Byla 2-1510-622/2011
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovo BUAB „Memelio vartai“ atstovei S. S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Memelio vartai“ ieškinį atsakovei Z. T.-K. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog bankroto administratorei patikrinus bendrovės buhalterinius apskaitos dokumentus, paaiškėjo, jog atsakovė BUAB „Memelio vartai“ negrąžina 5 000 Lt skolos. Atsakovė gera valia vengia sumokėti skolą, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

4Ieškovo atstovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

5Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Byloje nustatyta, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0058 ir 0040 atsakovė už langus ir duris turėjo sumokėti UAB „Memelio vartai“ 29 893,18 Lt ir 33 000 Lt (b. l. 6, 7). BUAB „Memelio vartai“ administratorės teigimu, liko nesumokėta 5 000 Lt suma.

8Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008;).

9Prievolė yra suprantama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė sutartinai teisiniai santykiai dėl langų ir durų pateikimo, sumontavimo ir apmokėjimo. 2011-01-24 raštu atsakovė bankroto administratorei nurodė, visos sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos nemoka dėl to, jog UAB „Memelio vartai“ netinkamai atliko užsakymą ir nekokybiškai sumontavo PVC langus (b. l. 8). Tačiau bylos įrodymai tokių teiginių nepatvirtina. Priešingai, byloje yra UAB „Memelio vartai“ buvusio direktoriaus raštas bankroto administratorei, kuriame nurodoma, kad atsakovės teiginiai dėl netinkamo darbų atlikimo neatitinka tikrovės (b. l. 9). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Atsakovei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai (b. l. 18, 24), ji į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nesant įrodymų, patvirtinančių teiginius dėl nekokybiško darbų atlikimo, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog darbai buvo atlikti tinkamai ir ieškovo reikalavimas priteisti nesumokėtą skolos dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Tokiu atveju pagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, šis mokestis į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

11ieškovo ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui BUAB „Memelio vartai“ 5 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme

12(2011-03-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės Z. T.-K..

13Iš atsakovės Z. T.-K. į valstybės biudžetą priteisti 150 Lt žyminį mokestį.

14Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai