Byla 1-30-673/2014
Dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui, nukentėjusiajai I. J., jos atstovui advokatui Antanui Jarašiui, kaltinamojo gynėjui advokatui Ignui Meškauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, O. B., a. k. ( - ) gim. ( - ), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. ( - ), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimu, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu,

Nustatė

22013 m. gegužės 24 d. apie 11.30 val., O. B., Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. 91A, vairuodamas automobilį ,,Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), nesustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ važiavo J. Basanavičiaus gatve, nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės į kairę pusę ėjusią pėsčiąją I. J., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

3Kaltinamasis O. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013-05-24 apie 11.30 val., žmonos S. B. automobiliu ,,Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) jis važiavo apie 50 km/h greičiu J. Basanavičiaus gatve, Kėdainių mieste, nuo Josvainių link miesto centro. Jo vairuotam automobiliui buvo pasibaigęs techninės apžiūros galiojimas laikas ir jis tuo metu važiavo į techninės apžiūros centrą. Jis važiavo pirma eismo juosta. Priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, todėl jis išvažiavo į antrą eismo juostą ir važiuodamas toliau partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją. Prie pėsčiųjų perėjos jis nematė laukusios moters, todėl nesuprato, kodėl staiga sustojo prieš jį važiavęs automobilis. Jis pats iškvietė greitąją pagalbą, gydomą nukentėjusiąją lankė. Dėl įvykio labai gailisi. Jam vairuotojo pažymėjimas išduotas daugiau nei prieš du metus iki įvykio. Šiuo metu nei jis, nei jo sutuoktinė nedirba, abu registruoti darbo biržoje, šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai: du jo ir du sutuoktinės vaikai, vaikai jam buvo priskirti auginti teismui nutraukus santuoką, šeima gauna tik socialines pašalpas, gyvena socialiniame būste, jokio turto, išskyrus sutuoktinės automobilį, neturi, vienas jo vaikas nėra fiziškai sveikas (trumpesnė vaiko koja, iškrypęs stuburas), šiuo metu šešių asmenų šeima gauna apie 1500 Lt pajamas, į kurias įeina ir socialinės pašalpos, vaikams mokamas išlaikymas, pats turi įsiskolinimų, kuriuos išieško antstolis. Jam ir 100 Lt yra dideli pinigai. Šiuo metu geria vaistus nuo depresijos.

4Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

5Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2013-05-24 apie 11.30 val., ji ėjo iš parduotuvės ,,Senukai“, Kėdainių m. Per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bandė pereiti į kitą J. Basanavičiaus gatvės pusę. Tuo metu nelijo, matomumas buvo geras. Jai stovinti ties perėja iš kairės pusės, pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustojo ir ją praleido. Tada ji ėmė eiti per perėją, tačiau antroje eismo juostoje buvo partrenkta automobilio ir nugriuvo, pajuto, kad lūžusi koja. Ligoninėje jai buvo nustatyti kojos ir peties lūžiai, KMUK buvo operuota 3 kartus, jos dar laukia viena operacija plokštelei iš kojos išimti. Po avarijos 10 dienų gulėjo klinikose, 1 mėn. buvo reabilitacijoje, viso lovos režime ji prabuvo 2 mėn., po to, iki rugpjūčio mėn., vaikščiojo su vaikštyne, o nuo rugsėjo mėn. iki šiol vaikščiojo su lazda, be lazdos vaikšto tik kokios dvi svaitės. Šiuo metu vaikšto su kojos įtvaru, šlubuoja. Nuo įvykio jai visą laiką skauda, ji nuolat geria vaistus nuo skausmo (Aponil), gydytojai jai nurodė, kad skausmas nepraeis. Gauna 641 Lt dydžio pensiją, gyvena viena, kuomet negalėjo vaikščioti, ją prižiūrėjo svetimi žmonės, atnešdavo maisto. Jai neįgalumas nustatytas nuo 2004 metų neterminuotai, darbingumas 40 proc., neįgalumas nustatytas dėl stuburo iškrypimo, sąnarių problemų (reikia keisti sąnarį), depresijos. Ji serga ir osteoporoze, todėl lūžimai sunkiai gyja. Byloje buvo pareiškusi 15000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė per tą laiką jai atlygino visą turtinę žala (1115,02 Lt) ir 7900 Lt dydžio neturtinę žala, todėl šioje byloje ji 15000 Lt dydžio civilinį ieškinį mažina jai draudimo bendrovės išmokėta suma ir iš draudimo bendrovės prašo priteisti likusį 7100 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamasis jos atsiprašė, lankė ligoninėje, skambindavo. Ji jam pykčio nejaučia, atleidžia, supranta jo sunkią šeiminę ir turtinę padėtį, žino apie kaltinamojo turėtas problemas dėl vaikų.

6Ištirti įrodymai.

7Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G271/13(12) (b.l. 45-47) nurodyta, kad I. J. eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai: kairio blauzdikaulio intrasąnarinis lūžimas, abiejų šeivikaulių galvų lūžimai, kairio žastikaulio galvos ir didžiojo gumburo lūžimai, galvos sumušimas. I. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

8Specialisto išvadose (b.l. 30, 32, 34, ) Nr. T-A 5088/13(01) ir Nr. T-A 5114/13(01) nurodyta, kad I. J. ir O. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

9Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 3) nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje, pėsčiųjų perėjoje. Automobilis ,,Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) rastas sustojęs pėsčiųjų perėjos zonoje, antroje eismo juostoje. Įvykio vietoje rastas 8,9 m ilgio automobilio stabdymo pėdsakas.

10Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole (b.l. 16-17) nurodyta, kad automobiliui ,,Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) sugadintas priekinis stiklas, variklio dangtis, tokie patys apgadinimai užfiksuoti transporto priemonės apraše (b.l. 18).

11Automobilis ,,Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) registruotas kaltinamojo sutuoktinės (b.l. 24) S. J. vardu (b.l. 20), automobilis iš esmės techniškai tvarkingas (b.l. 21), draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 22). Automobilis grąžintas savininkei (b.l. 28).

12Liudytojai V. V., S. N., R. D., A. J. (b.l. 35-38) patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku matė, kad automobilis ant nukentėjusiosios užvažiavo pastarajai einant per pėsčiųjų perėją, kuomet kitas automobilis pirmoje juostoje buvo sustojęs nukentėjusiąją praleisti. Oro sąlygos buvo geros.

13Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. gegužės 24 d. apie 11.30 val., O. B., Kėdainių m., J. Basanavičiaus gatvėje, ties namu Nr. 91A, vairuodamas automobilį ,,Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), nesustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ važiavo J. Basanavičiaus gatve, nepraleido ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės į kairę pusę ėjusią pėsčiąją I. J., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų I. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

14Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai. Taigi sprendžiant, kokie veiksmai (ar neveikimas) sudaro eismo saugumo taisyklių pažeidimą, visų pirma tenka vadovautis atitinkamu teisės aktu, konkrečia jo norma.

15Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Jo kaltę patvirtino byloje surinktų aukščiau paminėtų įrodymų visuma.

16Byloje nustatyta, kad O. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 37 punkto, kuriuose nurodyta, kad būdamas eismo dalyviu asmuo privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.) bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 37 p.), reikalavimus. Įrodymų visuma byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį ir važiuodamas antra eismo juosta, ant nukentėjusiosios užvažiavo pastarajai einant per pėsčiųjų perėją, kuomet kitas automobilis pirmoje eismo juostoje buvo sustojęs nukentėjusiąją praleisti. Akivaizdu, kad vairavimo patirtį turintis kaltinamasis, vairavęs padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, matęs kelio ženklą, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, matydamas prie pėsčiųjų perėjos sustojusį kitą automobilį, todėl privalėdamas būti itin atidus ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėja eina pėsčiasis, byloje nenustačius jokių objektyvių kliūčių (kelio defektai, kelio aplinkos specifika, gamtos jėgos), kurios būtų užkirtusios galimybę įsitikinti eismo saugumu, pažeidė elementarų KET reikalavimą ir tai tapo eismo įvykio kilimo priežastimi. Jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų, nebūtų įvykęs eismo įvykis, nebūtų nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumo, nustatyto teismo medicinos specialisto išvadoje, pagrįstumo niekas neginčijo, paminėtas rašytinis įrodymas abejonių nekelia.

17Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, tvirtindamas, jog jis nepastebėjo per perėją einančios pėsčiosios, nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes - vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, turėdamas ne tik pareigą, bet ir realią galimybę įsitikinti eismo saugumu ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad O. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).

18Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

19Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas neatsargus, tačiau buvo sužalotas žmogus, kaltinamasis grubiai pažeidė esminius Kelių eismo taisyklių reikalavimus, be to, įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo techniškai tvarkinga. Kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi, neteistas, tačiau po įvykio (2013-09-10) buvo nubaustas (pirmą kartą) pagal TPK 127 str. 3 d. (neblaivus sukėlė eismo įvykį), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, sveikas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis iš pašalpų, šeimoje auginantis 4 nepilnamečius vaikus.

20Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nedirbančiam kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei BK 61 str., skiriant bausmės dydį mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę vienu trečdaliu sumažinant (BK 64 1 str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant minimaliam terminui, nes teismas mano, jog bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimą.

21Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą. Nors byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, neteistas, tačiau kaltinamasis grubiai pažeidė elementarias KET taisykles, vairavo automobilį, kuriam pasibaigęs techninės apžiūros laikas, turi galiojančią administracinę nuobaudą už grubų KET pažeidimą, padarytą po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo (vairavo būdamas vidutiniai neblaivus ir sukėlė įskaitinį eismo įvykį), kas charakterizuoja kaltinamąjį, Išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslas kaltinamajam bus pasiektas be baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Esant tokiai situacijai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikui, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo (LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

22Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

23Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji I. J. byloje pareikštą 15000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti teisiamojo posėdžio metu sumažino civilinio atsakovo --- draudimo įmonės Seesam Insurance AS jai atlyginta neturtinės žalos suma, tai yra 7900 Lt, ir prašė likusią sumą, tai yra 7100, priteisti iš draudimo įmonės Seesam Insurance AS. Turtinės žalos nukentėjusioji priteisti neprašė.

24Draudimo įmonė atsiliepime (b.l. 102-104) prašė likusioje dalyje civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti. Kaltinamojo atstovas advokatas Ignas Meškauskas prašė likusioje dalyje civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti atmesti. Kaltinamasis nurodė, kad jam, kaip socialiai remtinam, ir 100 Lt šiuo metu yra dideli pinigai.

25Nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

26Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

27Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).

28Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 eurų dėl neturtinės žalos. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

29Byloje nustatyta, kad kaltinamasis šiuo atveju buvo į eismo įvykį pakliuvusio padidinto pavojaus šaltinio - valdytojas.

30Transporto priemonė įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo įmonėje Seesam Insurance AS (b.l. 22).

31Draudimo įmonė Seesam Insurance AS iš nukentėjusiosios ieškinyje prašytos 15000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai atlygino 7900 Lt neturtinę žalą (b.l. 112).

32Pasekmės. Teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu (pvz. kokią jos įtaką turės nukentėjusiojo gyvenimui, profesinei ar kt. veiklai ir t. t.) Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

33Nustatant, ar nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, atsižvelgiama į teismo medicinos ekspertizėje nustatytą dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų dėl kairio blauzdikaulio intrasąnarinio lūžimo, abiejų šeivikaulių galvų lūžimo, kairio žastikaulio galvos ir didžiojo gumburo lūžimo, galvos sumušimo nesunkiai sutrikdytą I. J. sveikatą.

34Nukentėjusioji I. J. paaiškino, jog dėl eismo įvykyje patirtų traumų jai KMUK jau buvo atliktos 3 operacijos ir dar laukia viena operacija plokštelei iš kojos išimti. Po avarijos 10 dienų gulėjo klinikose, 1 mėn. buvo reabilitacinėje ligoninėje, viso vien tik lovos režime ji prabuvo apie 2 mėn., po to, iki rugpjūčio mėn., vaikščiojo su vaikštyne, o nuo rugsėjo mėn. iki šiol vaikščiojo su lazda, be lazdos vaikšto tik kokios dvi svaitės. Šiuo metu vaikšto su kojos įtvaru, šlubuoja.

35Tai yra nukentėjusioji ilgą laiką buvo gulintis, o po to, pakankamai ilgą laiko tarpą buvo ir nemobilus ligonis, kuriam buvo būtina kitų asmenų pagalba atnešant maisto, apsitarnaujant, judant. Dėl traumos nukentėjusioji nuolat jautė skausmus, vartojo medikamentus nuo skausmo, ką be nukentėjusiosios parodymų, patvirtina byloje esantys: teismo medicinos specialisto išvada (b.l. 45-47), medicininiai dokumentai (b.l. 89-92), iš kurių matyti, kad 2013-05-24 stacionarizuota ligoninėje dėl daugybinių kaulų lūžių, skundėsi negalėjimu valdyti rankos ir kojos, skausmu. 2013-05-25 operuota KMUK (b.l. 92), operacijos metu naudota plokštelė, straigtas, išrašant 2013-06-03 nurodyta 6 savaites tęsti žasto imobilizaciją. Išrašant iš reabilitacinės ligoninės nurodyta, kad pacientei būtina kitų asmenų pagalba buityje ir socialiniame gyvenime, būtina kito asmens pagalba apsitarnaujant, judant, nurodyta, jog pacientė vaikšto su pagalbinėmis priemonėmis (b.l. 89). Reabilitacijos ligoninėje skirti nuskausminamieji medikamentai. 2013-09-16 operuota KMUK (b.l. 91), petys skausmingas, judesiai riboti, atlikta peties operacija, naudota viela, sraigtas, išrašant 2013-09-19 skirta pirminė reabilitacija, būtina kas 2 dienas, perrišti žaizdą, galima atlikti tik minimalius judesius per peties sąnarį, ambulatorinė reabilitacija galima nuo 2013-10-07, nuo skausmo vartoti analgetikus. 2013-11-08 operuota KMUK (b.l. 90), judesiai per peties sąnarį skausmingi, riboti, atlikta sraigto iš žastikaulio pašalinimo operacija, po operacijos taikyti analgetikai (nuo skausmo), išrašant nurodyta, kad perrišimai būtini kas 2 dienas, traumatologo konsultacija po 1 mėn., nuo skausmo naudoti analgetikus.

36Šiuo metu nukentėjusioji vis dar jaučia skausmus, vartoja vaistus nuo skausmo, šlubuoja, negali daug vaikščioti, dėl savo tokios kojos būklės visur privalo važiuoti autobusu, dėl ko, patiria papildomas išlaidas, be to, jai dar turi būti atlikta viena operacija plokštelei iš kojos išimti.

37Nors nukentėjusioji ir nurodė, kad jai neįgalumas buvo nustatytas dar iki eismo įvykio (stuburo iškrypimas, sąnarių problemos, osteoporozė, depresija), tačiau akivaizdu, jog iki traumos nukentėjusioji gyveno pakankamai pilnavertį gyvenimą, visur pati nueidavo, ko dabar padaryti nebegali dėl nuolat jaučiamo sužalotos kojos skausmo.

38Būtina įvertinti ir tai, kad nors nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pakankami rimtus sužalojimus, be to, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (65 m) ir sveikatos būklę, akivaizdu, kad atsistatymas po tokių patirtų sužalojimų šiuo atveju yra ir bus sudėtingesnis.

39Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina ir rašytiniai įrodymai, darytina išvada, jog nukentėjusioji dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė dideles fizines kančias, kentė skausmus, patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus dėl sužaloto kūno bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais. To iš esmės neginčija ir civilinis atsakovas (b.l. 103). Įvykio aplinkybių ir su juo susijusių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiosios eismo įvykyje patirti pakankamai sunkūs sveikatos sužalojimai (atsižvelgiant ir į tai, kad jau iki eismo įvykio nukentėjusioji nebuvo geros sveikatos, turėjo sveikatos problemų, buvo neįgali) ir praradimai yra reikšmingi. Nukentėjusioji pakankamai ilgą laiką gydėsi, patyrė ne vieną medicininę intervenciją, ilgai negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, ja turėjo rūpintis kiti asmenys, o ir šiuo metu nėra atsistačiusi nukentėjusiosios sveikata, ji negali laisvai judėti, nuolat jaučia skausmą ir nukentėjusiosios tvirtinimu, tokia jos sveikatos būklė, kaip jai nurodo medikai, nebepasikeis, tai yra akivaizdžiai yra pablogėjusi nukentėjusiosios gyvenimo kokybė. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala buvo padaryta.

40Žalą padariusio asmens kaltė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota I. J.. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes draudimo įmonė turi pareigą atlyginti žalą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra kaltinamasis sąmoningai nesiekė nukentėjusiajai sutrikdyti sveikatą ir dėl to sukelti jai fizines ir dvasines kančias. Kaltinamasis eismo įvykio metu buvo blaivus, po įvykio nukentėjusiajai kvietė greitąją medicinos pagalbą, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno.

41Už žalą atsakingų asmenų turtinė padėtis. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie sunkią draudimo bendrovės padėtį, be to, pareigą atlyginti žalą bendrovė prisiėmė sudarydama draudimo sutartį. Kaltinamasis O. B. šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigimai (b.l. 95), kaltinamojo šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, trys iš kurių dar mažamečiai, gimę 2002 ir 2005 metais, du vaikai kaltinamojo (b.l. 98), sutuoktinė bedarbė.

42Turtinės žalos dydis. Nukentėjusioji turtinės žalos priteisti neprašė, draudimo įmonė jai atlygino 1115,02 Lt turtinę žalą, kurią nukentėjusioji laikė pakankama.

43Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajai neįgalumas jau buvo nustatytas iki eismo, atsižvelgia, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusiosios sveikata dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visiškai nebeatsistatys ar dar labiau pablogės, kad nukentėjusioji ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

44Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą didelis nukentėjusiojo neatsargumas pripažįstamas pagrindu žalos atlyginimui sumažinti arba visiškai atsisakyti ją atlyginti. Spęsdamas apie nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą teismas įvertina, kad byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų nukentėjusiosios elgesį kelyje vertinti kaip labai (didelis neatsargumas) neatsargų, kas eliminuoja bet kokią galimybę civilinio ieškinio dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo atmetimui, taip pat būtent tuo pagrindu neleistų teismui ir ieškinio sumažinti.

45Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio ar už jo veiksmus atsakingo asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

46CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, nes tai lemia skirtingos aplinkybės. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus pėsčiųjų perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis yra nuo 2 000 iki 17 000 Lt (AT nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-141/2013, 2K-551/2013). Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į tai, kad stipriai buvo sužalotas nukentėjusiosios judėjimo organas, dėl ko, nukentėjusiajai teko ilgai gydytis, nukentėjusiosios sveikata nėra atsistačiusi ir dėl amžiaus, buvusios sveikatos būklės, sveikatos sugrąžinimas nukentėjusiajai yra ir bus žymiai sudėtingesnis, be to, ateityje nukentėjusiajai privalomai dar bus atlikta viena operacija. Aplinkybių visumą teismui leidžia daryti išvadą, kad draudimo įmonės nustatyta ir nukentėjusiajai išmokėta 7900 Lt piniginė kompensacija šiuo atveju neatitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumo ir pobūdžio.

47Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusieji ar civiliniai atsakovai, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiajai I. J. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra viso 13 000 Lt, į šią sumą įskaitant ir draudimo įmonės sumokėtą 7900 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltės laipsnį, teismų praktikos tendencijas, suma nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, likusią neatlygintą 5100 Lt neturtinę žalą priteisiant tik iš draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialas, nes teismo nustatyta neturtinės žalos suma neviršija įstatyme nustatytos sumos neturtinei žalai atlyginti (5000 eurų arba 17264 Lt) (BPK 115 str.).

48Proceso išlaidos. Pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-01-07 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-14-T-11-43, kaltinamasis O. B. 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų.

49Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303- 307 str., teismas

Nutarė

50O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; remiantis BK 641 straipsniu bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą; remiantis BK 75, 68 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikui, įpareigojant O. B. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – nuo nuosprendžio paskelbimo 2014-02-21 uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikui.

51Priteisti iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Lietuvos filialą, į. k. 302677744, buveinės adresas Ulonų g. 2, Vilnius, a. s. LT23 7044 0600 0124 7492, SEB bankas: 5100,00 Lt (penkis tūkstančius viena šimtą litų) /į šią sumą neįskaitant draudimo bendrovės Seesam Insurance AS nukentėjusiajai sumokėtos 7900 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti/, neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. J., gim. ( - ), naudai.

52Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

53Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

54Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima... 2. 2013 m. gegužės 24 d. apie 11.30 val., O. B., Kėdainių m., J.... 3. Kaltinamasis O. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai... 4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios... 5. Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2013-05-24 apie 11.30 val., ji ėjo iš... 6. Ištirti įrodymai.... 7. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G271/13(12) (b.l. 45-47) nurodyta,... 8. Specialisto išvadose (b.l. 30, 32, 34, ) Nr. T-A 5088/13(01) ir Nr. T-A... 9. Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l. 3) nurodyta, kad eismo įvykis įvyko... 10. Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokole... 11. Automobilis ,,Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) registruotas kaltinamojo... 12. Liudytojai V. V., S. N., R. D., A. J. (b.l. 35-38) patvirtino, kad aplinkybėse... 13. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir... 14. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles... 15. Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai. Jo... 16. Byloje nustatyta, kad O. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 37... 17. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis, tvirtindamas, jog... 18. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas atsakomybę... 19. Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam,... 20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad... 21. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo... 22. Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis... 23. Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji I. J. byloje pareikštą 15000 Lt... 24. Draudimo įmonė atsiliepime (b.l. 102-104) prašė likusioje dalyje civilinį... 25. Nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš... 26. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir... 27. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo... 28. Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga... 29. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis šiuo atveju buvo į eismo įvykį... 30. Transporto priemonė įvykio metu buvo drausta transporto priemonių valdytojų... 31. Draudimo įmonė Seesam Insurance AS iš nukentėjusiosios ieškinyje prašytos... 32. Pasekmės. Teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė,... 33. Nustatant, ar nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, atsižvelgiama... 34. Nukentėjusioji I. J. paaiškino, jog dėl eismo įvykyje patirtų traumų jai... 35. Tai yra nukentėjusioji ilgą laiką buvo gulintis, o po to, pakankamai ilgą... 36. Šiuo metu nukentėjusioji vis dar jaučia skausmus, vartoja vaistus nuo... 37. Nors nukentėjusioji ir nurodė, kad jai neįgalumas buvo nustatytas dar iki... 38. Būtina įvertinti ir tai, kad nors nukentėjusiajai padarytas nesunkus... 39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant pagrindo netikėti... 40. Žalą padariusio asmens kaltė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad... 41. Už žalą atsakingų asmenų turtinė padėtis. Byloje nebuvo pateikta... 42. Turtinės žalos dydis. Nukentėjusioji turtinės žalos priteisti neprašė,... 43. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia ir į tai,... 44. Pagal LR CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą didelis... 45. Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą... 46. CK normos nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.... 47. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis... 48. Proceso išlaidos. Pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 49. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303- 307... 50. O. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 51. Priteisti iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės Seesam Insurance AS,... 52. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.... 53. Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti... 54. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio...