Byla 3K-3-413/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Švaresta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Švaresta“ ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl skolos, netesybų ir nuostolių priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl sutarties sąlygos pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas 2004 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo tokias sumas:

1. 509 956,53 Lt už paslaugas, suteiktas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.;
2. 176 709,61 Lt už paslaugas, suteiktas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.;
3. 1 553 888 Lt netesybas (baudą);
4. 41 251,08 Lt nuostolių atlyginimą;
5. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Jis nurodė aplinkybes ir pateikė dokumentus, kad 2002 m. rugpjūčio 5 d. šalys, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu ir konkurso rezultatais, sudarė sutartį Nr. 154 dėl atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir jos plėtojimo paslaugų teikimo iki 2007 m. gruodžio 31 d. (toliau – sutartis).

6Prievolių vykdymui užtikrinti sutarties 6.1 punkte buvo nustatyta, kad UAB „Švaresta“ – operatorius – įsipareigoja mokėti 100 000 Lt netesybas, o 6.2 punkte – kad savivaldybė įsipareigoja mokėti netesybas, lygias operatoriaus buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dieną, jeigu operatorius nutrauks sutartį dėl kitos šalies prievolių nevykdymo.

7Pagal sutarties 7.5 punktą operatorius turi teisę nutraukti sutartį, jeigu savivaldybė nesumoka už suteiktas paslaugas ilgiau kaip tris mėnesius (praėjus šioje sutartyje nustatytam mokėjimų atidėjimo terminui ) ir (arba) neįvykdo kitų šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų bei nesiima jokių priemonių per vieną mėnesį po raštiško įspėjimo.

8Atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieškovu už suteiktas atliekų išvežimo paslaugas, dėl to ieškovas 2003 m. gruodžio 31 d. nutraukė sutartį. Po sutarties nutraukimo šalys vedė derybas dėl sutarties atnaujinimo kitomis sąlygomis. Ieškovas ir toliau teikė atsakovui paslaugas iki 2004 m. gegužės 1 d., o atsakovas tam neprieštaravo. Šie veiksmai rodo, kad šalys buvo sudariusios trumpalaikę žodinę paslaugų teikimo sutartį.

9Atsakovas nesumokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d., jo skola yra 686 666,14 Lt.

10Kadangi sutartis nutraukta dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo, tai jis sutarties 6.2 punkto pagrindu turi sumokėti ieškovui netesybas (baudą) – 1 553 888 Lt.

11Atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius 41 251,08 Lt. Ieškovas dėl savo veiklos specifikos buvo priklausomas nuo atsakovo, nes jis buvo vienintelis paslaugų pirkėjas. Dėl atsakovo neatsiskaitymo už paslaugas ieškovas negalėjo laiku sumokėti mokesčių savo kreditoriams.

12Priešieškiniu atsakovas prašė pakeisti sutarties 6.2 punktą, vietoje žodžių „lygią Operatoriaus buhalteriniame balanse esamo turto likutinei vertei sutarties nutraukimo dienai“ įrašyti žodžius „kurių dydis yra 100 000 Lt“.

13Jis nurodė, kad šalių 2002 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu pakeistas sutarties 6.2 punktas dėl netesybų suteikia ieškovui perdėtą pranašumą, nes nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės. Įgyvendinus šio punkto sąlygą, ieškovas gauna neproporcingai didelę, palyginti su jo prievolėmis, naudą.

14II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos

15teismų sprendimo ir nutarties esmė

16Kauno apygardos teismas 2005 m. balandžio 4 d. teismo daliniu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 162 362,66 Lt skolos už paslaugas, suteiktas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2004 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo dalinis sprendimas yra įsiteisėjęs.

17Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo tokias sumas:

1. 47 593,87 Lt skolos už suteiktas paslaugas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.;
2. 176 709,61 Lt už paslaugas, suteiktas nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d.;
3. 1 553 888 Lt netesybų (baudos);
4. atstovavimo išlaidas.

18Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. atsakovui suteikė paslaugų už 509 956,53 Lt, iš dalies atsiskaitė, ir, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 4 d. dalinį sprendimą, priteisė ieškovui iš atsakovo už šį laikotarpį 47 593,87 Lt skolos.

19Teismas padarė išvadą, kad dėl paslaugų teikimo nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. šalys buvo sudariusios žodinę sutartį. Ieškovas šiuo laikotarpiu teikė atsakovui sutartyje nurodytas paslaugas ir atsakovas tam pritarė. Kadangi dėl paslaugų kainos šalys nebuvo susitarusios, tai šioms paslaugoms apmokėti taikoma kaina, nustatyta sutartyje Nr. 154. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui už šį laikotarpį 176 709,61 Lt skolos.

20Teismas atmetė priešieškinio reikalavimą pakeisti sutarties 6.2 punktą. Teismas nurodė, kad sutarties šalių faktinė padėtis yra nelygi. Ieškovas daug labiau rizikavo nei atsakovas. Didesnė vienos šalies rizika yra atsveriama didesne kitos šalies atsakomybe. Ieškovas tiesiogiai priklausė nuo atsakovo, kuris buvo pagrindinis ir vienintelis paslaugų užsakovas, nustatantis atliekų konteinerių kiekį, jų pastatymo vietas, išvežimo dažnumą ir pan. Atsakovo nuolatiniai vėlavimai atsiskaityti už paslaugas neigiamai veikė ieškovo finansinę padėtį. Ieškovas telkė technines, finansines ir organizacines priemones tinkamam atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimui ir plėtojimui. Tai užėmė daug laiko, lėšų ir sąnaudų. Šalių sutartis buvo sudaryta daugiau nei penkeriems metams. Ieškovas, vykdydamas sutartį, 2003 metais gavo 463 896 Lt pelno, dėl to jis pagrįstai tikėjosi, kad ir toliau vykdant sutartį jis galės gauti daugiau kaip 1 800 000 Lt pelno. Negautos pajamos laikomos nuostoliais. Teismas konstatavo, kad, nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovo patirti nuostoliai yra didesni negu sutartyje nustatytos netesybos, dėl to nėra pagrindo mažinti sutartinių netesybų dydžio. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 1 553 888 Lt baudos, nustatytos sutarties 6.2 punkte.

21Teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 41 251,08 Lt nuostolių priteisimo, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių.

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį patenkino. Teismas nusprendė taip:

1. priteisė iš atsakovo ieškovui 47 593,87 Lt skolos už suteiktas paslaugas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d.
2. priteisė 63 009,90 Lt skolos už suteiktas paslaugas 2004 m. sausio mėnesį;
3. priteisė 50 000 Lt baudos, kitą ieškinio dalį atmetė;
4. pakeitė 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties 6.2 punktą ir nustatė savivaldybės mokamų netesybų dydį 100 000 Lt.

23Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys po sutarties nutraukimo 2003 m. gruodžio 31 d. nesudarė naujos paslaugų teikimo sutarties. Byloje esantys atsakovo raštai ieškovui patvirtina, kad atsakovas kategoriškai atsisakė ieškovo pasiūlymų dėl tolimesnio paslaugų teikimo ir reikalavo surinkti bei paimti ieškovui priklausančius konteinerius. Ieškovas neturėjo pagrindo prieš atsakovo valią teikti paslaugas, o jas teikdamas veikė savo rizika. Atsakovui neatsirado prievolė mokėti už ieškovo sutektas paslaugas 2004 m. vasario-balandžio mėnesiais. Ieškovas nepateikė atliekų surinkimo aktų už 2004 m. vasario-balandžio mėnesius, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo laikotarpiu kitos įmonės teikė atsakovui atliekų tvarkymo paslaugas.

24Po sutarties nutraukimo ieškovas, surinkdamas ir pasiimdamas jam priklausančius konteinerius, turėjo prievolę išvežti ir esančias konteineriuose atliekas. Teisėjų kolegijos nuomone, vieno mėnesio terminas yra pakankamas bei protingas terminas konteineriams surinkti bei pasiimti. Byloje įrodyta, kad per 2004 m. sausio mėnesį buvo suteikta atsakovui paslaugų už 63 009,90 Lt, todėl ši suma ieškovui priteistina.

25Teisėjų kolegija pripažino, kad sutarties 6.2. punkto sąlygą suteikia ieškovui perdėtą pranašumą, todėl, vadovaudamasi CK 6.228 straipsnio 1 dalimi, patenkino priešieškinio reikalavimą ir pakeitė šį punktą, nustatydama jame nurodytų netesybų dydį – 100 000 Lt. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas nebuvo ir nėra priklausomas nuo atsakovo, šalių rizika dėl sutarties sudarymo nėra skirtinga, dėl to ir šalių atsakomybė pagal sutartį negali būti skirtinga. Teisėjų kolegija CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu sumažino ieškovui priteistinas netesybas nuo 100 000 Lt iki 50 000 Lt, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo iš dalies įvykdė prievolę sumokėti už paslaugas; ieškovas nepatyrė tiesioginių nuostolių dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo; ieškovo būsimas pelnas priklauso ne nuo 2003 m. gauto pelno dydžio, bet nuo įmonės veiklos; ieškovas nutraukė sutartį savo iniciatyva, nors turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka reikalauti iš atsakovo sutarties vykdymo; apie sutarties nutraukimą jis neįspėjo atsakovo per protingą terminą, dėl to atsakovas turėjo pasekmių dėl atliekų tvarkymo organizavimo.

26III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

281. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė 6.162 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai netaikė CK 1.71 straipsnio 2 dalies, 6.163 straipsnio 1 dalies, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005.

29Teisėjų kolegija nepagrįstai sprendė, kad po sutarties nutraukimo 2003 m. gruodžio 31 d., šalių nebuvo sudaryta nauja žodinė sutartis dėl paslaugų teikimo 2004 m. sausio–balandžio mėnesiais.

30CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį.

31Teisėjų kolegija neįvertino šių teisiškai reikšmingų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių: 1) kad, nutraukus sutartį, šalys iki 2005 m. vasario 18 d. derėjosi dėl sutarties atnaujinimo; 2) kad derybų metu ieškovas teikė paslaugas, o atsakovas paslaugų teikimui formaliai prieštaravo tik iki 2004 m. sausio 20 d., po to tam neprieštaravo; 3) kad atsakovas 2004 m. sausio 30 d. pasirašė mišrių komunalinių atliekų surinkimo aktus, protokolą Nr. 6 dėl papildomų sąlygų ir paslaugų kainos už suteiktas paslaugas nuo 2004 m. vasario 1 d, atliekų išvežimo grafikus, 2004 m. vasario 11 d. sumokėjo už paslaugas; 4) kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2004 m. kovo–balandžio mėnesiais reikalavo, kad ieškovas nutrauktų šiukšlių išvežimą. Šie šalių veiksmai patvirtina sutartinių santykių buvimą (CK 6.162 straipsnio 1 dalis).

32CK 6.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams.

33Atsakovas prieštaravo dėl paslaugų teikimo tik iki 2004 m. sausio 20 d., tačiau, prasidėjus deryboms, jau neprieštaravo dėl teikiamų paslaugų, bendradarbiavo su ieškovu ir ieškojo kompromiso sutarčiai atnaujinti. Toks atsakovo elgesys reiškia, kad jis sutiko su teikiamomis paslaugomis, o ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, jog galioja šalių trumpalaikis susitarimas dėl paslaugų teikimo. Teisėjų kolegija nepagrįstai tokius atsakovo veiksmus įvertino kaip sąžiningus ieškovo atžvilgiu, taip pažeidė CK 6.163 straipsnio 1 dalį.

342. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.228 straipsnio 1, 3 dalis, 6.223 straipsnio 3 dalį.

35Teisėjų kolegija, pakeisdama sutarties 6.2 punktą CK 6.228 straipsnio 1 dalies pagrindu, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurioms esant galimas šios teisės normos taikymas. Taikant šią teisės normą, be kitų aplinkybių, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat į sutarties prigimtį ir tikslą. Teisėjų kolegija nenustatė nė vienos iš nurodytų aplinkybių. Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Atsakovas šiuos tvarkos nesilaikė, dėl to teisėjų kolegija turėjo priešieškinį palikti nenagrinėtą.

363. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai netaikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, pažeidė CPK 250, 324 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-400/2005, Nr. 3K-3-218/2003.

37CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, mažinant netesybas, atsižvelgiama į tai, ar jų dydis yra aiškiai per didelis, taip pat į tai, ar skolininkas įvykdė bent dalį prievolės. Kitų netesybų mažinimo pagrindų įstatymai nenustato. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas netesybų dydį sumažino atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovas apie sutarties nutraukimą neįspėjo atsakovo per protingą terminą. Tokio netesybų mažinimo pagrindo CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

38CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija nepagrįstai nepripažino ieškovo negautų 1 800 000 Lt pajamų dėl atsakovo kaltės nutraukiant sutartį ieškovo nuostoliais. Teisėjų kolegija nepagrįstai susiaurino nuostolių sąvoką, aiškindama, kad būsimas ieškovo pelnas priklauso nuo įmonės veiklos, o ne nuo sutarties su atsakovu. Būtent sutarties pagrindu ieškovo vykdoma veikla ir buvo jo pelno šaltinis. Teisėjų kolegija iš esmės nemotyvavo, kodėl nesutinka su ieškovo nurodytu 1 800 000 Lt nuostolių dydžiu, taigi neištyrė visų byloje esančių įrodymų.

39Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

40Skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teisėjų kolegija įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė CK 1.71, 6.162, 6.163 straipsnius.

41Teisėjų kolegija nepažeidė CK 6.228 straipsnio 1 dalies, nes analizavo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių vertinimo. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad keičiant sutarties sąlygą CK 6.228 straipsnio pagrindu reikia pagal analogiją taikyti CK 6.223 straipsnio 3 dalį, nustatančią ikiteisminę ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarką. CK 6.223 straipsnyje nustatytas sutarties pakeitimas šalių susitarimu. Tuo tarpu CK 6.228 straipsnyje nurodyta visai kita situacija ir nustatyta galimybė šaliai tiesiai kreiptis į teismą su prašymu išnagrinėti atskirą sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti.

42Teisėjų kolegija sprendime aiškiai išdėstė netesybų mažinimo motyvus. Jie atitinka CK 6.73 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo nurodyta 1 800 000 Lt suma negali būti laikoma jo negautomis pajamomis.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

45Kasacinio skundo argumentai dėl sutarties sudarymo ir ikisutartinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo teisiškai nepagrįsti.

46Byloje įrodyta, kad šalių sutartis buvo sudaryta remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir konkurso rezultatais. Ši sutartis buvo nutraukta 2003 m. gruodžio 31 d. Po to vykusios derybos dėl sutarties atnaujinimo ar pratęsimo, atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta po viešos paslaugos pirkimo konkurso būdu, negalima kvalifikuoti kaip ikisutartinių santykių ar sutarties sudarymo pagal bendrąsias prievolių teisės normas dėl sutarčių sudarymo. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartims, kurios apima ir mokėjimus už paslaugas, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.380–6.382 straipsniai). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 1.71, 6.162, 6.163 straipsnių pažeidimai kaip kasacijos pagrindai nesuformuluoti, neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl atmetami.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-38 pasisakyta dėl įstatymų taikymo, sprendžiant ikisutartinių santykių ginčus. Kadangi šalių santykiai šioje byloje negali būti kvalifikuojami kaip ikisutartiniai, tai nurodytoje nutartyje formuojama teismų praktika šiai bylai neaktuali ir negali būti vertinama, kad teismai nuo jos nukrypo.

48Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.228 straipsnio pažeidimo pagrįsti ir sudaro pagrindą panaikinti dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

49CK 6.228 straipsnis reglamentuoja galiojančios sutarties šalių esminės nelygybės pašalinimą. Šalys turi teisę sutarties galiojimo metu panaikinti esminę sutarties šalių nelygybę, pakeisti sutartį ir toliau ja vadovautis. Jeigu sutartis buvo nutraukta, tai po jos nutraukimo netaikomas CK 6.228 straipsnis esminei sutarties šalių nelygybei pašalinti.

50Sutarties sąlygos dėl netesybų sutarties nutraukimo atveju galioja tol, kol yra išsprendžiamas šalių civilinės atsakomybės klausimas, tačiau sutartimi nustatytas netesybų dydis nėra keičiamas teismo tvarka taikant CK 6.228 straipsnį. Tai paaiškinama kitokia jų dydžio kontrole. Šalių susitarimu nustatomos netesybos neturi būti pernelyg didelės (neprotingos), nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius turi grįsti protingumu, sąžiningumu ir teisingumu, o teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį. Tai nėra subjektyvi teismo teisė, taikoma ar netaikoma savo nuožiūra. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), ir tai vertinama kaip teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį, neleidžiant lupikavimo. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį įtvirtinta suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399 ir kt.). Tuo tarpu jeigu sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio būtų keičiamos taikant CK 6.228 straipsnį, tai būtų apribotos teismui priskirtos funkcijos įgyvendinti viešąjį interesą. Esminė šalies nelygybė pagal CK 6.228 straipsnį pašalinama teismui pakeičiant sutarties nuostatą, bet tai atliekama tik asmens prašymu ir tik po to, jei šalys preliminariai bandė tai daryti iki teismo, bet joms nepavyko pasiekti susitarimo (CK 6.223 straipsnis). Jeigu sutartimi nustatytų netesybų tinkamo dydžio kontrolė teismų praktikoje būtų vykdoma tokiu būdu, tai nukentėtų viešasis interesas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 6.228 straipsnis buvo taikytas nepagrįstai.

51Šios materialinės teisės normos pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pakeistas 2002 m. rugpjūčio 5 d. sutarties 6.2 punktas ir priteista 100 Lt žyminio mokesčio, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priešinis ieškinys atmestas (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Šis išsprendimas savaime nereiškia, kad atsiranda pagrindas pakeisti teismo sprendimo dalį dėl priteistos baudos dydžio. Teismas motyvavo, kad, modifikavus sutarties sąlygą dėl baudos, ją nustatant 100 000 Lt, netesybos yra pernelyg didelės. Ar pažeisti įstatymai priteisiant baudą, pasisakoma atsiliepiant į kasacinio skundo argumentus dėl CK 6.73 straipsnio taikymo.

52Kasacinio skundo argumentai dėl įstatymo pažeidimo mažinant netesybų dydį atmetami.

53Netesybų mažinimo pagrindai yra įtvirtinti CK 6.73, 6.258 straipsniuose. Tai per didelis (neprotingas) jų dydis ir dalinis prievolės vykdymas. Netesybų dydis šioje byloje buvo sumažintas teismui taikant CK 6.73 straipsnį ir jame įtvirtintus pagrindus. Ta aplinkybė, kad teismas, be šių pagrindų, nurodė dar ir kitas aplinkybes, teismo manymu, turinčias įtakos netesybų mažinimui, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad yra pažeistas CK 6.73 straipsnis, nes jame nurodyti netesybų mažinimo pagrindai ir jų pritaikymas nekvestionuojami – kasaciniame skunde nepateikta argumentų dėl šių pagrindų pagrįstumo ir taikymo. Dėl CK 6.73 straipsnio taikymo nurodytos kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-400, Nr. 3K-3-218, bet jose nesuformuluotos taisyklės, kad kitų aplinkybių, nenurodytų CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, panaudojimas netesybų dydžiui mažinti, jei nustatytas aiškiai per didelis netesybų dydis ar dalinis prievolės vykdymas, būtų CK 6.73 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos kasacinio skundo argumentus teisiškai nepagrįstais.

54Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.249 straipsnio pažeidimo atmetami.

55Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį sumažintų netesybų dydis negali būti mažesnis negu nuostoliai, nes netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius. Iš įmonės veiklos, vykdomos pagal sutartį, gaunamos pajamos gali būti vertinamos kaip negautos pajamos, jeigu sutartis nutraukiama. Sutarties nutraukimo dėl jos pažeidinėjimo faktas savaime nevertinamas kaip pagrindas priteisti nuostolius – negautas pajamas, kurios galėjo būti gautos iš nutrauktos sutarties. Sutarties nutraukimo atveju mokamų netesybų priteisimas reiškia civilinės atsakomybės taikymą, todėl turi būti vykdomas pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas.

56CK 6.249 straipsnis įtvirtina negautas pajamas kaip vieną iš nuostolių rūšių. Jos pasižymi tuo, kad nėra spėjamos, bet teismui turi būti įrodytos kaip turėtos ateityje gauti lėšos. Jeigu sutarties šalis nutraukia sutartį, atsisakydama vykdyti paslaugas, tai ji apsisprendžia, kad ateityje nevykdys veiklos ir iš jos pajamų negaus. Esant tokioms aplinkybėms, kai sutarties šalis, iškilus nesutarimams su kontrahentu, nutraukė sutarties vykdymą ir atsisakė tolesnės veiklos pagal sutartį ir pajamų iš jos, tai nuostolių kaip negautų pajamų gali tikėtis tik įrodžius, kad ėmėsi visų priemonių sutarčiai išsaugoti. Sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė, kuri turi būti taikoma, kai šalys negali kitaip išspręsti iškilusių nesutarimų. Jeigu sutartis pažeidžiama neatsiskaitymu už paslaugas iš viso ar ne laiku, tai šalis privalo bendradarbiauti su kita šalimi ir imtis adekvačių priemonių – pareikalauti netesybų dėl atsiskaitymo termino praleidimo, prašyti priteisti tarpinius mokėjimus ar taikyti kitas priemones – nustatyti papildomą atsiskaitymo terminą, sustabdyti sutarties vykdymą bei įspėti dėl sutarties nutraukimo ir visų nuostolių padengimo. Jeigu to nedarydama šalis nutraukia sutartį, tai į nuostolius dėl sutarties nutraukimo gali būti neįskaitomos negautos pajamos, kurios būtų gautos iki galo įvykdžius sutartį. Teismas tokius šalies veiksmus gali vertinti kaip kreditoriaus nesiėmimą priemonių nuostoliams sumažinti ir turi pagrindą nukrypti nuo visiško nuostolių atlyginimo principo, nes sutarties šalis nesilaikė sutarties vykdymo principų – bendradarbiavimo ir ekonomiškumo (CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalys, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.259 straipsnio 1, 2 dalys).

57Teisėjų kolegija nenustatė pažeidimų, dėl kurių turėtų būti pakeičiamos ar panaikinamos kitos apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalys (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

59Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinis ir priteista 100 Lt žyminio mokesčio, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.

60Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

61Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.