Byla 2K-141/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. (P.) kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2Priteista iš G. P. nukentėjusiajai A. J. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis, kuriuo Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendis pakeistas: G. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki vienerių metų vieno mėnesio. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą,

Nustatė

5G. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 26 d., apie 16.50 val., kelio Lentvaris-Grigiškės 2-ajame kilometre, važiuodamas Grigiškių kryptimi, vairuodamas D. A. priklausantį automobilį „BMW 20“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliais „Nissan Micra“ ir „Audi 80“; šio eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta automobilio „Audi 80“ keleivės A. J. sveikata, nežymiai sutrikdyta automobilio „Nissan Micra“ vairuotojo E. L. ir keleivės J. L. sveikata.

6Kasaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti.

7Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl bylos aplinkybių neatitinkančių išvadų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nagrinėjant bylą buvo pažeista jo, kaip kaltinamojo, teisė, kad byla per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis būtų teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo (BPK 44 straipsnio 5 dalis), netinkamai įvertinti įrodymai, nesilaikyta nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnis), nepaisyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1, 3.1.2, 3.1.8, 3.1.10 punktų išaiškinimų, be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šie BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

8G. P. teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, abiejų instancijų teismai, darydami išvadas dėl jo kaltės, vadovavosi civilinėse bylose taikomu tikimybių pusiausvyros principu. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios byla buvo tiriama neobjektyviai ir šališkai, nebuvo aiškintasi dėl policijos pareigūno E. L. automobilio „Nissan Micra“ techninės apžiūros termino pabaigos. Ir antrą kartą iš naujo išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino bylos įrodymų, nuosprendyje tik formaliai konstatavo, kad E. L. automobilio „Nissan Micra“ techninė apžiūra galiojo iki 2009 m. sausio 18 d., neatsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykis įvyko 2009 m. sausio 26 d. Kasatorius pažymi, kad buvo prašoma skirti autotechninę ekspertizę, tačiau, jo manymu, dėl E. L. einamų pareigų (eismo įvykio metu dirbo Trakų rajono policijos komisariate tyrėju) prašymas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas vis dėlto pripažino, kad E. L. vairavimas automobilio, pasibaigus techninės apžiūros galiojimo terminui, galėjo būti vertinamas kaip administracinės teisės pažeidimas, tačiau netyrė, ar E. L. nevairavo automobilio su sumontuotomis vasarinėmis padangomis ir ar negalėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą.

9Nuteistasis mano, kad netinkamai įvertinti liudytojo tame pačiame policijos komisariate dirbusio policijos pareigūno A. Z. parodymai, pagal kuriuos jis buvo iškviestas į išskirtinį įvykį, kurio metu nukentėjo policijos pareigūnas, taip pat faktas, kad Trakų rajono policijos komisariato tyrėja J. M., atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje, sudarė sąlygas E. L. netrukus po apklausos parduoti eismo įvykyje dalyvavusią techniškai netvarkingą savo transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas BPK nuostatas, reglamentuojančias daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įforminimo ir laikymo tvarką, nepagrįstai nurodė, kad automobilis „Nissan Micra“, kaip ir kiti šiame eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, buvo grąžinti teisėtiems jų savininkams nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų. Pagal BPK 4 straipsnio 1 dalį, 147 ir 152 straipsnių reikalavimus E. L. automobilis turėjo būti paimtas arba laikinai apribota nuosavybės teisę į jį, tačiau to nebuvo padaryta. Kasatoriaus teigimu, E. L. pardavus automobilį, byloje nebebuvo galimybės skirti ekspertizės ir objektyviai nustatyti, kokie konkretūs automobilių „BMW 320“ ir „Nissan Micra“ sugadinimai patvirtina, kad būtent jis (kasatorius), o ne E. L. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai nepagrįstai jo kaltę patvirtinančiais įrodymais laikė nenuoseklius liudytojos A. J. parodymus, nes jos parodymai apie eismo įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi ir šie prieštaravimai nebuvo pašalinti. Be to, specialistas, kurio paaiškinimais buvo grindžiama kasatoriaus kaltė, buvo apklaustas pažeidžiant BPK nuostatas. Kasatorius pažymi, kad našta įrodyti savo nekaltumą buvo perkelta jam pačiam.

10Kasatorius teigia, kad teismų nuosprendžiai surašyti nesilaikant nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje vartojo teismų praktikoje netoleruotiną formuluotę, kad G. P. parodymų dalis vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, be to, tik vienu sakiniu, nemotyvuotai ir šališkai konstatavo, kad, pagal specialisto paaiškinimus, būtent jis (kasatorius) nesuvaldė automobilio, dėl to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais. Tačiau nebuvo vertinama kita šio specialisto paaiškinimų dalis, kurioje jis pripažino, kad įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio schemoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai konstatuoti, kuris automobilis pirmas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kad automobiliai „BMW 320“ ir „Nissan Micra“ po susilietimo, nors ir priešingomis kryptimis, tačiau slidžia danga slydo vienodai ir atsidūrė šalikelėje. Tokiu atveju, siekiant objektyviai nustatyti priežastį, dėl kurios įvyko eismo įvykis, ir automobilių susidūrimo mechanizmą, turėjo būti paskirta ekspertizė. Tačiau to nebuvo padaryta, tik į teismo posėdį buvo iškviestas specialistas, nors joks tyrimas ar ekspertizė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta. Esant tokioms aplinkybėms šis specialistas, nors ir įrašytas į ekspertų sąrašą, objektyviai negalėjo atlikti jokio specialaus tyrimo.

11Kasatorius taip pat nesutinka su specialisto V. Matusevičiaus teiginiais, kad tai, jog automobilio „Nissan Micra“ techninės apžiūros terminas buvo pasibaigęs, dar nereiškia, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas. Nuteistasis mano priešingai, kad E. L. negalėjo eksploatuoti automobilio, kurio techninės apžiūros galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Jeigu E. L., laikydamasis įstatymų, nebūtų išvažiavęs į kelią, netaptų ir eismo įvykio dalyviu. Pasak kasatoriaus, specialisto, neapžiūrėjusio nei įvykio vietos, nei automobilio, apklausa, pažeidė jo teisę į gynybą, taip pat užkirto kelią įgyvendinti teisę, įtvirtintą BPK 286 straipsnio 2 dalyje, tikėtis objektyvių, specialiais tyrimais bei tyrimo metodais pagrįstų išvadų, kuriomis būtų išspręsti kaltės klausimai.

12Nuteistasis nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje apsiribota tik jo paties, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų užrašymu, tačiau, sprendžiant kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimus, neatskleistas jų tarpusavio ryšys, nepateikta įrodymų analizė (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

13Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

14Prokuroro manymu, kasatorius savo teiginius grindžia bylos įrodymų dalimi, o ne jų visuma. Nuteistasis, kritikuodamas nukentėjusiosios A. J. parodymus, neaptaria kitų nukentėjusiųjų parodymų, kurie patvirtina, kad eismo įvykis kilo dėl G. P. kaltės, nes šis, vairuodamas automobilį „BMW 320“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliais „Nissan Micra“ ir „Audi 80“. Tokią eismo įvykio eigą patvirtina ir papildo kiti teismų ištirti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio schema, kurioje užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio, jų dalių išoriniai požymiai, stiklų ir plastmasinių dalių išsidėstymas, specialisto paaiškinimai. Prokuroras pažymi, kad viename pirmųjų paaiškinimų G. P. nurodė įvykio detalių neprisimenantis, tačiau dėl kilusio įvykio apgailestaujantis; tai rodo tam tikrą poziciją dėl savo kaltės. Be to, teismai nesivadovavo išimtinai nukentėjusiosios A. J. parodymais, bet vertino įrodymų visumą, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Kasatoriaus teiginius, kad E. L. žiemos metu galėjo vairuoti automobilį su sumontuotomis vasarinėmis padangomis ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, paneigia 2009 m. sausio 26 d. automobilio techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame nenurodyta, kad būtų sumontuotos netinkamos padangos. Byloje nenustatyta, kad E. L. veiksmai galėjo turėti ir turėjo kokios nors įtakos eismo įvykio kilimui. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad liudytojas A. Z. parodė eismo įvykį buvus išskirtiniu, nes nukentėjo policijos pareigūnas, o tyrėja J. M. sudarė sąlygas E. L. realizuoti techniškai netvarkingą automobilį, nepaneigia byloje nustatytų eismo įvykio aplinkybių, be to, automobiliai, dalyvavę eismo įvykyje, iš karto po įvykio buvo apžiūrėti. Prokuroro manymu, teismo šališkumo nerodo ir G. P. parodymų dalies, kur jis tvirtino tris dienas po įvykio buvęs komoje, kritiškas vertinimas. Būtent tai teismas vertino kaip pasirinktą gynybos būdą, o ne kitus jo parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių.

15Prokuroras nurodo, kad teismas, nepaskirdamas ekspertizės dėl automobilio „Nissan Micra“ techninės būklės įvertinimo bei teisiamajame posėdyje apklausdamas specialistą, neatlikusį jokio tyrimo, BPK pažeidimų nepadarė. Apklausiant specialistą V. Matusevičių, nei G. P., nei jo gynėjas neabejojo jo kompetencija ir jam nušalinimų nereiškė. BPK nedraudžia į teismo posėdį kviesti specialisto, neteikusio išvados; automobilio „Nissant Micra“ techninės apžiūros termino pasibaigimas nagrinėjamu atveju niekaip nelėmė eismo įvykio. Tai, kad esant aiškioms įvykio aplinkybėms ir nesant būtinumo panaudoti specialių žinių teismas motyvuotai atsisakė paskirti ekspertizę, nereiškia, jog buvo suvaržytos G. P. teisės į gynybą.

16Priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Tokie kasatoriaus teiginiai deklaratyvūs, kaip ir teiginys, kad ekspertizė nebuvo paskirta vien dėl to, kad E. L. policijos pareigūnas. Visiškai nepagrįstai nurodomi ir BPK 302 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl G. P. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką. Įrodymai byloje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, kitų BPK reikalavimų pažeidimų nepadaryta.

17Atsiliepimu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

18Nukentėjusioji teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Eismo įvykio aplinkybės yra aiškios ir G. P. kaltė akivaizdi, nes jis, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje susidūrė su priešais atvažiuojančiais automobiliais. Tai patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos, transporto priemonių apžiūros protokolai, taip pat teisme pateikta specialisto autotechniko išvada.

19Nors kasacinio skundo nukentėjusioji nerašė, tačiau mano, kad G. P. paskirta per švelni bausmė. Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. linkęs pažeidinėti KET, turi daug administracinių nuobaudų, be to, visiškai nesigaili dėl padarytos veikos, su nukentėjusiąja elgėsi nemandagiai ir įžūliai, jos neatsiprašė ir vengia atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusioji teigia, kad priteistos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas, turėjo būti priteista visa jos reikalauta 26 547,20 Lt suma.

20Nuteistojo G. P. kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi

22Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad jo išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą buvo eismo įvykio kilimo priežastis, teigia, jog eismo įvykį galėjo sukelti vairuotojas E. L., kurio automobilio „Nissan Micra“ techninės apžiūros galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Kasatoriaus įsitikinimu, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką grindžiama nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiosios A. J. parodymais ir kitais šališkai išnagrinėtais įrodymais, teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK reikalavimus, nes jame nepateikta įrodymų analizė, neatskleistas jų tarpusavio ryšys.

23Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas arba esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas patikrina, ar, gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

24BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą galima tik tada, kai Kelių eismo taisykles pažeidžiantys veiksmai su šiame baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais susiję priežastiniu ryšiu, kuris konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

25Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. P. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes vairuodamas automobilį „BMW 320“, pažeidė KET 9 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliais „Nissan Micra“ ir „Audi 80“; dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Audi 80“ keleivės A. J. sveikata ir nežymiai sutrikdyta automobilio „Nissan Micra“ vairuotojo E. L. bei keleivės J. L. sveikata.

26Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą: nukentėjusiųjų E. L., J. L., A. J., liudytojų A. J., A. Z. parodymus, įvykio vietos apžiūros, transporto priemonių (automobilių „BMV 320“, „Nissan Micra“, „Audi 80“) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, teismo medicinos specialisto išvadas, eismo įvykių eksperto išvadą ir kitus bylos duomenis.

27Ekspertas V. Matusevičius teismo posėdyje, remdamasis bylos duomenimis, konstatavo, kad G. P. kelio vingyje nepasirinko tinkamo greičio ir nesuvaldė savo vairuojamo automobilio „BMW 320“, dėl to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiais automobiliais „Nissan Micra“ ir „Audi 80“ ir sužalojo juose buvusius žmones. Šie G. P. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Automobiliai „Nissan Micra“ ir „Audi 80“ važiavo dešine kelio puse, todėl šių automobilių vairuotojų veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Nukentėjusiojo E. L. važiavimas automobiliu „Nissan Micra“, kurio techninės apžiūros galiojimo terminas buvo pasibaigęs, nesusijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, nes E. L. važiavo savo eismo juosta ir neatliko jokių veiksmų, kurie lemtų šio eismo įvykio kilimą.

28Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms – nepagrįsti; kasatoriaus spėjimų, kad automobilyje „Nissan Micra“ galėjo būti sumontuotos vasarinės padangos, nepatvirtina bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo tarp G. P. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių kilimo pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, apkaltinamajame nuosprendyje pateikta išsami bylos įrodymų analizė, atskleistas jų tarpusavio ryšys, todėl tvirtinti, kad buvo padaryta BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio pažeidimų, nėra teisinio pagrindo.

29Abiejų instancijų teismai, atmesdami G. P. prašymą skirti autotechninę ekspertizę, BPK nuostatų nepažeidė, jo teisių į gynybą nesuvaržė. Nusikalstamos veikos aplinkybės išsamiai atskleistos byloje surinktais duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos, transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūrų metu, bei kitais bylos įrodymais, kuriuos teismai, vadovaudamiesi BPK nuostatomis, išsamiai ištyrė ir įvertino. Be to, kaip jau buvo minėta, teismo posėdyje buvo apklaustas eismo įvykių ekspertas, kuris dėl šio eismo įvykio pateikė išvadą ir teismas ją vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas, apklausdamas eismo įvykių ekspertą, taip pat BPK nuostatų nepažeidė.

30Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir nuosprendyje motyvuotai atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami bylą, būtų buvę šališki, tokių duomenų byloje nėra.

31Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, šis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais paliktini galioti.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš G. P. nukentėjusiajai A. J. 15 000 Lt neturtinei žalai... 3. Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą,... 5. G. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 26 d., apie 16.50 val., kelio... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 7. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra... 8. G. P. teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, abiejų instancijų teismai,... 9. Nuteistasis mano, kad netinkamai įvertinti liudytojo tame pačiame policijos... 10. Kasatorius teigia, kad teismų nuosprendžiai surašyti nesilaikant... 11. Kasatorius taip pat nesutinka su specialisto V. Matusevičiaus teiginiais, kad... 12. Nuteistasis nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje apsiribota tik jo paties,... 13. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 14. Prokuroro manymu, kasatorius savo teiginius grindžia bylos įrodymų dalimi, o... 15. Prokuroras nurodo, kad teismas, nepaskirdamas ekspertizės dėl automobilio... 16. Priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai bylą... 17. Atsiliepimu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J. prašo nuteistojo... 18. Nukentėjusioji teigia, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti... 19. Nors kasacinio skundo nukentėjusioji nerašė, tačiau mano, kad G. P.... 20. Nuteistojo G. P. kasacinis skundas atmestinas.... 21. Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301... 22. Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad jo išvažiavimas į... 23. Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo... 24. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. P. padarė BK 281 straipsnio 1... 26. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė teisiamajame posėdyje... 27. Ekspertas V. Matusevičius teismo posėdyje, remdamasis bylos duomenimis,... 28. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo išvadų... 29. Abiejų instancijų teismai, atmesdami G. P. prašymą skirti autotechninę... 30. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies... 31. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Nuteistojo G. P. kasacinį skundą atmesti....