Byla 2A-957-104/2014
Dėl žalos atlyginimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. D., G. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11273-910/2013 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. D., G. S., ir

Nustatė

2ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo, kaip eismo įvykį sukėlusio transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko, 396,49 Lt žalai, atsiradusiai išmokėjus ligos pašalpą eismo įvykyje sužalotam asmeniui, atlyginti. Paaiškino, kad Ukmergės rajone, Deltuvoje, 2012-07-19 18.41 val. įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo T. D.; kaltu dėl šio eismo įvykio pripažintas G. S. – Utenos apskrities VPK 2012-08-02 administracinio teisės pažeidimo nutarime konstatuota, kad G. S. pažeidė ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes, vairuodamas automobilį VOLVO, valstyb. Nr. ( - ) lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės važiuojančiam automobiliui, kurį vairavo T. D., dėl to automobiliai susidūrė. G. S. civilinė atsakomybė apdrausta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Nurodytame eismo įvykyje nukentėjusi T. D. nuo 2012-07-25 iki 2012-08-08 buvo laikinai nedarbinga. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 14 straipsniais bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19, 34, 58 punktais, jai išmokėta 396,49 Lt dydžio ligos pašalpa. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmoką išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Išmokų sumas, įskaitomas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVPCADĮ) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). Ieškovas 2012-09-05 kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas atlyginti 396,49 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, tačiau 2012-09-21 atsakovas atsakė, kad su reikalavimu nesutinka, nes dėl eismo įvykio kaltas G. S. nubaustas tik už kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, eismo įvykio medžiagoje nėra duomenų, jog šio įvykio metu buvo sužalota žmonių. Pažymėjo, kad atsakovui buvo pateikta VSDFV Utenos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės medicininių dokumentų patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, jog T. D. 2012-07-19 apie 21.19 val., t. y. praėjus kelioms valandoms po eismo įvykio, kreipėsi į VšĮ Ukmergės ligoninės Skubios pagalbos skyrių dėl po eismo įvykio atsiradusių krūtinės skausmų. T. D., pateikdama prašymą ligos pašalpai skirti, nurodė, kad laikinai nedarbinga tapo dėl eismo įvykio, taip pat pateikė rašytinį paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes. Pasak ieškovo, nėra pagrindo abejoti VSDFV Utenos teritorinio skyriaus specialistės patikrinimo išvada, kad nedarbingumo pažymėjimas T. D. buvo išduotas pagrįstai, todėl eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota T. D., sukėlusio vairuotojo civilinės atsakomybės draudikas AB „Lietuvos draudimas“ nepagrįstai atsisako atlyginti draudėjo padarytą žalą.

3Atsakovas au ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad policijos pareigūnų pateiktoje informacijoje apie ginčo eismo įvykį nurodyta, jog susidūrusių automobilių vairuotojai nenukentėjo, taip pat kad dėl eismo įvykio kaltas G. S. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt administracine bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dėl kurio sugadintas kitų asmenų turtas; kai eismo įvykyje sužalojami žmonės, Kelių eismo taisyklių pažeidimas kvalifikuojamas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, numatytos kitokios sankcijos; dėl to darytina išvada, kad nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo T. D. buvo sužalota būtent ginčo eismo įvykio metu. Nurodė, kad, nustatydama žalos dydį, draudimo bendrovė vadovaujasi medicininiais dokumentais, kuriais nukentėjusiam asmeniui teisėsaugos institucijų yra patvirtinti sužalojimai ir nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (nežymus, nesunkus, sunkus). Sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą nustato teismo medicinos ekspertai (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra teismo medicinos specialistų išvadų dėl T. D. patirtų eismo įvykio metu sveikatos sužalojimų. Teisėsaugos pareigūnai, tirdami 2012-07-19 eismo įvykį, nenustatė sužeistų asmenų, taip pat nepradėjo išsamesnio tyrimo. T. D. sužalojimai nepatvirtinti policijos pareigūnų, nenustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, todėl AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką dėl sužalojimų, kurie nepatvirtinti teismo medicinos specialistų išvadomis. Taip pat nurodė, kad, pasak ieškovo, T. D. jau eismo įvykio dieną kreipėsi į medikus dėl skausmo krūtinės srityje, tačiau ją apžiūrėjęs gydytojas, remdamasis subjektyviais T. D. paaiškinimais, nustatė krūtinės sumušimą ir išleido gydytis namo, neišrašęs nedarbingumo pažymėjimo. Atsakovo nuomone, tai leidžia daryti išvadą, kad trečiojo asmens nurodytas sužalojimas, sumušimas buvo toks nežymus, jog nebuvo būtinybės nedarbingumui pripažinti. Į medikus T. D. pakartotinai kreipėsi 2013-07-23, tik tada jai buvo nustatyta diagnozė (krūtinės ląstos sumušimas) ir nustatytas nedarbingumas, trukęs iki 2013-08-08. Atsakovo teigimu, nauji simptomai T. D. atsirado praėjus trims dienoms po eismo įvykio, tai yra pakankamas laikas nedideliems sumušimams sugyti arba naujiems sužalojimams dėl kitokių traumų atsirasti. Be to, iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad visi vėlesni sužalojimai T. D. buvo nustatyti remiantis jos subjektyviais nusiskundimais, nes tokius sužalojimus, kaip krūtinės ar krūtinės ląstos sumušimas, galima nustatyti tik iš sužalotų asmenų subjektyvios nuomonės. Atsakovo teigimu, tai, kad iš karto po eismo įvykio T. D. nejautė sveikatos sužalojimo simptomų, reiškia, jog nepatvirtintas jos sužalojimo eismo įvykyje faktas. Be to, T. D. gydę medikai nenustatė jokių akivaizdžių, objektyvių kūno sužalojimų, nurodytas tik krūtinės ląstos sumušimas, kuris nustatytas iš pačios nukentėjusiosios nuomonės, tačiau nepagrįstas teismo medicinos ekspertų išvadomis. Pagal turimus teisėsaugos institucijų duomenis, T. D. nenustatyta jokių sužalojimų, nėra teismo ekspertų patvirtinto sveikatos sutrukdymo masto, todėl darytina išvada, kad T. D. ginčo eismo įvykio metu nepatyrė sveikatos sutrikdymo.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 396,49 Lt žalai atlyginti.

5Teismas nustatė, kad 2012-07-19 18.41 val. Ukmergės rajone, Deltuvoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu lygiareikšmių kelių sankryžoje susidūrė automobilis VOLVO, valstyb. Nr. ( - ) vairuojamas G. S., ir automobilis ( - ) valstyb. Nr. ( - ) vairuojamas T. D.. Kaltu dėl šio eismo įvykio pripažintas G. S., kuriam Utenos apskrities VPK 2012-08-02 administracinio teisės pažeidimo nutarimu paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Eismo įvykio medžiagoje užfiksuota, kad žuvusių ir sužeistų nėra, sugadintos tik abi transporto priemonės. Eismo įvykio metu trečiojo asmens G. S. civilinė atsakomybė apdrausta atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Trečiajam asmeniui T. D. nuo 2012-07-25 iki 2012-08-08 buvo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimai, už nurodytą nedarbingumo laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2012-08-27 priimtas sprendimas dėl 396,49 Lt dydžio ligos pašalpos. VSDFV Utenos skyrius kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, prašydamas atlyginti 396,49 Lt dydžio žalą, atsiradusią Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl to, kad išmokėta ligos pašalpa eismo įvykyje, kurį sukėlė AB „Lietuvos draudimas“ civilinę atsakomybę apsidraudęs transporto priemonės valdytojas, nukentėjusiai T. D.. AB „Lietuvos draudimas“nurodė, kad atsisako patenkinti 2012-09-05 pateiktą pretenziją, nes pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnio 6 dalį draudikas atlygina nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui tik įrodymais pagrįstą dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, tuo tarpu prašoma atlyginti žala nepagrįsta konkrečiais įrodymais.

6Sistemiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, trečiasis asmuo T. D. krūtinės sumušimo ir kaklo patempimo traumą patyrė 2012-07-19 eismo įvykio, kurį sukėlė trečiasis asmuo G. S., metu. Pažymėjo, kad, praėjus kelioms valandoms po eismo įvykio (21.19 val.), nukentėjusio automobilio vairuotoja T. D. kreipėsi į VšĮ Ukmergės ligoninės Skubios pagalbos priėmimo skyrių, nurodydama, kad 2012-07-19 apie 18 val. dalyvavo eismo įvykyje, trenkėsi krūtine į vairą, jaučia skausmus. Po apžiūros pacientei paskirta traumatologo konsultacija, atliktos krūtinės ląstos ir priekinių šonkaulių rentgenogramos (2012-07-19 21.27 val. ir 21.28 val.); nustatyta, kad nematyti aiškių šonkaulių lūžių. Gydytojas traumatologas, įvertinęs tyrimų rezultatus, diagnozavo krūtinės ląstos sumušimą (S 20.0), skyrė gydymą, nurodydamas, kad jeigu skausmas nepraeis, 2012-07-20 kreiptis į gydytoją traumatologą poliklinikoje. 2012-07-23 šeimos gydytojos V. P. nurodyta, jog pacientė 2012-07-19 nukentėjo eismo įvykyje, sutrenkta krūtinė (į vairą), galva (į stiklą); tebeskauda priekinę krūtinės pusę (apat. 1/3 krūtinkaulio), taip pat skauda sprandą; nustatytas sprando patempimas (S 20.2); nuspręsta suteikti nedarbingumą 5 dienoms, nuo 2012-07-23 iki 2012-07-27. Pacientei buvo atliekami tyrimai, skirtos specialistų konsultacijos. 2012-07-27 gydytojos V. P. įraše nurodyta, kad kaklą skauda, nešioja įtvarą; krūtinę skauda dar; negali kilnoti rankų, nes skauda krūtinę; nuspręsta tęsti nedarbingumą iki 2012-08-02 dėl krūtinės ląstos sumušimo ir kaklo patempimo. 2012-08-02 gydytojos G. K. įraše nurodyta, kad skundžiasi kaklo-sprando srities skausmu; jei ką kelia, pasilenkus nudiegia; krūtinės ląstos skausmas jau praėjo; paskirta neurologo konsultacija, laikinas nedarbingumas pratęstas 2012-08-03 iki 2012-08-08; S 20.3. 2012-08-03 T. D. atlikta kaklinės stuburo dalies kompiuterinė tomografija. 2012-08-08 gydytojos G. K. įraše nurodyta, kad konsultuota neurologo, atlikta kaklinės-krūtininės dalies tomograma, pakitimų nerasta; būklė po krūtinės ląstos ir kaklo sumušimo (S 20.3).

7Pažymėjo, kad aplinkybė, jog sužalojimo požymiai medicininiuose dokumentuose aprašyti nepakankamai detaliai, netiksliai nurodytas ligos kodas, savaime nėra pagrindas atleisti draudiką nuo draudėjo trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo, jeigu, kilus ginčui, nukentėjęs asmuo ar jo reikalavimo teisę perėmęs draudikas pateikia papildomų įrodymų, iš kurių visumos galima spręsti apie žalos faktą, sužalojimo pobūdį, įvertinti reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas buvo nagrinėjamas keliuose teismo posėdžiuose, ginčo šalims buvo suteikta galimybė teikti papildomus įrodymus. Kilus abejonių, ar byloje pateikti visi medicininių dokumentų, susijusių su ginčo sužalojimu, išrašai, buvo išreikalauti trečiojo asmens sveikatos istorijų originalai, teismo posėdyje tiesiogiai išklausyta nukentėjusioji T. D., socialinio draudimo įstaigos darbuotoja, tikrinusi nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą, N. A., taip pat atsakovo bendrovėje dirbanti gydytoja –ekspertė A. B.. Teismas, įvertinęs nurodytų asmenų paaiškinimus ir parodymus, ištyręs bylos rašytinę medžiagą, nenustatė tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad trečiasis asmuo T. D. simuliavo sužalojimą arba kad buvo sužalota ne ginčo eismo įvykyje. Taip pat pažymėjo, kad į teismo medicinos ekspertus kreipiamasi ne dėl absoliučiai visų eismo įvykiuose patirtų sveikatos sutrikdymų.

8Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino T. D. medicininius dokumentus. Išanalizavus juos akivaizdu, kad nėra nei vieno objektyvaus požymio, jog asmuo sužalotas. Gydytojai netinkamai kvalifikavo pacientės būklę, o Sodros specialistai neturėjo pripažinti išduotų nedarbingumo pažymėjimų pagrįstais. Viena iš prieštaringų aplinkybių yra tai, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. gydytojos G. K. įrašas medicininėje kortelėje – „Skundžiasi kaklo-sprando srities skausmu, krūtinės srities skausmas jau praėjo”. Tačiau nedarbingumas tęsiamas pagal kodą S20.3, t.y. kitas krūtinės ląstos priekinės sienos paviršinis sužalojimas. Konstatuojant paviršinį sužalojimą privalo būti bent vienas objektyvus išorinis sužalojimo požymis. Šiuo atveju T. D. teigė, kad jai skauda. Apelianto įsitikinimu, gydytojai privalėjo nurodyti ligos kodą R (skausmas), už kurį, nepatvirtinus didesnių sužalojimų, duodamas nedarbingumas iki 5 dienų. Ši situacija, kai ieškovas privalo atlyginti nepagrįstą žalą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad T. D. sužalojimai, su kuriais siejama ieškovo išmokėta ligos pašalpa, atsirado būtent 2012-07-19 eismo įvykio metu, dėl kurio T. D. patyrė sveikatos sutrikdymą.

10Apeliacinis skundas atmetamas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

12Bylos medžiagos pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė ir teisingai įvertino visus įrodymus, teisingai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

13Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto teiginia dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimo, nes teismas įvertino įrodymus nepažeidžiant CPK 185 str. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

14Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra pagrįstai padaręs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog trečiasis asmuo T. D. krūtinės sumušimo ir kaklo patempimo traumą patyrė 2012-07-19 eismo įvykio, kurį sukėlė trečiasis asmuo G. S., metu. Vien tai, kad teismas vertino įrodymus nepalankiai ieškovo atžvilgiu, nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

15Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo prezumpcijos principas (CK 1.5 str.), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus asmens nesąžiningu. Asmens nesąžiningumą turi įrodyti tas asmuo, kuris taip teigia (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo T. D. kreipdamasi į gydytuojus buvo nesąžininga ir jos nusiskundimai buvo melagingi, taip pat atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, kad gydytojai netinkamai kvalifikavo trečiojo asmens sveikatos būklę. Atsakovo prielaidos dėl netinkamos pacientės sveikatos būklės nustatymo negali būti laikomos įrodymais.

16Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17Taigi, teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto... 2. ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus... 3. Atsakovas au ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad policijos pareigūnų... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį... 5. Teismas nustatė, kad 2012-07-19 18.41 val. Ukmergės rajone, Deltuvoje, įvyko... 6. Sistemiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos... 7. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog sužalojimo požymiai medicininiuose... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo... 10. Apeliacinis skundas atmetamas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Bylos medžiagos pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išadą, kad... 13. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto teiginia dėl įrodinėjimo ir... 14. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų... 15. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo... 16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 17. Taigi, teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti...