties 10.1 p. įtvirtinta ieškovo teisė... 12. Teismas taip pat konstatuoja, kad reikalavimas išieškoti iš atsakovo 0,25... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose... 14. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti prašomų... 15. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas... 16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83... 17. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 285 - 288 str.,... 18. ieškinį tenkinti visiškai.... 19. Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), Alytus, 2804,68 Lt... 20. Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. ( - ) gyv. ( - ), Alytus, 92 Lt... 21. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka,... 22. Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti...