Byla 2S-2265-431/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės firmos „VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės firmos „VITI“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei firmai „VITI“ dėl prievolių vykdymo, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Sareme sistemos“ (likviduota), užsienio įmonė AA Gjensidige Baltic, uždaroji akcinė bendrovė „Archplanas“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Vildoma“,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 tenkino ieškovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) ieškinį ir įpareigojo atsakovę AB firmą „VITI“ 2005 m. gruodžio 8 d. sudarytos Šengeno priemonės lėšomis finansuojamo projekto „1.3/4 Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazės statyba“ rangos sutarties Nr. (21)-16-211 pagrindu per 6 mėnesius savo sąskaita ( - ) įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-560/2014 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Pareiškėja AB firma „VITI“ prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 pagal ieškovės VSAT ieškinį atsakovei AB firmai „VITI“ dėl prievolių vykdymo, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė VSAT kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu, prašydama pripažinti AB firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymą draudžiamuoju įvykiu ir priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovei 103 760,71 Eur draudimo išmoką. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi AB firma „VITI“ buvo įpareigota per 6 mėnesius savo sąskaita ( - ) įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą, tačiau minėto teismo įpareigojimo AB firma „VITI“ nėra įvykdžiusi.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2091- 232/201 ieškovės ieškinį tenkino ir pripažino AB firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymą draudžiamuoju įvykiu ir priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovei 103 760,71 Eur draudimo išmoką. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-701-178/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria AB firmos „VITI“ įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymas pripažintas draudiminiu įvykiu, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį dėl draudimo išmokos dydžio panaikino ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  4. Paaiškėjo nauja aplinkybė, jog ieškovė VSAT pažeistas teises gina bei realizuoja tiek reikalaudama 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį įvykdyti natūra, tiek atlyginti nuostolius dėl minėtos sutarties neįvykdymo, priteisiant draudimo išmoką. Tai, kad ieškovė reikalauja tiek įvykdyti sutartį, tiek atlyginti nuostolius patvirtina ir aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 AB firma „VITI“ nurodo negalinti realiai įvykdyti teismo sprendimo ir prašo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, priteisiant nuostolius sprendimo neįvykdymo atveju, bet ieškovė su tuo nesutinka. Naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, jog ieškovė VSAT pažeistas teises realizuoja, reikalaudama atlyginti nuostolius, pareiškėjai nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu. Be to, minėta aplinkybė turi įtaką neteisingam ginčo išsprendimui. Tiek pašalinus darbų defektus, tiek atlyginus defektų šalinimo išlaidas (draudimo išmokos priteisimu) ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Tuo tarpu atsakovė, net ir įvykdžiusi teismo sprendimą, galimai patirtų nuostolius dar ir dėl atgręžtinio draudiko reikalavimo.
  5. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) VSAT nesutiko su prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog VSAT su ieškiniu dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 16 d. ir tik todėl, kad AB firma „VITI“ akivaizdžiai vengė ir iki šiol visais įmanomais būdais vengia vykdyti įsiteisėjusį teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą. Civilinės bylos Nr. 2-1826-864/2012 nagrinėjimo metu ir civilinės bylos Nr. 2A-584-560/2014 nagrinėjimo metu VSAT neteikė jokių ieškinių dėl įvykio pripažinimo draudiminio ir draudimo išmokos priteisimo. Ieškinį dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo VSAT pateikė tik išnagrinėjus minėtas bylas, todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas procesui atnaujinti.
  6. Nepagrįsto praturtėjimo galimybę pašalina CPK 595 straipsnyje. įtvirtintas taikos sutarties vykdymo procese sudarymo institutas. Bylos nagrinėjimo metu teismo nurodymu buvo paskirta UAB „Telekonta“ parengto techninio projekto ekspertizė, kurią atliko UAB „Sweco Lietuva“. Teismo posėdžio metu UAB „Sweco Lietuva“ ekspertas nurodė, jog projekte nurodyti reikalavimai yra išpildomi ir įvykdomi, išpildyti tam tikrus projektinius reikalavimus šiuo metu galima kitais technologiniais sprendimais. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 UAB „Sweco Lietuva“ ekspertų pagalba buvo nustatyta, jog UAB „Telekonta“ parengtas techninis projektas yra informatyvus, išsamus, nedviprasmiškas bei atitinkantis STR reikalavimus, o projekte nurodyti reikalavimai yra išpildomi ir įvykdomi, todėl AB firmos „VITI“ teikiamas D. K. Vertinimo aktas neturi įtakos įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012. Priteisė iš pareiškėjos AB firmos „VITI“ valstybės naudai 9,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas nustatė, jog prašymas atnaujinti procesą yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino (CPK 368 straipsnis). Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t.y. dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma jam bylos nagrinėjimo teisme metu. Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodo naujai paaiškėjusią aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo, ieškovė, pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti AB firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymą draudžiamuoju įvykiu bei priteisti iš ADB „Gjensidige“ 103 760,71 Eur draudimo išmoką. Todėl ieškovė reikalauja tiek įvykdyti sutartį, tiek atlyginti nuostolius. Be to, eksperto dr. D. K. Vertinimo aktas (išvada) yra reikšmingas įrodymas, vertinant būtinybę atnaujinti procesą byloje, kadangi ekspertas nurodė, jog UAB „Telekonta“ projektas yra neišsamus, todėl meteorologinės stotelės įrengti, t.y. įvykdyti teismo sprendimą yra neįmanoma.
  3. Teismas nustatė, jog pareiškėjos argumentai dėl UAB „Telekonta“ techninio projekto trūkumų jau buvo nagrinėti teisme, sprendžiant įsiteisėjusio 2012 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Šiose nutartyse teismas konstatavo, jog nėra pagrindo remtis atsakovės nurodytomis D. K. išvadomis, nes jos nėra išvados, pateiktos kaip teismo eksperto, o gautos atsakovės prašymu, siekiant įrodyti aplinkybę, jog atsakovė negali įvykdyti teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo. Atsakovė yra gavusi daugiau kaip 10 mln. Šengeno priemonės lėšų. Todėl, jei atsakovė būtų dėjusi reikiamas pastangas projekto įgyvendinimui, tai būtų tinkamai įdiegusi ginčo meteorologinę sistemą ar bent esminę jos dalį. Sprendžiant klausimą tik dėl nuostolių, kurių dydis nėra aiškus, atlyginimo, ieškovė turėtų ieškoti naujo rangovo, o tai susiję su ilgomis viešųjų pirkimų procedūromis ir su papildomomis išlaidomis, nors papildomos lėšos iš valstybės biudžeto tam nėra numatytos. Per tokį ilgą bylinėjimosi laiką ir negalėjimą naudotis meteorologine sistema ieškovė neabejotinai patiria papildomus nuostolius.
  4. Teismas sutiko su ieškove, jog Vertinimo akte nėra naujų ekspertinio tyrimo duomenų, kurie nebuvo nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012. Be to, civilinės bylos Nr. 2-1826-864/2012 nagrinėjimo metu tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje atsakovė neprieštaravo UAB „Telekonta“ parengtoms meteorologinės sistemos techninio projekto ekspertizės išvadomis, kuriomis teismas rėmėsi, priimdamas 2012 m. liepos 3 d. sprendimą. Ši aplinkybė patvirtina ieškovės teiginius, jog apie teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumą AB firma „VITI“ pareiškė tik tada, kai antstolis pradėjo priverstinį įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 vykdymo procesą, kurio metu AB firmos „VITI“ vadovui K. J. ne vieną kartą buvo skirtos piniginės baudos už teismo sprendimo nevykdymą.
  5. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2-2091-232/17 pagal ieškovės VSAT ieškinį atsakovei AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiai per AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialą, dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys: AB firma „VITI“, BUAB „Sareme sistemos“, ir 2017 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino AB firmos „VITI“ sutartinių įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymą draudiminiu įvykiu bei priteisė iš atsakovės AAS „Gjensidige Batic“ ieškovei VSAT 103 760 ,71 Eur draudimo išmokos. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria AB firmos „VITI“ įsipareigojimų pagal 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį neįvykdymas pripažintas draudiminiu įvykiu, paliko nepakeistu, o kitą sprendimo dalį panaikino ir toje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
  6. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-1310-553/2018 nėra išnagrinėta ir jokia draudimo išmoka ieškovei nėra priteista ir dar nėra aišku, ar draudimo išmoka bus priteista. Ieškovė prioritetinių savo teisių gynimo būdu pasirinko reikalavimą rangovei AB firmai „VITI“ įdiegti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį planą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė apskritai realiai ruošiasi įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012, nors šis sprendimas įsiteisėjo dar 2014 m. birželio 16 d.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Pareiškėja AB firma „VITI“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovės VSAT pareikštas naujas ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo patvirtina, jog paaiškėjo nauja aplinkybė, kad ieškovė pažeistas teises gina tiek reikalaudama 2005 m. gruodžio 8 d. rangos sutartį įvykdyti natūra, tiek reikalaudama iš draudimo bendrovės atlyginti nuostolius dėl rangos sutarties neįvykdymo, išmokant draudimo išmoką. Todėl procesas privalo būti atnaujintas, kadangi VSAT nusprendė savo teises ginti alternatyviu teisių gynimo būdu, tai yra reikalauja ne prievolės įvykdymo natūra, bet siekia gauti draudimo išmoką dėl prievolės neįvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013 yra išaiškinta, kad CK 6.665 straipsnyje numatyti teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo, užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš įtvirtintų teisių gynimo būdų. Kasacinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015 konstatuota, kad alternatyvių reikalavimų esmė ir yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę ir bet kuriuo iš jų siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Aplinkybės, jog ieškovė pažeistas teises gina, reikalaudama atlyginti nuostolius dėl rangos sutarties neįvykdymo, o šio reikalavimo pagrįstumą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-178/2017, sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 ir atmesti reikalavimą ginčo sutartį įvykdyti natūra.
    2. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, kadangi draudimo išmoka ieškovei nėra priteista ir dar nėra aišku, ar draudimo išmoka bus priteista. Pareiškėja siekia pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ne piktnaudžiaudama ar siekdama ilgesnio bylinėjimosi. Proceso atnaujinimas šiuo metu tikėtina gali būti paskutinė pareiškėjos galimybė apginti savo teises ir teisėtus interesus nuo galimo VSAT nepagrįsto praturtėjimo, siekiant gauti tiek draudimo išmoką, tiek reikalaujant įvykdyti prievolę natūra. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nagrinėjamoje byloje sprendimas įsiteisėjo 2014 m. birželio 16 d., todėl civilinė byla Nr. 2-1310-553/2018, kurioje nagrinėjamas VSAT ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo, labai tikėtina nebus išnagrinėta iki 2019 m. birželio 16 d. (t. y. iki naikinamojo termino pabaigos). Teismas tik formaliai vertino proceso atnaujinimo šioje byloje pagrindus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja dėl CPK ribojimų ateityje labai tikėtina iš viso neteks teisės realizuoti galimybės atnaujinti procesą šioje byloje.
    3. Atsisakymas atnaujinti procesą ateityje gali nulemti dviejų iš esmės „konkuruojančių“ teismo sprendimų egzistavimą. Atnaujinus procesą, ateityje ši byla, esant pagrindams, gali būti stabdoma iki tol, kol galutinai bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1310-553/2018. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, kadangi civilinės bylos Nr. 2-1826-864/2012 nagrinėjimo metu atsakovė neprieštaravo UAB „Telekonta“ parengtoms meteorologinės sistemos techninio projekto ekspertizės išvadomis, o apie teismo sprendimo įgyvendinimo negalimumą pareiškė tik tada, kai antstolis pradėjo priverstinį įsiteisėjusio sprendimo vykdymo procesą. Pareiškėjo gynybinė pozicija neginčyti teismo ekspertizės išvadų, negali riboti jos teisių atnaujinti procesą. Atsakovas šioje byloje gynėsi kitais pagrindais (senaties termino taikymu), kurių dalį teismai patvirtino ir pripažino pagrįstais. Be to, pagrindą proceso atnaujinimui sudaro ieškovės veiksmai ir teismų sprendimai dėl draudimo išmokos priteisimo. Tuo tarpu apie sprendimo įgyvendinimo negalimumą pareiškėjai tapo žinoma, tik pradėjus vykdyti įsiteisėjusį sprendimą, kadangi tuomet ir paaiškėjo techninio projekto trūkumai.
  1. Suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. AB firma „VITI“ atnaujinti procesą prašo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe AB firmą „VITI“ laiko teisminį procesą dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo. Pradėtas teisminis procesas dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo negali būti laikoma naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe. Nei civilinės bylos Nr. 2-1826-864/2012 nagrinėjimo metu, nei civilinės bylos Nr. 2A-584-560/2014 nagrinėtos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimo metu, VSAT neteikė jokių ieškinių dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo. VSAT su ieškiniu dėl draudiminio įvykio pripažinimo ir draudimo išmokos priteisimo kreipėsi tik 2015 m lapkričio 16 d., tai yra praėjus daugiau nei metams po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo.
    2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 yra teisėtas, nes priimtas išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, nesukeliantis ir negalintis sukelti jokių neigiamų padarinių. Todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012. Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 AB firma „VITI“ meteorologinę sistemą ( - ) privalėjo įrengti iki 2014 m. gruodžio 16 d., tačiau iki minėtos datos pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų. Todėl pasibaigus teismo nustatytam meteorologinės sistemos įrengimo terminui, VSAT 2014 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo vykdymo. Už antstolio patvarkymo nevykdymą, AB firmos „VITI“ direktoriui teismas skyrė baudas. Pareiškėja nurodė, jog negali įvykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimo, kadangi nėra techninių galimybių įrengti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą, tačiau tiksliai neįvardijo, kokioje dalyje projektas yra neįgyvendinamas. AB firma „VITI“ nė karto nereiškė pretenzijų dėl UAB „Telekonta“ techninio projekto trūkumų. Tai, kad UAB „Telekonta“ parengtas techninis projektas yra tinkamas, nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimu.
    3. Sprendimas kreiptis į teismą dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo buvo priimtas kaip kraštutinė priemonė, kuria būtų bent iš dalies apginti daugiau nei 10 metų pažeidinėjami VSAT ir viešieji interesai. Prioritetiniu pažeistų interesų gynimo būdu VSAT laiko įpareigojimą AB firmai „VITI“ įrengti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą, kadangi draudimo išmokos priteisimo atveju nebūtų visiškai apginti VSAT interesai, nes VSAT būtų priversta pakartotinai atlikti ilgai trunkančias viešojo pirkimo procedūras.
    4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ieškovė gali nepagrįstai praturtėti. Tokią galimybę pašalina CPK 595 straipsnio normos, numatančios taikos sutarties sudarymo galimybę vykdymo procese. Šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kad VSAT daugiau nei 10 metų negali naudotis daiktu, už kurio tinkamą įrengimą, dalyvaudama viešųjų pirkimų procedūrose ir laimėdama viešųjų pirkimų konkursą, atsakomybę prisiėmė AB firma „VITI“. Atnaujinus procesą, teisminiai ginčai dėl meteorologinės sistemos įrengimo užsitęstų neapibrėžtam laikui. Todėl VSAT interesai ir toliau būtų ignoruojami ir pažeidinėjami.
    5. AB firma „VITI“ teigia, jog įrengti meteorologinę sistemą pagal UAB „Telekonta“ parengtą techninį projektą nėra galimybių, tačiau nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Pateiktas Vertinimo aktas – tai teorinis nagrinėtų dokumentų įvertinimas, kuris neįrodo praktinio projektinių sprendinių įgyvendinimo negalimumo. Tuo tarpu VSAT kreipėsi į vieną iš dviejų Lietuvoje veikiančių įmonių, besispecializuojančių tokio pobūdžio sistemų įrengime, kuri pateikė detalų meteorologinės sistemos pagal UAB „Telekonta“ parengto techninio projekto įdiegimo pasiūlymą. Minėtas pasiūlymas patvirtina, kad projektiniai sprendiniai yra įgyvendinami. Techninio projekto trūkumai turėjo išryškėti rangos sutarties vykdymo metu, tai yra meteorologinės stotelės įrengimo metu, o ne vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris realiai nebuvo pradėtas vykdyti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
  2. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).
  3. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo ieškovės VSAT pateiktą ieškinį atsakovei AAS „Gjensidige Baltic“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo. Pažymėtina, jog šis ieškinys buvo pareikštas 2015 m. lapkričio 16 d., tuo tarpu byla, kurios procesą prašoma atnaujinti buvo baigta nagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartimi. Todėl ši aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto esminio naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio, jog ji privalo egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą.
  4. Pareiškėjos prašymo bei atskirojo skundo argumentai patvirtina, jog pagrindinis proceso atnaujinimo motyvas yra pareiškėjos nurodomas galimas teisinės situacijos ydingumas, kada egzistuojant įsiteisėjusiam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 3 d. sprendimui, kuriuo pareiškėja įpareigota įgyvendinti rangos sutartį, kitu teismo sprendimu ieškovei galimai bus priteista draudimo išmoka už šios sutarties, tai yra kartu ir teismo sprendimo, neįgyvendinimą, o draudimo bendrovė, išmokėjusi išmoką, galės pareikšti atgręžtinį reikalavimą į pareiškėją. Pažymėtina, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1310-275/2018, kurioje sprendžiamas draudimo išmokos priteisimo bei jos dydžio klausimas, dar nėra išnagrinėta. Pareiškėja šioje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu ir aktyviai dalyvauja procese bei turi visas galimybes apginti savo teises.
  5. Aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuriuo rangos sutarties neįvykdymas pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja du vienas kitam prieštaraujantys teismo sprendimai, kadangi pats draudimo išmokos mokėjimo fakto pagrįstumo klausimas toliau yra nagrinėjamas teisme. Visi pareiškėjos nurodomi argumentai apie galimą ieškovės nepagrįstą praturtėjimą bei kelių alternatyvių savo teisių gynimo būdų įgyvendinimo vienu metu gali būti jos, kaip trečiojo asmens, atsikirtimais civilinėje byloje Nr. 2-1310-275/2018, tačiau ne pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012.
  6. Pareiškėjos pateiktas Vertinimo aktas buvo sudarytas 2016 m., tai yra taip pat jau po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1826-864/2012 įsiteisėjimo. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-1826-864/2012, buvo paskyręs teismo ekspertizę, kurioje buvo pateiktas ir klausimas dėl meteorologinės sistemos techninio projekto jo įgyvendinimo aspektais informatyvumo, išsamumo, nedviprasmiškumo bei suprantamumo. Teismas nagrinėjamoje byloje 2012 m. liepos 3 d. sprendime rėmėsi eksperto išvada, jog ginčo objekto projektas yra pakankamai informatyvus, išsamus, nedviprasmiškas ir suprantamas, atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Šios eksperto išvados nebuvo nuginčytos pareiškėjos.
  7. Pažymėtina, jog po bylos išnagrinėjimo kitų specialistų pateikti vertinimai negali būti pripažinti naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas numato proceso atnaujinimo galimybę tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta žinomai melaginga eksperto išvada. Tokių duomenų pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė, o D. K. atlikto Vertinimo akto išvados negali būti pripažintos paneigiančiomis nagrinėjamoje byloje teismo paskirtos ir teismo sprendime aptartos teismo eksperto išvados.
  8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su proceso atnaujinimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
  9. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

5Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai